- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- eII-1515-961/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01570-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 18.13Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas, pastatų (butų) arba patalpų savininkams ar kitų daiktinių teisių turėtojams nustatytų reikalavimų nevykdymas (ANK 492 str.)
- 21.1.4Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 565-1 str.)
- 21.1.6Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 25283940853).
Aprašomoji dalis
nustatė:
2025 m. rugpjūčio 30 d. 20.40 val. per e-policija sistemą buvo gautas A. S. pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) kaimynas R. J., būdamas bent dešimt kartų baustas už tą patį, 2025 m. rugpjūčio 30 d. 18.25 val. piktybiškai rūko viešoje erdvėje – balkone, nors šis neįeina į jo buto kvadratūrą.
Gauto pranešimo pagrindu pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 25283940853.
2025 m. rugsėjo 3 d. R. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 18-ANR_P-1395-2025 dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 492 straipsnio 7 dalyje, nurodant, kad jis 2025 m. rugpjūčio 30 d. 18.25 val. rūkė tabako gaminius namo adresu (duomenys neskelbtini), balkone, kai kiti namo gyventojai yra prieš tabako gaminių rūkymą minėtame name ir kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – Vilniaus miesto savivaldybė yra pripažinusi minėtą namą nerūkymo zona, paskelbusi apie priimtą sprendimą bei įrengusi informacinius pranešimus name apie draudimą rūkyti namo balkonuose, terasose ir lodžijose. Tokiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 9 punkto draudimus.
2025 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime be aukščiau aprašytų aplinkybių nurodyta, kad pagal byloje pateiktą neinformatyvią fotonuotrauką, kurioje užfiksuota balkone sėdinčio asmens nugara, sunku nustatyti, ar tuo metu asmuo rūkė tabako gaminius, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 9 punkto draudimą, kadangi joje nesimato, kad asmuo rūkytų tabako gaminius. Dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) teisena nutraukta.
A. S. pateikė skundą dėl nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kuriame nurodė, kad nesutinka su šiuo nutarimu, nes nustatytos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos. Nors ji buvo pranešėja ir pateikė informaciją apie rūkymą balkone, institucija nesusisiekė su ja dėl pateiktų nuotraukų bei aplinkybių patikslinimo. Tai lėmė nepilną faktinių aplinkybių nustatymą. Įrodymai neįvertinti tinkamai. Nutarime nurodyta, kad trūksta įrodymų, tačiau institucija nesiėmė veiksmų juos gauti ar patikslinti, nors tokia galimybė buvo. Taip buvo pažeistos ANK 608, 609 ir 610 straipsnių nuostatos, kad bylos nagrinėjimo metu privaloma ištirti visas aplinkybes ir užtikrinti proceso objektyvumą. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, įpareigojant instituciją išsamiai išnagrinėti jos pranešimą, įvertinti nuotraukas ir kitas faktines aplinkybes. Pažymi, kad ne kartą tokio tipo įrodymų kitiems pareigūnams pakako, Institucija, neatsižvelgė, kad šis asmuo baustas ne kartą, ne kartą buvo atvykę Viešosios tvarkos pareigūnai ir Bendruomenės policijos pareigūnai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog Institucija, išnagrinėjusi ir įvertinusi surinktų įrodymų visumą, mano, kad nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucija nesutinka su pareiškėjos argumentais ir pažymi, kad byloje pateiktoje nuotraukoje, nors ir matomas dūmo pėdsakas, pats savaime neleidžia nustatyti jo kilmės šaltinio ar patvirtinti, kad dūmas sklinda būtent iš konkretaus asmens rankose laikomo tabako gaminio. Nuotraukoje nėra matyti cigaretės, rūkymo veiksmo, rankos judesio ar kitų objektyvių požymių, patvirtinančių tabako gaminių rūkymą balkone. Todėl vien tik dūmo atvaizdas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis ar spėjimais, kad dūmas galėtų būti susijęs su rūkymo veiksmu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, visos nepašalintos abejonės aiškinamos asmens naudai. Kadangi vien tik dūmo atvaizdas negali būti laikomas pakankamu įrodymu rūkymo fakto nustatymui, administracinė atsakomybė už šį veiksmą negali būti taikoma. Todėl sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, atitinka teismų praktiką dėl įrodymų pakankamumo bei in dubio pro reo principą. Remdamasi išdėstytu, prašo 2025 m. rugsėjo 24 d. priimtą nutarimą Nr. 14-ANR_N-23093-2025 palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja A. S. palaikė savo skundą jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad yra namo gyventojų atstovė, tačiau šį kartą kreipėsi kaip individualus asmuo. Tai jau dešimtas kartas, kai yra fiksuojamas įvykis. Buvo atvykę bendruomenės policijos pareigūnai, o taip pat Vilniaus miesto viešosios tvarkos pareigūnai. R. J. visus siunčia ten, kur siunčiami rusų laivai. Jis atsisako nerūkyti viešoje erdvėje. Ji pati turi astmą, kita kaimynė laukiasi. Visais atvejais policijai tiko tokie įrodymai. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai pasakė, kad reikia kreiptis į policijos pareigūnus, nes yra pažeidžiamas įstatymas. Yra pažeidžiamas įstatymas ir gyventojai jį fiksuoja, tai viskas, ką gali padaryti paprastas pilietis. Kitas įvykis buvo registruotas spalio 16 d. Ji turi visą kolekciją, kaip kaimynas rūko, iš priekio. Ji negali kiekvieną kartą darbo metu išeiti filmuoti. Taip pat negali atsidaryti lango, nes eina dūmai. Policija priėmė jos pareiškimą, bet pati jokio papildomo veiksmo neatliko. Policija tiesiog ją informavo, kad pareiškimas yra atmestas. Su ja nebuvo susisiekta. Papildomai informuota apie įrodymų trūkumą ji nebuvo. Pareiškimą pildė elektroniniu būdu. Po to tiesiog gavo nutarimą. Visais kitais atvejais, kai fotografavo kaimyno nugarą, jis gavo baudas. Jį baudė ir savivaldybė. Šiuo metu savivaldybė jo nebebaudžia, dar aiškinsis, kodėl. Turi vaizdo įrašą ir iš priekio, ir iš galo, ir iš visų kitų pusių. Dešimt kaimynų yra jo įkaitai, nes jis nesilaiko įstatymų. Draudimas rūkyti šioje teritorijoje yra priimtas 2024 m. rugsėjo mėnesį. Žmogus įsikėlė šių metų gegužę, jis buvo gražiai informuotas ir paprašytas nerūkyti, tačiau taikus ir gražus prašymas neveikia. Teismo nori paprašyti atsižvelgti į jos turimus įrodymus ir į praeityje asmens padarytas veikas. Ji turi krūvą nuotraukų iš praeities, minimas asmuo nepasitaiso.
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ar jos nebuvimu. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 565¹ straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Ši išvada padaryta konstatavus, kad nėra neabejotinų R. J. kaltės dėl ANK 492 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo įrodymų.
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.
Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
Taip pat ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021, e2AT-35-788/2025 ir kt.).
Teismo vertinimu, šios nuostatos buvo pažeistos priimant skundžiamą nutarimą nutraukti galimai padaryto administracinio nusižengimo teiseną. Priimdama sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, Institucija tik aptarė pareiškėjos pateiktą nuotrauką, įvertindama ją kaip nepakankamai informatyvią ANK 492 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo faktui konstatuoti. Nurodė, kad asmuo, užfiksuotas nuotraukoje, sėdintis nugara, jo neįmanoma identifikuoti, dūmų pėdsakas virš jo neįrodo, kad yra rūkomi būtent tabako gaminiai.
Aukščiau paminėtos teismų praktikos nuostatos įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją ne tik pateikti pareiškėjo pateiktų duomenų apie galimą nusižengimą nominalų vertinimą, bet ir patiems imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių duomenų patikimumą, patiems renkant nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vienus įrodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus. Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, o ne pareiškėjai. ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
A. S. pateikta nuotrauka tėra vienas iš galimų įrodymų administracinio nusižengimo tyrimo procese. Lygiaverčiais įrodymais yra ir įvykio liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai ir paaiškinimai. A. S. ar kitų galimai buvusių liudytojų parodymai yra toks pat teisėtas duomenų apie įrodinėtinas aplinkybes šaltinis kaip ir nuotrauka, tačiau jis buvo ignoruojamas. Negalint identifikuoti nuotraukoje užfiksuoto asmens, Institucija nesiėmė priemonių apklausti pačią pareiškėją kaip tiesioginę nuotraukoje užfiksuoto įvykio liudytoją, nesidomėjo, kiek laiko ji stebėjo asmenį, ar užuodė tabako gaminių kvapą, ar buvo kitų rūkymo faktą galinčių patvirtinti asmenų. Galiausiai net nebandė apklausti paties R. J. (protokolas surašytas asmeniui nedalyvaujant), kuris galimai net neneigtų rūkymo fakto.
ANK 565¹ straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Pagal ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą su ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirtos veikos aplinkybės, darytina išvada, jog nutraukti teiseną galima tik po to, kai bylą tirianti institucija (pareigūnas) ėmėsi visų priemonių įrodymams surinkti, kilusioms abejonėms pašalinti. Nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo.
Remdamasis išdėstytu, teismas sutinka su pareiškėja, jog Institucija, tirdama bylą, nesiėmė visų priemonių, kad bylos aplinkybės būtų visapusiškai išaiškintos. Visų bylai reikšmingų įrodymų rinkimo galimybės nebuvo išnaudotos, o Institucija, nutraukdama bylą, tinkamai nevykdė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos. Teisenos nutraukimą Institucija grindė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių R. J. kaltę pažeidus Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 9 punkto draudimus, nuostatas, nebuvimu, tačiau iš esmės šių įrodymų ir nerinko, nors tokią galimybę turėjo. Priimdama ginčijamą nutarimą ji rėmėsi in dubio pro reo principu, tačiau teismas pažymi, kad šiuo principu priimant procesinius sprendimus galima vadovautis tik tuomet, kai abejonės ir neaiškumai objektyviai negali būti pašalinti. Nagrinėjamu atveju nebuvo bandoma šalinti kilusių abejonių renkant papildomus įrodymus dėl A. S. pareiškime nurodomų aplinkybių.
Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas nesiėmus visų priemonių, kad būtų surinkti ir įvertinti visi duomenys, reikšmingi nustatyti įvykio aplinkybes, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina atlikti išsamų galimo administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos A. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 25283940853) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.