Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas tas pats, baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2011 m. birželio 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį, skiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 4 mėnesių terminuotą laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, 82 straipsniu, 87 straipsniu, skirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant 12 mėnesių auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, su įpareigojimu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. Bausmė atlikta 2013 m. liepos 18 d.;

2) 2015 m. balandžio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, skiriant sumažintą galutinę bausmę – 6 mėnesių viešuosius darbus su įpareigojimu neatlygintinai dirbti po 28 val. per mėnesį visuomenės labui. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi skirti viešieji darbai pakeisti į 26 paras arešto. Bausmė atlikta 2015 m. gruodžio 8 d.;

3) 2015 m. gruodžio 7 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), skiriant sumažintą galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesių terminuotą laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, skirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 6 mėnesius pradėti dirbti. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi panaikintas skirtos bausmės vykdymo atidėjimas. Bausmė atlikta 2017 m. rugsėjo 8 d;

4) 2021 m. liepos 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmu baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct)) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct)) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. birželio 3 d. 22.38 val. iki 2021 m. birželio 4 d. 00.57 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct)) dydžio bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 (tris) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2021 m. birželio 4 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota, keturračio motociklo „Apollo Commander 125cc 12 kw“, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct), valstybės naudai. Duomenų apie bausmės – baudos išieškojimą, nėra. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltinamojo kaltės padarius nusikalstamas veikas

Dėl 2023 m. lapkričio 19 d. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo

Dėl 2024 m. sausio 11 d. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Motyvuojamoji dalis

5. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai, nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, Brit ataskaitų žiūryklės duomenys, kita bylos medžiaga, patvirtina, kad V. P. 2023 m. lapkričio 19 d. apie 15 val. prie pastato pažymėto (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė R. R. į veidą, tokiu būdu padarė muštinę žaizdą po dešine akimi apie 3 cm ilgio, t. y. mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. R. sveikatą. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. V. P. veiksmai, kuomet jis smogė kumščiu R. R. į veidą, pripažintini tyčiniais, kadangi konflikto metu kaltinamasis suvokė savo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį pavojingumą ir galėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų galėjo atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, t. y. veikė tyčia. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

6. Be to, V. P. 2024 m. sausio 11 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo V. I., tyčia kumščiu sudavė V. I. į smakrą, po ko V. I. nukritus ant grindų koja spyrė į veido dešinę pusę, tęsdamas nusikalstamą veiką ištempė nukentėjusįjį V. I. į kiemą, kur kojomis vėl spyrė gulinčiam ant žemės V. I. į veido dešinę pusę, iš viso ne mažiau kaip 5 kartų, – ir tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą dešinės akies vokuose su kraujosruva ir žaizda akies junginėje, daugines veido kraujosruvas, muštinę žaizdą smakre apie 2 cm ilgio, muštinę žaizdą dešinės akies viršutiniame voke, dešinio skruostikaulio viršutinio žandikaulio daugybinius lūžius( Le Fort II tipo), t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad V. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nesunkiai sutrikdė sveikatą V. I.. Teismas šią išvadą daro įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. V. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailėjosi. Teismo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, Brit ataskaitų žiūryklės duomenys, kita bylos medžiaga, yra pakankama V. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. V. P. veiksmai, kuomet jis smogė kumščiu V. I. į smakrą, spyrė į veido dešinę pusę, vėl spyrė gulinčiam ant žemės V. I. į veido dešinę pusę, pripažintini tyčiniais, kadangi konflikto metu kaltinamasis suvokė savo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį pavojingumą ir galėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų galėjo atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, t. y. veikė tyčia. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog kaltinamojo veikoje, smurtavus prieš nukentėjusįjį V. I., nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

7. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį (tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos), kaltininko asmenybę: nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nebuvo gydytas psichikos sveiktos centruose, administracine tvarka baustas, keturis kartus teistas, nusikalstama veika padaryta žala, dėl kurios atlyginimo pareikšti civiliniai ieškiniai.

8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat, atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Šiuo atveju svarbu tai, kad kaltinamojo teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės, tiek nesusijusios su laisvės atėmimu, tiek ir laisvės atėmimas, pakankamos teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Pažymėtina, kad bausme yra siekiama tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad skirti V. P. švelnesnes bausmes nėra pagrindo, nes priešingu atveju bausmės tikslai nebus pasiekti, todėl skiria kaltinamajam V. P. įstatymo sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo V. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 140 straipsnio 1 dalies (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) sankcijoje numatytą bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimą; BK 138 straipsnio 1 dalies (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo) sankcijoje numatytą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės, paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės, kuri nėra mažesnė nei minimali šios bausmės rūšies dalis, t. y. 3 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 50 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis), ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metus laisvės atėmimo.

10. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės vykdymo atidėjimas leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas). Vien tai, kad asmuo praeityje buvo teistas, tai nereiškia, kad jam negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

12. Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo padarytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su jo polinkiu vartoti alkoholį, taip pat ir į kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – gailisi dėl padarytų nusikaltimų, nukentėjusioji prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės. Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (BK 75 straipsnio 2, 4 dalys) su intensyvia priežiūra elektroninio stebėjimo priemonėmis ir įpareigojimais būti namuose, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl civilinių ieškinių

14. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

15. Nukentėjusysis R. R. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 2 000 Eur neturtinę žalą dėl V. P. veiksmų. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl sužalojimo jam teko ne kartą važiuoti į polikliniką ją perrišti, šią žaizdą labai skaudėjo, jautė daug nepatogumų dėl to, reikėjo važiuoti ištraukti siūlus, nes žaizda buvo siūta. Taip pat dėl šio įvykio prarado galimybę įsidarbinti.

16. Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima. Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais sutiko.

17. Byloje nustačius, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas kūno sužalojimas, konstatuotina, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Spręsdamas klausimą dėl R. R. priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymą (R. R. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. R. prarastą galimybę įsidarbinti, patirtus nepatogumus dėl žaizdos perrišimo. Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl R. R. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš V. P. nukentėjusiajam 2 000 Eur (du tūkstančius eurų).

18. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 2 730,02 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo taip pat civilinis ieškovas prašo priteisti iš kalto asmens 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sužaloti R. R. ir V. I., kurie dėl patirtų sužalojimų gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 2 730,02 Eur. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis, todėl priteistinas iš V. P. (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Tenkintinas ne tik reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo bet ir reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, 64 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Pripažinti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti po 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienus) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 48 MGL (2 400 Eur) bauda, visiškai jas sudedant, ir nustatyti V. P. galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo ir 48 MGL (2 400 Eur) baudą.

Taikant BK 65 straipsnio 2 dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 48 MGL (2 400 Eur) baudą vykdyti atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kiemeliškių 3, Kiemeliškių k., Lentvario sen., Trakų rajono sav., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisti iš V. P., 2 730,02 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų 2 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią banke „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. P. R. R. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;

2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.