- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-195-538/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1 662 EUR žalos atlyginimo, 0,04 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo sumos, kurią yra praleistas terminas, t.y. nuo 2018 m. vasario 12 d., iki visiško išmokos sumokėjimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad eismo įvykio metu 2018 m. sausio 9 d. buvo apgadinta jam priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškovas apie įvykusį eismo įvykį atsakovą informavo telefonu, nurodė, kad nepageidauja remontuoti transporto priemonės ir kreipėsi į nepriklausomą vertintoją padarytos žalos dydžiui nustatyti, kuris nustatė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų apgadinimų ieškovui yra padaryta 1 662 Eur žala. Dėl žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi į atsakovą, kuris 2018 m. vasario 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad sutinka atlyginti ieškovui 496,19 Eur žalą. Atsakovas nurodė metodiką, kuria rėmėsi skaičiuodamas draudimo išmoką trijų remonto įmonių, t.y. BTA draudimo partnerių UAB „Visoda“ - 606,26 Eur, UAB „Vijūra“ – 563,29 Eur, UAB „Inchcape“ – 773,39 Eur, pasiūlytos kainos vidurkį. Atsakovas minėtame rašte taip pat nurodė, kad UAB „Pajūrio Autorika“ ataskaita realiai patirtos žalos nepagrindžia, nes tai nėra dokumentas įrodantis faktiškai turėtas išlaidas remontuojant apgadintą transporto priemonę, todėl šia išvada nesivadovaus. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas praleido Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 1–3 dalyse arba šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatytus terminus, todėl privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovo R. P. ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, iš ieškovo R. P. 1 432 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui R. P. 100 Eur nepanaudoto užstato, sumokėto 2019 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 363. Teismo motyvai:
3.1. Ieškovo pateiktoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 20180118-1 turto vertintojas D. G. taip pat nurodė, jog transporto priemonės remonto kaštai buvo apskaičiuoti taikant Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos skyriuje „Transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštų nustatymas“ aptarta metodika, tačiau turto vertintojas atliko transporto priemonės vertinimo ataskaitą jau po faktinio transporto priemonės remonto.
3.2. Draudimo išmoka apskaičiuota remiantis remonto įmonių, turinčių teisę remontuoti sugadintą turtą, sudarytomis sąmatomis, yra pakankama ir reali ieškovo nuostoliams, patirtiems dėl transporto priemonės apgadinimo, kompensuoti.
3.3. Ieškovo pateiktuose duomenyse iš UAB „Pajūrio Autorika“ pateikta naujo originalaus reikiamo modelio dangčio kaina.
3.4. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovo pasiūlytas įmones dėl automobilio remonto.
3.5. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu paskaičiavimu ir išmokėtu žalos dydžiu.
3.6. Ta aplinkybė, jog remonto sąmatos parengtos pagal nuotraukas, neapžiūrėjus transporto priemonės, nelemia pačių sąmatų nepagrįstumo; svarbu, kad būtų užfiksuoti visi transporto priemonės apgadinimai, padaryti eismo įvykio metu, ir dėl jų paskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos.
3.7. Ieškovas nei žalos bylos administravimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį transporto priemonės remontą už konkrečią kainą, priešingai, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontuojamas nebuvo, jis buvo parduotas nesuremontuotas.
Šalies argumentai
3.8. Ieškovas taip pat neįrodė, kad dėl nurodyto galinio dangčio remonto automobilis ir/ar jo galinis dangtis neatitks techninių aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimų, arba kad tik pakeitus nurodytą galinį dangti nauju, o ne jį remontuojant, automobilis ir/ar jo galinis dangtis atitks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas (toliau - apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3171-676/2019 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. P. ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Įstatymų leidėjas žalos atlyginimo, t.y. draudimo išmokos išmokėjimo nesieja su transporto priemonės remontu, šios aplinkybės yra patvirtinamos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnyje.
4.2. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių draudimo išmokos nemokėjimą, o 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos net trys skirtingos draudimo išmokos sumos rodo aplaidų atsakovės požiūrį į įstatymų leidėjo draudimo bendrovėms nustatytas pareigas.
4.3. Teismas šioje byloje netinkamai taikė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 15 straipsnio 3 dalies normą.
4.4. Nepriklausomas turto vertintojas D. G., atlikdamas ieškovui priklausančios transporto priemonės vertinimą, nustatė, kad ieškovui priklausančios transporto priemonės galinis dangtis turi būti keičiamas, nes yra sugadintas nepataisomai, o tuo tarpu transporto priemonių remonto bendrovės sąmatose (kurios nėra pasirašytos ir neaišku kada bei kas jas atliko) yra nurodyta, kad ieškovui priklausančios transporto priemonės detalė - galinis dangtis gali būti remontuojama.
4.5. Aplinkybė, jog atsakymus pateikė atsakovo partneriai - transporto priemonių remonto servisai, verčia abejoti jų pateiktų skaičių teisingumu, nes šie juridiniai asmenys yra susiję verslo ryšiais su atsakovu, ir kita vertus atsakovės draudimo išmokos dydį nustato apskaičiuodama aritmetinį vidurkį.
4.6. Ieškovui priklausanti transporto priemonė yra suremontuota, transporto priemonei būtinų lėšų poreikį ieškovas pagrindė 2019 m. kovo 22 d. UAB „Lukera“ pateikta transporto priemonės remonto darbų sąmata, kurios civilinėje byloje teismas visiškai nevertino, tuo padarydamas CPK 185 straipsnio pažeidimą.
4.7. Teismo nuomonė, jog ieškovo transporto priemonei padarytą žalą reikia skaičiuoti pagal trijų transporto priemonių remonto bendrovių parengtų sąmatų vidurkius, prieštarauja CK 6.281 straipsniui.
4.8. Ieškovui atsakovės apskaičiuota žalos išmoka yra tik vidutinė, t.y. apskaičiuota aritmetiškai ir neatlygina visų ieškovo patirtų nuostolių.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovės draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal kelių remonto įmonių, t.y. UAB „Visoda“ - 606,26 Eur, UAB „Vijūra“ - 563,29 Eur, UAB „Inchcape“ - 773,39 Eur, pasiūlytų kainų vidurkį, to pagrindu draudikas 2018 m. vasario 9 d. išmokėjo ieškovui 647,65 Eur žalos atlyginimą.
5.2. Teismas pagrįstai sutiko su atsakovo argumentu, kad jis neturėjo pagrindo vadovautis ieškovo pateikta vertinimo ataskaita.
5.3. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo automobilio atkūrimo (remonto) kaina, nurodyta turto vertintojo UAB „Pajūrio Autorika“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nėra tiksli.
5.4. Ieškovas nei žalos bylos administravimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį transporto priemonės remontą už konkrečią kainą, priešingai, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remontuojamas nebuvo, jis buvo parduotas nesuremontuotas.
5.5. Teismas įvertino, kad bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą šalims siūlė pateikti byloje papildomus duomenis bei įrodymus, tačiau šalys jų neteikė, taip pat neteikė prašymų dėl ekspertizės paskyrimo dėl apgadintam automobiliui padarytos žalos nagrinėjamoje byloje nustatymo.
Šalies argumentai
6. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Prašo prie bylos prijungti išrašą iš transporto priemonių registro, PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 0509, kasos pajamų kvitą, sąskaitą - faktūrą, Nr. 192, PVM sąskaita - faktūrą Nr. 0536.
7. Nurodo, kad prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimą sąlygojo būtinybė rašytiniais įrodymais paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurį apeliaciniu skundu ir ginčija ieškovas, pažymėdamas, kad jo prašomi prijungti prie civilinės bylos rašytiniai įrodymai atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateikti duomenys atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo, darytina išvada, kad ieškovas negalėjo pateikti jų pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija sprendžia, kad šių įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl ieškovo pateikti įrodymai prijungtini prie bylos.
Dėl ginčo
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl draudimo išmokos už automobilio remontą, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Nustatyta, kad eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, buvo apdraudęs automobilį, kurio vairuotojas buvo pripažintas autoįvykio kaltininku ir kurio metu nukentėjo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis ieškovui. UAB „Pajūrio Autorika“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas pareikalavo atsakovo išmokėti 1 662 Eur draudimo išmoką; atsakovas išmokėjo ieškovui 647,65 Eur draudimo išmoką, dėl likusios draudimo išmokos dalies – 1 014,35 Eur tarp šalių kilo ginčas. Ginčas tarp šalių kyla dėl ieškovui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio dangčio remonto kaštų bei/ar būtinumo jį keisti nauju ar jį remontuoti. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atmetė. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių draudimo išmokos nemokėjimą, o 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos net trys skirtingos draudimo išmokos sumos rodo aplaidų atsakovo požiūrį į įstatymų leidėjo draudimo bendrovėms nustatytas pareigas. Šie argumentai atmestini.
13. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiuo atveju taikytinos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių 13 punkte numatyta, jog nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų/ekspertų ir/ar turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas/remontuotinas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir/ar atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Pagal Taisyklių 15 punktą žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir/ar dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir/ar dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.
14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas atsakovo darbuotoją telefonu informavo, kad nepageidauja remontuoti transporto priemonės, jis pageidavo gauti draudimo išmoką, kai transporto priemonė neremontuojama. Taigi būtinąsias remonto išlaidas atsakovas pagrįstai nustatė vadovaudamasis Taisyklių 13 punkte nustatytu būdu, tai yra, įmonių, kurios turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas kreipėsi į kelias remonto įmones, kad jos pateiktų pasiūlymus dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal kelių remonto įmonių, t.y. UAB „Visoda“ - 606,26 Eur, UAB „Vijūra“ - 563,29 Eur, UAB „Inchcape“ - 773,39 Eur, pasiūlytų kainų vidurkį. Tuo pagrindu draudikas 2018 m. vasario 9 d. išmokėjo ieškovui 647,65 Eur žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 647,65 Eur dydžio draudimo išmoka apskaičiuota remiantis remonto įmonių, turinčių teisę remontuoti sugadintą turtą, sudarytomis sąmatomis, yra pakankama ir reali ieškovo nuostoliams, patirtiems dėl transporto priemonės apgadinimo, kompensuoti.
15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateiktoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertintojas D. G. taip pat nurodė, jog transporto priemonės remonto kaštai buvo apskaičiuoti taikant Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos skyriuje „Transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštų nustatymas“ aptarta metodika, tačiau pažymėtina, kad turto vertintojas atliko transporto priemonės vertinimo ataskaitą jau po faktinio transporto priemonės remonto, paskaičiavęs sąnaudas pagal naujo galinio dangčio kainą, todėl atmestinas kaip neįrodytas ieškovo teiginys, kad atsakovės draudimo išmokos paskaičiavimas laikytinas mažiau patikimu nei atestuoto turto vertintojo parengta ataskaita (CPK 178 straipsnis).
16. Atmestini ir apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.
17. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovo išvada, jog galinis dangtis remontuotinas, o ne keistinas, yra/galėtų būti neteisinga ar/ir nepagrįsta, tai yra, turėjo įrodyti būtinybę galinį dangtį pakeisti nauju (CPK 178 straipsnis).
18. Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį transporto priemonės remontą už konkrečią kainą, priešingai, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remontuojamas nebuvo, jis buvo parduotas nesuremontuotas. Nors bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovas pateikė duomenis apie automobilio remontą ir patirtas išlaidas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi aplinkybė, ar buvo neišvengiama būtinybė keisti automobilio galinį dangtį.
19. Nors ieškovas įrodinėjo, jog reikia keisti automobilio galinį dangtį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo išvada, jog galinis dangtis remontuotinas, o ne keistinas, yra/galėtų būti neteisinga ar/ir nepagrįsta. Pažymėtina, kad tokį atsakovo sprendimą dėl galinio dangčio remonto lėmė UAB „Visoda“, UAB „Vijūra“, UAB „Inchcape“ paskaičiavimai bei išvados. Ieškovas taip pat neįrodė, kad dėl nurodyto galinio dangčio remonto automobilis ir/ar jo galinis dangtis neatitks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus arba kad tik pakeitus nurodytą galinį dangtį nauju, o ne jį remontuojant, automobilis ir/ar jo galinis dangtis atitks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
20. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą šalims siūlė pateikti byloje papildomus duomenis bei įrodymus, tačiau šalys jų neteikė, taip pat neteikė prašymų dėl ekspertizės paskyrimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog dėl galinio dangčio remonto automobilis ir/ar jo galinis dangtis neatitks techninių aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimų, arba kad tik pakeitus nurodytą galinį dangti nauju, o ne jį remontuojant, automobilis ir/ar jo galinis dangtis atitks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl didesnės draudimo išmokos priteisimo (CPK 178, 185 straipsniai).
21. Nors ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo automobilis buvo suremontuotas pakeičiant automobilio galinį dangtį, tačiau jokių įrodymų, kad keisti galinį dangtį buvo būtina, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytų padarytų išvadų.
22. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, įrodymų vertinimo taisykles, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. P. atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.