Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. prašymą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 6). Pareiškėjas ginčija paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tuo pagrindu, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, nes vykdydamas savo pareigas tarnybinio nusižengimo nepadarė, teisės aktų reikalavimų nepažeidė (dėl profesinės sąjungos sutikimo ginčas jau išspręstas).

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 19 d. netinkamai vykdė Kalvarijos policijos komisariate vykusią tikslinę priemonę, skirtą asmenų, vairuojančių visų tipų transporto priemones, blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei nelegalios akcizais apmokestinamų prekių apyvartos vidaus rinkoje kontrolės stiprinimui priemonę, patvirtintą Kalvarijos PK viršininko (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, p. 20–21). Tikslinė priemonė vyko nuo 7 val. iki 8 val. 30 min. Tikslinės priemonės metu pareiškėjui ir jo ekipažo nariams buvo paskirtas postas – Kalvarijos m., Vytauto g., prie pieninės. Šias aplinkybes patvirtina ir 2015 m. lapkričio 18 d. tikslinės priemonės Nr. 64-IL-31174 postų išdėstymo tvarka, kuri iš esmės atitinka plano turinį, kurioje postas nurodytas aiškiai – prie pieninės (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, p. 20–21).

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas ir kartu ekipaže buvę pareigūnai, vykdydami paskirtos priemonės užduotį su paskirta tarnybine transporto priemone ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelis kartus buvo pasišalinę iš paskirto posto vietos, t. y. nuolat nebuvo posto vietoje (pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės ir neneigia). Pareiškėjas tos pačios tikslinės priemonės metu, esant gana įprastoms oro sąlygoms, be tarnybinio būtinumo nuo 8 val. 11 min. iki 8 val. 20 min. sėdėjo tarnybiniame automobilyje.

Atsakovas tarnybinio tyrimo išvadoje konstatavo, jog pareiškėjas nurodytais veiksmais pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – ir Policijos patrulių veiklos instrukcija), 20.7 punktą, taip pat Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 15.2 punktą (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, p. 1–7).

Kaip minėta, pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog visos tikslinės priemonės vykdymo laiku nurodytame poste, esančiame prie pieninės, nebuvo. Pareiškėjas aiškina nesupratęs, kurioje konkrečioje vietoje turėjo vykdyti paskirtą užduotį, todėl užduotį vykdė platesnėje teritorijos dalyje (ne tik prie pieninės). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vykdant paskirtą tikslinę priemonę stipriai lijo lietus, todėl sušlapo ir dėl blogų oro sąlygų sėdėjo tarnybiniame automobilyje.

Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Teismui pateikti įrodymai teikia pagrindą išvadai, kad Kalvarijos PK 2015 m. lapkričio 19 d. 7 val. vykusio instruktažo metu policijos patruliams žodžiu buvo pakankamai suprantamai paaiškintas vykdomos tikslinės priemonės vykdymo planas, numatyti postai, sudaryti policijos patrulių ekipažai, kuriems nurodyta vykti į paskirtus konkrečius postus, policijos patruliams buvo perduoti alkoholio matuokliai. Tikslinės priemonės plano duomenys patvirtina, kad buvo nustatyti konkretūs postai (ne maršrutai), įvardyti juose dirbantys konkretūs policijos pareigūnai, išduoti policijos patrulių ekipažams alkoholio matuokliai. Be to, ankstesniame teismo posėdyje liudytojas (Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas M. M., b. l. 34) parodė, kad tikslinės priemonės instruktažo metu policijos patruliams buvo išaiškinti priemonės tikslai, sudaryti ekipažai, nurodyti postai bei paskirtos užduotys. Policijos patruliams nekilo abejonių ir klausimų dėl priemonės vykdymo ir postų vietos. Faktines įvykio aplinkybes iš esmės analogiškais parodymais patvirtino ir kitas liudytojas – Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vadas D. J., patikinęs, jog nuolat kontroliavo policijos patrulių darbą tikslinės priemonės metu. Nuvykęs asmeniškai į pareiškėjui paskirtą posto vietą (prie pieninės), patrulių ekipažo, kuriame tarnybines pareigas vykdė pareiškėjas, nerado ir važiuodamas patrulių ekipažo ieškojo šalutinėse gatvėse ir posto prieigose. Vėliau, važiuodamas pro posto vietą, pastebėjo stovintį patrulių ekipažo automobilį, kuriame sėdėjo policijos patruliai (taip pat pareiškėjas). Liudytojas juos stebėjo, tačiau paaiškėjo, jog patruliai tarnybiniame automobilyje buvo be jokios aiškios ir pateisinamos priežasties. Liudytojas taip pat patvirtino, kad oro sąlygos priemonės vykdymo metu buvo įprastos, tik protarpiais lynojo.

Teismas pabrėžia, kad liudytojų parodymus patvirtina ir jų tarnybinių pranešimų, vaizdo įrašo duomenys (b. l. 24, Tarnybinio patikrinimo medžiaga, p. 16–17, 44). Vaizdo įrašas patvirtina, kad įvykio dieną nebuvo audros, škvalo, krušos, o tik nelabai smarkiai lynojo. Lietus nebuvo labai stiprus ar intensyvus, objektyviai trukdantis pareiškėjui duoti transporto priemonės vairuotojui papūsti į alkoholio matuoklį ir patikrinti dokumentus, transporto priemonės bagažinę ir pan. Taigi, oro sąlygos nebuvo ypatingai blogos ar neįprastos lapkričio mėnesiui. Šias išvadas patvirtina ir meteorologinės orų prognozės duomenys (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, p. 42–43). Netikėti liudytojų parodymais, jų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytomis aplinkybėmis bei vaizdo įrašo turiniu teismas neturi pagrindo. Liudytojų parodymai teisme buvo nuoseklūs, neprieštaravo jų tarnybiniuose paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms, kurias patvirtino ir vaizdo įrašo turinys. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas akivaizdžiai netinkamai vykdė jam pavestas tarnybines pareigas tikslinės priemonės metu. Atsižvelgdamas į šias išvadas, teismas atmeta liudytojo M. Ž. parodymus kaip prieštaraujančius pirmiau išdėstytų įrodymų visetui. Šis liudytojas kartu su pareiškėju tarnybines funkcijas vykdė tame pačiame ekipaže. Jam taip pat buvo paskirta tarnybinė nuobauda iš esmės už analogišką neveikimą, kaip ir pareiškėjui. Aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šio liudytojo parodymai akivaizdžiai palankūs pareiškėjui, tačiau prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl vertintini kaip neobjektyvūs ir neatitinkantys nustatytų faktinių tarnybinio nusižengimo aplinkybių.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 15.2 punkto reikalavimų pažeidimus. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punktas numato, kad draudžiama be tarnybinio būtinumo būti (sėdėti) stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas. Vidaus tvarkos taisyklių 15.2 punkte numatyta, kad policijos komisariato darbuotojai privalo laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, VPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodymus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas). Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka). Tarnybinis nusižengimas pagal Statuto 2 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) yra Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Kalta veika yra ne tik tokia veika, kuria tyčia siekiama tam tikrų neigiamų padarinių, bet ir tokia veika (veikimas ar neveikimas), kurią darydamas asmuo lengvabūdiškai tikisi išvengti neigiamų padarinių arba nors nenumato, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turi ir gali tai numatyti. Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 3 punkte apibrėžta, kad policijos postas – tai teritorija, objektas arba vieta, kurioje policijos patrulis (postiniai) vykdo objekto apsaugos, eismo arba asmenų, transporto priemonių praleidimo kontrolės užduotis. Pagal vykdomas užduotis skiriami objekto apsaugos, eismo arba asmenų, transporto priemonių praleidimo kontrolės postai. Patruliavimo maršrutas – tai nustatytas patruliavimo kelias patruliavimo sektoriuje arba poste. Maršruto ilgis nustatomas atsižvelgiant į vietovės ir kriminogeninės padėties ypatumus. Maršrutas gali tęstis per kelis patruliavimo sektorius, kelių policijos komisariatų prižiūrimas teritorijas, maršrute gali būti numatyti policijos postai. Vykdant eismo priežiūros funkcijas, patruliavimo maršrutas nustatomas krašto ir magistralinių, vietinių kelių, miestų gatvių ribose. Policinė priemonė – tai vieno arba kelių policijos padalinių suderintų veiksmų visuma, siekiant įvykdyti nustatytą užduotį, atliekant viešąjį, neviešąjį ar mišrųjį patruliavimą.

Išdėstytas teisinis reglamentavimas duoda pagrindą išvadai, kad tikslinės priemonės, kuri buvo vieša, vykdymo metu pareiškėjas savo tarnybines pareigas turėjo vykdyti konkrečioje vietoje – poste (prie pieninės). Nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės patvirtina (jų pareiškėjas iš esmės ir neneigia), kad pareiškėjas nurodytoje posto vietoje (Kalvarijos m., Vytauto g., prie pieninės) tikslinės priemonės vykdymo laiku nuolat nebuvo ir nuolat nevykdė vadovo imperatyvaus nurodymo paskirtame poste tikrinti asmenų, vairuojančių visų tipų transporto priemones, blaivumą, apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip (netinkamai atlikdamas pavestas pareigas) pareiškėjas tyčia pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 15.2 punkto imperatyvius reikalavimus. Teismui pateikti duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas tos pačios tikslinės priemonės vykdymo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje be jokios aiškios ir objektyviai pateisinamos priežasties, nesant nepalankioms, ekstremalioms oro sąlygoms ar neviešam patruliavimui. Šie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai prieštaravo Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto reikalavimams.

Nustatytos administracinės bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas akivaizdžiai pažeidė pirmiau minėtas teisės normas ir jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties ir pareiškėjo kaltės. Buvo akivaizdus ir pakankamas pagrindas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, numatytą Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija). Jokių esminių procedūrinių pažeidimų, leidžiančių panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą, teismas nenustatė, jų nenurodė pareiškėjas. Dėl profesinės sąjungos sutikimo nebuvimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ginčą išsprendė galutinai, pasisakęs, jog Komisariatas, 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 64-S-79154 kreipdamasis į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui gavimo ir kartu pridėdamas atlikto tarnybinio patikrinimo išvados kopiją, tinkamai įvykdė savo pareigą, įtvirtintą Statuto 43 straipsnio 4 dalyje bei Aprašo 29 punkte. Profesinė sąjunga per Apraše įtvirtintą 14 dienų terminą Komisariatui nepateikė raštu savo sprendimo, ar patenkinti Komisariato prašymą. Profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 29 d. rašte toks sprendimas nėra pateikiamas. Profesinės sąjungos rašte nurodomos sprendimo dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą davimo nepriėmimo priežastys peržengia Profesinės sąjungos diskrecijos šiame procese ribas. Profesinės sąjungos rašte prašomi pateikti dokumentai yra detaliai aprašyti Profesinei sąjungai pateiktoje tarnybinio patikrinimo išvadoje, aiškiai atskleidžiant jų turinį. Be to, profesinė sąjunga, spręsdama sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą davimo klausimą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-265/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1118/2009). Profesinės sąjungos rašte prašomų dokumentų kopijų gavimas, jų turiniui esant atskleistam Profesinei sąjungai pateiktoje tarnybinio patikrinimo išvados kopijoje, negalėtų suteikti jokios papildomos informacijos, lemiančios Profesinės sąjungos vertinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Atitinkamai, nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas pateikti savo sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą per Apraše įtvirtintą terminą, nurodant nepagrįstas ir peržengiančias Profesinės sąjungos diskrecijos ribas priežastis, nesudaro teisėto pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, negavęs tokiu būdu Profesinės sąjungos sutikimo ir paskirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, įtvirtintą Statuto 43 straipsnio 4 dalyje ir Tvarkos 26 punkte. Plačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisako, kadangi jos išsamiai išdėstytos LVAT 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1372-492/2017.

Tarnybinės nuobaudos pareiškėjui rūšis buvo parinkta tinkamai, kadangi pareiškėjas anksčiau drausmine tvarka nebaustas, 4 kartus skatintas, vadovybės charakterizuojamas teigiamai, padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvinės pusės neneigia, padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė.

Likusieji pareiškėjo ir jo atstovės, taip pat atsakovo ir jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.