Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., valstybės įmonei „Turto bankas“, notarei S. V. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. Č. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą A. Č. palikimui priimti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 28-30).

4. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, notarė S. V. į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, nes jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 58-59), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 443 straipsnio 3 dalis).

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. S. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad nustatytą terminą palikimui priimti praleido, kadangi apie draugo A. Č. testamentą sužinojo tik 2018 m. lapkričio 27 d. gavęs notarės S. V. raštą. Kitą dieną po notarės rašto gavimo nuvyko pas notarę, kuri paaiškino, kad reikalingas teisminis procesas dėl termino praleidimo. Iki tol eilinę darbo dieną vasaros viduryje jis sulaukė skambučio iš A. K., susitiko su ja lauko kavinėje. Susitikimo metu A. K. pasakė, kad tvarkydama dokumentus po tėvo mirties rado testamentą, kuriuo A. Č. paliko jam savo dalį buto. A. K. pasiūlė jam apmokėti A. Č. laidojimo išlaidas. Pažymėjo, kad žinia apie A. Č. mirtį buvo netikėta, A. K. pasiūlymas palaidoti jos tėvą išmušė pareiškėją iš vėžių, todėl jis pasišalino iš susitikimo. Po kurio laiko pareiškėjas paskambino A. Č. pažįstamui Josifui pasiklausti dėl visos situacijos, pastarasis pasakė apie A. Č. mirtį. Nurodė, kad su A. Č. abu dirbo statybų srityje, susipažino, kuomet pareiškėjas buvo A. Č. vadovas, o A. Č. – pavaldinys. Pareiškėjas su palikėju bendraudavo maždaug kartą per mėnesį, kartą nuvežė A. Č. pas gydytoją, buvo atvežęs maisto. Palikėjas buvo užsiminęs, kad turi sklypą, butą, kad norėtų minėtą turtą po mirties palikti pareiškėjui. Pažymėjo, kad niekada iš palikėjo neprašė jokio atlygio už savo teikiamą pagalbą, reikšmės minėtos kalboms dėl palikimo nesuteikė, jautėsi kaltinamas A. K. dėl esamos situacijos. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad bandė skaityti pateiktą dokumentą, tačiau tai padaryti iki galo nepavyko, nes A. K. jį įžeidinėjo, susitikimas truko apie pusę valandos. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad palikėjas 2017 m. rudenį paprašė pareiškėjo asmens duomenų, kad būtų paruošta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas turėjo nupirkti palikėjo automobilį, tačiau minėta sutartis sudaryta nebuvo, apie testamento sudarymą pareiškėjas nežinojo, į notarą iškart nesikreipė, nes nepasitikėjo jokia informacija, kurią pateikė A. K..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

7. Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą dėl CK 5.50 str. 3 d. nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo CK 5.57 str. 1 d. pagrindu pagal palikėjo A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą.

8. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

9. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašas patvirtina, kad A. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). A. Č. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono 5-ajame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausančią buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį paliko G. S. (b. l. 12, 13-14, 17-18). Iš 2018 m. gruodžio 5 d. Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla po A. Č. mirties iki 2018 m. gruodžio 5 d. nebuvo užvesta (b. l. 11). A. K. yra palikėjo A. Č. dukra, kitų vaikų A. Č. neturėjo, palikėjas mirė ištuokoje (b. l. 16).

10. Minėta, jog testatorius A. Č. mirė (duomenys neskelbtini) taigi terminas palikimui priimti baigėsi 2018 m. spalio 6 d. Pareiškėjas G. S. tik 2018 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo – du mėnesius praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CK 5.50 str. 3 d.).

11. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo apie 2017 m. spalio 23 d. testamentą (pareiškimo 2,4 pastraipos). Tačiau vėlesnio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas neneigė suinteresuoto asmens A. K. nurodytos aplinkybės, kad apie sudarytą testamentą pareiškėjui tapo žinoma dar 2018 m. liepos mėnesį, tik paaiškino, kad susitikimo metu jis nesuprato, jog palikėjas A. Č. sudarė testamentą jo atžvilgiu, neperskaitė A. K. pateiktos testamento kopijos, nepasitikėjo jos teikiama informacija apie testamentą, t.y. kad savo dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), palikėjas A. Č. palieka jam.

12. Spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

13. Remiantis suinteresuoto asmens A. K. paaiškinimais nustatyta, kad ji po A. Č. mirties (duomenys neskelbtini)., tvarkydama butą, esantį (duomenys neskelbtini) rado A. Č. testamentą, telefonu susisiekusi su pareiškėju G. S. pranešė apie A. Č. mirtį bei testamentą, pakvietė susitikti. Teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad skambučio metu jam buvo pranešta apie A. Č. mirtį ir rastą testamentą. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens susitikimas įvyko 2018 m. liepos mėnesio pradžioje, praėjus nedaug laiko po A. Č. mirties, PC „Mada“, lauko terasoje. Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo A. K. bei parodė liudytojos L. K. ir B. V. susitikimo su pareiškėju metu ant stalo buvo padėta testamento kopiją, kurią pareiškėjas perskaitė, susinervino ir netrukus pasišalino pasakydamas „susitiksime po trijų mėnesių“. Teismo posėdyje pareiškėjas G. S. neneigė, kad susitikimo metu su A. K. kalbėjosi apie A. Č. laidotuvių išlaidas, rastą testamentą, taip pat neneigė aplinkybės, jog susitikimo metu jam buvo pateiktas testamentas, tačiau tikino jo viso neperskaitęs ir nesupratęs turinio, nepasitikėjęs suinteresuoto asmens A. K. teikiama informacija, jautėsi kaltinamas. Pareiškėjas taip pat pripažino po minėto susitikimo skambinęs A. Č. draugui J. U. pasitikslinti dėl A. Č. mirties ir minėto testamento.

14. Vertinant paminėtų duomenų visumą visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis iki 2018 m. lapkričio mėnesio nežinojo apie sudarytą testamentą ir dėl to praleido terminą palikimui priimti yra paneigtos kitais įrodymais – paties pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdyje, suinteresuoto asmens A. K., liudytojų parodymais. Pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių neatitikimas kitiems įrodymams, pareiškime ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių nenuoseklumas, faktinių termino priimti palikimui praleidimo pagrindų neatitikimas sudaro pakankamą pagrindą abejoti pareiškėjo paaiškinimais. Kita vertus, vertinant pareiškėjo argumentus dėl kliūčių palikimui priimti laiku – nesupratimą apie testamentą bei teisinių žinių stoką – pažymėtina, kad teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog jis turi aukštąjį išsilavinimą, daugiau nei 5 metu yra dirbęs vadovaujamą darbą. Suinteresuotas asmuo A. K. paaiškino, kad paskambinusi pareiškėjui informavo apie testamentą, pateikė jį susitikimo metu. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad netrukus po susitikimo su A. K. jis paskambino J. U. siekdamas įsitikinti, ar informacija apie A. Č. mirtį atitinka tikrovę, teismo posėdyje liudytojas J. U. parodė, kad liepos mėnesį jam paskambimo pareiškėjas ir paklausė, ar jis nežino, kodėl pareiškėją mirusiojo dukra terorizuoja testamentu. Taigi, įrodymų visuma pakankamai patvirtina aplinkybę, kad apie sudarytą testamentą pareiškėjui tapo žinoma 2018 m. liepos mėnesį. Įvertinus paminėtą, testamento tekstą, jo ilgumą, turinį bei duomenis apie pareiškėjo amžių, išsilavinimą, konstatuotina, kad pareiškėjas galėjo tinkamai pasirūpinti savo teisių įgyvendinimu, tačiau to nepadarė dėl subjektyvių priežasčių. CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Šia įstatymo norma papildo ir CK 1.2 str., kuri nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius - įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos ar fakto, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjo nepasitikėjimas suinteresuoto asmens A. K. teikiama informacija, kuri buvo patvirtinta nesudėtingo turinio rašytiniu įrodymu (testamentu, kuris pareiškėjui buvo pateiktas susitikimo metu) bei įstatymų nežinojimas nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos praleidimą ir nagrinėjamos bylos kontekste, tai yra bylos nagrinėjimo metu nustačius kitas aplinkybes nei buvo nurodyta pareiškime dėl sužinojimo apie testamentą termino, negali būti vertinami kaip svarbios priežastys, leidžiančios praleistą terminą atnaujinti (CPK 3 str. 7 d., 178 str., 185 str., CK 1.5 str.). Teismas taip pat pažymi, kad neveikimas užsitęsė pakankamai ilgą laiko tarpą - terminą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas praleido daugiau nei du mėnesius. Be to, pareiškėjas susitikimo su A. K. metus išeidamas pasakė frazę „susitiksime po trijų mėnesių“, tai sudaro pagrindo manyti, kad apie įstatymus, nustatančius terminus palikimui priimti ir būtinus tam veiksmus, pareiškėjui buvo žinoma.

15. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvių, nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančių teisinių kliūčių ar priežasčių, dėl kurių palikimas nebuvo priimtas per įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjo pareiškime nurodyta aplinkybė, kad laiku priimti palikimą jam sukliudė nežinojimas apie testamentą iki 2018 m. lapkričio mėn. yra paneigta kitais byloje esančiais įrodymais, pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdyje, kad jis nepatikėjo A. K. teikiama informacija yra neįtikinami, kita vertus, teisiškai nereikšmingi. Apie tai, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po draugo A. Č. mirties, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje suinteresuoto asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo per įstatymo nustatyta nepriimta palikimo dalis buvo priimta faktiniu valdytu, minėta aplinkybė atsižvelgiant į teismų praktika yra svarbi sprendžiant dėl termino atnaujinimo. Taigi, pareiškėjas neįrodė nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežasties – kad nežinojo ir negalėjo žinoti apie A. Č. 2017 m. spalio 23 d. testamentą iki 2018 m. lapkričio mėn. ((duomenys neskelbtini) str.). Bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, terminą palikimui priimti praleido be svarbių priežasčių, todėl terminas palikimui priimti negali būti atnaujintas, pareiškimas netenkintinas (CK 5.57 str. 1 d., (duomenys neskelbtini), 185 str.).

16. Suinteresuoto asmens A. K. bylos nagrinėjimo metu patyrė 666 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atmetus pareiškimą priteistinos iš pareiškėjo (CPK 93, 98 str.).

17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 13,56 Eur, pareiškimo netenkinus valstybės naudai jos priteistinos iš pareiškėjo (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, 290-291 straipsniais,

nutarė:

Pareiškėjo G. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens A. K. naudai 666 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,56 Eur (trylika eurų 56 ct) pašto išlaidų valstybei. Išaiškinti, kad nurodytas išlaidas pareiškėja turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.