Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-179-771/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-06-29Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-01Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-29
Bylos Nr.
1-179-771/2016
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00240-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
O. S.
Kaltinamasis
E. S., B. S.
Advokatai
Naina Lanzbergienė, Edmundas Jankaitis
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-179-771/2016Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00240-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.;1.1.7.2.7.;1.1.8.7.9.; (S) 1.1.10.1.;1.2.4.6.3.;2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Vaidai Bagdonienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, nukentėjusiajai O. S., jos atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei, kaltinamiesiems E. S., B. S., E. S., jų gynėjams advokatams – Juanai Dumbliauskaitei, Vytautui Juozelaičiui, V. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, turintis neįgalumą (nustatytas 50% darbingumo lygis), darbo biržoje neregistruotas, gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), teistas 2016-03-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016-06-16 nuosprendžiu, pagal BK 245 str., skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriuos rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, 156 straipsnio 2 dalį; B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, LR pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, turintis antros grupės invalidumą, nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, deklaruota ir gyv. vieta Šiauliai, (duomenys neskelbtini), neteistas: 2012-01-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 str. l d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 str. pagrindais ir baudžiamoji byla nutraukta, kaltinamas pagal BK 156 straipsnio 2 dalį, E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, LR pilietė, lietuvė, ištekėjusi, nedirbanti, turinti invalidumą, nustatytas 15 % darbingumo lygis, deklaruota ir gyv. vieta Šiauliai, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 156 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S., žinodamas apie 2015-05-05 Šiaulių apygardos teismo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindinė civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria panaikintas 2014-06-19 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatytas laikinas O. S. bendravimo su dukra F. S. tvarkos nustatymas bei Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-15 ir 2013-11-25 priimtų sprendimų vykdymo sustabdymas ir paliktas galioti nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su jų mama O. S., t. y. neperdavė mažametį vaiką - F. S., gim. (duomenys neskelbtini)., motinai O. S., tokiu būdu, trukdydamas vykdyti teisingumą, nuo 2015-05-05 iki 2015-07-16 nevykdė įsiteisėjusio 2015-05-05 Šiaulių apygardos teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

E. S., B. S. ir E. S. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, žinodami apie 2015-05-05 Šiaulių apygardos teismo priimtą sprendimą ir jo nevykdydami, tai yra neperduodami mažametės nukentėjusiosios F. S., gim. (duomenys neskelbtini)., jos mamai O. S., nuo 2015-05-05 laikydami izoliuotą mažametę F. S. name ir jo aptvertoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, prieš motinos O. S. valią, pas kurią F. S. turėjo teisėtai gyventi, neteisėtai apribodami mažametei F. S. laisvę, tokiu būdu ją pagrobdami iki kol 2015-07-16 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai atlikdami kratą name ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rado ir paėmė paslėptą namo palėpėje mažametę F. S., tuo pažeisdami LR Konstitucijos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas ir garantuotas vaiko teises ir teisėtus interesus.

Kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad F. S. gyvenamoji vieta buvo deklaruota jo tėvų namuose. Viskas prasidėjo, kai O. S. išvežė abu vaikus į užsienį. O. S. grįžus į Lietuvą, vaikai atsirado pas jį. Buvo išėmęs F. S. asmens dokumentus, kortelę ir pasą, nes norėjo apsaugoti vaiką nuo O. S.. Kadangi turi giminių Ventspilyje, norėjo F. S. ten nusivežti. Jis kreipėsi į psichologą, kuris rekomendavo mokymąsi namuose, todėl vaikas nėjo į mokyklą. F. S. į mokyklą ėjo tris kartus per savaitę, lankė būrelius. Jis žinojo apie 2015-05-05 Šiaulių apygardos teismo sprendimą, todėl kreipėsi į antstolius, vaikų teisių apsaugos tarnybą prašymu išaiškinti kaip paruošti vaiką bendravimui su mama. Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai liepė jam atvesti F. S., tikslu perduoti O. S.. Dukra nenorėjo eiti pas savo mamą. Prašė antstolio asmeniškai apklausti F. S., ar pastaroji nori pas O. S.. Antstolis atsisakė tai daryti. Rašė antstoliui raštą dėl perdavimo vykdymo tvarkos, bet antstolis atmetė jo raštą. Žino, kad antstolis jį ieškojo daug kartų. Ieškojo ir tada, kai jis su dukra buvo sanatorijoje. Nuvykęs į policijos komisariatą, esantį Purienų gatvėje, sužinojo, kad paskelbta F. S. paieška. Jis paaiškino, kad mergaitė yra jo namuose. Su antstoliu visada bendravo. Kartais gaudavo procesinius dokumentus iš antstolio. Jo tėvai jam adresuotos korespondencijos neimdavo, tik kartais užsimindavo, kad buvo atėjęs paštininkas. F. S. buvo nuvežęs O. S. pasimatyti, tačiau pastaroji buvo pakeitusi savo gyvenamąją vietą. Po to jis kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad pastarieji patikslintų O. S. gyvenamąją vietą. Prieš kratos atlikimą jam niekas neskambino. Įvykio dieną buvo skambinta į F. S. telefoną. Dukra, išgirdusi šiurkštų balsą, perdavė telefoną jam. Jis pasakė, kad apie kratą nieko nežino ir padėjo ragelį. Po to F. S. per langą pamatė policijos pareigūnų automobilį. Priėjusi prie jo pasakė: „Tėti, bėgam slėptis“. Tie nuolatiniai skundai, policijos važinėjimai, išgąsdino vaiką. Pasislėpė su F. S. palėpėje, nes norėjo apsaugoti vaiką, kad F. S. policijos pareigūnai nepaimtų. Policijos pareigūnai juos rado, jo atžvilgiu panaudojo „tazerį“, nors jis dukros stipriai nelaikė. Dukra buvo jį apkabinusi. Policijos pareigūnams sakė, kad neatiduos dukros, nes norėjo vaiką apsaugoti. Jis F. S. prieš O. S. nenuteikinėjo. Nieko blogo apie O. S. nepasakojo. Nežino, iš ko ekspertai nusprendė, kad vaikas buvo nuteikinėjamas. Mergaitę prižiūrėjo visi bendrai. Nesutinka su civiliniais ieškiniais. Mergaitei žala nebuvo padaryta, nes ji norėjo gyventi su juo ir seneliais.

Kaltinamasis B. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad vieną kartą buvo atvažiavęs antstolis ir liepė pasirašyti ant dokumentų. Jis pasakė, kad ne jam skirtas dokumentas, todėl nepasirašys. Pašto dėžutėje antstolis nepalikdavo jokio dokumento. Jis informavo E. S., kad buvo atvykęs antstolis. Ar sūnus po to buvo nuvykęs pas antstolį, jis nežino. F. S. išėmė dokumentų dublikatus, kad O. S. vaiko nepagrobtų ir neišsivežtų. Jam antstolis neskambino ir neprašė perduoti F. S. mamai O. S.. Pamena, kad vieną kartą vežė kažkokį E. S. raštą antstoliui. Pats E. S. nevežė, nes sirgo F. S.. Antstolis rašto nepriėmė. F. S. yra sakiusi, kad nemyli mamos O. S.. Jie F. S. nepasakojo nieko blogo apie O. S.. Mergaitė pati yra sakiusi, kad Anglijoje mama ją mušdavo. Įvykio dieną jam kažkas paskambino ir paklausė apie E. S. buvimo vietą. Nepamena, ar skambinantysis prisistatė. Jis išėjo iš miegamojo ir pakvietė E. S., bet niekas neatsiliepė, todėl padėjo ragelį. Niekas apie jokią kratą nekalbėjo ir neliepė atiduoti vaiko. Paskui išgirdo, kaip vaikas sakė: „Tėti, einam slėptis“. Negirdėjo nieko kalbantį lauke per megafoną. Niekas neskambino į duris, nebeldė. Policijos pareigūnai išlaužė duris, jį išsivedė iš namų. Niekas neklausė, ar yra vaikas namuose. Nepateikė nei kratos orderio, nieko. Policijos pareigūnai vaiką išnešė ant rankų. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Vaikui apie mamą nieko blogo nekalbėjo.

Kaltinamoji E. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad F. S. nuo gimimo gyvena jų namuose. Grįžusi iš Anglijos, F. S. gyveno pas E. S., nes oro uoste įvyko konfliktas ir E. S. su B. S. iš O. S. paėmė abu vaikus. Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą F. S. perduoti motinai O. S., bet sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Po to buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

Vėliau E. S. jai minėjo, kad teismo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Šiaulių apygardos teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo motinai norėjo vykdyti geranoriškai, bet nerado asmenų, kurie tarpininkautų ir nuspręstų, kaip palengvinti vaiko perdavimą. Asmeniškai antstolis nei jai, nei vyrui neskambino. Jie buvo nuvažiavę pas antstolį pasikalbėti. Norėjo išsiaiškinti, kaip paaiškinti vaikui, kad turi gyventi su mama, kaip tą perdavimą pradėti, bet antstolis nesistengė su jais bendrauti. E. S. kartu pas antstolį nevažiavo, nes tuo metu F. S. buvo po operacijos. Antstolis skambino ir ieškojo E. S.. Ji pasakė, kad E. S. su F. S. išvykę atostogauti. Vaikas nuolat nelankė mokyklos, nes buvo stresuotas. Psichologas rekomendavo mokymąsi namuose. Prieš kratos atlikimą jai buvo skambinta, tačiau ji nekalbėjo, padėjo ragelį. Įvykio dieną policiją pamatė tada, kai pastarieji išlaužė duris ir pateko į namo vidų. Policijos pareigūnus, kalbančius per megafoną, ji negirdėjo. Vyras jai sakė, kad kažkas laužia duris. Ji griebė kamerą ir leisdamasi viską filmavo. Policijos pareigūnai nutempė nuo laiptų. Kai pateko į namo vidų, ją paguldė ant žemės, išmušė kamerą iš rankų. Ji prašė paleisti, bet jie liepė gulėti. Nežino, kur tuo metu sūnus buvo, nes ją išvedė į policijos automobilį. Nesakė policininkams, kad mergaitės namuose nėra. Matė, kaip vaiką nešė ant rankų ir vaikas buvo pabėgęs. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Sūnui adresuotų procesinių dokumentų neėmė, nes ne jai jie buvo skirti.

Nukentėjusioji O. S. parodė, kad 2007 m. gimė F. S. ir 2012 m. K. S.. Su E. S. išsituokė 2012m. gegužės 5 d. Dėl F. S. gyvenamosios vietos sprendimas buvo sprendžiamas santuokos nutrakimo byloje. F. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Kol vyko teisminiai procesai, sūnus gyveno su ja. E. S. dar prieš teismo sprendimus savavališka pasiėmė pas save F. S.. Ji neturėjo galimybės matytis su F. S., nes mokyklą pastaroji lankė tik dvi dienas per savaitę. E. S., pamačiusi ją mokyklos fojė, išsivesdavo F. S.. Kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą prašymu sudaryti galimybę matytis su F. S.. Žino, kad Vaiko teisių apsaugos specialistams B. S. pasakydavo, kad E. S. su mergaite išvykę ir nesakys kur jie yra. Po Šiaulių apygardos teismo sprendimo, kuriuo mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su ja, kreipėsi į antstolius dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo. Antstolis ėmėsi visų įstatyme numatytų priemonių: rašė raštus, raginimus grąžinti vaiką. S. antstoliui sakydavo, kad nežino kur yra E. S. ir F. S.. Teismo posėdžio metu, skiriant E. S. baudą, pastarasis nurodė, kad mergaitė išvykusi su jo broliu D.. Iš antstolio sužinojo, kad 2014m. rugsėjo mėn. buvo išimti vaiko asmens dokumentai: tapatybės kortelė ir pasas. Buvo užvesta byla dėl F. S. paieškos. Prieš 2015-07-16 įvykusį mergaitės paėmimą buvo dar vienas bandymas paimti vaiką. Abu kartus ji vyko greitosios pagalbos automobilyje. Buvo daug policijos pareigūnų. Pirmą kartą antstolis bandė skambinti visiems trims kaltinamiesiems. Jam buvo atsakyta, kad E. S. ir F. S. nėra namuose. Antrą kartą tyrėja skambino ir kalbėjo su B. S.. Antrą kartą, prieš vykdant vaiko paėmimą, kaltinamieji buvo įspėti, kad atvažiuos policija. Kaltinamieji nurodė, kad E. S. ir F. S. namuose nėra. Nuvykus prie S. namų, ji sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje. Girdėjo tik E. S. šauksmus. Po dukters paėmimo, vyko į moters ir vaiko kliniką. Iš pradžių mergaitei buvo isterija, o po apžiūros viskas nurimo. Mergaitė buvo praradusi socialinius įgūdžius, nemokėjo plauti rankas, gatvėje bijojo žmonių. Vaikas, kad žmonės pavojingi. Atsisakydavo eiti į kiemą pažaisti su kitais vaikais, blaškėsi per miegus, todėl nakčiai kambaryje ji palikdavo šviesą. Dukra saugiai jausdavosi būdama namuose. Po dviejų mėnesių darbo po truputi pavyko atsikratyti baimių. Po mergaitės perdavimo buvo apsilankęs vaikų teisių tarnybos specialistas A. B.. Civilinis ieškinys pateiktas už laikotarpį nuo 2015-05-05 iki 2015-07-16. Civilinį ieškinį grindžia patirtu dideliu emociniu sukretimu. Jautėsi sugniuždyta. Dėl vykstančių procesų tekdavo išsiprašinėti iš darbo. Atsirado neigiamas darbdavio požiūris į tai. Dėl alimentų kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą. Vaiko teisių apsaugos skyrius tarpininkavo, kol E. S. buvo noras bendrauti. Mano, kad buvo neteisėtai apribota dukters laisvė. Ji neturėjo galimybės bendrauti su bendraamžiais. Vaikas turėjo baimę žmonėms, nepaleisdavo rankos. Nors sakydavo, kad vaikai nieko blogo nepadarys, Fausta atsakydavo, kad pastarieji įtartini.

Liudytoja L. Z. parodė, kad policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje dėl vaiko pagrobimo ir sprendimo nevykdymo. Byloje buvo atliekamos procesinės prievartos priemonės – pokalbių klausimasis, krata, slaptas siekimas. Iš slapto sekimo, telefoninių pokalbių nustatyta, kad mergaitė randasi Ž. gatvėje. Buvo priimtas sprendimas vykdyti kratą. Vėliau buvo gauta teismo nutartis, leidžianti atlikti tame name kratą. Operacijai vadovavo V. U.. Ji turėjo prisidėti prie paieškos ir perduoti mergaitę mamai, kai bus patekta į namo vidų. Prieš vykstant minėtu adresu, buvo paskambinta visiems kaltinamiesiems ir pranešta apie kratos atlikimą. S. buvo klausta, ar mergaitė yra pas juos, ar mergaitę perduos gražiuoju. Ji asmeniška kalbėjo su B. S.. Pastarasis atsakė, kad mergaitės nėra ir viskam vadovauja E. S.. Ar įsileis į namus, tai ne nuo jo priklauso. Kiti du pareigūnai tuo pačiu metu skambino kitiems kaltinamiesiems. Buvo pasakyta, kad mergaitės gražiuoju neatiduos. Atvykus prie namo, ji buvo kartu su mama, vaikų teisių apsaugos atstovu. Mama ir vaikų teisių apsaugos atstovas buvo lauke prie greitosios pagalbos automobilio. Ji nematė, kaip buvo patekta į namo vidų. Įėjusi į namą, pamatė sulaikytą B. S.. Matė, kaip E. S. prie atidarytų durų bandė telefonu filmuoti, ar įrašinėti. Būnant name išgirdo, kad E. S. su vaiku rasti užsibarikadavę palėpėje. Nematė, kaip policijos pareigūnai pateko į palėpę. Joje buvo visiškai tamsu. Turėjo žibintuvėlius ir filmavo kamera. E. S. buvo pasislėpęs palėpės kampe, nuo kopėčių ir kamino, apie 2 m. atstumu. Aplink juos buvo pilna daiktų. Jai atėjus, V. U. ir du patruliai bandė išlaisvinti mergaitę iš tėvo gniaužtų. E. S. garsiai ir įtaigiai šaukė, kad vaikas nenori pas mamą. Mergaitei liepė sakyti, kad ji nenori pas mamą ir mergaitė tai sakė. Stipriai laikė mergaitę suspaudęs. Jie bijojo, kad E. S. nesužalotų mergaitės, todėl patruliai panaudojo fizinę jėgą, kad atlaisvintų mergaitę. Ji tuo metu stengėsi nukreipti vaiko dėmesį nuo tėvo. Mergaitė buvo išlaisvinta ir perduota mamai. Mergaitė pati atsargiai nulipo kopėčiomis, kur jos laukė policijos pareigūnai. Ji mergaitę lydėjo nuo palėpės iki greitosios pagalbos automobilio. Vaikas nebuvo sužalotas. Mergaitė buvo vežama į vaikų klinikas patikrinti profilaktiškai dėl sužalojimų, nes tėvas labai stipriai buvo ją suspaudęs. Apžiūroje dalyvavo mama, ji, psichologė ir vaikų teisių specialistas.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. B. parodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo informuotas apie teismo sprendimo nevykdymą, kuriuo buvo nustatyta gyvenamoji vieta su mama. Vėliau buvo teismo buvo nustatyta bendravimo tvarka su mama. Nukentėjusiosios susitikimai su mama vyko jų skyriuje. Kaltinamasis sudarinėjo kliūtis tokiems susitikimams. Šiaulių apygardos teismo posėdyje E. S. yra pasakęs „nevykdžiau ir nevykdysiu teismo sprendimo“. Vėliau vaikas buvo visiškai izoliuotas nuo aplinkos, atsirado mokymasis namuose. Bandė geranoriškai padėti atkurti vaiko ir motinos susitikimus, bet nieko nesigavo. Dėl sprendimo nevykdymo bendravo su antstoliu. Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas raštas, kuriame buvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą dėl vaiko F. S. pagrobimo ir apie planuojamą atlikti kratą, siekiant surasti vaiką. Pranešime buvo nurodyta, kad atliekant šį procesinį veiksmą būtinas specialisto dalyvavimas. Policijos komisariate jam buvo paaiškinta kur bus atlikta krata. Atliekant kratą dalyvavo psichologė, greitoji medicinos pagalbos darbuotojai ir mergaitės mama. Į įvykio vietą vyko greitosios pagalbos automobiliu. Įsukus į kaltinamųjų kiemą, matė kieme stovinčius policijos pareigūnus. Iš namo buvo išvesti B. ir E. S.. E. S. prašėsi kaimynų pagalbos, rėkė tarnybiniame automobilyje. E. S. nematė. Vėliau iki greitosios medicinos pagalbos automobilio buvo atlydėta F. S.. Po vaiko perdavimo vyko į klinikas. Iš pradžių mergaitė buvo išsigandusi. Vėliau apsiramino ir nuvažiavus iki Ž. gatvės galo mergaitė apsiramino. Po įvykio bendravo su vaiku, tačiau apie jį mergaitei neužsiminė. Su mama buvo nutarę, kad neklausinės mergaitės apie įvykį.

Liudytojas R. K. parodė, kad O. S. kreipėsi į antstolių kontorą dėl teismo sprendimo vykdymo - įpareigojimo grąžinti jai vaiką. Vykdomoji byla buvo pradėta 2013 m., apylinkės teismui priėmus papildomą sprendimą. Pagal vykdomąją bylą buvo pradėti vykdyti procesiniai veiksmai – raginimas įvykdyti teismo sprendimą geranoriškai. Išsiuntė pranešimus E. S., tačiau jie grįžo neįteikti. Pranešimus adresatas atsisakė priimti. Antstolio padėjėjas vežė pranešimus į gyvenamąją vietą. Duris atidarė B. S., kuris pasakė, kad apie teismo sprendimą žino, tačiau vaiko negrąžins. Pašto siuntas įteikinėjo 2-3 kartus. Visada vartus atidarydavo E. S. tėvas B. S.. Pagal CPK buvo atliekami kiti vykdymo veiksmai. Kviečiama darbo grupė, sudaromas planas dėl vaiko paėmimo. Darbo grupė – vaiko psichologas, policijos atstovas vaiko teisių apsaugos atstovas. Šiai grupei vadovavo jis. Buvo organizuotas ne vienas pasitarimas ir nuspręsta vaiką imti prievartos būdu. Nuvykus prie kaltinamųjų namų, buvo nustatyta, kad namuose nieko nėra, todėl nuspręsta nutraukti teismo sprendimo priverstinį vykdymą. Važiavo į namus paimti mergaitės, nes mokykloje buvo informuotas, kad vaikas serga. Vėliau buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sprendimo vykdymo sustabdymo. Gavus psichiatrinės ekspertizės išvadą, iki Šiaulių apygardos teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo, E. S. ir E. S. atėjo į kontorą pasikalbėti apie sprendimo vykdymą. Pranešė, kad vaikas nenori matytis su mama ir nenori su ja bendrauti. Tai buvo elementarus atėjimas pasiklausti, ką daryti gavus ekspertizės išvadą. Jis patarė atkurti vaiko ir mamos bendravimą neutralioje aplinkoje, kad mergaitė jaustųsi konfortiškai ir galėtų bendrauti. Nutarta, kad mergaitė su mama matysis vaiko teisių apsaugos skyriuje, kavinėje. Susitikimai buvo daromi mamos ir dukros santykių atkūrimui, kad vaikas patirtų kuo mažesnę traumą ir perdavimas būtų palaipsniui, darant kuo mažesnę žalą vaiko psichikai, nes mergaitė nenorėjo bendrauti su mama. Buvo du vaiko ir mamos susitikimai „Saulės mieste“. Juose dalyvaudavo ir jis. Po kurio laiko O. S. tris kartus kvietė konstatuoti faktines aplinkybes, kad ji gavo SMS žinutes, jog mergaitė nebus pristatyta. Gavus 2015-05-05 Šiaulių apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo. 2015m. gegužės 6 d. arba 7 d. buvo atnaujintas vykdomosios bylos vykdymas. Padėjėja I. K. nuvežė E. S. dokumentą perduoti vaiką iki 2015-05-11 d. Nepavykus įteikti pranešimo, skambino į E. S. darbovietę, tačiau jis ten jau nebedirbo. Ieškojo mergaitės mokykloje, tačiau mergaitė mokyklos nelankė. Į antstolių kontorą buvo atėjusi moteris, kuri atnešė E. S. prašymą. Kas buvo ta moteris, jis nežino, nes pastaroji neprisistatė, jokio įgaliojimo nepateikė. Prašymo nenagrinėjo, nes nežinojo, ar jis tikrai yra nuo E. S.. 2015-05-22 E. S. išsiuntė pranešimą dėl pateikto prašymo. E,.S. buvo įpareigotas patvirtinti, kad pateiktas prašymas tikrai jo. Kadangi negavo atsakymo, prašymą paliko nenagrinėtą. Nešė pranešimą į E. S. namus, tačiau E. S. pranešimo paimti atsisakė. 2015-05-15 kreipėsi į teismą ir pateikė aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo. 2015-06-01 dieną teismas pateikė sprendimą dėl 2015-05-05 Šiaulių apygardos teismo nutarties nevykdymo ir skyrė E. S. 144,50 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. E. S. turėjo nedelsiant perduoti vaiką pagal mamos gyvenamą vietą ir apie tai informuoti antstolį. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad mergaitė gali būti išvežta į užsienį - Jungtinę Karalystę pas dėdę. Vaikui buvo išimti asmens dokumentų dublikatai. Buvo paskelbta E. S. ir mergaites paieška dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Kreipėsi į policiją dėl vaiko pagrobimo. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaiko grąžinime jis nedalyvavo. Vykdomąją bylą nutraukė, kai buvo gautas pranešimas apie įvykdytą teismo sprendimą.

Liudytojas V. T. parodė, kad 2012 m. pabaigoje į skyrių atėjo E. S. su E. S.. Papasakojo, kad jo sutuoktinė su vaikais išvykus į užsienį be jo sutikimo. Klausė, ką daryti ir kaip susigrąžinti vaikus. Jis paaiškino, kad jie turi kreiptis į vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnyba, kuri bendradarbiauja su užsienio valstybėmis. Po kiek laiko skyrius gavo Anglijos teismo sprendimą, pagal kurį O. S. buvo įpareigota grįžti, o E. S. įpareigotas pasirūpinti gyvenamuoju būstu ir vaikų išlaikymu. Kiek jam žinoma, E. S. oro uoste iš O. S. išplėšė vaikus. Nuo to laiko abu vaikai gyveno pas E. S.. Po 2013-12-11 priimto Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, kad vaikai turi gyventi pas mamą, K. S. buvo grąžintas O. S., F. S. pareiškė, kad nenori gyventi su mama. Apie tai buvo informuotas antstolis. Dėl tos priežasties vaiko niekas neėmė per jėgą. Ta mergaitė liko gyventi pas E. S.. Po to prasidėjo ginčai dėl O. S. ir F. S. susitikimo. O. S. kreipdavosi į vaiko teisių apsaugos skyrių pranešimu, kad E. S. trukdo susitikti jai su F. S.. E. S. aiškino, kad pati mergaitė nenori bendrauti su O. S.. 2013m. vaiko teisių apsaugos skyriuje vieną kartą per savaitę vykdavo susitikimai, kurių metu E. S. bendraudavo su K. S., o O. S. su F. S.. Susitikimų tikslas buvo atnaujinti ryšius. E. S. ir O. S. dažnai nerasdavo bendros kalbos, nesusitardavo, konfliktuodavo. Buvo teikiami prašymai tikrinti gyvenimo sąlygas. Vaiko teisių apsaugos skyrius užklausdavo ugdymo įstaigas, gydymo įstaigas, ar jie atlieka savo pareigas. Gaudavo teigiamus atsakymus. Po 2015-05-05 priimto Šiaulių apygardos teismo sprendimo vaiko teisių apsaugos skyriui nepavyko E. S. įkalbinti, kad pastarasis perduotų F. S. O. S.. E. S. pasakodavo, kad F. S. nenori susitikti su O. S., kad bijo, jog vėl bus išvežta į užsienį. Po to E. S. pasakojo, kad F. S. pasakojo apie O. S. smurto naudojimą pastarosios atžvilgiu. F. S. jam taip pat buvo sakiusi, kad nenori gyventi su O. S.. 2015 m. gegužės mėn. viduryje, gal 13 dieną, turėjo įvykti F. S. perdavimas O. S.. Buvo suruoštas vaiko paėmimo planas, tačiau tą dieną nepavyko patekti į kaltinamųjų namo vidų. Telefonu E. S. neatsiliepė, todėl perdavimas buvo nutrauktas. Buvo nuspręsta paskelbti F. S. paiešką. Policija patvirtino, kad mergaitė gyvena kaltinamųjų name. Gegužės pabaigoje, praėjus gal savaitei po primojo bandymo perduoti vaiką, B. S. nurodė, kad mergaitės šiuo metu nėra namuose ir ji atostogauja su giminaičiais. Po mėnesio jis vėl lankėsi kaltinamųjų namuose. Norėjo perduoti kvietimą E. S., bet B. S. nurodė, kad E. S. nėra, o mergaitė atostogauja su dėde. Atsisakė paimti sūnui skirtus dokumentus. Kvietimą įmetė į pašto dėžutę. Po kelių dienų jam paskambino E. S., kuriam jis pranešė, kad privalo F. S. perduoti O. S.. E. S. nurodė, kad mergaitė nenori pas O. S. ir jis per prievartą vaiko neatiduos. Jis negali versti vaiko per prievartą gyventi pas mamą. Konkrečių rekomendacijų, kaip turi perduoti vaiką, E. S. neklausė. Skyrius jam buvo nurodęs, kad vaikas gali būti paruoštas mamos perdavimui, jeigu mergaitė yra nenuteikinėjama, nebauginama. Jeigu mergaitė yra įbauginta ir nustatinėjama prieš mamą, todėl ir nenori su ja gyventi. Grįžęs po atostogų, iš kolegos sužinojo, kad F. S. buvo perduota O. S.. F. S. nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, ar 2015 m gegužės mėnesio buvo sudarytos mokymosi sąlygos namuose. O. S. nurodė, kad F. S. sveika ir nesupranta kodėl paskirtas mokymasis namuose.

Liudytojas V. U. parodė, kad pagal sankcionuotą teismo nutartį vykdė kratą Ž. gatvėje, siekiant rasti bei paimti F. S.. Jis vadovavo fiziniams veiksmams, t. y. buvo atsakingas už operaciją, o aplinkybes tyrė L. Z.. Kiekvienas pareigūnas turėjo savo užduotį. Operacijos tikslas vykdyti teismo sprendimą, atlikti sankcionuotą kratą ir vykdyti mergaitės paėmimą. Įvykio dieną, važiuojant į kaltinamųjų namus, vienu metu policijos pareigūnai skambino visiems įtariamiesiems ir informavo, kad jeigu neįsileis į namus bus panaudota jėga ir patekta į patalpas. Pareigūnai informavo, kad pokalbio metu senelis pasakė, kad ne nuo jo viskas priklauso, o kiti nesutiko įsileisti ir grąžinti mergaitės. Prie kaltinamųjų namų buvo atvažiavusi gaisrinė, vaikų teisės, policija, greitoji. Visi policijos pareigūnai buvo uniformuoti, su skiriamaisiais ženklais ir liemenėmis. Megafonu buvo pranešta, kad yra teismo nutartis atlikti sankcionuotą kratą, kad bus panaudota jėga jeigu niekas neatidarys durų. Buvo garsiai daužoma į metalinius vartus, tačiau durų niekas neatidarė. Peršokus per tvorą, pradarius gatvės vartus, buvo įleisti ugniagesiai gelbėtojai. Dar kartą belstasi į duris. Kadangi durų niekas neatidarė, laužtuvų durys buvo atidarytos ir tokiu būdu buvo patekta į pastato vidų. Policijos pareigūnams įėjus į namo vidų, ant laiptų sutiko E. S., kuri šaukė ir filmavo. Ją nuraminę, dar kartą klausė, kur mergaitė, bet ji sakė, kad jie žvėrys ir mergaitės namuose nėra. Name buvo atlikta vizualinė apžvalga per visus kambarius. Po kambarių ir garažo apžiūros, kilo į palėpę. Jis į palėpę užlipo trečias, o kiti du pareigūnai pirmiau. Matė, kaip kampe tarp dėžių užgulęs E. S. laikė mergaitę. E. S. stipriai apglėbęs mergaitę, šaukė. Prašė E. S. atiduotų gražiuoju mergaitę, nes kitos išeities nėra, prašė nežaloti vaiko. E. S. nereagavo į raginimus, šaukė, klykė. Šaukė, kad jie žvėrys, vaiką iš tėvo atima ir panašiai. Panaudojus jėgą, t. y. tėvui atlaužus rankas, vaikas buvo paimtas. Vaikas nuo palėpės buvo išneštas ant rankų į medicinos pagalbos automobilį, kur jos laukė mama ir vaikų teisių atstovas. Po pirminės mergaitės apžiūros vyko į vaiko klinikas. Jis su Z. L. lydėjo mergaitę į nežinomą vietą. Po medikų apžiūros mergaitei pasakė, kad važiuoja pas broliuką. Ji labai apsidžiaugė. Sustojus trumpam prie „Maximos“, mergaitė pasakė, kad jos močiutė į „Maxima“ neleisdavo. Laikydavo ją mašinoje. Paskui mergaitė pradėjo žaisti su broliuku. Su ja apie palėpę ir sulaikymą nekalbėdavo.

Liudytojas E. Č. parodė, kad prieš metu laiko Šiaulių AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo vaiko pagrobimo. Ikiteisminį tyrimą byloje atliko jis, L. P. ir tyrėja L. Z.. Jis ir L. P. vykdė kaltinamųjų namo stebėjimą. Stebėjimo metu nustatė, kad nukentėjusioji F. S. yra kaltinamųjų namuose. Namo kiemo tvoros durys buvo nuolat rakinamos. Akivaizdu, kad asmenys nenorėjo, kad mergaitė išeitų, ar kas nors pas juos ateitų. Baudžiamojoje byloje buvo sankcionuota procesinė prievartos priemonė – krata, siekiant surasti nukentėjusiąją F. S.. Apie kratos nutartį kaltinamuosius telefonu informavo jo kolegos. Iš minėtų kolegų suprato, kad kaltinamieji atsisako perduoti nukentėjusiąją F. S.. Kratos atlikimui vadovavo V. U.. Pastarojo iniciatyva buvo koordinuojami visi veiksmai. Apie nutartį kratai daryti kaltinamieji buvo informuoti per megafoną prieš pat kratos atlikimą. Pamena, kad ugniagesių pagalba buvo patekta į namo vidų. Iš namo buvo išvesti E. S. ir B. S.. Minėti asmenys sakė, kad namuose E. S. ir F. S. nėra. E. S. ir F. S. rado palėpėje. Policijos pareigūnai prašė E. S. atiduoti F. S., tačiau pastarasis atsisakė. F. S. sakė, kad nenori eiti pas policijos pareigūnus. Jis asmeniškai nematė kaip buvo paimtas vaikas. B. S. buvo supažindintas su nutartimi kratai daryti.

Liudytojas L. P. parodė, kad dirbant Šiaulių AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažametės F. S. pagrobimo ir teismo nurodymų nevykdymo. Atliekant procesinę prievartos priemonę – sekimą, buvo nustatyta, kad F. S. yra kaltinamųjų name, kartais vaikšto po namo kiemą. Buvo nutarta atlikti kaltinamųjų name kratą, surasti bei paimti nukentėjusiąją F. S.. Prieš atliekant kratą, kolegos skambino kaltinamiesiems ir informavo apie kratą bei klausė kur yra nukentėjusioji F. S.. Jis asmeniškai telefonu kalbėjo su E. S., kurią informavo apie sankcionuotą kratą ir pasiūlyta geranoriškai perduoti F. S.. Pastaroji atsakė, kad nutartis dar neįsiteisėjusi ir ji bus skundžiama. Mergaitės tėvas E. S. pasakė, kad nežino apie ką yra kalbama ir klausė iš kur jie žino jo telefono numerį. B. S. pasakė, kad tai ne nuo jo priklauso. Prie kaltinamųjų namų buvo atvažiavusios visos tarnybos: gaisrinė, greitoji, psichologė, vaiko teisių apsaugos atstovas, mergaitės mama. Prieš atliekant kratą, policijos pareigūnas megafonu pranešė, kad bus atliekama krata ir paimta mergaitė. Nors patrulinė tarnyba skambino į duris, durų niekas neatidarė. Gelbėtojams išlaužus duris, buvo patekta į namo vidų. Pirmame namo aukšte buvo E. S., antrame B. S.. E. S. ir F. S. nebuvo. Jis į namo vidų įėjo vėliau. Apžiūrint patalpas, palėpėje buvo rastas E. S. ir F. S.. Jis į paliepę nelipo. Iš palėpės buvo išnešta F. S., kuri vėliau buvo perduota greitosios med. pagalbos darbuotojams.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. S. kaltė taip pat įrodoma baudžiamojoje byloje pridėta rašytine medžiaga:

Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paliktas nepakeistas 2013-11-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo įpareigota perduoti mažametę dukrą F. S., gim. (duomenys neskelbtini)., atstovei pagal įstatymą motinai O. S. (I t., 53-65 b. l.).

2014-11-05 – 2015-02-13 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-189/2014, kuriame nurodyta, kad F. S. išsakomas noras gyventi su tėvu bei jos neigiamas ir kategoriškas nusistatymas motinos atžvilgiu yra nulemtas tėvo (ir jo šeimos) jai daromo poveikio (neigiamų nuostatų motinos atžvilgiu formavimas (punktas 3) bei punkte 10 nurodoma, kad psichologiniu požiūriu, brolio K. S., gim. (duomenys neskelbtini). ir sesers F. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenamoji vieta turėtų būti viena ir ta pati. (I t., 68-80 b. l.).

2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo priimta nutartimi, kuria paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, slaptas sekimas (I t., 142-143 b. l.).

2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo priimta nutartimi, kuria paskirtas E. S. slaptas sekimas panaudojant garso ir vaizdo įrašymo technines priemones bei filmavimą. (I t., 147-148 b. l.).

2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo priimta nutartimi, kuria paskirtas E. S. slaptas sekimas panaudojant garso ir vaizdo įrašymo technines priemones bei filmavimą. (I t., 153-154 b. l.).

2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo priimta nutartimi, kuria paskirtas B. S. slaptas sekimas panaudojant garso ir vaizdo įrašymo technines priemones bei filmavimą. (I t., 157-158 b. l.).

2015-07-28 slapto sekimo pažymomis, kuriose užfiksuota informacija apie sekamus objektus (I t., 160-162 b. l.).

2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi, kuria leido atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę du mėnesius nuo 2015-07-02, klausantis ir darant E. S. telefoninių pokalbių, siekiant gauti papildomų duomenų apie padarytą apysunkį, sunkų nusikaltimus. (I t., 173 b. l.).

2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi, kuria leido atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę du mėnesius nuo 2015-07-02, klausantis ir darant B. S. telefoninių pokalbių, siekiant gauti papildomų duomenų apie padarytą apysunkį, sunkų nusikaltimus (I t., 175 b. l.).

2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi, kuria leido atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę du mėnesius nuo 2015-07-02, klausantis ir darant E. S. telefoninių pokalbių, siekiant gauti papildomų duomenų apie padarytą apysunkį, sunkų nusikaltimus. (I t., 181 b. l.).

2015-09-04 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, kuriuose užfiksuota elektroninių ryšių tinklais gauta informacija (II t., 5, 6, 7- 8, 9-11 b. l.).

2015-07-10 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi, kuria leido atlikti kratą E. S. ir E. S. gyvenamojoje vietoje - name ir pagalbinėse namo patalpose bei pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančiuose E. S. (II t., 33 b. l.).

kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad kratos metu pastato, esančio Žaliūkių g. 46, Šiauliuose, trečio aukšto palėpėje rasta paslėpta F. S., kuri paimta ir perduota mamai O. S. (II t., 41 b. l.), taip pat paimti LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2014-09-10 (40), LR asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2014-09-09 (40), kompensuojamųjų vaistų pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2008-03-12, gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2012-12-21, išduoti F. S. vardu, supakuoti pakuotėje Nr. 0047790; higienos priemonės - „Avon naturals kids“ šampūnas, muilinė su muilu, dantų pasta „Colgate“ ir du dantų šepetėliai, supakuoti pakuotėje Nr. 0047789; 10 vnt. įvairūs vaikiški žurnalai, 2-os klasės pratybos, supakuoti pakuotėje Nr. 208658; flomasteriai gamyklinėje pakuotėje, spalvoti pieštukai gamyklinėje pakuotėje, penalas su įvairiais spalvotais pieštukais, tušinuku, supakuoti pakuotėje Nr. 208663; 2 vnt. rėmeliai su F. S. ir K. S. nuotraukomis, supakuoti pakuotėje Nr. 0047788; 10 vnt. A-4 formato lapai su vaikiškais piešiniais, 1 vnt. A-5 formato lapas su rankraščiu (apie vaiko baimes, tėvo meilę vaikui), supakuoti pakuotėje Nr. 0047787; kuprinė „Monster High“ su įvairiais daiktais (žaislais, 1-os klasės pratybų sąsiuviniu, penalais su spalvotais pieštukais); 7 vnt. „Monster High“ lėlės, supakuotos pakuotėje Nr. 208659; 11 vnt. A-4 ir A-5 formato lapai su rankraščiais (įv. valstybinių įstaigų, seimo narių kontaktai, atsiliepimas į kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-2397-13), supakuoti pakuotėje Nr. 208660; LR pasas Nr. 23930334, išduotas 2015-05- 12 (40) E. S. vardu, LR asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iš(duomenys neskelbtini)duota 2014-08- 22 (40) B. S. vardu, LR asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2007- 07-31 (40) E. S. vardu, supakuoti pakuotėje Nr. 160017; 1 vnt. užrašų knygelė „2015 m. darbo kalendorius“ su vaikiškais rankraščiais, supakuota pakuotėje Nr. 0047786, prie kratos protokolo pridėta filmuota medžiaga (II t., 34-40 b. l.).

2015-07-21 priimtu nutarimu kratos metu paimtų daiktų nelaikyti daiktiniais įrodymais ir juos grąžinti O. S., E. S., B. S., E. S., o pakuotes - sunaikinti (II t., 59-60 b. l.).

2015-07-21 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikta informacija iš VšĮ Tilžės g. bendrosios praktikos gydytojų kabineto ir (duomenys neskelbtini) (II t., 68-70 b. l.) bei 2015-07-24 raštu su šeimos aplankymo aktu (II t., 72-74 b. l.).

2015-10-27 Šiaulių apylinkės teismo raštu, kuriuo pateikė teismo 2015-06-01 nutarties kopiją iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., 80-83 b. l.).

2015-07-30 Specialisto išvada Nr. G 1103/15(04), kurioje nurodyta, kad F. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairiojo žasto viršutiniame-viduriniame trečdalyje, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (II t., 104 b. l.).

2015-09-11 specialisto T. Š. paaiškinimų protokolu, kuriame paaiškino, kad F. S. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių 2015-07-16, tiksliai pasakyti apie sužalojimo padarymo laiką, remiantis turimais duomenimis, nėra galimybės. (II t., 106-107 b. l.).

Duomenys iš E. S. ir O. S. vykdomosios bylos Nr. 98-4412/2013

Iš 2015-05-05 Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliktas nepakeistas ir panaikinta 2014 m. birželio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatytas laikinas atsakovės O. S. bendravimo su dukra F. S. tvarkos nustatymas bei Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 25d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo vykdymo sustabdymas (2 t., 102-114 b. l.).

Iš 2015-05-06 antstolio patvarkymo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo matyti, kad atnaujinta vykdomoji byla dėl vaiko F. S. perdavimo motinai O. S. (2 t., 115 b. l.).

Iš 2015-05-06 antstolio reikalavimo dėl vaiko F. S. perdavimo O. S., matyti, kad E. S. nurodė, kad jis perduotų nepilnametį vaiką F. S. pagal teismo nustatytą gyvenamąją vietą S. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atsakovei O. S. iki 2015-05-11 12.00 val. (2 t., 116 b. l.).

Iš 2015-05-06 antstolio pažymos matyti, kad E. S. skirtus dokumentus dėl reikalavimo perduoti vaiką ir vykdomosios bylos atnaujinimo E. S. tėvu prisistatęs asmuo atsisakė priimti (2 t., 117 b. l.).

Iš 2015-05-07 antstolio patvarkymo dėl priverstinio vaiko paėmimo matyti, kad buvo nuspręsta priverstinai vykdyti teismo sprendimą (2 t., 122 b. l.).

2015-05-12 priverstinio teismo sprendimo vykdymo planas, kuriame nurodyta, kad E. S. tyčia vengia vykdyti teismo sprendimą nei visais įmanomais būdais stengiasi sutrukdyti antstoliui perduoti vaiką O. S., todėl priverstinai bus vykdomas teismo sprendimas dėl vaiko perdavimo viešosios tvarkos ir nurodytos jame dalyvaujančių asmenų pareigos (2 t., 124-128, 129-130 b. l.).

Iš 2015-05-13 antstolio patvarkymo dėl F. S. paieškos paskelbimo matyti, kad po 2015-05-13 neįvykusio priverstinio F. S. paėmimo iš (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nes namo kieme niekas nepasirodė bei vartų niekas neatidarė. E. S. telefonu neatsiliepė, nors jo automobilis stovėjo kieme. Nepavykus paimti vaiko prašoma skelbti jo paiešką (2 t., 131 b. l.).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad atsižvelgiant į F. S. būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei situacines aplinkybes (tėvo ir senelių daromas poveikis) negali savarankiškai suformuluoti bei išreikšti savo nuomonės gyvenamosios vietos nustatymo klausimu. F. S. neigiamas nusistatymas motinos atžvilgiu yra nulemtas tėvo (ir jo šeimos) jai daromo poveikio. Ryšiai su motina ir tėvu yra kokybiškai tapatūs. Ryšys su broliu emociškai palankus, teikiantis daug teigiamų emocijų. Psichologiniu požiūriu brolio ir sesers gyvenamoji vieta turėtų būti viena ir ta pati (3 t., 1-26 b. l.).

Iš 2015-05-14 antstolio sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto matyti, kad 2015-05-06 buvo parengtas reikalavimas perduoti vaiką bei dokumentas nuvežtas įteikti E. S. į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Asmuo, prisistatęs E. S. tėvu, reikalavimą priimti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad E. S. šiuo metu nėra. 2015-05-12 buvo parengtas priverstinio teismo sprendimo vykdymo planas nei bendras institucijų bei žinybų, įgyvendinant teismo sprendimą, planas. 2015-05-13 organizuotas priverstinis vaiko paėmimas, tačiau buvo neįvykdytas. 2015-05-13 paskelbta F. S. paieška per policiją. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 1 dalimi, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, antstolis nustatė, kad skolininkas E. S., vengia priimti procesinius dokumentus, tokiu būdu vilkindamas vaiko perdavimo O. S. procesą (3 t., 27-28 b. l.).

E. S. pateikė prašymą dėl teismo nutarties vykdymo tvarkos nustatymo (3 t. 29-31 b. l.).

Iš 2015-05-15 antstolio rašto matyti, kad jis išsiuntė E. S. pranešimą dėl jo pateikto prašymo, prašydamas patvirtinti, ar tai jis pateikė antstoliui 2015-05-15 prašymą dėl teismo nutarties vykdymo tvarkos nustatymo (3 t., 32 b. l.).

Iš UAB „Šiaulių naujienų“ rašto matyti, kad antstolio R, K. pranešimas E. S. buvo neštas kelis kartus jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tačiau adresatas nerastas, o adresato tėvas, atsisakė paimti laiką. Buvo paliktas pranešimas, tačiau E. S. laiško paimti neatėjo (3 t., 34 b. l.).

Iš 2015-05-22 antstolio pranešimo matyti, kad E. S. nepateikė duomenų apie tai, ar 2015-05-15 jo rašytas prašymas buvo parengtas ir jo pasirašytas. Todėl pateiktas E. S. prašymas buvo grąžintas (3 t., 39 b. l.).

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-01 nutarties matyti, kad E. S. skirta 144,50 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo reikalavimą nevykdymo dieną, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2015-05-06 iki visiško sprendimo įvykdymo (3 t., 46-49 b. l.).

Iš 2015-07-20 antstolio pažymos matyti, kad 2015-07-16 F. S. buvo perduota motinai O. S. (3 t., 81 b. l.).

Įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 245 straipsnį

Teismas pažymi, kad su vaiko perdavimu susijusius teismų sprendimus reikia vykdyti atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą (CK 3.3 straipsnis). Pagal teismo sprendimą turintys perduoti vaiką asmenys (šiuo atveju E. S.) turi aktyvią pareigą bendradarbiauti ruošiant vaiką perdavimui. Pasiruošimo pobūdis ir apimtis gali priklausyti nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo ruošiant vaiką perdavimui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Jeigu pagal teismo sprendimą turintys perduoti vaiką asmenys nebendradarbiauja ruošiant vaiką perdavimui, vaiko perdavimas nesukeliant vaikui neigiamų pasekmių tampa neįmanomas, nes tokiu atveju galima įvykdyti teismo sprendimą tik jėga paimant vaiką iš jam įprastos aplinkos ir perduodant jį pagal teismo sprendimą priimančiai šeimai į vaikui nepažįstamą aplinką. Taigi pareigos bendradarbiauti sąmoningas nevykdymas yra pakankamas pagrindas traukti baudžiamojon atsakomybėn, nes šios pareigos vykdymas išimtinai priklauso nuo ją privalančių vykdyti asmenų valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007).

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. S. žinojo apie 2015-05-05 Šiaulių apygardos teismo sprendimą, kuriuo teismas atmetė jo apeliacinį skundą, panaikino laikiną apsaugos priemonę ir įpareigojo vykdyti 2013-11-15 Šiaulių apylinkės teismo ir 2013-11-25 papildomą Šiaulių apylinkės teismo sprendimus, kuriais vaiko – F. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina O. S.. Ištirti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad E. S. teismo sprendimo nevykdė sąmoningai suvokdamas, kad įvykdymui nėra objektyvių kliūčių, tačiau jo nevykdė formaliai teisindamasis, kad dukra nenori pas savo mamą, nežino kokiu būdu perduoti vaiką motinai. Tokį kaltinamojo pasiteisinimą teismas laiko nepagrįstu ir nepaneigiančiu jo tyčinių veiksmų. Laiku ir tinkamas teismo sprendimo vykdymas būtų leidęs daug anksčiau ir įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti dukros valios išraišką, be to, taip būtų užkirstas kelias tokį ilgą laiką trukusiam dukros nestabiliam gyvenimui ir traumavimui. Teismas konstatuoja, kad tokia situacija, kai teismo sprendimo įvykdymas tapo apsunkintas susidarė būtent dėl kaltinamojo E. S. veiksmų, todėl ta aplinkybė, kad dukra išreiškė nenorą eiti pas motiną, nešalina jo kaltės. Analogiškai savo nutartyje 2K-108/2012 buvo pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Savo poziciją dėl sprendimų nevykdymo E. S. išreiškė sakydamas, kad: teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo nevykdė ir nevykdys, teismo posėdžio metu 2015-06-01 civilinėje byloje, kai jam buvo skirta bauda už sprendimo nevykdymą; 2015-07-16 kratos metu sakydamas policijos pareigūnams, kad paliktų jį ir vaiką ramybėje, vaiko motinai neatiduos, tai patvirtina vaizdo įrašo duomenys ir liudytojų parodymai; teisiamojo posėdžio metu sakydamas, kad vaiko dokumentų dublikatus išėmė tam, kad galėtu apsaugoti vaiką nuo motinos. Be to minėtą savo poziciją jis išreiškė ir veiksmais: dirbtinai sudarydamas kliūtis vaikui F. S. susitikti su motina; neimdamas antstolio raginimus bei vaiko teisių apsaugos tarnybos kvietimus; nevykdydamas antstolio patvirtinto plano ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijų dėl vaiko perdavimo motinai tvarkos; formuodamas neigiamą vaiko F. S. nusistatymą prieš savo motiną O. S., tai patvirtina teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvada; kratos metu slėpdamas vaiką F. S. palėpėje, stipriai laikydamas ir liepdamas vaikui F. S. sakyti policijos pareigūnams, kad pastaroji nenori ir neis pas savo motiną O. S., tai patvirtina liudytojų parodymai ir vaizdo įrašo duomenis. Toks neatsakingas E. S. elgesys, paremtas asmeninėmis ambicijomis, noriu įgyvendinti savo tikslus ir interesus bet kokiomis priemonėmis, neatsižvelgiant į aplinkinių interesus, tapo pavojinga visuomenės interesams, o ypač tokiame amžiuje besiformuojančiai vaiko asmenybei, jo raidai. Netoleruotina praktika, kuomet proceso dalyvis pats nusprendžia, kuris teismo procesinis sprendimas yra vykdytinas, dėl vienų ar kitų priežasčių jam privalomas ar neprivalomas, kaip tą darė kaltinamasis E. S..

Baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje numatyta baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis).

Pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. Teismų sprendimai BK 245 straipsnio prasme yra procesiniai dokumentai, kurių formos gali būti sprendimai ar nutartys (civilinėse bylose) ir nuosprendžiai arba nutartys (baudžiamosiose bylose). Taigi pagal BK 245 straipsnį atsakomybė kyla, kai asmuo nevykdo nurodymų, jam nustatytų įsiteisėjusiame teismo procesiniame dokumente. (kasacinės nutartys Nr. 2K–7/2009, 2K–636/2010).

Teismas konstatuoja, kad buvo išnaudotos visos priemones geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo Civilinio proceso nustatyta tvarka, kaltinamojo elgesys tapo pavojingas, žalingas aplinkiniams. Nusikalstamos veikos objektas teismų sprendimų vykdymo tvarka, teisingumo institucijų, valstybės autoritetas, papildomas objektas – asmenų teisės ir laisvės. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nereikalaujanti pasekmių. Objektyvioji pusė pasireiškė neveikimu, t.y. teismo sprendime nurodytų įpareigojimų vaiko ir motinos teisių būti kartu suvaržymu, atviru atsisakymu jį vykdyti. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo E. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 156 straipsnio 2 dalį

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo mažamečio vaiko pagrobimą arba naujagimio sukeitimą. Šio straipsnio antroji dalis numato atsakomybę tėvui, motinai ar artimam giminaičiui, pagrobusiam savo ar savo artimųjų mažametį vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno.

„Vaiko pagrobimu laikomi tyčiniai neteisėti veiksmai, susiję su apgaulės būdu, piktnaudžiaujant pasitikėjimu ar bet kokiu kitu būdu padarytu svetimo mažamečio vaiko paėmimu kaltininko žinion iš tėvų, globėjų ar vaikų įstaigos ir perkėlimu į kitą vietą, turint tikslą jį laikyti savo nuožiūra toje vietoje. <...> įstatymo leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su tam tikrais tikslais, nei su vaiko pagrobimo pabaiga, nei su konkrečiais padariniais. Taigi vaiko pagrobimas, kaip nusikaltimas, yra baigtas nuo jo paėmimo iš tėvų, globėjų ar vaikų įstaigos, prieš pastarųjų valią ar be jų žinios, turint tikslą laikyti jį savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, kiek laiko tokiomis aplinkybėmis paimtas vaikas laikomas kaltininko žinioje.“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-127/2008).

Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai siejami su kaltininko aktyviais veiksmais. Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Kaip buvo minima, nusikalstama veika laikoma baigta nuo vaiko neteisėto paėmimo iš tėvų, globėjų ar vaikų įstaigos momento.

2014-06-19 Šiaulių apygardos teismas, taikydamas laikinas apsaugos priemones, sustabdė 2013-11-15 ir 2013-11-25 Šiaulių apylinkės teismo sprendimus dėl vaiko F. S. perdavimo iš kaltinamojo E. S. nukentėjusiajai O. S. bei nustatė O. S. bendravimo su dukra F. S. tvarką iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Šia teismo nutartimi F. S. gyvenamoji vieta iki apeliacinio teismo sprendimo buvo paskirta pas kaltinamąjį E. S.. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pasibaigė 2015-05-05, kai buvo išnagrinėtas apeliacinis skundas.

Kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 156 str. 2 d. už tai, kad jie, veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, žinodami apie 2015-05-05 Šiaulių apygardos teismo priimtą sprendimą ir jo nevykdydami, tai yra neperduodami mažametės nukentėjusiosios F. S., gim. 2007 m., jos mamai O. S., nuo 2015-05-05 laikydami izoliuotą mažametę F. S. name ir jo aptvertoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, prieš motinos O. S. valią, pas kurią F. S. turėjo teisėtai gyventi, neteisėtai apribodami mažametei F. S. laisvę, tokiu būdu ją pagrobdami iki kol 2015-07-16 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai atlikdami kratą name ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rado ir paėmė paslėptą namo palėpėje mažametę F. S., tuo pažeisdami LR Konstitucijos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas ir garantuotas vaiko teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. 1 d. numatyta: „Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.“ Išnagrinėti bylos įrodymai paneigia kaltinime nurodytą aplinkybę, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamieji pagrobė vaiką – mažametę nukentėjusiąją F. S.. Laikotarpiu nuo 2014-06-19 iki 2015-05-05 mažametė nukentėjusioji F. S. Šiaulių apygardos teismo sprendimu buvo patikėta kaltinamajam E. S. ir gyveno name pas kaltinamuosius. Nukentėjusiosios F. S. buvimas pas kaltinamuosius laikotarpiu nuo 2015-05-05 iki 2015-07-16, jau po Šiaulių apygardos apeliacinio skundo išnagrinėjimo bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, negali būti vertinamas, kaip vaiko pagrobimas, nes kaltinamieji neatliko jokių aktyvių vaiko pagrobimo veiksmų. Kaltinamojo E. S. veiksmai nurodytu laikotarpiu kvalifikuotini tik, kaip teismo sprendimo nevykdymas. Visų trijų kaltinamųjų atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Bausmių skyrimas, kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.). Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teistumo, administracine tvarka baustas (II t., 125-128 b. l.), nedirbantis, turi neįgalumą. Teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi 9 dalimi šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2016-03-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu , pakeistu 2016-06-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme.

E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais, taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamiesiems B. S. ir E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Kadangi B. S. ir E. S. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, kaltinamasis E. S. išteisinamas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalyje, padarymo, spręstinas klausimas tik dėl E. S. padarytos neturtinės žalos nukentėjusiosioms nusikaltimu, numatytu Baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje už teismo sprendimo nevykdymą laikotarpiu nuo 2015-05-05 iki 2015-07-16.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį „neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais“ (CK 6.250 str. 2 d.). „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

Nukentėjusioji O. S. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos, kurią įvertino 5000 eurų suma. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų E. S., B. S. ir E. S. nusikalstamų veiksmų patyrė didelę neturtinę žalą. Ilgą laiką nematydama savo dukters patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir nerimą, tiek dėl dukters sveikatos, tiek dėl jos ateities. Yra sukrėsta įvykusių įvykių (IV t., 134-135 b. l.).

Nukentėjusiosios F. S. naudai atstovė pagal įstatymą O. S. pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 3000 eurų neturtinės žalos. Ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamųjų E. S., B. S. ir E. S. padarytų nusikalstamų veikų, t. y. dukters laikymo izoliuotai nuo visuomenės, atėmė galimybę jai socializuotis. Mergaitė negalėjo bendrauti ne tik su kitais vaikais bet ir broliu, mama. Neturėjo elementarių higienos įgūdžių, buvo savanaudiška, nemokėjo dalintis. Buvo sutrikęs miegas, bijojo miegoti tamsoje. Ilgą laiką prašydavo įjungti šviesą. Bijojo pasirodyti viešoje vietoje, nuolat laikydavosi už mamos rankos. Jautė nesaugumo jausmą, kad gali būti pagrobta svetimų žmonių. Nuolat sėdėdavo prie televizoriaus ir kompiuterio, nenorėdavo žaisti ir bendrauti su kitais vaikais kieme (IV t., 140-141 b. l.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, sukeltas pasekmes minėtu sprendimo nevykdymo laikotarpiu, abiejų nukentėjusiųjų pergyvenimus, sukeltus nepatogumus bei stresą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais ir teismų praktika bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas sprendžia, kad pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti, tačiau priteistinos mažesnės pinigų sumos už padarytą neturtinę žalą.

Nukentėjusiąją O. S. byloje atstovavo advokatė Naina Lanzbergienė, paskirta pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015-08-10 sprendimą Nr. SP-2799(7.2259). Iš Šiaulių apylinkės teisme 2016-06-08 gautos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslintos pažymos Nr. (2.19) NTP-7-6577 matyti, kad atstovavimo išlaidos sudarė 254 Eur 76. Kadangi reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais. Laikytina, kad jis yra įrodytas, tenkintinas ir ši suma priteistina iš kaltinamojo E. S. (1 t., 48 b. l.).

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam E. S. buvo skirtas gynėjas – advokatas Edmundas Jankaitis. Byloje gauta 2016-01-19 Nr. (2.19) NTP-7-685 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma iš kurios matyti, kad už E. S. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 69 Eur 48 ct (IV t., 101 b. l.). BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Vokas su 3 CD laikmenomis prie Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių 2-osios valdybos 2015-11-12 rašto Nr. 38-S-15200 – paliktinas prie baudžiamosios bylos medžiagos;Vokas su 4 CD laikmenomis – 2015-07-16 kartos, atliktos Šiauliuose, Žaliūkių g. 46, protokolo priedai - paliktinas prie baudžiamosios bylos medžiagos;Vokas su 1 CD laikmena (kopija iš civilinės bylos Nr. 2-3372-362/2013) - paliktinas prie baudžiamosios bylos medžiagos;Vokas su 3 CD laikmenomis – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašais - paliktinas prie baudžiamosios bylos medžiagos;

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.,-

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo.

E. S. išteisinti dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2016-03-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-06-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Skirti įpareigojimus;

būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;neatlygintinai išdirbti 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) valandų per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti pagal 2016-03-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-06-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laiką.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais taikyti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti pradžios.

B. S. išteisinti dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.

B. S. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais – taikyti iki nuosprendžio pradėjo vykdyti dienos.

E. S. išteisinti dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties.

Nukentėjusiosios O. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo E. S. nukentėjusiajai O. S. priteisti 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios F. S. naudai pareikštą atstovės pagal įstatymą O. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo E. S. nukentėjusiajai F. S., kurią atstovaują O. S. priteisti 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš E. S. 254 Eur 76 ct (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 76 ct) valstybei už nukentėjusiajai O. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: „Swedbank", AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą -(duomenys neskelbtini), įmokos kodą - (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Netenkinti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl 69 Eur 48 ct priteisimo iš E. S. už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Voką su 3 CD laikmenomis prie Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių 2-osios valdybos 2015-11-12 rašto Nr. 38-S-15200 – palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos;

Voką su 4 CD laikmenomis – 2015-07-16 kartos, atliktos Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) protokolo priedai - palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos;Voką su 1 CD laikmena (kopija iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) - palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos;Voką su 3 CD laikmenomis – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašais - palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos;

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas