Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. V. Geležiniui, atsakovo Muitinės departamento atstovui J. Orlavičiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui O. Žylei,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „ERP“ ieškinį atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad 2012-05-23 areštas buvo taikomas visam turtui. Neturi įrodymų, kad mokėjimo metu laikinasis turto areštas galiojo. Leidimas atsiskaityti su darbuotojais nereiškia galimybės atsiskaityti su VMI.

Teismo posėdyje atsakovai prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2012-08-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2012-12-20. Dėl bankroto bylos iškėlimo 2012-05-28 į teismą kreipėsi įmonės vadovas.

2012-03-31, 2012-04-02 ieškovas išrašė sąskaitas Muitinės departamentui už suteiktas paslaugas. 2012-05-16 pranešimu VMI nurodė Muitinės departamentui ieškovui priklausančias lėšas įmokėti į VMI sąskaitą, kadangi ieškovas turėjo nepriemoką valstybei. Viso VMI 2012-06-06 pavedimu Muitinės departamentas pervedė 167 655 Lt (48 556,24 Eur). Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

Ieškovas ginčija 2012-06-06 mokėjimo nurodymą, kaip vienašalį sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms bei actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiantį kreditorių teises. Iš ieškovo teismo posėdyje gautų paaiškinimų bei dublike nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas, teigdamas, jog ginčo mokėjimas buvo atliktas tuo metu, kai ieškovo turtui (tame tarpe turinėms teisėms) galiojo areštas, turėjo omenyje būtent 2012-05-23 įregistruotą kaip laikiną areštą 33797,25 Lt sumai kreditoriaus UAB „Informacinė raida“ naudai. Iš ieškovo pateikto 2012-06-05 Turto arešto registro išrašo bei 2012-05-22 Vilniaus 1 apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad buvo areštuotas neidentifikuotas turtas – piniginės lėšos, jų nesant pakankamai – nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas; leidžiama atsiskaityti su kreditoriumi, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojais.

Minėti oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-05-23 areštas neapėmė turtinių teisių (šiuo atveju ieškovas turėjo reikalavimą į Muitinės departamentą dėl skolos sumokėjimo) arešto. Ieškovas teisus, kad turtinės teisės gali būti civilinės apyvartos objektu, tačiau pagal CK 1.97 str. 1 d. civilinių teisių objektais gali būti daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės. Taigi, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata bei CK 1.112 str. turtinės teisės yra savarankiškas civilinių teisių objektas, kuris nėra tapatus turtui. Šiuo atveju ginčijamo mokėjimo nurodymo atlikimo metu ieškovo turtinės teisės, kaip atskiras civilinių teisių objektas, areštuotos nebuvo, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, jog šiuo atveju buvo pažeistos imperatyvios teisės normos.

Be to, būtent ieškovo pareiga buvo įrodyti, kad ginčo mokėjimo atlikimo metu galiojo ieškovo turto, tame tarpe turtinių teisių, areštas. Pagal CPK 147 str. 6 d. jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Taigi, laikinoji arešto būsena galiojo tik iki 2012-06-05. Tai, kad 2012-06-06 mokėjimo metu laikinasis areštas nebegaliojo, atsakovai nurodė savo procesiniuose dokumentuose. Ieškovas šių atsakovų atsikirtimų nepaneigė, teismo posėdžio metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog arešto būsena buvo pakeista ir areštas galiojo 2012-06-06. Pažymėtina, kad teismas taip pat neturi duomenų iš Turto arešto registro apie ieškovo turto arešto būseną 2012-06-06.

Be to, iš ieškovo pateikto Turto areštų registro išrašo matyti, jog, net ir galiojant laikinajam areštui, buvo leidžiama atsiskaityti su valstybe. Taigi, nepriklausomai nuo arešto buvimo ar nebuvimo fakto bei arešto mąsto, ieškovo pinigai galėjo būti panaudoti atsiskaitymui su valstybe, atstovaujamai VMI, kuriai ieškovas buvo skolingas.

Dėl išdėstyto, atmestinas ieškovo argumentas, kad mokėjimo nurodymas prieštaravo įstatymo normoms, todėl dėl teisėtai atlikto mokėjimo ieškovo, tame tarpe ir jo kreditorių, teisės šiuo atveju nebuvo pažeistos.

Sprendžiant dėl mokėjimo galiojimo taikant actio Pauliana (CK 6.66 str.), pažymėtina, kad šiuo pagrindu ieškinys galėjo būti pareikštas per vienerius metus nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą. Kaip matyti iš atsakovo Muitinės departamento 2013-02-19 rašto ieškovui (bankroto administratoriui), apie ginčo mokėjimą bei Muitinės departamento skolos nebuvimą buvo pranešta jau 2013 m. vasario mėn. ir ieškovas šios fakto neneigė, todėl nuo šio momento ieškovui turėjo būti žinoma apie teisių pažeidimą. Kadangi ieškinys šioje byloje buvo pateiktas 2016 m. liepos mėn., t.y. praleidus ieškinio senaties terminą, ir ieškovas nei dublike, net teismo posėdžio metu nenurodė jokių argumentų dėl ieškinio senaties termino netaikymo, nenurodė jokių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą, teismas, vadovaudamasis civilinio proceso rungimosi principu, atsižvelgus į tai, kad ieškovą atstovauja profesionalūs atstovai – bankroto administratorius bei advokatas - neturi pagrindo netaikyti ieškinio senaties termino ir šiuo pagrindu ieškinį, pareikštą actio Pauliana pagrindu, atmeta (LR CK 1.131 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas

nusprendė

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.