Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties, kuria patvirtinta tarp šalių pasirašyta taikos sutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1680-485/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SPV-10“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos privatizavimo komisijos protokolinio nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pasirašyti sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1680-485/2012 pagal ieškovo UAB „SPV-10“ patikslintą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Būsto valda“ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos privatizavimo komisijos protokolinio nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pasirašyti sutartį.

Teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui tvirtinti 2012 m. birželio 25 d. šalių pasirašytą taikos sutartį.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto UAB „Būsto valda“ atsisakymas nuo atskirojo skundo. Prašyme nurodoma, kad tokio procesinio veiksmo teisinės pasekmės apeliantui yra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl privatizavimo teisinių santykių specifikos ir disponavimo procesinėmis teisėmis iš privatizavimo teisinių santykių kylančiose bylose

Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, kilęs iš privatizavimo teisinių santykių. Ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės siekia, kad būtų pašalintos kliūtys UAB „Būsto valda“ akcijų, kurių pardavimo aukciono laimėtoju pripažintas ieškovas, pardavimo sutarties pasirašymui, ir kad su juo būtų pasirašyta minėtų akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovas nuo pareikšto ieškinio gynėsi be kita ko nurodydamas tai, kad buvo pažeistos privatizavimo procedūros (nustatytu terminu nebuvo suderintas sutarties projektas).

Privatizavimo teisiniai santykiai pasižymi tuo, kad juose viešojo administravimo subjektai disponuoja viešąja nuosavybe, kuri naudojama visuomenės narių poreikiams tenkinti. Dėl šios priežasties itin svarbu, kad privatizavimo procesas vyktų skaidriai ir kuo labiau atitiktų visuomenės poreikius.

Privatizavimo teisiniai santykiai ne sykį buvo analizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybei ar savivaldybei priklausančio turto privatizacija ir atsiskaitymas už jį, turto panaudojimo ir perleidimo bendrųjų poreikių patenkinimui klausimai yra susiję su viešojo intereso tenkinimu ir apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Jurbarko rajono savivaldybės administracija v. Jurbarko rajono žemės ūkio bendrovė, bylos Nr. 3K-3-400/2009). Valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs. Tokį teisinį reglamentavimą lemia valstybės ir savivaldybės, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, taigi ir valstybės ar savivaldybės turto, kaip nuosavybės teisės objekto, savitumas. Civilinės teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant tiek į teisinio santykio subjekto, tiek ir į jo objekto specifiką, todėl santykiams, susijusiems su valstybės ar savivaldybės turto perleidimu, negali būti taikoma 1964 m. CK 4 straipsnio nuostata, numatanti, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymuose nenumatytų pagrindų, nes valstybės ar savivaldybės turtu disponuoti galima tik įstatyme įsakmiai numatytais atvejais ir būdais. Teisės normos, reglamentuojančios valstybės ar savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus m. valdyba v. Vilniaus knygos draugija, Nr. 3K-3-856/2000). Savaime viešojo intereso konstatavimas nenulemia to, kad teismas turi patenkinti viešojo asmens reikalavimus, bet nagrinėdamas bylą jis turi būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Jurbarko rajono savivaldybės administracija v. Jurbarko rajono žemės ūkio bendrovė, bylos Nr. 3K-3-400/2009).

Teisės aktuose nėra draudimo sudaryti taikos sutartį bylose, kylančiose iš privatizavimo teisinių santykių, ar atsisakyti apeliacinio (atskirojo) skundo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad privatizavimo teisiniai santykiai susiję su viešuoju interesu, šalių galimybė procese disponuoti ginčo dalyku yra labiau ribota, o teismas turi atidžiai vertinti šalių procesinį elgesį, ypač tais atvejais, kai atitinkamas procesinis elgesys gali lemti bylos baigtį.

Dėl apelianto atsisakymo nuo atskirojo skundo priėmimo

UAB „Būsto valda“ 2012 m. liepos 16 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties, kuria patvirtinta tarp šalių pasirašyta taikos sutartis. Atskirajame skunde apeliantas motyvavo, kodėl, jo nuomone, taikos sutartis negalėjo būti patvirtinama, nurodė šios taikos sutarties prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms ir viešajam interesui. Tačiau 2012 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas UAB „Būsto valda“ prašymas, kuriuo apeliantas atsisako nuo atskirojo skundo. Tokio atsisakymo motyvai nėra nurodomi.

Teismas gali nepriimti apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos (CPK 308 str. 1 d., 338 str.). CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Imperatyvių įstatymų nuostatų, kurios draustų apeliantui atsisakyti nuo atskirojo skundo, nėra. Tačiau teismui priėmus atsisakymą atskirojo skundo, apeliacinės instancijos teismui užkertamas kelias įvertinti teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgdama į byloje egzistuojantį viešąjį interesą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija prieš nuspręsdama, ar priimti atskirojo skundo atsisakymą, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo bylos medžiagą, siekdama nustatyti, ar atskirojo skundo atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui. Tuo tikslu teisėjų kolegija vertino ir pačią pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, o taip pat taikos sutarties sudarymo aplinkybes.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad ieškovas nustatytu terminu nesuderino pirkimo – pardavimo sutarties projekto, ir tai, pasak atsakovo, vertinama kaip atsisakymas pirkti privatizavimo objektą. Tokią savo poziciją atsakovas grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 39 punktu, kuriame nustatyta, kad „Jeigu iki Turto fondo nustatyto termino pabaigos viešo aukciono laimėtojas nesuderina pirkimo-pardavimo sutarties projekto, šitaip atsisakydamas pirkti privatizavimo objektą, laikoma, kad privatizavimo objektas neparduotas, o privalomas įmokėti pradinis įnašas ir registracijos mokestis viešo aukciono laimėtojui negrąžinami.“ Savo pozicijos teisingumą atsakovas be kita ko įrodinėjo ir 2011 m. gruodžio 28 d. Vidaus audito ataskaita Nr. 21-6-35. Taigi bylos nagrinėjimo dalyką be kita ko sudarė aplinkybės – suderino ar nesuderino ieškovas pirkimo – pardavimo sutarties projektą, o pareiga tokį projektą suderinti ir nesuderinimo teisinės pasekmės yra reglamentuotos privatizavimo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

Be to, šalys pirmiausia nesutarė dėl pirkimo – pardavimo sutarties projekto 9.1. punkto, tačiau taikos sutartimi ieškovas sutiko su atsakovo siūlyta projekto 9.1. punkto nuostata ir įsipareigojo vykdyti galiojančias Kauno miesto savivaldybės administracijos sutartis ir susitarimus dėl sutarčių pratęsimo, pasirašytas su daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi UAB „Būsto valda“. Taigi pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta atsakovo nurodytomis sąlygomis, be ieškovo siektų pakeitimų.

Lietuvos teisėjų kolegija pažymi, kad byloje buvo nustatinėjama aplinkybė, buvo ar nebuvo atliktas suderinimas ir buvo ar nebuvo pažeistos privatizavimo procedūros. Taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas, šalys susitarė, kad „Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pripažįsta, kad ieškovė UAB „SPV-10“ Turto fondo nustatytais terminais ir tvarka suderino UAB „Būsto valda“ akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutarties projektą (2011 m. spalio 10 d. suderino ir pateikė pastabas, o 2011 m. gruodžio 5 d. suderino be pastabų)“. Taigi sutartimi pripažinta, kad privatizavimo procedūros pažeistos nebuvo ir nėra kliūčių privatizavimo sutarčiai sudaryti. Tokio pažeidimo, kuriuo iš pradžių rėmėsi atsakovas (sutarties suderinimo termino praleidimo), buvimas nėra akivaizdus, nes ieškovas įrodinėjo, kad suderinimas buvo atliktas, jis niekada neatsisakė pirkti privatizavimo objekto ir nuosekliai siekė jį įsigyti. Be to, net jei būtų konstatuota, kad sutarties projektas laiku nebuvo suderintas, tokio nesuderinimo pasekmės taip pat nėra akivaizdžios. Teismas byloje nėra konstatavęs, kad sutarties projektas laiku nebuvo suderintas, o 2011 m. gruodžio 28 d. Vidaus audito ataskaita Nr. 21-6-35 neturi teismui privalomosios galios ir yra tik vienas iš dokumentų, kuriuos teismas įvertintų priimdamas sprendimą byloje. Išnagrinėjęs bylą teismas, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių ir pritaikytų teisės normų, ieškinį galėtų tiek patenkinti, tiek atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių likęs ginčas tik dėl sutarties projekto suderinimo ar nesuderinimo laiku iš esmės yra procedūrinio pobūdžio ginčas, kuris gali būti išspręstas taikos sutartimi. Tokia sutartimi šalys siekia pašalinti dėl bylinėjimosi kylantį teisinį netikrumą, ir kadangi vienareikšmiškai teigti buvus pažeidimus negalima, ginčo išsprendimas abipusių nuolaidų keliu bei bylinėjimosi užbaigimas atitinka viešąjį interesą.

Pažymėtina, kad remiantis bylos medžiaga negalima įžvelgti, kad privatizavimo konkursas vyko neskaidriai ar kad galimai sudarytos sąlygos iššvaistyti savivaldybės turtą. Ieškovas viešame aukcione pasiūlė didžiausią kainą už privatizavimo objektą, siūloma sudaryti akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutartimi nėra keičiamos nurodytos privatizavimo sąlygos. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nurodytų priežasčių negalima teigti, kad apelianto atsisakymas nuo atskirojo skundo prieštarautų viešajam interesui.

Apeliantas UAB „Būsto valda“ atsisakymą nuo atskirojo skundo pateikė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios, šio procesinio veiksmo teisiniai padariniai jam yra žinomi (CPK 308 str. 1 d., 338 str.). Skundo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, o byloje nėra duomenų, kad toks atsisakymas pažeistų kieno nors teises ar teisėtus interesus (CPK 42 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, atsisakymas nuo atskirojo skundo priimamas, o apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 308 str. 2 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priimti apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties ir nutraukti apeliacinį procesą.