- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2-657-407/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00026-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „JLGKV“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JLGKV“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „JLGKV“ iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ryviga“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą UAB „JLGKV“. Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė, kuriai Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo priteista 63 480,12 Eur skola iš ieškovės. Pareiškėja kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovės. Antstolis 2021 m. sausio 5 d. pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir užbaigė vykdomąją bylą. Pareiškėja nurodė, kad išsiuntė pranešimą atsakovei dėl įsiskolinimo padengimo ir nurodė, kad, nepadengus įsiskolinimo pranešime nurodytu terminu, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė nustatytu terminu skolos neapmokėjo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra įvykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 9 straipsnio 2–3 dalyse nustatyti reikalavimai, o būtent, nebuvo siekiama sudaryti susitarimo dėl pagalbos juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti, taip pat kreditorius nepasiūlė skolininkui vykdyti bankroto procedūrų ne teismo tvarka. Kreditorės pateiktas pranešimas neatitinka JANĮ reikalavimų.
3. Atsakovė nurodė, kad ji yra moki ir vykdo veiklą, todėl jai negali būti keliama bankroto byla. Atsakovė pateikė 2020 m. balansą, iš kurio matyti, kad atsakovė 2020 m. turėjo 24 500 Eur skolų, iš kurių per vienerius metu mokėtinos sumos sudarė tik 2 149 Eur, įmonės turto vertė yra 142 226 Eur. Šį turtą sudaro likvidžios prekės, skirtos perparduoti, kurių vertė yra 80 466 Eur. Įmonė gavo 13 117 Eur pelno. Įmonės turto dalį sudaro gautina skola iš buvusio vadovo P. Ž., šiuo metu vyksta ginčas dėl 23 224,31 Eur skolos priteisimo. Be to, skola ieškovei UAB „Ryviga“ yra ginčytina, kadangi tarp šalių vis dar tęsiasi ginčai. Atsakovės trumpalaikiai finansiniai sunkumai yra nulemti ir COVID-19 pandemijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi be kita ko iškėlė UAB „JLGKV“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė įsteigta 1994 m. liepos 28 d., 2009 m. gegužės 14 d. ji buvo pertvarkyta iš individualiosios įmonės. Bendrovė 2012 metais vykdė statybų veiklą, teikė viešojo maitinimo paslaugas kavinėje „Melninko kamara“, prekiavo PVC gaminiais. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2013–2019 metus VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui nustatyta tvarka nepateikti.
6. Teismas įvertino atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus ir nurodė, kad 2020 metais įmonė turėjo 142 203 Eur vertės trumpalaikio turto, iš jo 80 466 Eur sudarė atsargos ir 61 759 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, įmonė turėjo 2 149 Eur po vienerių metų mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų, uždirbo 13 117 Eur grynojo pelno. 2021 m. sausio 29 d. balanse pažymėta, kad bendrovė turi 142 226 Eur trumpalaikio turto, iš jo 80 466 Eur sudaro atsargos ir 61 759 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 2 149 Eur po vienerių metų mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų. Teismas nustatė, kad į balansą nėra įrašyta pradelsta skola ieškovei kreditorei UAB „Ryviga“, taigi prie 2 148,90 Eur skolų, pradelstų nuo 2018 metų, pridėtina 73 048,14 Eur pradelsta skola, iš viso įmonė turi 75 197,04 Eur pradelstų įsipareigojimų. Atsakovės argumentai apie tai, kad ieškovės skola ginčijama, nepagrįsti, nes skola konstatuota įsitiesėjusiu teismo sprendimu (CPK 18 straipsnis), o atsakovės nurodytoje byloje Nr. e2-144-1111/2021 yra nagrinėjamas akcininkų ginčas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
7. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji turi 23 224,31 Eur reikalavimo teisę į buvusį įmonės akcininką P. Ž., nes Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu UAB „JLGKV“ ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistas 527,79 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kita ieškinio dalis atmesta. Teismo sprendimas neįsiteisėjo, dėl jo UAB „JLGKV“ padavė apeliacinį skundą, užvesta civilinė byla Nr. e2-10-1054/2020 (Lietuvos teismų informacinės sistemo „Liteko“ duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi atsakovės nurodytą iš P. Ž. gautiną sumą teismas sumažino iki 527,79 Eur, o balanse nurodytą turimą turtą – iki 119 529,48 Eur.
8. Teismas pritarė ieškovės nurodytoms abejonėms dėl teismui pateiktų finansinės apskaitos dokumentų, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Įmonė nenurodė, kokios dar yra per vienerius metus gautinos sumos, išskyrus ginčijamą reikalavimo teisę į P. Ž. Teismo skaičiavimu, be atsakovės nurodytos iš P. Ž. gautinos 23 224,31 Eur sumos, leistinais įrodymais nepagrįsta 38 534,69 Eur suma, todėl į buhalterinę apskaitą įrašytas turtas mažintinas iki 80 994,79 Eur (119 529,48 Eur – 38 534,69 Eur). Atsakovė taip pat nenurodo, kokiomis 80 466 Eur vertės turto atsargomis disponuoja.
9. Antstolė 2021 m. sausio 5 d. nustatė, kad atsakovė kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi, skolininkės sąskaitos areštuotos, jose piniginių lėšų nėra. Nors atsakovė nesutinka su išieškojimo negalimumo aktu ir teigia, kad įmonė veiklą vykdo ir moka skolas, įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nepateikė, duomenų, kad antstolės veiksmai pripažinti neteisėtais, nėra.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nagrinėjant atsakovės 2020 m. gruodžio 31 d. atskirąjį skundą dėl 309 Eur žyminio mokesčio, vertinant įmonės prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio ir įmonės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo nustatyta, kad 2020 metais įmonė veiklos nevykdė ir pajamų negavo, be to, įmonei taikomos VMI ir VSDF mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Teismas konstatavo, kad įmonės finansinė padėtis yra prasta, todėl ji neturi ir artimiausiu metu neturės galimybės sumokėti 309 Eur žyminio mokesčio dalies (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-275-513/2021, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovės sunkumai laikini – ji nevykdo veiklos, nuo 2018 metų nesumoka 2 148,90 Eur skolos kreditoriams, jos turimas turtas viršija skolas. Paprastai laikinų sunkumų turintis ir rinkoje išlikti siekiantis ūkio subjektas siekia įrodyti savo mokumą ir gauti kreditorių palaikymą, įstatymo nustatyta tvarka restruktūrizuoja savo veiklą. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė nemoki ir jai keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė UAB „JLGKV“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. blandžio 9 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:
12.1. JANĮ įtvirtinti nauji institutai – susitarimas dėl pagalbos prievolėms vykdyti ir siūlymas priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka – privalomos bankroto bylos nagrinėjimo išankstinės sąlygos. Tai reiškia, kad prieš siekiant inicijuoti nemokumo procesą teisme ir kreditorius, ir skolininkas turi pareigą pasiūlyti kitai šaliai susitarti dėl pagalbos juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti, kreditorius turi pasiūlyti skolininkui bankrotą vykdyti ne teismo tvarka. Susitarimas dėl pagalbos iš esmės reiškia susitarimą dėl kreditorių suteikiamos finansinės paramos juridiniam asmeniui, apimanti reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimą, prievolės pakeitimą kita prievole ir kt.
12.2. Teismui nepateikti įrodymai, kad yra įvykdyti JANĮ 9 straipsnio 2–3 dalyse nustatyti reikalavimai, o būtent, kad prieš siekiant inicijuoti nemokumo procesą teisme ir kreditorius, ir skolininkas įvykdė pareigą pasiūlyti kitai šaliai susitarti dėl pagalbos juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti bei jog kreditorius pasiūlė skolininkui spręsti dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka. Ieškovė pateikė atsakovei adresuotą pranešimą apie ketinimą kelti bankroto bylą, kuris nurodytų JANĮ reikalavimų neatitinka.
12.3. Iš UAB „JLGKV“ 2020 m. balanso matyti, kad atsakovė 2020 m. turėjo 24 500 Eur dydžio skolų, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė tik 9 056 Eur. Įmonės turto vertė siekia 174 004 Eur, beveik visą turtą sudaro likvidžios prekes, skirtos perparduoti, kurių vertė 150 360 Eur (dalį turto sudaro buvusio vadovo P. Ž., su kuriuo šiuo metu vyksta teismų procesas, 23 224,31 Eur skola). Įmonė nėra nemoki. Remiantis 2020 m. pelno-nuostolio ataskaita, įmonė gavo 13 117 Eur pelno. Įmonė nesutinka su antstolio pažyma apie išieškojimo negalimumą, kadangi įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas, sugeba mokėti skolas.
12.4. Šiuo metu Plungės apylinkės teisme Skuodo rūmuose yra nagrinėjama byla dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-144-1111/2021). P. Ž., kaip UAB „Ryviga“ atstovas, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „JLGKV“ siekdamas apriboti ieškinio mastą nagrinėjamoje byloje Skuodo rūmuose. Pažymėtina, kad, iškėlus UAB ,,JLGKV‘‘ bankroto bylą, butų apribota teisė į gynybą siekiant įrodyti, kad veikla tarp UAB „JLGKV“ ir UAB „Ryviga“ vyko jungtinės veiklos principu, abiejų įmonių pagrindinis akcininkas ir direktorius buvo P. Ž., todėl ir skolos būti negalėjo. Taigi, atmetus UAB „Ryviga“ reikalavimą, yra akivaizdu, kad atsakovė yra moki ir gali vykdyti ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB „Ryviga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
13.1. Atskirajame skunde nenurodomi jokie argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo, atsakovė dėsto argumentus, kuriuos jau išanalizavo ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Atsakovė tiesiog siekia kitokio aplinkybių vertinimo.
13.2. Naujai teikiamuose atsakovės įrodymuose yra nurodyta neteisinga, melaginga informacija apie įmonės veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo
14. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. sausio 29 d. kreditorių sąrašą, 2020 m. gruodžio 31 d. debitorių sąrašą, 2021 m. sausio 29 d. sudarytą balansą už 2021 metus, 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitą už 2021 metus, 2021 m. sausio 29 d. sudarytą balansą už 2020 metus, 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitą už 2020 metus. Atsakovė atskirajame skunde nesuformulavo prašymo pridėti naujai teikiamus įrodymus prie civilinės bylos. Be to, atsakovės finansinės apskaitos dokumentai – balansas ir pelno – nuostolių ataskaitos už einamuosius ir praėjusius finansinius metuus jau yra UAB „JLGKV“ bankroto byloje, todėl papildomai juos pridėti prie civilinės bylos nėra pagrindo.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
16. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria UAB ,,JLGKV“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės nemokumo vertinimu, taip pat teigia, kad nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
Dėl nemokumo proceso inicijavimo tvarkos, kai jį inicijuoja kreditorius
17. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pasiūlymas sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomas, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 9 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
18. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2021 m. sausio 21 d. išsiuntė pranešimą atsakovei dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešime kreditorė nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas sudaro 73 048,14 Eur, vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo grąžintas kreditoriui su antstolio patvarkymu, kuriame pažymėta, kad atsakovė neturi turto ir piniginių lėšų. Pranešime nustatytas 10 dienų terminas įsiskolinimui padengti. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktas 2021 m. sausio 28 d.
19. Priešingai nei nurodo atsakovė atskirajame skunde, siūlymas sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka nėra privalomas tuomet, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, kadangi juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė Greta Žutautė 2021 m. sausio 5 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad iš skolininkės UAB ,,JLGKV“ nėra galimybės išieškoti, piniginių lėšų įmonė neturi, skolininkės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, o turima transporto priemonė išregistruota, skolininkė informacijos apie turimą turtą nepateikė. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymu vykdomoji byla baigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui – ieškovei UAB „Ryviga“. Nors atsakovė nesutinka su išieškojimo negalimo aktu, tačiau antstolio patvarkymas nėra nuginčytas, galiojantis, todėl nėra pagrindo juo nesivadovauti.
20. Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei išsiuntė 2021 m. sausio 21 d., remiantis CPK 73 straipsnio 3 dalimi ir JANĮ 9 straipsnio 1 dalimi, pranešimas atsakovei laikomas įteiktu 2021 m. sausio 28 d. Atitinkamai, ieškovei nuo šios dienos atsirado teisė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.
21. Nors atsakovė atskirajame skunde teisingai nurodo, kad susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti turi būti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų terminas (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis), taigi ieškovė pranešime dėl bankroto bylos iškėlimo nustatė per trumpą – 10 dienų – prievolės įvykdymo terminą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tai neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu yra antstolio patvarkymas grąžinti vykdomąjį dokumentą dėl to, kad juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, atsiranda ne nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, pabaigos, o nuo kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo. Apeliacinės instancijos teismas laiko reiškiminga ir tai, kad, nors atsakovė įrodinėja, jog yra moki ir gali vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė bent iš dalies su ieškove atsiskaitė, kreipėsi į atsakovę dėl taikaus susitarimo, teikė pasiūlymus ieškovei dėl skolos atidėjimo ir (ar) modifikavimo.
22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priešingai nei teigia atsakovė atskirajame skunde, ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei priėmė.
Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo
23. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
25. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
26. Atsakovė pateikė 2021 m. sausio 29 d. balansą (finansiniai duomenys, parengti už einamuosius 2021 mokestinius metus, b. l. 43), kuriame nurodyta, kad atsakovė turi turto bendrai 142 226 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 2 149 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad į atsakovės balansą nepagrįstai nėra įtraukta 73 048,14 Eur dydžio pradelsta skola ieškovei. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės skola ieškovei UAB „Ryviga“ laikytina ginčytina, kadangi tarp šalių dar vyksta teisminiai procesai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad 73 048,14 Eur skola priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 18 straipsnis), o atsakovės nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-144-1111/2021 yra nagrinėjamas akcininkų ginčas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtoje civilinėje byloje nekeliamas 73 048,14 Eur skolos (ne)pagrįstumo klausimas, tai nėra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė nepateikė duomenų, kas sudaro atsakovės 80 466 Eur vertės turto atsargas, iš byloje esančios medžiagos nėra aišku, koks tai konkretus atsakovės turtas, kad teismas galėtų įvertinti jo realumą. Nors pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovės turto masę būtent tuo pagrindu, kad atsakovė neįrodė šio turto realumo, tačiau atsakovė su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kas konkrečiai sudaro atsakovės turtą, nepaaiškino, kokias metodais ir priemonėmis buvo nsutatyta šio turto vertė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsargos – tai trumpalaikis turtas (žaliavos ar komplektuojamieji gaminiai, nebaigta statyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Iš 2021 m. sausio 29 d. balanso matyti, kad atsargas bendrovė apskaitė ir praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas (ir atsakovė šių argumentų nepaneigė) atsakovė pati yra nurodžiusi, kad 2020 metais veiklos nevykdė ir pajamų negavo, todėl, tikėtina, jog, nustatant bendrovės turto vertę praėjus beveik metams, šių atsargų bendrovėje nėra arba jų sudėtis (vertė) yra iš esmės pasikeitusi. Pažymėtina, kad, kilus abejonių dėl balanse pateikiamų duomenų pagrįstumo, būtent atsakovei, siekiančiai įrodyti savo mokumą, kyla pareiga įrodyti ir balanse nurodyto turto realumą, tačiau atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kas konkrečiai sudaro balanse nurodytas 80 466 Eur vertės turto atsargas, todėl teismas negali šio turto vertinti kaip realaus.
28. Preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018 ir kt.). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).
29. Atsakovė balanse pažymėjo, kad per vienerius metus iš debitorių planuoja gauti 61 759 Eur, tačiau 2020 m. gruodžio 31 d. debitorių sąraše nenurodyta, kas atsakovei yra skolingas 38 534,69 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad atsakovė į savo balansą nepagrįstai įtraukė 23 224,31 Eur dydžio reikalavimo teisę į buvusį įmonės akcininką P. Ž., kadangi Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, iš P. Ž. priteista 527,79 Eur suma, sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija be kita ko būtų tinkama ir objektyvi (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Finansinės ataskaitos turi suteikti tikrą ir teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus. Finansinėse ataskaitose pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiama iškraipyti turto, pajamų, sąnaudų ar kitokius duomenis (1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 25, 27 punktai). Taigi visi duomenys, įtraukti į finansines ataskaitas, turi būti pagrįsti ir teisingi. Jeigu atsakovė negali pagrįsti turto vertės kitais įrodymais, ypač esant pagrįstoms abejonėms dėl buhalterinės apskaitos dokumentų teisingumo, nėra pagrindo finansinėse ataskaitose nurodytų duomenų laikyti teisingais ir išsamiais.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad atsakovės teikiami duomenys apie finansinę padėtį yra prieštaringi, todėl nepatikimi. Atsakovė pateikė 2021 m. sausio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodo, kad 2020 m. pardavimo pajamos sudarė 61 759 Eur, tačiau ieškovė pateikė atsakovės pasirašytą buhalterinę pažymą, kurioje nurodyta, kad 2020 metais bendrovė pardavimų nevykdė ir jokių pajamų negavo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pati atsakovė Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. vasario 25 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-275-513/2021 nurodė, kad veiklos nevykdė ir pajamų negavo.
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neturi turto – nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad realiai disponuoja 80 466 Eur vertės turto atsargomis, nenurodė, kokie debitoriai atsakovei skolingi 38 534,69 Eur sumą, nepagrįstai į apskaitą įtraukė 23 224,31 Eur dydžio reikalavimo teisę į P. Ž. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai siekia 75 197,14 Eur: 73 048,14 Eur skola priteista įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-969-777/2019, pagal kurį 2020 m. spalio 29 d. išduotas vykdomasis dokumentas, ir 2 148,90 Eur skola kreditoriams UAB „Ginestra“ ir UAB „Tavo sodyba“. Taigi atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija įmonės turimą turtą.
32. Reikšminga aplinkybė yra ta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgus į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas, turėjęs neigiamų ekonominių pasekmių ir verslui. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės skolos susidarė dar 2018 metais. Teismų praktikoje pažymima, kad aplinkybė, jog bendrovė sąlyginai nedidelių skolų (UAB „Ginestra“ skolinga 726,20 Eur sumą, o UAB „Tavo sodyba“ – 1 422,70 Eur) negali grąžinti ilgą laiką, taip pat sudaro pagrindą teigti, jog finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė nuo 2018 metų neatsiskaito su kreditoriais, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Iš 2021 m. sausio 5 d. išieškojimo negalimumo akto matyti, kad bendrovės sąskaitose nėra piniginių lėšų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti padėtį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.