Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui V. M. (toliau – atsakovas), institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – institucija ir Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius), dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius rašytinėje išvadoje nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ir išlaikyti savo vaiko. Teismo posėdyje atstovė palaikė pateiktą rašytinę išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė A. A. ir atsakovas V. M. yra nepilnamečio vaiko G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium. Nepilnametė šiuo metu gyvena kartu su mama.

6. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1057-74/2010 priteisė iš V. M. išlaikymą nepilnametei dukrai G. M. po 220 litų (63,72 Eur) iki dukros pilnametystės. Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė. Tuo pačiu sprendimu nepilnametės G. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama A. A.. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, pateiktos pažymos apie atsakovo darbo užmokestį ir sąskaitos išrašų nustatyta, kad iš atsakovo darbo užmokesčio yra išskaitomas 150 Eur vaiko išlaikymui, išskyrus 2025 m. vasario mėnesį, kur nurodyta, kad išskaičiuota 250 Eur.

7. Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Įstatymas numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties ( CK 3.201 straipsnis).

8. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad ji dirba UAB „P.P“. Jos mėnesio pajamas sudaro apie 1500 Eur. Ieškovės vardu yra registruota viena transporto priemonė. Nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė turi dar du nepilnamečius sūnus.

9. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad jis dirba UAB „S. V“. Jo gaunamas pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis. Iš viešųjų registrų nustatyta, kad atsakovas 2020 m. vasario 14 d. paveldėjo dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, kuriame šiuo metu gyvena. Jis neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, taip pat neturi kitų išlaikytinių.

10. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo dukrai dydis turi būti padidintas, nes nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo pasikeitė vaiko poreikiai, šalies ekonominė padėtis, o atsakovas savanoriškai dukrai reikalingo išlaikymo neteikia.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nustatyta, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga neatskaičius mokesčių siekia 1038 Eur, atskaičius mokesčius – apie 777 Eur. Taigi, priteistino išlaikymo iš vieno tėvo vienam vaikui orientacinis dydis yra apie 388 Eur (777 Eur : 2).

12. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nepilnametė G. M. šiuo metu yra 15 metų amžiaus. Ji mokosi (duomenys neskelbtini), jos pažymių vidurkis apie 8,79. Šalių dukra taip pat lanko (duomenys neskelbtini) meno mokyklą - chorinį dainavimą, fortepijoną (antras instrumentas), solfedžio. Akivaizdu, kad šalių dukrai kaip ir kiekvienam vaikui yra reikalingos lėšos maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, vaistams (maisto papildams), jos ugdymui, papildomam lavinimui, pramogoms, laisvalaikiui, būstui, jos poreikius atitinkantiems baldams, daiktams ir pan.

13. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad dukros būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga apie 800 Eur suma. Teigė, kad šias išlaidas sudaro: maistas - 300 Eur; rūbai – 70 Eur; avalynė – 45 Eur, higienos reikmenys - 35 Eur; vaistai ir vitaminai – 35 Eur; komunalinių mokesčių dalis – 60 Eur; dienpinigiai – 80 Eur (20 d. d. x 4 Eur = 80 Eur); telefonas – 40 Eur; mokymosi reikmenys – 25 Eur; būreliai – 20 Eur; kelionės – 40 Eur; kitos išlaidos (kompiuteris, skalbimo priemonės, vizitai pas odontologą, draudimas, namų internetas ir kt.) - 50 Eur.

14. Atsižvelgiant į nepilnametės G. M. amžių, lankomas mokymo ir ugdymo įstaigas, jos gebėjimus, aplinkybę, kad mergaitė nuolatos gyvena tik su mama, teismas ieškovės nurodytas išlaidas maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, odontologo paslaugoms, vaistams ir vitaminams, mokymo ir ugdymo priemonėms, būreliams, kelionei (į/iš mokymo, ugdymo įstaigų), būtiniems daiktams (telefonui, kompiuteriui ir pan.), pripažįsta būtinomis vaiko išlaidomis. Atsižvelgiant į šalyje esančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos vaikui yra neprotingos ar per didelės.

15. Nors atsakovas teigė, kad vaiko poreikiai maistui, rūbams, avalynei, kelionei gali būti tenkinami skiriant mažesnę pinigų sumą, tačiau konkrečių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad dukrai maistui užtenka 200 Eur, nes jis pats išleidžia 300 Eur, arba avalynę dukrai galima nupirkti už 15 Eur, yra tik deklaratyvūs teiginiai. Atsakovas patvirtino, kad jis pats, pastaruoju metu nėra pirkęs jokių konkrečių prekių ar daiktų dukrai, nėra mokėjęs už dukrai teikiamas paslaugas, teigė, kad retkarčiais dukrai rūbų nuperka jo sesuo. Kaip buvo nurodyta, šalių dukrai šiuo metu yra penkiolika metų, jai reikalingas kokybiškas, subalansuotas maistas, kad turėtų galimybę augti sveika, vystytis pagal savo amžių. Tokio amžiaus vaikui, dėl besikeičiančio ūgio, svorio nuolatos reikalinga pirkti naujus rūbus, avalynę, juo labiau kad ieškovės ir atsakovo dukra lanko meno mokyklą, dalyvauja koncertuose, konkursuose. Todėl normalu, kad tokio amžiaus vaikui maistui, rūbams, avalynei skiriama tiek pat lėšų kiek ir suaugusiam ar net daugiau.

16. Nors atsakovas nurodė, kad dukrą vežti į mokyklą nereikia, nes važiuoja mokyklos autobusas, tačiau iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad dukra iš karto po pamokų namo negrįžta, dalyvauja popamokinėje veikloje, lanko meno mokyklą, todėl ieškovė privalo ją parsivežti namo, nes gyvena kaimo vietovėje. Taip pat, teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo nurodytą aplinkybę, kad dukrai nereikia lėšų telefonui ar kompiuteriui. Vien tai, kad atsakovas dukrai antroje klasėje nupirko kompiuterį, ar kažkada yra nupirkęs jai telefoną, nereiškia, kad šiems daiktams nereikės skirti lėšų iki vaiko pilnametystės. Normalu, kai šie daiktai sugenda jie yra pakeičiami naujais, kaip šiuo atveju padarė ieškovė. Svarbu tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas didelis dėmesys vaiko bendravimo, saviraiškos pomėgiams ir tam reikalinga skirti lėšų.

17. Tačiau teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad ieškovės nurodytos 60 Eur išlaidos komunaliniams ir kitiems mokesčiams, bei 80 Eur suma dienpinigiams yra nepagrįstai didelės ir jos mažintinos. Nustatyta, kad ieškovė gyvenamajame name gyvena kartu su mama ir trimis nepilnamečiais vaikais, viso penki asmenys. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad mokesčiams yra išleidžiama 300 Eur suma mėnesiui (300:5=60). Teismas pripažįsta 20 Eur, kaip būtinas išlaidas mokesčiams. Ieškovė taip pat nurodė, kad dukrai duoda dienpinigius, kad ji galėtų pavalgyti, tai yra juos skiria maistui. Tuo pačiu ieškovė nurodė, kad maistui reikalinga 300 Eur suma mėnesiui. Su dienpinigiais ši suma siekia 380 Eur ir ji yra nepagrįstai didelė. Teismas pripažįsta, kaip būtinas išlaidas vaiko maistui – 300 Eur. Pažymėtina, kad dienpinigių mokėjimas vaikui yra neprivalomas, tai kiekvieno iš tėvų pasirinkimas, todėl atsakovas neturi pareigos prisidėti prie ieškovės skiriamų dienpinigių dukrai. Juo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas dukros prašymu taip pat duoda jai tam tikrą pinigų sumą. Šią aplinkybę Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui patvirtino ir G. M., kai buvo išklausoma jos nuomonė.

18. Teismas konstatuoja, kad G. M. būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga apie 680 Eur suma per mėnesį. Ieškovė neįrodė, kad dukros poreikiams patenkinti reikalinga didesnė nei minimalioji mėnesio alga, kuri kaip buvo nurodyta anksčiau, bylos nagrinėjimo metu, atskaičius mokesčius, sudaro apie 777 Eur. Tačiau tuo pačiu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnį nei minimalioji mėnesinė alga išlaikymą dukrai, todėl ieškovė neturėjo pareigos detaliai įrodinėti nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių. Įrodyti, kad dukrai pakaktų mažesnio dydžio išlaikymo, turėjo atsakovas, tačiau jis tokių įrodymų nepateikė.

19. Ištyrus šioje byloje esančius įrodymus yra pagrindas teigti, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė nepilnametės G. M. poreikiai. Po teismo sprendimo praėjo keturiolika metų. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu šalių dukrai buvo vos dešimt mėnesių. Akivaizdu, kad vaikui augant, kartu didėja ir jo poreikiai. Per šį laikotarpį pasikeitė ne tik vaiko amžius, bet ir ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų, kitų prekių ir paslaugų kainos, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Iš ieškovės pateiktų įrodymų, yra pagrindas teigti, kad nei teismo sprendimu priteisto 220 litų (63,72 Eur) išlaikymo nei iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuojamo 150 Eur išlaikymo dukrai nepakanka tenkinti jos būtinus poreikius maistui, aprangai, avalynei, higienai, būstui, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui. Atsakovas savo noru reguliariai, kiekvieną mėnesį neteikia dukrai reikalingo išlaikymo. Tėvo ir motinos teisės bei pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios. Todėl ne tik ieškovė, bet ir atsakovas turi vykdyti pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą.

20. Taigi, nustačius, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 680 Eur suma mėnesiui, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės prašomą išlaikymą dukrai po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Teismas neturi pagrindo mažinti išlaikymo sumą iki 250 Eur kaip prašo atsakovas, nes ieškovės prašomas dydis ir taip yra mažesnis už reikalingo išlaikymo dalį (680:2=340). Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi kitų išlaikytinių, todėl privalo tenkinti ne tik fiziologinius savo vaiko poreikius, bet ir kitus būtinus jo poreikius. Nors atsakovas teigia, kad jo pajamos neleidžia teikti dukrai didesnio išlaikymo, tačiau svarbu tai, kad atsakovas turi galimybę rinktis darbą bet kurioje vietoje, bet kuriuo paros metu, nes jo nesaisto kasdienė dukros priežiūra. Tuo tarpu ieškovė, su kuria nuolatos gyvena dukra šios privilegijos neturi. Nepaisant to, ji sugebėjo susirasti darbą, kur mokamas atlyginimas žymiai didesnis nei minimali mėnesio alga. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, o atsakovas turi vienintelę nepilnametę dukrą. Nors atsakovas šiuo metu yra nedarbingas dėl patirtos traumos, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti priteistino išlaikymo dydį. Atsakovui yra mokama nedarbingumo išmoka, jis nepateikė duomenų, kad turi negalią, kad ateityje negalės dirbti. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje taip pat nurodė, kad ieškovės prašoma vaiko išlaikymo suma po 300 Eur per mėnesį atitinka teismų formuojamą praktiką bei nepilnamečio vaiko interesus.

21. Nustatyta, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybė ieškovei moka 194,60 Eur išmoką vaikui (122,50 Eur dydžio išmoka vaikui ir papildomai 72,10 Eur dydžio išmoka kaip vaikui iš gausios (3 vaikų) šeimos). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teikiamo išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą vaikus auginantiems tėvams, tenkinant vaikų poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

22. Šiuo atveju nustatyta, kad šalių dukra nuolatos gyvena tik su ieškove, atsakovas su dukra bendrauja nereguliariai, nepasiima jos savaitgaliais ar atostogų metu, todėl ieškovei tenka nuolatinė kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl teismas iš nustatytos vaiko poreikių sumos neatima pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumos, juo labiau, kad vaikui mokamos išmokos dydis priklauso nuo to, kad ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus. Be to, ši išmoka mokama tėvui (mamai), kuris augina vaiką. Valstybės mokamos išmokos galės būti skiriamos papildomiems nepilnametės poreikiams tenkinti.

23. Padidintas išlaikymas vaikui priteistinas nuo ieškinio padavimo teisme dienos, tai yra nuo 2025 m. kovo 21 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

24. Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

25. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo priėmimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

27. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 450,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 300 Eur už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui bei 150 Eur už atstovavimą teisme. Byloje yra pateiktas apmokėjimą pagrindžiantis rašytinis įrodymas – pinigų priėmimo kvitas.

28. Teismui tenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į proceso trukmę, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, žodinį bylos nagrinėjimą, ieškovės prašomo priteisti atstovavimo išlaidų dydis yra pagrįstas, nėra pagrindo šias išlaidas mažinti.

29. Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes tokio pobūdžio bylose ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista išieškotinos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai CPK 96 straipsnio 1 dalis. Iš atsakovo valstybei priteistas 63,80 Eur žyminis mokestis (236,28 Eur (300-63,72) × 12 mėn. = 2835,36 Eur × 3 % = 85,06 Eur × 75%).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1057-74/2010, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2025 m. kovo 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 63,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.