Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovei S. G.,

teismo posėdyje proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Elektrum Lietuva, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas prisijungė prie internetinės svetainės elektrum.lt. Tą pačią dieną atsakovės darbuotoja kreipėsi į ieškovą telefonu dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo su atsakove. 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas prisijungė prie atsakovės internetinės svetainės savitarnos (http:/mano.elektrum.lt), po ko tarp ieškovo ir atsakovės nuotoliniu būdu 2022 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta Buitinio vartotojo elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos sutartis Nr. 75791873856 dėl elektros energijos tiekimo objektui, esančiam adresu Kurorto g. 41D, Palangoje.

7. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 16 d. ir 2022 m. rugsėjo 26 d. raštais kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, siekiant įvertinti atsakovės veiksmus, susijusius su sutarties sudarymu, ir ne teismo tvarka išspręsti ginčą tarp ieškovo ir atsakovės. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022 m. rugsėjo 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. raštais Nr. 4G-16994 ir Nr. 4G-16994 “Dėl Jūsų prašymo” pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir keliamas reikalavimas nepriklauso Tarnybos kompetencijai, todėl prašymus perdavė nagrinėti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2022 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-5963 „Dėl atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą ir prašymo persiuntimo“ atsisakė nagrinėti ginčą tarp ieškovo ir atsakovės, motyvuodama tuo, kad teisės aktai nesuteikia jai kompetencijos spręsti dėl sutarčių, sudarytų tarp vartotojų ir elektros energijos tiekimo veiklą vykdančių subjektų pripažinimo negaliojančiomis; prieš kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, ieškovas nesikreipė raštu į atsakovę bei persiuntė ieškovo prašymus UAB „Perlas energija“.

Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento

9. Ieškiniu ieškovas, prašydamas pripažinti ginčo sutartį negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento, nesuformulavo savarankiško sandorio negaliojimo ar nuginčijimo pagrindo. Vien tai, kad ieškovo nuomone, ginčo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, nedaro šio sandorio niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Iš ieškinio turinio, taip pat ieškovo teismo posėdžio išdėstytų argumentų, galima manyti, kad vienas iš pagrindų, kuriais ieškovas ginčija sandorį, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnyje, t. y. ieškovas teigia, kad sudarant sutartį nebuvo išreikšta jo valia tą sutartį sudaryti.

10. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal įstatyme pateiktą sandorio sampratą, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dviejų asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnis). Vadinasi, sutartis yra teisėta, kai pačios šalys išreiškia valią sudaryti sutartį. Sutartis, dėl kurios sudarymo nėra išreikšta vienos iš šalių valia, laikytina neatitinkančia imperatyvių įstatymo normų ir todėl negaliojanti (CK 1.80 straipsnis).

11. Sandoris visų pirma yra asmens valinis aktas. Sandoriu suprantami sąmoningi laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad sutarties su atsakove nesudarė, todėl nebuvo išreikšta jo valia sukurti teisinius santykius. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2022 m. rugpjūčio 24 d. prisijungė prie internetinės svetainės http://elektrum.lt. Netrukus su juo susisiekė atsakovės darbuotoja. Iš telefoninio pokalbio, kurio garso įrašas pridėtas prie bylos, girdėti, kaip ieškovas su atsakovės darbuotoja kalbasi apie galimos sudaryti sutarties sąlygas, sutarties sąlygų koregavimo, jos nutraukimo galimybes, atsakovės siūlomus planus klientams, ieškovui palankiausias elektros kainas. Be to, pokalbio metu atsakovės darbuotoja aiškiai nurodė ieškovui, kad atsakovės interneto svetainės savitarnoje prisijungęs ieškovas turės galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis ir su jomis sutikęs galės sutartį patvirtinti (sudaryti). Be to, pokalbio metu ieškovas aiškiai išreiškė ir sutikimą gauti sutarties sąlygas elektroniniu paštu ir/ar elektrum.lt jo savitarnos skiltyje. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. po pokalbio telefonu su atsakovės darbuotoja ieškovas savitarnoje autorizuotu būdu, t. y. save identifikavęs elektroninių ryšių priemonėmis) prisijungė prie atsakovės internetinės svetainės savitarnos (https://mano.elektrum.lt). Nors ieškovas neneigia, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. po telefoninio pokalbio su atsakovės darbuotoja buvo prisijungęs prie internetinės savitarnos, tačiau tvirtina, kad sutarties nepasirašė, nes neradęs pačios sutarties, nusprendė jos nebesudaryti, ir paspaudęs mygtuką „Tęsti“ atsijungė nuo atsakovės internetinio puslapio. Tačiau tokia ieškovo iškelta versija apie tai, kad jis nesupratęs, jog sudarė sutartį, teismo neįtikina. Iš byloje esančių įrodymų ir atsakovės atstovės teisme duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė buitinio vartotojo elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos sutartis su klientais paprastai sudaro nuotoliniu būdu, t. y. interneto svetainės savitarnoje. Atsakovės atstovė paaiškino, kad kiekvienas klientas identifikuoja save vienu iš galimų indentifikavimo būdu: naudodamasis elektronine bankininkyste, SMART ID arba mobiliuoju parašu. Klientai, save identifikavę savitarnoje, mato Elektrum suformuotą pasiūlymą dėl sutarties sudarymo. Šioje kortelėje (lange) yra matyti du mygtukai „Sudaryti sutartį“, kuris išskirtas kita spalva ir „Nesutinku“, taip pat šalia šių mygtukų yra suformuotas sutarties pasiūlymas PDF formatu, kurį peržiūrėti ir su juo susipažinti galima, prieš paspaudžiant mygtuką „Sudaryti sutartį“. Taip pat pažymėtina, kad savitarnos lange, prieš minėtus mygtukus, yra klientus įspėjantis teiginys, t. y. „Spausdamas „Sudaryti sutartį“ patvirtinu, kad visos sąlygos yra aiškios ir tinkamos bei su sutarties bendrosiomis sąlygomis susipažinau.“ Tik paspaudus mygtuką „Sudaryti sutartį“ , kliento sutartis yra aktyvuojama – klientas savitarnos lange mato aktyvavimo laiką, prie pasirinkimo „Mano sutartys“ mato sudarytas sutartis, sutarties galiojimą ir kt.. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad kitokio būdo internetinėje savitarnoje sudaryti sutartis nėra, taip pat, kad savitarnoje nėra ir ieškovo nurodomo mygtuko „Tęsti“. Ieškovas posėdžio metu patvirtino, kad jis turi teisinį išsilavinimą, puikius kompiuterinio raštingumo įgūdžius, kad elektros tiekimo sutartis sudaro ne pirmą kartą, be to, ir pats yra elektros energijos gamintojas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad ieškovas supranta elektros tiekimo sutarčių sudarymo specifiką, išreiškė valią sudaryti sutartį, prieš tai patvirtindamas, kad su bendrosiomis ir specialiosiomis sutarties sąlygomis yra susipažinęs, todėl ieškovo argumentai, jog jis nesuprato ir negalėjo suprasti, kad sudaro ginčo sutartį su atsakove, yra nesąžiningi. Taigi visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas su atsakove sutartį sudarė būtent tokiu pirmiau nurodytu būdu, o prieš sudarydamas sutartį patvirtino, kad yra susipažinęs su visomis, tiek bendrosiomis, tiek ir specialiosiomis sutarties sąlygomis, todėl ieškovo teiginiai apie jo valios sudaryti ginčo sutartį nebuvimą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti.

13. Teismas sprendžia, kad ginčo sutartis sudaryta esant ieškovo sutikimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo valios trūkumų, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovo valios sudarant sutartis ydingumo. Dėl nurodyto darytina išvada, kad ieškovas, atsižvelgiant į jo amžių, turimą teisinį išsilavinimą, ir jo teigimu, puikų kompiuterinį raštingumą, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo suvokti savo apsisprendimą sudaryti ginčo sutartį. Neįrodžius reikalavimo pripažinti negaliojančia ginčo sutartį faktiniu pagrindu nurodomų šios sutarties negaliojimo aplinkybių, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti šio sandorio negaliojančiu įstatyme sandorių negaliojimo pagrindais. Ieškovas nenurodė daugiau jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl ginčo sandorio negaliojimo kitais CK IV skyriuje nurodytais pagrindais (dėl apgaulės, suklydimo, ekonominio spaudimo ir kt.).

14. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šalių ginčo sutartis buvo sudaryta (ieškovo pasirašyta) 2022 m. rugpjūčio 24 d.. Sutarties 10.1. punkte nurodyta, kad jeigu sutarties 1 dalyje nenumatyta kitaip, sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo dienos. Taigi šiuo atveju sutartis įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 24 d., o ieškovas 2022 m. rugpjūčio 26 d. kreipimosi į atsakovę metu įgyvendino savo teisę, numatytą CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalyje, ir nuotolinės sutarties atsisakė. Kadangi ieškovas savo teisę įgyvendino ir sutartį nutraukė, atsakovės pareigos, taip pat ir pareiga tiekti elektros energiją ieškovui pasibaigė. Byloje ginčo nėra, kad ieškovui elektros energija nebuvo tiekta, už elektros energiją ieškovo sumokėti nebuvo prašoma. Ieškinyje ieškovas neprašo taikyti restitucijos ir teismas nenustatė ginčo sandorio niekinio pobūdžio, todėl šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti ir restitucijos klausimo ex officio (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

15. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovas nepateikė pagrįstų, abejonių nekeliančių įrodymų, jog ginčijama sutartis nebuvo sudaryta, kad ginčo sutartis kaip nors pažeidė jo teises ir įstatymo saugomus interesus, ar buvo pažeistos kokios nors imperatyvios teisės normos, taip pat nenurodė ir neįrodinėjo kitų sutarties negaliojimo pagrindų, dėl to ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 2022 m. rugpjūčio 24 d. Buitinio vartotojo elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 75791873856 pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl vartotojo informavimo pareigos (ne)tinkamo vykdymo

16. Ieškovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad jo kaip vartotojo teisės buvo pažeistos dėl to, kad jis nesusipažino ir (ar) negalėjo susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos sudarymo, dėl to atsakovė neįvykdė pareigos suteikti ieškovui visą informaciją, susijusią su sutarties sąlygomis.

17. Pažymėtina, kad CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje, CK 6.228⁸ straipsnio 2 dalyje, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta verslininko pareiga prieš sudarant vartojimo sutartį aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, įtvirtinta ir CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Verslininkui pažeidus informacijos atskleidimo pareigą, kyla tam tikros teisinės pasekmės, viena iš jų – verslininko civilinė atsakomybė, taigi vartotojas įgyja teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (CK 6.228⁶ straipsnio 5 dalis). Sprendžiant dėl vartotojo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktikoje suformuluotos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas. Kilus ginčui dėl verslininko pareigos suteikti informaciją vartotojui tinkamo vykdymo, pareiga įrodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostolių faktą, priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka vartotojui, o pareiga įrodyti, kad informacija buvo suteikta ir ji buvo suteikta aiškiai ir suprantamai, – verslininkui. Verslininkui neįrodžius, kad informacija vartotojui buvo suteikta arba kad ji suteikta tinkamai, yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

18. Nagrinėjamu atveju, tiek byloje esantis ieškovo ir atsakovės atstovės telefoninio pokalbio garso įrašo turinys, tiek byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroniniu būdu, tiek ir paties ieškovo bei atsakovės atstovės nurodytos ginčo sutarties sudarymo aplinkybės, taip pat ir jos nurodytos aplinkybės apie tai, kad bendrąsias sutarties sąlygas galima rasti internete www.elektrum.lt, o visa sutartis patalpinta, ją suformuojant ieškovo internetinės savitarnos skiltyje „Mano sutartys“, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, prieš sudarydamas sutartį, patvirtino, kad jam visos sutarties sąlygos yra aiškios ir tinkamos, ir su sutarties sąlygomis jis yra susipažinęs, po ko, ginčo sutartį sudarė, patvirtina, kad atsakovė tinkamai įvykdė jai tenkančią pareigą informuoti ieškovą, kaip vartotoją apie ginčo sutarties sąlygas.

Dėl Buitinio vartotojo elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos sutarties sąlygų vertinimo nesąžiningumo aspektu (nesąžiningų sąlygų kontrolės)

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

20. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos Nr. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais preambulėje įtvirtinta nuostata, kad daroma prielaida, jog valstybių narių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatose, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nustato su vartotojais sudaromų sutarčių sąlygas, nėra nesąžiningų sąlygų; dėl to, atrodo, kad nėra būtina kontroliuoti, kaip vykdomos tos sąlygos, kurios atspindi įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas. Minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtina, kad sutarčių sąlygoms, atspindinčioms įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas, šios direktyvos nuostatos nėra taikomos. Šias direktyvos nuostatas aiškindamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) nurodė, kad Direktyvos 93/13/EEB 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kaip ir bet kuri kita išimtis, atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą – būtent apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų sąlygų taikymo jų su pardavėjais ar tiekėjais sudaromose sutartyse, turi būti aiškinama siaurai. Teisingumo Teismo praktikoje nustatytos dvi šios išimties taikymo sąlygos: pirma, sutarties sąlyga turi atspindėti įstatymo ar kito teisės akto nuostatą, antra, ši nuostata turi būti privalomojo pobūdžio. Teisingumo Teismas yra pabrėžęs nacionalinio teismo pareigą patikrinti, ar sąlyga atspindi nacionalinės teisės nuostatas, kurios susitariančioms šalims taikomos, nepaisant jų pasirinkimo, arba nuostatas, kurios taikomos susitariančioms šalims, jei dėl jų nebuvo susitarta, t. y. jei šiuo klausimu nebuvo susitarta kitaip (2014 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje M. K. prieš SMART Capital a. s., C-34/13, 76–80 punktai; 2013 m. kovo 21 d. sprendimas byloje RWE Vertrieb AG, C-92/11, 25–26 punktai). Kadangi nagrinėjamos bylos atveju ieškovo su atsakove sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos yra standartinės, patvirtintos energetikos ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-120 „Dėl Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo patvirtinimo“, taip pat reglamentuojamos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (inter alia (be kita ko), pažymėtina, kad Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog jos yra privalomos operatoriams, tiekėjams, elektros energijos vartotojams, elektros energiją gaminantiems vartotojams ir subabonentams), todėl Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatos dėl nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų, kurios yra perkeltos į CK 6.228⁴ straipsnį, nėra aktualios. Būtent toks aiškinimas pateiktas kasacinio teismo praktikoje, kai elektros energijos sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis), kurios standartinės sąlygos yra patvirtintos energetikos ministro, tai tokiu atveju vartotojo argumentai dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų laikytini nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2013).

21. Kadangi ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nepateikė konkrečių sutarties sąlygų turinio santykio su sąlygų nesąžiningumo kriterijais teisinių argumentų dėl konkrečių sutarties sąlygų galimo nesąžiningumo jo, kaip vartotojo, atžvilgiu, todėl teismas vertina, kad nėra teisinio pagrindo atlikti sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolę dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais kriterijus.

Dėl neturtinės žalos

23. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas nepagrindė nei, jo teigimu, jam padarytos neturtinės žalos padarymo fakto, nei priežastinio ryšio tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš atsakovės UAB „Elektrum Lietuva“ netenkinamas.

Dėl 2022 m. rugsėjo 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštų pripažinimo neteisėtais

24. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo pripažinti neteisėtais 2022 m. rugsėjo 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštus. Nurodo, kad raštai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, jie nemotyvuoti ir neišsamūs.

25. Byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip vartotojas, 2022 m. rugsėjo 16 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl neteisėtai tarp jo ir atsakovės UAB „Elektrum Lietuva“ sudarytos elektros tiekimo sutarties Nr. 75791873856, prašydamas pripažinti elektros tiekimo sutartį negaliojančia ir išreikalauti iš atsakovės 2022 m. rugpjūčio 26 d. jo ir atsakovės telefoninį pokalbį.

26. Trečiasis asmuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo paslaugų skyrius 2022 m. rugsėjo 23 d. rašte į 2022 m. rugsėjo 16 d. ieškovo prašymą nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes ir keliamą reikalavimą, remiantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 23³ straipsnio 1 dalies 1 punktu, šį ginčą išspręsti kompetentinga yra Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, ir paaiškino ieškovui, kad jo prašymą Tarnyba perdavė pagal kompetenciją nagrinėti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.

28. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsakydama į ieškovo 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymą pakartotinai nurodė, kad Tarnyba, atsižvelgdama į tai, jog ieškovo pateikti reikalavimai UAB „Elektrum Lietuva“ atžvilgiu nėra priskirti Tarnybos kompetencijai, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 23³ straipsnio 1 dalies 1 punktu, perdavė ieškovo prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.

29. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). Taigi ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės.

30. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais (nepagrįstais), yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010; 2019 m. balandžio 30 d. nutartį Nr. AS-247-415/2019). Konstatavimas, kad viešojo administravimo institucijos administracinis aktas yra neteisėtas (nepagrįstas) gali būti motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą dėl šio administracinio akto panaikinimo ar dėl žalos atlyginimo priteisimo, tačiau negali būti sprendimu dėl bylos esmės.

31. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

32. Teismas, įvertinęs skundžiamų Tarnybos 2022 m. rugsėjo 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. raštų turinį, konstatuoja, kad šie raštai yra informacinio pobūdžio, t. y. ieškovas tėra tik informuojamas apie tai, kad jo prašymai yra persiunčiami pagal kompetenciją nagrinėti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Informacijos pateikimas apie ieškovo prašymų persiuntimą kompetentingai institucijai informacinio pobūdžio raštuose nėra administraciniai sprendimai ar individualūs teisės aktai, kurie galėtų sukelti ieškovui neigiamas pasekmes. Skundžiamuose raštuose, kuriuos ieškovas prašo įvertinti ir pripažinti neteisėtais, yra pateikiama tik informacija apie ieškovų prašymų persiuntimą kompetetingai institucijai spręsti ieškovo ir atsakovės ginčą institucijai, detaliai išdėstant prašymo persiuntimo priežastis bei nurodant teisės aktų nuostatas, kuriais grindžiamas toks Tarnybos sprendimas. Tačiau šiuose raštuose nėra jokių valinio pobūdžio sprendimų dėl ieškovo, jokių įpareigojimų ieškovui. Teismo vertinimu, ieškovo ginčijami informacinio pobūdžio raštai nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, skundžiamais raštais jokie sprendimai ieškovui nėra priimti, jam nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių ar pritaikomų poveikio priemonių. Teismui pripažinus neteisėtais skundžiamus raštus ir juos panaikinus, ieškovo teisinė padėtis niekaip nepasikeistų, todėl ginčijami Tarnybos raštai negali būti laikomi savarankišku bylos dalyku, skundžiamu viešojo administravimo subjekto priimtu individualiu administraciniu aktu teismui. Be kita ko, ieškovas tik prašo pripažinti Tarnybos veiksmus (neveikimą) neteisėtais, nesiekdamas išspręsti ginčą, todėl tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Dėl pirmiau išvardintų priežasčių toks ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme, o iškelta byla dėl reikalavimų pripažinti neteisėtais 2022 m. rugsėjo 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštus nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovui išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Dėl 2022 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-5963 „Dėl atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą ir prašymo persiuntimo“

33. Ieškovas ginčija Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. R2-(VTGI)-5963 „Dėl atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą ir prašymo persiuntimo“, prašydamas šį raštą pripažinti neteisėtu, motyvuodamas tuo, kad šis raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, jame tik perrašomos teisės aktų nuostatos, jis nėra išsamus, nemotyvuotas, nėra nurodyta jo apskundimo tvarka.

34. Kaip matyti, ieškovas prašo pripažinti trečiojo asmens raštą neteisėtu ir nereiškia jokio kito reikalavimo, kaip, pavyzdžiui, panaikinti raštą, įpareigoti Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisti žalos atlyginimą ar pan., t. y. nesiekia išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Kaip jau ir minėta pirmiau, teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams. Dėl šios priežasties toks ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme, o iškelta byla dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. R2-(VTGI)-5963 „Dėl atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą ir prašymo persiuntimo“ nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl ieškovo argumentų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu

35. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu taip pat prašė teismo įvertinti ir pripažinti, kad atsakovė netinkamai tvarkė jo asmens duomenis. Pažymėtina, jog teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovo prašymas negali būti tenkinamas. Ieškovui išaiškintina, jog dėl galbūt netinkamai tvarkomų jo asmens duomenų, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę asmens duomenų inspekciją.

36. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja atsakovė ir tretieji asmenys, tačiau nei atsakovė nei tretieji asmenys prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas jiems nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškovo R. S. S. ieškinio reikalavimą dėl 2022 m. rugsėjo 24 d. Buitinio vartotojo elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 75791873856 pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento atmesti.

Civilinės bylos dalį pagal ieškovo R. S. S. reikalavimus pripažinti 2022 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos raštą Nr. R2-(VTGI)-5963 “Dėl atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą ir prašymo persiuntimo“ bei 2022 m. rugsėjo 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštus “Dėl Jūsų prašymo” neteisėtais nutraukti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.