- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-524-826/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio rugelis“
- Ieškovas
- Z. K.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio rugelis“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1307-588/2018 pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Pajūrio rugelis“ dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos šilumos tinklai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu tenkino ieškovo Z. K. (toliau – ir ieškovas) ieškinį iš dalies – nustatė ieškovui priklausančios 17,52 m² dydžio negyvenamosios patalpos – sandėliavimo patalpos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu „1-46“, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – Patalpa), servitutą, suteikiant teisę šią patalpą naudoti atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – ir DNSB) „Pajūrio rugelis“ (toliau – ir atsakovė) šilumos punkto tinkamam naudojimui užtikrinti. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 250,00 Eur metinę kompensaciją už Patalpos servitutą, mokant ją ieškovui vienkartine išmoka iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą pakeitė ir padidino ieškovui priteistą 250,00 Eur metinę kompensaciją už Patalpos servitutą iki 900,00 Eur.
Šalies argumentai
3. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą. Nurodė, kad tarp jos ir ieškovo iškilo ginčas dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo, iš dalies pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, vykdymo, t. y. ieškovas reikalauja iš atsakovės sumokėti metinę kompensaciją už servitutą už laikotarpį nuo Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo priėmimo dienos iki Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties priėmimo dienos, tuo tarptu atsakovė metinę kompensaciją už servitutą moka nuo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties priėmimo dienos ir mano, kad ji neturi pareigos mokėti šios kompensacijos už ankstesnį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad minėto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra numatytas metinės kompensacijos už servitutą mokėjimo pradžios momentas ar laikotarpis, prašė ją išaiškinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir išaiškino, kad metinės kompensacijos, nustatytos už Patalpos servitutą, mokant ją ieškovui vienkartine išmoka iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos, mokėjimo pradžia yra skaičiuojama nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 23 d., iki servituto pabaigos. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje (7 lapas, viršutinė pastraipa) aiškiai nurodyti metinės kompensacijos mokėjimo pradžios ir pabaigos momentai, t. y. nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki servituto pabaigos. Ši teismo sprendimo dalis nebuvo apeliacinio skundo objektu, todėl įsiteisėjusi ir privaloma bylos šalims.
4.2. Nors Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimas yra pakankamai aiškus ir nedviprasmiškas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo detaliai nurodyti metinės kompensacijos mokėjimo pradžios ir pabaigos momentai ir todėl bylos šalims kyla klausimų dėl teismo sprendimo vykdymo, teismas išaiškino, kad metinės kompensacijos, nustatytos už Patalpos servitutą, mokant ją ieškovui vienkartine išmoka iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos, mokėjimo pradžia yra skaičiuojama nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 23 d., iki servituto pabaigos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovė DNSB „Pajūrio rugelis“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismo sprendimo išaiškinimas neatitinka paties teismo sprendimo bei teisės aktų nuostatų, jis pastato šalis į siurprizinę situaciją, kurios šalys negalėjo numatyti iš paties teismo sprendimo, ir todėl netgi prarado galimybę šiuo aspektu skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka.
5.2. Teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo nustatęs kompensacijos už servitutą mokėjimo pradžios momento. Byloje taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kokio nors įsiskolinimo už laikotarpį iki prašomo nustatyti servituto nustatymo. Teismo sprendime aiškiai matyti, ir tai pagrindžia teismo sprendimo aprašomoji dalis, kad kompensacija buvo nustatyta būtent ryšium su tuo, kad ieškovo turtui, kaip tarnaujančiam daiktui, buvo nustatytas servitutas.
5.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servitutą gali nustatyti teismo sprendimas, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Remiantis teismų praktika, tarnaujančiojo daikto savininkas gali reikalauti, o viešpataujančio daikto savininkas turi pareigą mokėti kompensaciją ir nuostolių atlyginimą tik už tuos savininko nuosavybės teisės suvaržymus ir netekimus, kuriuos jis patiria būtent dėl teismo sprendimu nustatyto servituto ir tik nuo jo įregistravimo momento, o ne už laikotarpį iki servituto nustatymo.
5.4. Neaišku, kuo remiantis Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartyje nurodė, kad kompensacijos už servitutą mokėjimo pradžia yra skaičiuojama nuo ieškinio padavimo teismui dienos – nuo 2018 m. vasario 23 d. – iki servituto pabaigos. Tokiu būdu teismas pakeitė Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą, nes jo rezoliucinei daliai suteikė papildomą turinį. Atsakovė prašė išaiškinti esamą teismo sprendimo rezoliucinę dalį, o ne ją pakeisti ar papildyti.
Atsiliepimas
6. Ieškovas Z. K. pateiktu atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, palikti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Tačiau atsakovė nepagrįstais motyvais bando paneigti teismo sprendimu sukurtas procesines pasekmes, atskirojo skundo motyvais iš esmės siūlydama tarp šalių išspręstą ginčą nagrinėti iš naujo.
6.2. Nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir nebuvo nurodyta, nuo kada mokama kompensacija už servitutą, teismas, atsižvelgęs į motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodytą motyvą, kad periodinė kasmetinė kompensacija skaičiuojama nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki servituto pabaigos (7 lapas), pateikė teisėtą ir pagrįstą sprendimo išaiškinimą.
6.3. Teismas, aiškindamas neaiškią sprendimo rezoliucinę dalį dėl to, kad joje nebuvo nurodyta kompensacijos už servitutą mokėjimo ir skaičiavimo data, privalėjo remtis motyvuojamoje sprendimo dalyje nustatyta aplinkybe ir teisiniais argumentais, nes priešingu atveju kitoks aiškinimas, t. y. taip, kaip siūlo atsakovė, reikštų sprendimo turinio ir prasmės pakeitimą, nes teismas aiškintų tai, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Kita vertus, teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl motyvuojamoji sprendimo dalis ne tik kad negali prieštarauti rezoliucinei sprendimo daliai, tačiau turi patvirtinti teismo nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą.
Šalies argumentai
6.4. Ieškovas nesutinka, kad teismo sprendimo išaiškinimas dėl kompensacijos mokėjimo termino nuo ieškinio padavimo dienos atsakovei yra siurprizinė situacija, kadangi ši teismo konstatuota (nustatyta) aplinkybė sprendimo motyvuojamoje dalyje buvo nurodyta aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl atsakovei ši aplinkybė negalėjo būti nežinoma.
6.5. Atskirojo skundo argumentai dėl sprendimo neatitikties CK 4.124 straipsnio 2 dalies nuostatoms, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu ir jo motyvais, galėjo prašyti jį peržiūrėti instancine (apeliacine) tvarka. Jeigu ji šia teise nepasinaudojo, tai leidžia preziumuoti, kad su priimtu teismo sprendimu ji sutiko, o kartu prarado teisę priimto teismo sprendimo motyvus ginčyti.
6.6. Teismo sprendimas aiškinamas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio nuostatomis, tačiau atsakovė siūlo sprendimą aiškinti remiantis CK 4.124 straipsnio 1 ir 2 dalių teisės normomis. Šis atskirojo skundo argumentas teisiškai nepagrįstas, kadangi materialinės teisės normos taikomos sprendžiant ginčą tarp šalių, o ne aiškinant teismo sprendimą. Teismo sprendimo išaiškinimas remiantis materialinės teisės normomis reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimą iš naujo, tuo labiau, kad bylos proceso metu abiejų instancijų teismuose apeliantės nurodyti argumentai nebuvo svarstyti ir tirti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo sprendimo išaiškinimo
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir išaiškino, kad metinės kompensacijos, nustatytos už Patalpos servitutą, mokant ją ieškovui vienkartine išmoka iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos, mokėjimo pradžia yra skaičiuojama nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 23 d., iki servituto pabaigos. Teismas tokį išaiškinimą pateikė, atsižvelgdamas į tai, kad Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje yra aiškiai nurodyti metinės kompensacijos mokėjimo pradžios ir pabaigos momentai, t. y. nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki servituto pabaigos. Ši teismo sprendimo dalis nebuvo apeliacinio skundo objektu, todėl įsiteisėjusi ir privaloma bylos šalims. Atsakovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimo išaiškinimu, iš esmės argumentuodama, kad pagal CK 4.124 straipsnio reglamentavimą ir teismų praktiką, tarnaujančiojo daikto savininkas gali reikalauti, o viešpataujančio daikto savininkas turi pareigą mokėti kompensaciją ir nuostolių atlyginimą tik už tuos savininko nuosavybės teisės suvaržymus ir netekimus, kuriuos jis patiria būtent dėl teismo sprendimu nustatyto servituto ir tik nuo jo įregistravimo momento, o ne už laikotarpį iki servituto nustatymo. Atsakovės įsitikinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimo išaiškinimas yra šalims siurprizinis ir pakeičiantis teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą, nes jo rezoliucinei daliai suteikė papildomą turinį. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiais atsakovės argumentais.
11. Teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?76/2013 ir kt.).
12. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
13. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad paprastai kompensacija tarnaujančio daikto savininkui turėtų būti mokama nuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto ir įregistruoto servituto (CK 4.124 straipsnio 2 dalis), tačiau, priešingai nei nurodo atsakovė, vien ta aplinkybė, jog tarp šalių vyko ginčas dėl servituto nustatymo ir kompensacijos už jį priteisimo ir nebuvo priimtas bei įsiteisėjęs teismo galutinis procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad tarnaujančio daikto savininkas išvis neturi teisės į nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl atsiradusių apribojimų naudotis jam nuosavybės teise priklausančia Patalpa, atlyginimą.
14. Kaip matyti iš Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog iš atsakovės priteistina 250 Eur periodinė metinė kasmetinė kompensacija, kuri skaičiuojama nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki servituto pabaigos (pirmosios instancijos teismo sprendimo šeštojo lapo paskutinė pastraipa). Šios teismo sprendimo dalies šalys apeliacine tvarka neskundė, todėl ji yra įsiteisėjusi. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė laikotarpį, nuo kurios skaičiuojama priteista periodinė išmoka. Dėl šios priežasties negalima sutikti su atsakovės teiginiu, kad skundžiamoje nutartyje pateiktas sprendimo išaiškinimas atsakovei galėjo būti siurprizinis ar pakeičiantis teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo esmę.
15. Kaip minėta, aiškinant teismo sprendimą neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė. Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas konstatavo, kad iš atsakovės priteistina kompensacija turi būti skaičiuojama nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Todėl šio teismo sprendimo išaiškinimas taip, kaip to pageidauja atsakovė, pakeistų Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo turinį, o tai neatitiktų CPK 278 straipsnio 1 dalies paskirties ir tikslo.
16. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia atsakovė, tinkamai išaiškino Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą ir CPK 278 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
18. Atsakovės atskirąjį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, kurios sudaro 1 000,00 Eur už atsiliepimo į atsakovės atskirojo skundo parengimą, pridėjo 2022 m. balandžio 27 d. pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 1 000 Eur jam atstovavusiam advokatui S. L..
20. Atsakovė pateikė nuomonę dėl ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ne tik viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, bet ir turėtų būti mažinamos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, reikalingų specialių žinių poreikį, spręstinų klausimų naujumą ir kitas aplinkybes.
21. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus rekomenduojamas išlaidų dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 671,72 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 671,72 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio rugelis“ 671,72 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 72 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovui Z. K..