- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 2-4198-940/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03261-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Inga Radinienė
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,
nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei A. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., bendras plotas 0,0708 ha, (duomenys neskelbtini), pagal kurią D. Ž. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi, 2014-05-09 K. Tinterio individualios įmonės žemės sklypo plane pažymėta indeksu 2 – 301 kv. m., atsakovė A. M. (buv. pavardė – K.) atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi, 2014-05-09 K. Tinterio individualios įmonės žemės sklypo plane pažymėta indeksu 1 – 301 kv. m., žemės sklypo dalimi, 2014-05-09 K. Tinterio individualios įmonės žemės sklypo plane pažymėta indeksu 1, 2 D. Ž. ir A. M. naudojasi bendrai, tame tarpe ieškovei D. Ž. tenka naudotis - 61 kv. m., o A. M. - 45 kv. m. Taip pat ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 500 Lt žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė D. Ž. nurodė, kad jai (D. Ž.) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su pusrūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei pastatas-šiltnamis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių (inžinieriniai)-kiemo aptvėrimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 362/708 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. k. v., bendras plotas 0,0708 ha, (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. M. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), bei 346/708 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. k. v., bendras plotas 0,0708 ha, (duomenys neskelbtini). Šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės, valdančios šį nekilnojamąjį daiktą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), faktinė naudojimosi tvarka yra ilgametė, nusistovėjusi, šios bylos šalims perėjusi iš buvusių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų V. P. ir V. V., tačiau naudojimosi tvarkos fakto, patvirtinto notarine sutartimi įregistruoto viešame registre, nėra. Atsakovė A. M. nesutinka, jog būtų nustatyta esama ir buvusi ilgametė naudojimosi žemės sklypu tvarka notarine sutartimi bei įregistruota viešame registre, nenurodydama objektyvių motyvų, pateisinamų priežasčių. Atsakovė jokių pasiūlymų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos neteikia, todėl, ieškovės manymu, nustatytina tokia naudojimosi žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), tvarka: ieškovė D. Ž. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi K. Tinterio individualios įmonės žemės sklypo plane 2014-05-09 pažymėta indeksu 2 - 301 kv. m., atsakovė A. M. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi K. Tinterio individualios įmonės žemės sklypo plane 2014-05-09 pažymėta indeksu 1 - 301 kv. m., žemės sklypo dalimi K. Tinterio individualios įmonės žemės sklypo plane 2014-05-09 pažymėta indeksu 1, 2 D. Ž. ir A. M. naudojasi bendrai, tame tarpe ieškovei D. Ž. tenka naudotis - 61 kv. m., o A. M. - 45 kv. m. Siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės atitinka šalių turimas idealiąsias nekilnojamojo daikto dalis. Ieškovei tenkanti žemės sklypo dalis yra 0,0362 ha, atsakovės dalis - 0,0346 ha žemės sklypo. Atsakovė nevykdė pareigos, kylančios iš daiktinių teisių instituto – bendradarbiauti su bendraturčiu, siekti galimybės suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiems šalims sprendimo būdo, nesutiko vykti pas notarą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei notaro patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką registruoti viešame registre, dėl ko padarė jai (D. Ž.) 500 Lt žalą. 20014-05-05 ji (ieškovė) kreipėsi į UAB „Medicinos bankas“ dėl kredito suteikimo būsto remontui bei pasirašė kreditavimo sutartį Nr. LOAN_217893. Remiantis Kreditavimo sutarties 2.4.1 p., bankui sumokėjo 500 Lt dydžio sutarties administravimo mokestį bei sutarties 2.7.4. p. įsipareigojo įkeisti jai (ieškovei) priklausantį turtą: butą su pusrūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lA2p, (duomenys neskelbtini), bei pastatą-šiltnamį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių (inžinieriniai)-kiemo aptvėrimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 362/708 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., bendras plotas 0,0708 ha, (duomenys neskelbtini). Tačiau įkeisti savo turto negalėjo (notaras atsisako atlikti notarinius veiksmus, susijusius su hipoteka), kadangi nėra nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu. Remiantis Kreditavimo sutartimi, kreditas galėjo būti išduotas iki 2014-06-30, todėl neįkeitus aukščiau nurodyto turto, kreditas neišduodamas, o sutarties administravimo mokestis negrąžinamas. Kadangi dėl atsakovės nemotyvuoto ir nepagrįsto nesutikimo įteisinti faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, padaryta 500 Lt žala, šį žalos atlyginimą reikalauja priteisti iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė D. Ž. papildomai nurodė, kad norėjo pasiimti paskolą. Prieš sutarties sudarymą banke bendravo su banko darbuotoja. Banko darbuotojai pateikė nuosavybės dokumentus ir 2002-07-30 rengtą žemės sklypo planą. Sudariusi kreditavimo sutartį, nuėjo pas notarę dėl nekilnojamojo turto įkeitimo bankui sandorio projekto sudarymo. Pas notarę sužinojo, kad prieš sudarant tokį sandorį, būtina įregistruoti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Būdama notarės kabinete paskambino atsakovei ir pasakė apie tai. Paskui telefono ragelį perdavė notarei L. J.. Notarė atsakovei viską paaiškino apie sutarties sudarymą ir iki kada reikia pasirašyti. Iš pradžių atsakovė sutiko atvykti pas notarę sudaryti sutarties, bet paskui buvo nuvykusi viena ir notarei pasakė, kad nieko nepasirašys. Bandė dar kelis kartus tartis su atsakove gražiuoju, tačiau nepavyko. Santykiai su atsakovė konfliktiški. Prieš kreipdamasi į banką nesidomėjo ar visi jai priklausančio nekilnojamojo turto dokumentai yra tvarkingi norint sudaryti įkeitimo sandorį, nesidomėjo ar naudojimosi žemės sklypu tvarka yra įregistruota. Turi įgijusi aukštesnįjį teisinį išsislavinimą, tačiau pagal išsilavinimą nedirba.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Inga Radinienė papildomai paaiškino, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka yra faktinė ir nusistovėjusi. Tokia pačia tvarka žemės sklypu naudojosi ir buvusios jo bendrasavininkės. Žemės sklypas yra padalytas į dvi dalis. Namas taip pat atskirtas į du butus. Siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia atsakovės interesų. Nauji žemės sklypo planai ruošti nebuvo, tik atlikti kadastriniai matavimai ir patikslintas 2002-07-30 planas, jame nurodant naujus sklypo savininkus ir jų naudojamas sklypo dalis. Liepos mėnesį buvo patikslintos išorinės ribos, bet ne vidinės. Atsakovė, atsisakiusi taikiai susitarti dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, turi atlyginti ieškovės patirtą 500 Lt dydžio žalą. 2014-05-15 reiškiant ieškinį šie nuostoliai jau buvo numatomi, nes atsakovė nesutiko tartis gražiuoju. Iki 2014-06-30 atsakovė dar galėjo pakeisti savo poziciją ir nuostolių būtų buvę išvengta, bet A. M. pasirinko kitą elgesio variantą. Atsakovė turi atlyginti nuostolius, nes ieškovė, negalėjusi laiku bankui įkeisti turto, prarado sutarties administravimo mokestį - 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė A. M. (buv. pavardė – K.) atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešajame registre. Tada naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Atsakovės įsigyta žemės sklypo dalis buvo konkrečiai identifikuota ir bendrame sklypo plane pažymėta „1“, todėl atsakovė sandoriu įsigijo konkrečiai apibrėžtą žemės sklypo dalį. Šis identifikavimas nėra ginčijamas. Ieškovė, paveldėjusi apibrėžtą bei identifikuotą žemės sklypo dalį, neįgijo daugiau teisių nei jų turėjo šios žemės sklypo dalies ankstesnė savininkė V. V., todėl ieškovė suvokė ar turėjo suvokti, kad įsigyja konkretų objektą – žemės sklypo dalį, esančią plane nurodytoje vietoje su pažymėtomis ribomis, todėl toks naudojimosi tvarkos nustatymas ieškovei yra privalomas. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė A. K. (nuo 2005 m. rugsėjo 10 d. A. M.) iš V. P. asmeninės nuosavybės teise įsigijo 3 kambarių butą Nr. 2 su rūsiu, esančius statinyje (duomenys neskelbtini), lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 346/708 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0708 ha, su jame esančia ½ dalimi kiemo statinio (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visu kiemo statiniu (kiemo aikštele), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutarties sudedamoji dalis buvo 2002 m. liepos 30 d. K.Tinterio įmonės paruoštas, žemės sklypo tuometinių bendrasavininkių V. P. ir V. V. parašais patvirtintas ir Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje įregistruotas žemės sklypo planas, kuriame buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovei įsigijus aukščiau nurodyto žemės sklypo dalį su jau nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, ant 2002 m. liepos 30 d. žemės sklypo plano Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius padarė ištaisymą, vietoj buvusios žemės sklypo bendrasavininkės V. P., įrašė atsakovės A. K. pavardę. Žemės sklypo nustatyta naudojimosi tvarka niekada nebuvo keista. Taigi, kartu su 2002 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartimi viešame registre buvo įregistruotas ir 2002 m. liepos 30 d. žemės sklypo planas, nustatantis žemės sklypo naudojimosi tvarką. 2013 m. sausio 31 d. ieškovė paveldėjo V. V. priklausiusią žemės sklypo dalį, todėl ieškovei galioja ankstesnių žemės sklypo bendrasavininkų nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovė ir nesiekia nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos keisti. Paprasčiausiai ieškovė teismui paruošė analogišką žemės sklypo planą, kuris dar 2002 m. liepos 30 d. buvo sudarytas, atitinkamai patvirtintas ir viešame registre įregistruotas. Ieškinio reikalavimu ieškovė teismo prašo dar kartą nustatyti tą pačią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri jau yra nustatyta. Kadangi tarp šalių yra aiški, nusistovėjusi ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl ieškinio reikalavimas tokią pačią naudojimosi žemės sklypo tvarką nustatyti teismine tvarka yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė nesutinka, kad netinkamai vykdė pareigą, kylančią iš daiktinių teisių instituto – bendradarbiauti su bendraturčiu, siekti galimybės suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiems šalims sprendimo būdo. Ieškovė atsakovės pas jokį notarą eiti nekvietė ir jokio žemės sklypo plano neparodė. Atsakovė net nežinojo, kad ieškovė su banku sudarė kredito sutartį. Pagal prie ieškinio pridėtus dokumentus matyti, kad ieškovė tik nuo 2013 m. vasario 8 d. viešame registre įregistruota žemės sklypo su atsakove bendrasavininke. 2014 m. gegužės 5 d. ieškovė su UAB „Medicinos bankas“ sudarė kredito sutartį ir tik po kredito sutarties sudarymo K.Tinterio įmonė ieškovei paruošė 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo planą su prierašu „Planas skirtas teismui“, o jau 2014 m. gegužės 15 d. ieškovė kreipėsi į teismą. Tokie ieškovės veiksmai įrodo, kad ieškovė net neketino bendradarbiauti su atsakove ir, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Ieškovė bankui sumokėjo 500 Lt administravimo mokestį už kredito sutarties sudarymą ir pati įsipareigojo bankui įkeisti savo nuosavybę. Dėl to, kad ieškovė neįkeitė savo nuosavybės bankui, atsakovės kaltės nėra. Ieškinyje nurodoma, kad kreditas išduodamas iki 2014-06-30, o neįkeitus turto, kreditas nebus išduotas ir sutarties administravimo mokestis nebus grąžinamas. Taigi, ieškinio padavimo teismui dieną nebuvo suėjęs kredito išdavimo terminas ir dar buvo neaišku, ar ieškovei kreditas tikrai nebus išduotas. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovė jokios žalos nepatyrė. Tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės reikalaujamos turtinės žalos nėra jokio priežastinio ryšio, todėl atsakovės civilinei atsakomybei kilti nėra nė vieno civilinės atsakomybės požymio. Esant nepagrįstiems ieškovės reikalavimams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir žalos atlyginimo priteisimo, nepriteistinos ieškovei iš atsakovės ir bylinėjimosi išlaidos. Teismui atmetus ieškinio reikalavimus, iš ieškovės atsakovei priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos (47-51 b.l.).
Teismo posėdžio metu atsakovė A. M. papildomai paaiškino, kad 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje ieškovė paskambinusi pasakė, kad reikia atvykti pas notarę ir pasirašyti sutartį, bet D. Ž. jai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių reikia įregistruoti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nesuprato pasirašymo esmės. Nors po ieškovės ir notarės skambučio buvo su vyru M. M. nuvykę į notarų biurą, tačiau esant konfliktiškiems tarpusavio santykiams su ieškove, bijojo ką nors pasirašyti dėl žemės, nes manė, kad gali kilti dar daugiau konfliktų. Jei ieškovė į ją (atsakovę) būtų kreipusis raštu ir išaiškinusi pasirašymo tvarką bei priežastis, sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos būtų pasirašiusi. Dabar ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra, sutinka su ieškovės siūloma ir faktiškai esančia tvarka. Nuostolių atlyginti nesutinka, nes dėl jų atsiradimo nėra kalta. Taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismo posėdžio metu atsakovės A. M. atstovas advokatas R. J. papildomai paaiškino, kad dėl ginčo šalių konfliktiškų tarpusavio santykių atsakovei nebuvo tinkamai išaiškinta dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Naudojimosi tvarka jau buvo faktiškai nusistovėjusi ir atsakovei to visiškai pakako. Atsakovė sutinka įregistruoti naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal ieškovės pateiktą planą, dėl to ginčo nėra. Ginčas yla dėl to, ar atsakovė turi prisiimti atsakomybę už ieškovės patirtus nuostolius dėl sutarties su banku nesudarymo ir atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, atsakovė nesuprato, kad reikia sudaryti sutartį būtent dėl naudojimosi žemės sklypu, o ne namu, dėl kurio šalys konfliktuoja jau ilgą laiką. Ieškovė pati yra atsakinga už patirtus nuostolius, nes pirmiausia sudarė sutartį su banku, o tik paskui nuėjo pas notarę ir išsiaiškino, kad įkeitimo sandoris negali būti sudarytas, kol neįregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovė pirmiausia turėjo išsiaiškinti, ko reikia sandoriui sudaryti, o tik paskui pasirašyti sutartį su banku. Be to, ieškovė turėjo kreiptis į atsakovę ir suprantamai paaiškinti, ko reikia. Pažymėjo, kad 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje dar nebuvo paruoštas joks žemės sklypo planas, ant kurio atsakovė būtų galėjusi pasirašyti, nes notarė patvirtino, jog ieškovės pateiktas planas nebuvo tinkamas sutarčiai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos rengti. Naujas planas buvo paruoštas 2014-05-09 ir tik teismui. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė tikrai patyrė nuostolių. Ieškovė pateikė tik 2014-09-18 banko ruoštą raštą, kad sutartis 2014-09-18 buvo nutraukta vienašališkai, tačiau apie tai, kad nebus grąžinamas sutarties administravimo mokestis ar, kad jis nebus panaudotas iš naujo sudarant kitą sutartį su ieškove, jokių duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra įgijusi teisinį išsilavinimą, ji pirmiausia turėjo susižinoti, kokių dokumentų reikia sudarant sutartį su banku, o tik po to pasirašyti sutartį. Kadangi ieškovė elgėsi neatsakingai, ji turi pati prisiimti patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį (59-60 b.l.) nurodė ir jo atstovas K. C. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). 362/708 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei D. Ž., o 346/708 žemės sklypo dalis – atsakovei A. K.. Atsižvelgiant į turimas nuosavybės teises valdomas žemės sklypo dalis, faktinį ir ilgalaikį žemės sklypo naudojimą, mano, kad iškelti reikalavimai ir K. Tinterio individualios įmonės parengtas žemės sklypo planas labiausiai atitinka nusistovėjusią senąją naudojimosi žemės sklypu tvarką palyginus su 2002-07-30 parengtu planu. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, byloje pateiktus ir išdėstytus argumentus bei įrodymus, ieškinio reikalavimo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį (65-66 b.l.) nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), 0,0708 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 362/708 dalys yra įregistruotos D. Ž. asmeninės nuosavybės teise 2013-01-31 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. RV-218 pagrindu bei 346/708 dalys A. M. (buv. K.) asmeninės nuosavybės teise 2002-08-27 žemės sklypo su pastatais pirkimo -pardavimo sutarties reg. Nr. 4706 pagrindu. Šiame registre nuo 2002-09-16 346/708 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis 2002-09-12 Hipotekos registro pranešimu apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-05-06 gautu Hipotekos registro pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) apie hipotekos pakeitimą, pakeitimo dokumento kodas (duomenys neskelbtini) yra įregistruota hipoteka. Minėtame registre juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka – nėra įregistruotas. Pažymėjo, kad naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypo viduje ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nežymimos. Dėl žalos atlyginimo nepasisako, nes neturi teisinio intereso.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis D. Ž. asmeninės nuosavybės teise pagal 2013-01-31 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. RV-218 priklauso butas su pusrūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas-šiltnamis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių (inžinieriniai)-kiemo aptvėrimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 362/708 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., bendras plotas 0,0708 ha, (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. M. (buv. pavardė – K.) nuosavybės teise pagal 2002-08-27 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4706 priklauso butas, (duomenys neskelbtini), bei 346/708 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. k. v., bendras plotas 0,0708 ha, Jazminų g. 42, Panevėžyje. Ieškovė D. Ž. savo nekilnojamojo turto dalį paveldėjo iš buvusios savininkės V. V., o atsakovė savo dalį turto nusipirko iš buvusios turto savininkės V. P. (10-13, 14-20, 54, 72-75 b.l.). D. Ž. pateikė teismui 2014-05-09 K. Tinterio individualios įmonės parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, kurio pagrindu siekia nustatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką (76 -82 b.l.).
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK4.75 straipsnis 1 dalis).
Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, svarbu siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007), turi būti atsižvelgiama į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinamos nesutarimo priežastys, nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi, racionali. Svarbu įvertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, svarbu įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nors atsakovė A. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu ir ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka nesutinka, tačiau teismo posėdžio metu savo poziciją pakeitė ir nebeprieštaravo dėl ieškovės siūlomos tvarkos nustatymo, nurodydama, kad tokia tvarka atitinka abiejų šalių interesus ir nepažeidžia jau nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Nors atsakovė atsiliepime, jos atstovas nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartimi viešame registre buvo įregistruotas ir 2002 m. liepos 30 d. žemės sklypo planas, nustatantis žemės sklypo naudojimosi tvarką, teismas su šiais teiginiais nesutinka. Byloje nustatyta, kad 2002 m. liepos 30 d. žemės sklypo planas paruoštas K. Tinterio įmonės (55 b.l.), nebuvo registruotas Valstybės įmonės Registrų centre (66 b.l.) ir nebuvo notariškai patvirtintas.
Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nėra, šalių žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo registruota vešame registre, į tai, kad ieškovės pateiktas K. Tinterio individualios įmonės parengtas 2014-05-09 planas (76 b.l.) atspindi susiklosčiusią faktinę ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką, t. y. naudojimosi tvarka faktiškai egzistuoja ilgą laiką, ką patvirtino ginčo šalys teismo posėdžio metu ir 2002-07-30 parengtas žemės sklypo planas, kuriame nurodytos žemės sklypo dalys, faktiškai naudotos buvusių šio sklypo savininkių V. P. (plane pažymėta ind. 1) ir V. V. (plane pažymėta ind. 2) (36, 76 b.l.), teismas daro išvadą, kad ieškovės siūloma naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka yra tvirtintina, nustatant, jog D. Ž. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi, 2014-05-09 K. Tinterio individualios įmonės žemės sklypo plane pažymėta indeksu 2 – 301 kv. m., atsakovė A. M. (buv. pavardė – K.) atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi, 2014-05-09 K. Tinterio individualios įmonės žemės sklypo plane pažymėta indeksu 1 – 301 kv. m., žemės sklypo dalimi, 2014-05-09 K. Tinterio individualios įmonės žemės sklypo plane pažymėta indeksu 1, 2 - 106 kv. m. žemė sklypo plotu, D. Ž. ir A. M. naudojasi bendrai.
Dėl žalos atlyginimo
Ieškovė prašo priteisti 500 Lt dydžio žalą, kurią patyrė dėl to, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė notarine tvarka sudaryti sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo ir ieškovė, sumokėjusi 500 Lt dydžio sutarties administravimo mokestį, per nustatytą terminą negalėjo su banku sudaryti nekilnojamojo turto įkeitimo sandorio bei gauti paskolos ir bankas sumokėto administravimo mokesčio negrąžino.
Nustatyta, kad ieškovė D. Ž. kreipėsi į UAB „Medicinos bankas“ dėl kredito būsto remontui suteikimo ir 2014-05-05 su minėtu banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (21-32, 126-133 b.l.). Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 5.1 punkte nurodyta, kad kreditas išduodamas, kai yra įvykdytos visos šiame punkte išvardytos sąlygos, tarp jų ir tai, kad su banku tinkamai sudarytos ir, jei tai numato Lietuvos Respublikos teisės aktai, įregistruotos atitinkamose valstybės institucijose kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartys, nurodytos Sutarties specialiosios dalies 2.7 punkte (5.1.1. papunktis); taip pat jei kredito gavėjas sumokėjo bankui Sutarties administravimo mokestį, nurodytą Sutarties specialiosios dalies 2.4.1 punkte (5.1.4 papunktis). Sutarties specialiosios dalies 2.7 punkto 2.7.4 papunkčiu ieškovė D. Ž. įsipareigojo prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisti bankui nekilnojamąjį turtą – jai nuosavybės teise priklausančius statinius ir 362/708 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 2014-05-06 sumokėjo 500 Lt dydžio sutarties administravimo mokestį, numatytą Sutarties specialiosios dalies 2.4.1 papunktyje (33, 35 b.l.). Sutarties bendrosios dalies 5.3 punkte numatyta, kad jei bet kuri iš Sutarties bendrosios dalies 5.1 punkte nurodytų sąlygų neįvykdoma iki kredito lėšų išmokėjimo, bankas turi teisę atsisakyti (sustabdyti) kredito lėšų išmokėjimo ir vienašališkai nutraukti sutartį. Tokiu atveju kredito gavėjo bankui sumokėtas sutarties administravimo mokestis negrąžinamas, o jei jis nebuvo sumokėtas, kredito gavėjas privalo jį sumokėti bankui. Iš ieškovės pateikto 2014-09-18 UAB „Medicinos bankas“ pranešimo Nr. 2566 matyti, kad 2014-09-18 bankas vienašališkai nutraukė 2014-05-05 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukimo pagrindas – Sutarties bendrosios dalies 10.1 punktas (125 b.l.). Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 10.1. 4 papunktyje nurodyta, kad šalių susitarimu esminiu Sutarties pažeidimu, leidžiančiu bankui vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti Sutartį, laikoma, kai kredito gavėjas neįvykdė bet kurio Sutarties bendrosios dalies 3.1, 8.2.1, 8.2.4, 8.2.5, 8.2.10 ar 8.2.12 punktuose numatyto įsipareigojimo. Sutarties bendrosios dalies 8.2.1 papunktyje numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja sudaryti su banku kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartis, nurodytas Sutarties specialiosios dalies 2.7 punkte, ir/ar užtikrinti jų sudarymą (jei prievolių pagal Sutartį įvykdymą užtikrina trečiasis asmuo), išskyrus nurodytą 2.7.1 punkte, ir, jei tai numato Lietuvos Respublikos teisės aktai, – jas įregistruoti atitinkamose institucijose.
Taigi kaip matyti iš 2014-09-18 banko pranešimo bei 2014-05-05 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ kreditavimo sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo, t.y. dėl to, kad ieškovė D. Ž. per nustatytą terminą neužtikrino, kad būtų įregistruota naudojimosi tvarka žemės sklypu, kurį ieškovė Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.7 punkto 2.7.4 papunkčiu įsipareigojo įkeisti bankui. Ieškovei neįvykdžius minėtų sutarties sąlygų, jai, vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 5.3 punkto nuostatomis, 2014-05-06 bankui sumokėtas 500 Lt dydžio sutarties administravimo mokestis po sutarties nutraukimo grąžintas nebuvo.
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, dėl kurios ginčo šalies veiksmų/neveikimo ieškovė patyrė 500 Lt dydžio žalą bankui jai negrąžinus sutarties administravimo mokesčio.
Ieškovė D. Ž. nurodė, kad žalą patyrė būtent dėl to, kad atsakovė piktybiškai vengė pasirašyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, o atsakovė nesutinka, kad savo veiksmais/neveikimu padarė ieškovei žalos. A. M. nurodė, kad ieškovė paskambinusi pasakė, kad reikia atvykti pas notarę ir pasirašyti sutartį, bet D. Ž. jai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių reikia įregistruoti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nesuprato pasirašymo esmės. Nors po ieškovės ir notarės skambučio buvo su vyru M. M. nuvykę į notarų biurą, tačiau esant konfliktiškiems tarpusavio santykiams su ieškove, bijojo ką nors pasirašyti dėl žemės, nes manė, kad gali kilti dar daugiau konfliktų. Jei ieškovė į ją (atsakovę) būtų kreipusis raštu, pateikusi parengtą žemė sklypo planą ir išaiškinusi pasirašymo tvarką bei priežastis, sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos būtų pasirašiusi. Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad netikėjo ieškovės žodiniu paaiškinimu dėl sutarties pasirašymo. Ieškovė galėjo atsiųsti registruotą laišką ir jame viską išaiškinti. Pas notarę pasirašyti dokumentų nesutiko, nes nežinojo pasirašymo esmės. Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės A. M. ir liudytojo M. M. argumentus, kad jie nežinojo, jog sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ieškovė prašė pasirašyti dėl imamo iš banko kredito, kurio įvykdymo užtikrinimui turėjo įkeisti žemės sklypą, bet pirmiausia turėjo įregistruoti naudojimosi šiuo sklypu tvarką. Tokius atsakovės ir liudytojo argumentus paneigia teismo posėdžio metu apklaustų liudytojos notarės L. J. ir ieškovės D. Ž. parodymai. Ieškovė D. Ž. nurodė, kad norėjo iš banko pasiimti paskolą, bet pirmiausia reikėjo įregistruoti naudojimosi bankui įkeičiamu žemės sklypu tvarką. Nuėjo pas notarę L. J., kuri išaiškino, kaip viskas turi būti atliekama. Būdama notarės kabinete paskambino atsakovei, norėdama susitarti dėl sutarties, kurios pagrindu būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, sudarymo. Kadangi su atsakove santykiai konfliktiški, telefono ragelį perdavė notarei, kuri atsakovei viską paaiškino ir pasakė, iki kada reikia pasirašyti sutartį. Atsakovė sutiko atvykti po kelių dienų, o paskui be jos (ieškovės) nuvykusi pas notarę, A. M. pasakė, kad nieko nepasirašys. Liudytoja notarė L. J. paaiškino, kad 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje ieškovė atvyko pas ją ir paprašė parengti nekilnojamojo turto įkeitimo sandorio projektą. Patikrinusi ieškovės pateiktus dokumentus nustatė, kad viešajame registre nėra įregistruota naudojimosi įkeičiamu žemės sklypu tvarka. Pagal galiojančius teisės aktus tai buvo būtina sąlyga siekiant sudaryti turto įkeitimo sandorį. Apie tai pasakė ieškovei ir išaiškino tvarką. Ieškovė, būdama jos (L. J.) kabinete, paskambino atsakovei ir pasakė, kad ima paskolą iš banko bei, kad reikia pasirašyti sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Paskui ieškovė telefono ragelį perdavė jai (L. J.). Telefonu atsakovei išaiškino, kodėl reikia sudaryti naudojimosi tvarkos sutartį, taip pat paaiškino, jog ieškovė, nesudarius tokios sutarties, negaus kredito. Atsakovė kaip ir sutiko atvykti, tik ne tą pačią dieną, o po kelių dienų. Rezervavo laiką. Kitą dieną paskambinusi atsakovė paklausė, ar gali atvykti pasikalbėti. Jai (L. J.) sutikus, A. M. į notaro biurą atvyko kartu su vyru ir vaiku. Atvykusi atsakovė, iš karto pasakė, kad nieko nepasirašys, ir paklausė, ar būtina pasirašyti tokią sutartį. Paaiškino atsakovei, kad būtina, nes priešingu atveju ieškovė negaus kredito ir patirs nuostolių. Taip pat paaiškino, kad gražiuoju nesusitarus, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei nuostolių atlyginimo ir teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, atsakovei teks padengti visas bylinėjimosi išlaidas. Pokalbiu metu buvo kalbama konkrečiai apie žemės sklypo naudojimosi tvarką, todėl atsakovė žinojo, kad derasi dėl žemės sklypo, o ne dėl kito turto. Pokalbio metu atsakovė pasakojo apie konfliktiškus santykius su ieškove.
Taigi kaip matyti iš minėtų dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojos notarės L. J. paaiškinimų, atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė siekia sudaryti sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, nes kitu atveju negalės įkeisti šio turto ir negaus iš banko kredito, todėl pripažintina, kad atsakovė, atsisakydama pasirašyti sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, dėl kurios ginčo tarp šalių nebuvo ir nėra, nustatymo pažeidė bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (CK 4.81 str., 4.75 str.) ir todėl savo elgesiu prisidėjo prie ieškovės patirtų nuostolių atsiradimo. Taigi byloje yra nustatytos visos sąlygos A. M. civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės A. M. neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu (CK 6.246 str.) - atsisakymu pas notarę sudaryti sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, dėl kurios ginčo tarp šalių nebuvo ir nėra. Atsakovei buvo žinoma, kad dėl jos atsisakymo, ieškovė patirs nuostolių, ir negalės sudaryti įkeitimo sandorio (CK 6.248 str., 6.247 str., 6.248 str.). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė dėl to patyrė 500 Lt dydžio nuostolius. Tačiau nustatant, kokia apimtimi atsakovė prisidėjo prie ieškovės D. Ž. patirtų nuostolių atsiradimo, būtina įvertinti ir pačios ieškovės elgesį (CK 6.253 str. 1 d., 5 d.).
CK 4.171 str. 6 d. yra įtvirtinta, kad daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu. Įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiama daikto dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje ir notaro patvirtintoje naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartyje.
Ieškovė D. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad su nuosavybės teisės dokumentais ir 2002-07-30 parengtu žemės sklypo planu nuėjo į UAB „Medicinos bankas“, su kuriuo 2014-05-05 pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 000 Lt paskolos gavimo, o 2014-05-06 bankui sumokėjo 500 Lt dydžio sutarties administravimo mokestį. Teismo posėdžio metu ieškovės paklausus, ar ši dar prieš pasirašydama sutartį su banku domėjosi, kokių dokumentų reikia, kad galėtų gauti kreditą, D. Ž. atsakė, kad kalbėjosi su banko darbuotoja ir galvojo, kad turimi dokumentai tiks. Apie tai, kad viešame registre nėra įregistruota naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, nežinojo. Tai sužinojo tik nuėjusi pas notarę L. J.. Notarė L. J., teisme apklausiama liudytoja, taip pat paaiškino, kad atėjusi ieškovė D. Ž. paprašė parengti nekilnojamojo turto įkeitimo sandorio projektą ir pateikė dokumentus, kurių tokiam sandoriui sudaryti nepakako. Planas buvo netinkamas, nes jame buvo nurodytos kitų asmenų pavardės, o be to, patikrinusi VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazę nustatė, kad neįregistruota naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka. Neturint minėtų dokumentų įkeitimo sandoris negalėjo būti sudarytas. Tokį ieškovės elgesį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra įgijusi aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą, teismas vertina kaip neapdairų ir neatsakingą, kadangi prieš pasirašydama Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė turėjo atidžiai perskaityti šios sutarties sąlygas ir dar prieš sutarties pasirašymą, o ne po to, privalėjo išsiaiškinti, kokių konkrečiai dokumentų reikia tam, kad gautų kreditą.
Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nedėjo pakankamai pastangų su atsakove susitarti gražiuoju, nes po 2014-05-05 Kreditavimo sutarties sudarymo praėjus vos dešimčiai dienų, t.y. 2014-05-15, kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei A. M. (3-5 b.l.), prašydama ne tik nustatyti naudojimosi tvarką, bet ir priteisti 500 Lt nuostolių atlyginimą, nors pagal Sutarties specialiosios dalies 2.1.1. papunktį 30 000 Lt kreditas išduodamas ir paimamas iki 2014-06-30. Atsakovei ieškinys su priedais buvo įteiktas 2014-05-22 (41 b.l.), todėl iki 2014-06-30 buvo pakankamai laiko (beveik mėnuo) sudaryti taikos sutartį, kadangi ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvo, ir bylą užbaigti taikiai. Tokiu atveju ieškovė būtų turėjusi galimybę nustatytu terminu sudaryti įkeitimo sandorį ir būtų gavusi kreditą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2014-05-05 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 5.1 punktą bankui leidus, įkeitimo sandorio sudarymas gali būti atidėtas. Taigi ieškovė, net ir po ieškinio teismui pateikimo turėjo pakankamai laiko susitarti su atsakove taikiai ir su UAB „Medicinos bankas“ laiku sudaryti turto įkeitimo sandorį ar prašyti atidėti šio sandorio sudarymą iki kol būtų buvusi sudaryta taikos sutartis ir taikiai susitarta dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos bei nepatirti nuostolių (sutartis nutraukta tik 2014-09-18), tačiau nebendradarbiavo su atsakove ir todėl turi prisiimti tokio savo elgesio neigiamas pasekmes.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad abi ginčo šalys vienodai prisidėjo prie to, kad banko nustatytu terminu nebuvo sudarytas turto įkeitimo sandoris ir ieškovei nebuvo grąžintas 500 Lt sutarties administravimo mokestis, todėl ieškovei D. Ž. iš atsakovės A. M. priteistina 250 Lt dydžio nuostoliai (CK 6.245 str., 6.249 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).
Ieškovė D. Ž., pateikdama ieškinį, sumokėjo 216 Lt žyminį mokestį (6 b.l.). Taip pat ieškovė pateikė kasos pajamų orderio kvitą FA Nr. 426, iš kurio matyti, kad už žemės sklypo plano parengimą 2014-05-13 sumokėjo 387,20 Lt (34, 124 b.l.) ir kasos pajamų orderio kvitą FA Nr. 437, iš kurio matyti, kad už patikslintą žemės sklypo planą 2014-06-24 sumokėjo 400 Lt (84 b.l.). Už duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto registro išrašo išdavimą ieškovė patyrė 26 Lt išlaidų, kurias patvirtina 2014-07-02 sąskaita apmokėti Nr. 6858186-1 bei mokėjimo kvitas (83 b.l.).
Be to, ieškovė pateikė 2014-05-15 atstovavimo sutartį (7 b.l.), sąskaitą bei pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 714247 (8-9 b.l.), iš kurių matyti, kaduž advokato suteiktas teisines paslaugas ieškovė patyrė 1500 Lt išlaidas.
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, į tai, kad nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, į ieškovės atstovės atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus (surašytas ieškinys), į tai, kad buvo taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas – su ieškiniu teismui pateiktas žemės sklypo planas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų, į atstovavimo parengiamajame ir teismo posėdžiuose laiką, taip pat atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, į abiejų ginčo šalių procesinį elgesį – nei viena ginčo šalis nebuvo linkusi bendradarbiauti, susitarti taikiai, į tai, kad patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 162 Lt žyminio mokesčio, 19,50 Lt išlaidų už išrašų išdavimą, 400 Lt išlaidų už patikslinto žemės sklypo plano parengimą, 1000 Lt išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 1581,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Atsakovė A. M. pateikė 2014-05-30 atstovavimo sutartį (52 b.l.) bei pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 602995 ir PVM sąskaitą-faktūrą ARJ Nr. 00663 (56-57 b.l.), iš kurių matyti, kaduž advokato suteiktas teisines paslaugas atsakovė patyrė 1210 Lt išlaidas.
Teismas, taikydamas CPK88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir, kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų, kad atsakovės atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, kad atsiliepimas į ieškinį parengtas tinkamai, kad abi ginčo šalys nevykdė pareigos bendradarbiauti, kad byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, daro išvadą, kad atsakovės patirtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos 400 Lt ir šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės.
Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės ieškovei iš viso priteistina 1581,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei – 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos išskaičiuotina 400 Lt suma, kurią ieškovė turėtų sumokėti atsakovei, ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 96 straipsnio 1 dalį iš ieškovės D. Ž. ir atsakovės A. M. proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams priteistinos 71,50 teismo patirtos pašto išlaidos, t. y. iš ieškovės priteistina 17,88 Lt (25 proc.), o iš atsakovės 53,62 Lt (75 proc.) pašto išlaidų valstybei (2 b. l.).
Prievolių dydis eurais perskaičiuotinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatomis (7 str., 20 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., bendras plotas 0,0708 ha, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2014-05-09 K. Tinterio individualios įmonės parengtą žemės sklypo planą.
Nurodyti, kad D. Ž. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi, 2014-05-09 K. Tinterio individualios įmonės žemės sklypo plane pažymėta indeksu 2 – 301 kv. m., atsakovė A. M. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi, 2014-05-09 K. Tinterio individualios įmonės žemės sklypo plane pažymėta indeksu 1 – 301 kv. m.; žemės sklypo dalimi, 2014-05-09 K. Tinterio individualios įmonės žemės sklypo plane pažymėta indeksu 1, 2 - 106 kv. m., D. Ž. ir A. M. naudojasi bendrai.
Priteisti iš atsakovės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų) (72,41 Eur) nuostolių atlyginimą ir 1181,50 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt vieno lito 50 ct) (342,18 Eur) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitą ieškinio dalį dėl reikalautų nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 53,62 Lt (penkiasdešimt trijų litų 62 ct) (15 Eur) pašto išlaidas į valstybės pajamas.
Priteisti iš ieškovės D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 17,88 Lt (septyniolikos litų 88 ct) (5 Eur) pašto išlaidas į valstybės pajamas.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.