- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-2920-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27868-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis S. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė pateikti skolininkui sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, kurio pagrindu buvo pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2012 m. sausio 11 d. sprendimas, nutraukti išieškojimą pagal administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 ginčijamą VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir įpareigoti antstolį grąžinti VMI nepagrįstai pateiktus vykdomuosius dokumentus. Nurodė, jog pagal VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškomą sumą iš pareiškėjo turto sudaro 26 903,31 Eur. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. I-94-815/2018 yra ginčijamas VMI 2014 m. kovo 3 d. sprendimas dėl 2012 m. sausio 11 d. sprendimo prievoles pakeisti iš A klasės į B klasės pajamas. VMI 2011 m. sausio 11 d. sprendimo vykdymo metu paaiškėjo, jog VMI sumažino pareiškėjo prievoles 2016 m. rugsėjo 12 d., tačiau jokio sprendimo dėl to nepriėmė, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatas.
2. Antstolis vykdo negaliojantį vykdomąjį dokumentą, nes pakeistas tiek prievolės turinys iš A klasės pajamų į B klasės pajamas, tiek pati prievolių suma. VMI 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Vilniaus apygardos administraciniam teismui siūlo priimti naują sprendimą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., kuris apima ir abu ginčijamus VMI sprendimus administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018, todėl išieškotoja turi pagrįsti naujų sprendimų priėmimą. Tiek VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tiek 2014 m. kovo 3 d. sprendimo laikotarpiai sutampa, todėl dėl tų pačių mokesčių negali būti dviejų sprendimų. Pagal CPK 586 straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.
Šalies argumentai
3. Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog vykdo VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą dėl 25962,43 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Skolininkas jokio konkretaus antstolio veiksmo ar patvarkymo neskundžia, pagrindinė skundo mintis yra tai, kad skolininkui atrodo, jog antstolis vykdo išieškojimą iš jo, neturėdamas vykdomojo dokumento. Visi pareiškėjo skunde pateikti ir nurodyti argumentai yra besikartojantys, pateikti tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, dėl kurių jau yra priimtos teismų nutartys. Skundas, kaip ir visi kiti anksčiau pateikti skundai, yra nemotyvuotas, neargumentuotas, nepagrįstas teisės normomis. Skolininkas akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, rašo niekuo nepagrįstus skundus, taip trikdydamas įvairių instancijų teismų bei antstolio kontoros darbą. Antstolis vykdo tik vieną VMI 2012 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą. Išieškotoja išieškotinas sumas raštu pakoregavo, neperžengdama vykdomajame dokumente nurodytos pradinės sumos, todėl antstolis neturi pagrindo abejoti VMI 2017 m. kovo 2 d. ir 2017 m. kovo 31 d. raštais pateikta informacija dėl skolos dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. R. skundą.
5. Teismas nustatė, jog antstolis vykdo VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25 962,43 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 išnagrinėjo pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų, kuriais pareiškėjas prašė nutraukti vykdymo procesą pagal VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai, įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas, panaikinti apribojimus ir lėšų rezervavimą skolininko turtui ir sąskaitoms. Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundus atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
6. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017 nustatyti faktai yra laikytini prejudiciniais šioje civilinėje byloje ir šių faktų įrodinėti nebereikia (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 nustatė, kad VMI pasirinko MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą būdą pareiškėjo mokestinei nepriemokai išieškoti – priėmė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto yra vykdomasis dokumentas, vykdomas antstolių CPK nustatyta tvarka. Teisės aktai nenumato antstolio pareigos kontroliuoti, ar vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija nepažeidė vykdomojo dokumento išdavimo procedūros, tai yra antstolis nėra įgaliotas tikrinti, ar VMI, priėmusi sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, atliko visas procedūras, numatytas MAĮ. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI priimtu sprendimu, turėjo teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ABTĮ). VMI pateiktas vykdyti sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Antstolis, nenustatęs jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2016 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu pagrįstai priėmė VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą.
7. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017 pažymėjo, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog VMI sutikus su 5 217,29 Eur mažesne prievole, VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimas neteko galios. Teismas taip pat nurodė, kad VMI šioje vykdomojoje byloje yra išieškotoja ir, remiantis CPK 639 straipsnyje įtvirtintomis išieškotojo teisėmis, turi teisę atsisakyti dalies savo reikalavimo. Todėl išieškotojai atsisakius dalies savo reikalavimo, išieškoma suma atitinkamai sumažinta, tačiau išieškotinos sumos sumažinimas nepakeitė vykdomojo dokumento (VMI priimto sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų nustatyti faktai, jog antstolis pagrįstai priėmė vykdyti išieškotojos pateiktą 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir tai, jog VMI šioje vykdomojoje byloje yra išieškotoja, kuri turėjo teisę atsisakyti dalies savo reikalavimo, dėl ko išieškoma suma buvo atitinkamai sumažinta, tačiau tai nepaneigia paties vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo, laikytini prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje ir šių faktų įrodinėti nebereikia (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
8. Teismas padarė išvadą, kad antstolis, gavęs VMI 2017 m. sausio 25 d. raštą, kuriame nurodyta, jog į 2012 m. sausio 11 d. sprendimą įtrauktų prievolių pagal patikslintus duomenis likusi išieškoti suma sudaro 25 962,43 Eur, neturėjo pareigos jo priimti kaip naujo vykdomojo dokumento, kadangi VMI patikslino išieškotiną sumą ir ją padidino iki 25 962,43 Eur, neperžengdama vykdomajame dokumente nurodytos pradinės išieškotinos sumos. Antstoliui teisės aktai nenumato pareigos informuoti pareiškėją apie išieškotojos atliktas išieškotinos sumos korekcijas, atsiradusias po VMI atliktos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) pareiškėjo apskaitos duomenų ir į sprendimą įtrauktų prievolių inventorizacijos. Antstolio kompetencijai taip pat nepriskirta pateikti informaciją skolininkui apie pareikštų vykdymui dokumentų prievolių detalizavimą. Antstolis neatlieka vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos priežiūros ar kontrolės funkcijos, todėl gavęs minėtą VMI 2017 m. kovo 2 d. raštą, kuriuo buvo pakoreguota išieškotina suma, antstolis neturėjo pagrindo suabejoti išieškotojos pateikta informacija.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. VMI neturėjo teisės pradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros, kadangi vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui nepriėmus sprendimo dėl dalies reikalavimo atsisakymo. Išieškotoja nesiuntė pareiškėjui jokio raginimo įvykdyti skolą geruoju ir dėl to neįgijo teisės priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką (MAĮ 105 straipsnis). Antstolis, neturėdamas jokio sprendimo (pagal formą FR0497) dėl mokestinės prievolės dydžio pakeitimo, neteisėtai vykdo išieškojimą. Pagal VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškotiną sumą sudaro 26 903, 31 Eur. Sprendimo išieškoti 21 686,02 Eur mokestinę nepriemoką VMI nėra priėmusi, todėl toks vykdomasis dokumentas neegzistuoja.
9.2. VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo prievolės (26 903,31 Eur) buvo pakeistos, priimant VMI 2014 m. kovo 3 d. sprendimą, kuriuo buvo pakeistos 2012 m. sausio 11 d. sprendimo prievolės bazė iš A klasės pajamų į B klases pajamas. Dėl VMI 2014 m. kovo 3 d. vyksta mokestinis ginčas administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018. Kilus mokestiniam ginčui dėl mokestinės nepriemokos, jos dydžio ir apskaičiavimo būdo, mokestinės nepriemokos išieškojimas sustabdomas (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 110 straipsnis). Teismas, negavęs VMI atsiliepimo, nebuvo pakankamai aktyvus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
9.3. VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimas buvo kelis kartus keičiamas vykdymo procese, tuo tarpu pareiškėjas nebuvo informuojamas apie jo turinio ir prievolės pasikeitimus. Sprendime nėra pateikta užtektinai informacijos, kurioje būtų nurodyta, kada susiformavo įsiskolinimas ir kaip jis buvo dengiamas. Neturėdamas tokios informacijos teismas negalėjo bylos išnagrinėti iš esmės, nes nebuvo galimybės patikrinti, ar iš tikro laikytasi nuostatų dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo. Teismo cituotose nutartyse nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje, kadangi teismams taip pat nebuvo pateiktis duomenys apie ginčo prievolės pakeitimą.
9.4. VMĮ 2017 m. sausio 25 d. raštas, kuriame nurodyta, jog į 2012 m. sausio 11 d. sprendimą įtrauktų prievolių sumą sudaro 25 962,43 Eur, nėra vykdomasis dokumentas, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo tikrinamas nei antstolio, nei teismo. Šis sprendimas pareiškėjui nebuvo pateiktas. Šie VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo trūkumai reiškia šio sprendimo negaliojimą. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto turi būti priimtas iš naujo, pašalinus nurodytus trūkumus. Antstolis privalėjo įsitikinti, ar dėl naujai apskaičiuotų prievolių nėra mokestinio ginčo. Šiuo metu toks ginčas nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018. Teismas turėjo sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą.
Atsiliepimas
10. Antstolis S. M. atsiliepimu su pareiškėjo A. R. atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skolininkas atskiruoju skundu jokio konkretaus antstolio veiksmo ar patvarkymo neskundžia. Pareiškėjas teigia, jog antstolis vykdo išieškojimą, neturėdamas vykdomojo dokumento. Antstolio kontoroje yra vykdomas tik vienas vienintelis vykdomasis dokumentas, tai yra VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimas. Išieškotoja išieškotinas skolos sumas savo raštu pakoregavo, neperžengdama vykdomajame dokumente nurodytos pradinės sumos, todėl antstolis neturi pagrindo abejoti išieškotojos pateikta informacija dėl skolos dydžio.
10.2. Teismas, nagrinėdami pareiškėjo skundus, konstatavo, kad antstolis neatlieka vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos priežiūros ar kontrolės funkcijos, todėl antstolis neturėjo pagrindo suabejoti išieškotojos pateikta informacija dėl atliktų išieškotinos sumos korekcijų. Skolininko pateiktas atskirasis skundas grindžiamas tapačiais argumentais, kurie yra neatitinkantys faktinės situacijos ir netgi melagingi. Skolininkas ir toliau piktybiškai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, teikdamas vieną po kito skundus tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, taip trikdydamas normalų tiek teismų, tiek antstolio darbą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir nenutraukė išieškojimo bei neįpareigojo antstolio grąžinti išieškotojai nepagrįstai pateiktus vykdomuosius dokumentu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolis, kurio veiksmai yra skundžiami, vykdo išieškojimą iš pareiškėjo pagal VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą dėl 25 962,43 Eur skolos išieškojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 išnagrinėjo pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų, kuriais pareiškėjas prašė nutraukti vykdymo procesą pagal VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas, panaikinti apribojimus ir lėšų rezervavimą skolininko turtui ir sąskaitoms, ir pareiškėjo skundus atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
13. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-94-815/2018 pagal pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti VMI 2014 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Vienas iš šio skundo argumentų yra aplinkybė, jog VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendime pareiškėjo pajamas vertino kaip A klasės autorines pajamas, o 2014 m. kovo 3 d. sprendime, nepateikusi argumentų, kodėl keičia savo nuomonę, pareiškėjo pajamas vertino kaip individualios veiklos pajamas. Mokestinio patikrinimo metu nebuvo pagrįstas VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo pakeitimas, 2006 metų laikinojoje metinėje deklaracijoje GPM305P pajamų rūšies pakeitimas. Šiuo metu ši byla yra sustabdyta iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-497/2017.
14. Šios bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas 2018 m. lapkričio 18 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė VMI 2018 m. spalio 30 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo VMI pakeitė 2012 m. sausio 11 d. sprendimą, nustatydama, jog išieškoma 20 214,56 Eur suma. Pareiškėjas nurodo, jog VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo vykdymas turi būti nutrauktas, nes antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas neteko galios ir negali būti vykdomas, o naujojo dokumento išieškotoja nepateikė.
Dėl vykdomosios bylos nutraukimo
15. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 straipsnis pateikia atvejų, kai antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą, sąrašą. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog antstoliui pateiktas VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimas būtų panaikintas.
16. Pažymėtina, jog VMI sprendimų panaikinimui, keitimui bei ginčams dėl jų spręsti yra taikomos ne CPK nuostatos, kurios reglamentuoja civilinių bylų nagrinėjimą bendros kompetencijos teismuose, tačiau MAĮ nuostatos. Minėto Įstatymo nuostatos nenumato, jog VMI pakeitus jau priimtą ir vykdomą sprendimą, pradėta vykdomoji bylą turėtų būti nutraukta ir visos vykdymo procedūros turėtų prasidėti iš naujo. Pareiškėjui visos su VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo galiojimo bei vykdymu susijusios teisės normos jau buvo išaiškintos įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimis. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia jokių naujų įrodymų, kurie patvirtintų ginčijamos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą.
Dėl vykdomosios bylos sustabdymo
17. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pakartotinai pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Pažymėtina, jog analogiški jo prašymai jau buvo išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi. Abiems avejais buvo konstatuotas pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumas. Pareiškėjas pakartotinį prašymą grindžia VMI 2018 m. spalio 30 d. sprendimu, kuriuo buvo pakeistas VMI 2012 m. spalio 11 d. sprendimas. Tačiau šis sprendimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Apeliacinės instancijos teismas vertina tik skundo dėl antstolio jau atliktų veiksmų pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nutraukti vykdomąją bylą, o ne ją sustabdyti.
18. Pagal CPK 510 straipsnį teisme yra nagrinėjami skundai dėl konkrečių antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo šiuos veiksmus atlikti. Pagal šio straipsnio 8 dalį skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui išaiškintina, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra sprendžiamas tik tol, kol yra nagrinėjamas konkretus skundas dėl tam tikrų, jame apibrėžtų veiksmų, ir šios priemonės yra taikomos tik tol, kol toks skundas yra išnagrinėjamas iš esmės. Pakartotinį prašymą pareiškėjas pateikė 2018 m. lapkričio 20 d., tai yra jau paties atskirojo skundo nagrinėjimo iš esmės dieną. Kadangi šios nutarties 15-16 punktuose buvo konstatuotas pareiškėjo atskirojo skundo nepagrįstumas, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintinas.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti pareiškėjo A. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.