Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo L. J. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje L. J. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 28 d. 23.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pirmuoju tikrinimu jam nustatytas 0,81 prom., o antruoju tikrinimu – 0,73 prom. neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. L. J. G. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje (administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija), be kita ko, nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, įstatymų leidėjas ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtino imperatyvią teisės normą, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą kartu su paskirta administracine nuobauda yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Pavyzdžiu šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Pareiškėjas L. J. G. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, kaip jau minėta, sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo motyvus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas, šiuo atveju byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir L. J. G. buvo paskirta ne tik minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris lygus minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, tai yra 12 mėnesių.

L. J. G. skunde prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, kadangi jis vykdo darbo veiklą, kurioje jam reikia vykti į kitus miestus bei į komandiruotes, o kiti asmenys jo darbinių funkcijų atlikti negali. Neturėdamas teisės vairuoti jis gali prarasti darbą. Vis dėlto, šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones šiuo metu yra sustabdyta nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, tai yra nuo 2023 m. gruodžio 28 d., tai yra jau beveik 3 mėnesius, o darbo veiklą jis vykdo iki šiol, kas sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumu. Be kita ko, kaip pareiškėjas nurodė teismo posėdžio metu, tai yra jo šeimos verslas. Netgi šias aplinkybes vertinant kaip pagrįstas, pažymėtina, kad nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, jog asmens vykdoma darbo veikla ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė šiai veiklai tęsti nėra laikoma išimtine aplinkybe, kurios egzistavimas pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina darbo veiklai vykdyti, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju L. J. G. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus.

Be kita ko, pareiškėjas savo skunde nurodė, kad turi rūpintis senyvo amžiaus seneliu, kuris serga ir sunkiai vaikšto, todėl reikia jį vežti į gydymo įstaigą ar kapines, taip pat aprūpinti jį maisto prekėmis. Tačiau šios pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats L. J. G., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Akivaizdu, kad pareiškėjo vairavimo teisės netekimas sukels tam tikrų nepatogumų tiek pačiam pareiškėjui, tiek jo artimai aplinkai, tačiau šiuo atveju teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį, todėl paminėtosios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį teisių atėmimo terminą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėjas gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių ar draugų jį nuvežti ir panašiai. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas pažymi, jog pažeidėjui atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.

Šioje byloje remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jį nustatant trumpesnį nei įstatymo sankcijos ribose. Nei jo nurodomos darbo, nei šeiminės aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, jog sankcijos ribose pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga jo įvykdytam administraciniam nusižengimui. Nors pareiškėjas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o Institucija nutarime šią aplinkybę pripažino lengvinančia, tačiau tik vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Numatant griežtas sankcijas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-82-1020/2017).

Kita vertus, kaip jau minėta, tiek skunde, tiek ir teismo posėdyje pareiškėjas prašė skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai minimaliam terminui, kurio taikymo galimybės institucija nenustatė. Nors pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė, jog jo manymu ši administracinio poveikio priemonė būtų perteklinė, kadangi jis dėl to patirtų neigiamas finansines pasekmes.

ANK 31¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Taigi šis prašymas nereikalauja ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, kadangi minėtų alternatyvių administracinio poveikio priemonių skyrimo galimybė yra numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, todėl atsakant į skundo argumentus, būtina įvertinti šios poveikio priemonės taikymo sankcijos ribose galimybes nagrinėjamose situacijoje.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta viena iš alternatyvų už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Pažymėtina, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra viena iš ANK 27 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų administracinio poveikio priemonių (ANK 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl nėra abejonių, kad ši administracinio poveikio priemonė taip pat turi padėti įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinių nuobaudų paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad antialkoholinis variklio užraktas yra įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio. SEAKĮ 24 straipsnio 6 dalyje taip pat nurodyta, kad, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui, asmeniui, kuriam paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šio draudimo laikotarpiu grąžinama teisė vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Taigi, pirmiau minėtu reglamentavimu įtvirtinta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę siekiant užtikrinti, kad asmens, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, elgesys tam tikrą laiką būtų kontroliuojamas, t. y. jam būtų leidžiama vairuoti tam tikrą laiką tik automobilius, kuriuose įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, kartu paskiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Be to, reikšminga ir tai, kad įstatymų leidėjas minėtu reglamentavimu neturėjo tikslo, kad draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymas būtų tik išskirtiniais atvejais.

Sprendžiant klausimą, ar yra teisinis pagrindas taikyti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kartu skiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, analizuojamu atveju būtina įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir įvertinti, ar tai padės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamo reikalavimo, iš naujo atsižvelgia į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjas pažeidimo neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai nurodė veikos padarymo aplinkybes. Tai laikytina pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų priklausomas nuo alkoholio, o skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra pasiryžęs savo elgesiu užtikrinti, jog daugiau tokių poelgių nebeįvyktų, parodo jo susirūpinimą savo veiksmais, norą taisytis. Pažymėtina, jog L. J. G. po administracinio nusižengimo padarymo mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, išklausė 4 val. trukmės privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą ir gavo Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė jaučiantis gėdą ir atsakomybę ne tik prieš save patį, bet iš prieš savo šeimą, dėl klaidos vertinant galimybę vairuoti transporto priemonę, kas leidžia teismui pagrįstai daryti išvadą, jog L. J. G. kritiškai vertina savo elgesį, nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, nėra linkęs išvengti atsakomybės, o nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymas tebuvo vienkartinė neapdairumo apraiška, kuri suteikė pareiškėjui suvokimą ateityje būti atidesniam, prieš priimant sprendimą vairuoti transporto priemonę įsitikinti, jog yra blaivus ir gali saugiai dalyvauti eisme. Šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas anksčiau būtų trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam. Nors jis yra keletą kartų baustas administracine tvarka, tačiau šios aplinkybės, įvertinus per 5 metus jo padarytų nusižengimų pobūdį ir kiekį, neeliminuoja galimybės taikyti jam aptariamą administracinio poveikio priemonę, kadangi jis praeityje nebaustas už itin šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, o paskirtas baudas yra sumokėjęs ir vėliausią administracinį nusižengimą iki šiol buvo įvykdęs dar 2022 m. Vertinant pareiškėjo asmenybę, kaip jau nustatyta, jis rūpinasi senyvo amžiaus seneliu, taip pat yra dirbantis, darbo veiklą ilgą laiką vykdo toje pačioje bendrovėje, kas rodo, jog jis geba išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, o tai užtikrina jo nuolatinį pozityvų užimtumą. Be kita ko, atsakant į pareiškėjo argumentus, jog ši administracinio poveikio priemonė būtų perteklinė, kadangi jis jau susimokėjo įmonei „CityBee“ 2 000 eurų baudą bei papildomai nukentėtų finansiškai, pažymėtina, kad pareiškėjo sudarytos sutartys su kitomis įmonėmis nėra objektyvi priežastis to laikyti išimtine aplinkybe ir motyvu skirti švelnesnę poveikio priemonę nei numatyta įstatyme. Pažymėtina ir tai, kad draudimu vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, siekiama visų pirma apriboti neblaivių vairavusių asmenų galimybes analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus daryti ateityje, tai kontroliuojant antialkoholiniu variklio užraktu. Taigi vien tai, kad antialkoholinio variklio užrakto įsirengimas yra finansinė našta jį ketinančiam įsirengti asmeniui, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos skyrimas nėra tikslingas ar kad jis yra neproporcingas nusižengimo pobūdžiui ir pavojingumui. Tai yra paties pareiškėjo neatsakingų ir neapgalvotų veiksmų pasekmės ir, kaip jau minėta, asmeninis pareiškėjo interesas išvengti neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą.

Teismas, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. J. G. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams. Nors tokio prašymo pareiškėjas nepateikė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, tačiau tai, priešingai nei teigė Institucijos atstovas atsiliepime, nepanaikina galimybės, esant tam numatytoms sąlygoms šią poveikio priemonę taikyti nagrinėjant pareiškėjo skundą teisme.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pastarosios administracinio poveikio priemonės paskyrimas leis užtikrinti, kad L. J. G. nevairuos transporto priemonių būdamas neblaivus, ji atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui, kartu tai L. J. G. leis užsiimti darbine veikla bei rūpintis savo šeimos nariu. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas atitinkamai keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo L. J. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria L. J. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių:

L. J. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieniems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. gruodžio 28 d.

L. J. G. išaiškinti, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio 3 dalis).

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.