Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1506-230/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
2A-1506-230/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03402-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Izolda Nėnienė
Ieškovas
K. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1506-230/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03402-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. J. ir K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. J. ir K. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai K. J. ir K. J. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės 1 216,40 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. jie buvo įtariami ir kaltinami nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, o ieškovas – ir nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Ieškovei laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės į gaunamą motinystės pašalpą apribojimas. Ieškovams buvo taikytos ir kitos kardomosios bei procesinės prievartos priemonės, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2012 m. birželio 1 d. laikinai apribotos ieškovų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-492-738/2013 ieškovai buvo išteisinti dėl visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Šis išteisinamasis nuosprendis paliktas galioti. Ieškovų nuomone, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas, kardomosios ir procesinės prievartos priemonės taikomos nepagrįstai. Ieškovai nurodė, kad dėl to jie patyrė turtinę žalą (turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti) ir neturtinę žalą (patyrė emocinį šoką, nerimą, stresą, psichologinių išgyvenimų, nepasitikėjimą teisėsaugos institucijomis), ir prašė priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

3. Ieškovai, prašydami priteisti turtinę ir neturtinę žalą, tarp kitų pagrindų nurodė, kad baudžiamasis procesas jų atžvilgiu truko pernelyg ilgai, t. y. daugiau nei 5 metus.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas sprendime nustatė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovų atžvilgiu truko apie 1 metus ir 7 mėnesius (nuo įtarimų jiems pareiškimo), baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme – 2 metus ir 11 mėnesių (nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo). Bendrai baudžiamasis procesas nuo pranešimo ieškovams apie įtarimus įteikimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo truko apie 4 metus ir 6 mėnesius.

5. Teismas sutiko su ieškovais, jog 4 metai ir 6 mėnesiai yra ilgas laiko tarpas, galėjęs sukelti jiems neigiamų emocijų, tam tikrų išgyvenimų, tačiau, teismo vertinimu, šis laikotarpis, per kurį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, negali būti pripažįstamas kaip aiškiai per ilgas ar ištęstas, kad būtų galima konstatuoti ieškovų teisių pažeidimą dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs tai, kad: pirma, visas procesas buvo intensyvus, nenustatyta laikotarpių, kuriais baudžiamoji byla nebuvo tiriama, nagrinėjama ar nepagrįstai buvo delsiama ją tirti ar nagrinėti teismo posėdyje, tai, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas, yra konstatuota ir Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. 1S-225-175/2011; antra, teismo vertinimu, baudžiamoji byla buvo sudėtinga, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dviejų įtariamųjų atžvilgiu, buvo tiriamos 9 nusikalstamos veikos (dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo), atlikta 18 apklausų, 3 objektų tyrimai ir daug kitų procesinių veiksmų; trečia, baudžiamoji byla, teismo vertinimu, buvo sudėtinga ir dėl didelės apimties (22 tomai ikiteisminio tyrimo medžiagos); ketvirta, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos turėjo ir pačių ieškovų veiksmai (ne iš karto pavyko įteikti ieškovams pranešimus apie įtarimus; jie vengdavo atvykti į apklausas; įteikus pranešimus apie įtarimus atsisakė duoti parodymus; nepateikdavo iš karto visų tyrimui reikšmingų dokumentų; ieškovų pateiktiems skundams nagrinėti bylos medžiaga buvo siunčiama į teismus, todėl tuo laikotarpiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų nebuvo galimybės), tokios aplinkybės yra konstatuotos ir Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. 1S-225-175/2011, kurioje buvo sprendžiamas ieškovų skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės; penkta, nustatyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme trukmei įtakos turėjo ne tik rašytinių įrodymų kiekis, būtinybė apklausti daug liudytojų, bet ir tai, kad vienas teisiamasis posėdis (2012 m. liepos 2 d.) buvo atidėtas ieškovo prašymu, neatvykus gynėjui, kitas (2012 m. spalio 18 d.) teisiamasis posėdis buvo atidėtas taip pat ieškovo prašymu, suteikiant galimybę ieškovams pasirūpinti kitu gynėju, du teisiamieji posėdžiai (2012 m. lapkričio 6 d. ir 2013 m. vasario 15 d.) buvo atidėti tenkinant ieškovų gynėjo prašymus.

Šalies argumentai

6. Ieškovai grįsdami ieškinį taip pat nurodė, kad jiems nepagrįstai buvo taikytos šios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje) ieškovams buvo pritaikytos atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, siekiant užtikrinti įtariamųjų dalyvavimą procese. Bylos nagrinėjimo teisme metu viena kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – buvo panaikinta. Vertindamas ieškovams parinktas ir paskirtas kardomąsias priemones, teismas sprendė, kad ieškovams buvo paskirtos švelniausios ir savo pobūdžiu mažiausiai teises varžančios priemonės, o ieškovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad pritaikytos kardomosios priemonės apribojo darbo galimybes ar pažeidė kitas jų teises (CPK 178, 185 straipsniai).

8. Dėl, ieškovų teigimu, jiems neteisėtai ir nepagrįstai taikytų laikinių nuosavybės teisių apribojimų, teismas sprendė, kad Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė turėjo pagrindą ieškovams taikyti laikinus nuosavybės teisės į motinystės pašalpą ir į nekilnojamąjį turtą apribojimus, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nusikaltimo, nurodyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, kuris priskirtas prie apysunkių nusikaltimų finansų sistemai, ir nusikaltimo, nurodyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, kuris priskirtas prie sunkių tyčinių, be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius buvo pateikęs baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį 206 478,24 Lt sumai. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad įstatymų nustatyta tvarka buvo patikrintas Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės priimtų nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, visos nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pagrindą ieškovams taikyti laikinus nuosavybės teisės apribojimus. Teismas konstatavo, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimai laikinai apriboti nuosavybės teises, priimti nesant BPK nustatytų pagrindų ar pažeidžiant BPK normas (CPK 178, 185 straipsniai).

9. Teismas sprendė, kad ieškovams taikyti laikini nuosavybės teisių apribojimai buvo teisėti ir pagrįsti. Šie apribojimai buvo taikyti tiek siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, kuris buvo pareikštas priimant sprendimus dėl laikinų nuosavybės teisių apribojimo, tiek siekiant užtikrinti galimai nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turto konfiskavimą (CPK 178, 185 straipsniai).

10. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėtos ir nepagrįstos todėl, kad dėl ieškovų buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių faktą, kad ieškovė ieškovo ūkyje darbo funkcijas vykdė realiai, tačiau nėra ir pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad ieškovė buvo įdarbinta fiktyviai, turint tikslą gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokas. Pažymėjo, kad, ištyrus įrodymus, byloje esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko. Kauno apygardos teismas, remdamasis principu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, konstatavo, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime ieškovams nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai. Tai, teismo vertinimu, patvirtina ne tik faktą, kad ieškovai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo pagrįstai įtariami ir kaltinami, jog galėjo padaryti nusikalstamas veikas ar dalyvauti jas padarant, bet ir faktą, kad esamoje situacijoje, siekiant įgyvendinti BPK nurodytus tikslus, buvo būtina taikyti ieškovų ginčijamas procesines prievartos priemones (CPK 178, 185 straipsniai).

11. Apibendrindamas teismas sprendė, kad byloje neįrodyti valstybės institucijų pareigūnų neteisėti veiksmai, su kuriais siejamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas, todėl ieškovų patikslintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

12. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.

14. Kasacinės instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nenustatyta faktų, jog ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados dėl neteisėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų. Byloje ieškovai buvo išteisinti dėl įrodymų trūkumo, tačiau teismui vertinti buvo pateikta didelis kiekis įrodomųjų duomenų, o civilinėje byloje nenustatyta faktų ir nepagrįsta, kokias konkrečiai įrodinėjimo klaidas ar kitus įstatymo pažeidimus padarė ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai, rinkdami įrodymus, juos preliminariai vertindami, teikdami įtarimus, reikšdami kaltinimus ir perduodami asmenis teismui.

15. Aukščiausiasis Teismas taip pat sprendė, kad teismai tinkamai taikė CK 6.272 straipsnio 1 dalį ir teismų praktiką, vertindami, jog rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskyrimu ir taikymu nebuvo padaryta ieškovų teisių pažeidimo ir nebuvo pagrindo priteisti žalą. Tuo tarpu įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ieškovams buvo taikomas trumpai (apie keturis mėnesius), jo taikymas, atsižvelgiant į visą procesinį kontekstą, nėra savavališkas ir iš esmės atitiko vieną iš kardomųjų priemonių tikslų (dalyvavimo procese užtikrinimą, dėl kurio anksčiau procese kilo tam tikrų problemų ir kuris yra itin svarbus baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai atliekami tyrimo užbaigimo ir baudžiamosios bylos perdavimo teismui veiksmai), buvo užtikrinta veiksminga teisminė šios priemonės kontrolė, ieškovai neįrodė, kad dėl jos taikymo minėtu trumpu laikotarpiu būtų kilę rimtesnių padarinių. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje taikymas šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti.

16. Kasacinio teismo vertinimu, nors areštuotas didesnės vertės turtas negu pareikšto ieškinio suma, tai nepatvirtina, kad nuosavybės teisių į tą turtą apribojimo taikymas pažeidė proporcingumo principą.

Šalies argumentai

17. Teismas pažymėjo, kad ieškovai tiek civiliniame ieškinyje, tiek vėliau civilinio proceso metu (taip pat kasaciniame skunde), be kita ko, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu pradėtas 2009 m. rugsėjo 25 d. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pranešimą konkrečiai dėl būtent ieškovų galimai padarytos nusikalstamos veikos ir kad baudžiamasis procesas vyko daugiau kaip penkerius metus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą laikinas nuosavybės teisių į K. J. gaunamas motinystės pašalpas apribojimas buvo skirtas jau prokuroro 2009 m. spalio 27 d. nutarimu, nutarimas tą pačią dieną išsiųstas vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, apie jį pranešta K. J.. 2009 m. lapkričio 6 d. Kauno rajono apylinkės teismas K. J. skundą dėl šio nutarimo atmetė. 2009 m. gruodžio 24 d. Kauno apygardos teismas tenkino K. J. skundą dėl minėtų sprendimų ir nutarimą panaikino, skundo nagrinėjimo metu prokuroras nurodė, kokių tyrimo priemonių imtasi tiriant minėtą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pranešimą. Be to, 2010 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo įstaigos K. J. dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo paprašyta pateikti dokumentus. Teismas sprendė, kad, esant tokiai procesinei situacijai, teismai turėjo pasisakyti dėl nurodytų aplinkybių galimos įtakos nustatant vertinamo proceso trukmės laikotarpio pradžią.

18. Aukščiausiais Teismas pažymėjo, kad, siekiant nustatyti, ar konkreti proceso trukmė buvo pagrįsta, turi būti, kiek būtina ir pakanka išvadai šiuo klausimu padaryti, nustatyta, kiek laiko užtruko ir kiek, pagrįstai vertinant, laiko reikėtų konkretiems procesiniams veiksmams atlikti; kiek būtent užsitęsė procesas dėl konkretaus proceso dalyvių elgesio.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas sprendė, kad skundžiamuose teismų sprendimuose išdėstytos išvados, jog visas baudžiamasis procesas buvo pakankamai intensyvus, jo trukmę pateisino bylos sudėtingumas ir iš dalies ieškovų elgesys, o valstybės institucijos prie nepagrįsto proceso pailginimo neprisidėjo, padarytos nevisiškai įvykdžius pirmiau nurodytus reikalavimus. Vertindami ieškovų elgesį baudžiamojo proceso metu teismai iš esmės apsiribojo gana bendro pobūdžio teiginiais, kad jiems ne iš karto pavyko įteikti pranešimus apie įtarimus; jie vengdavo atvykti į apklausas; įteikus pranešimus apie įtarimus atsisakė duoti parodymus; nepateikdavo iš karto visų tyrimui reikšmingų dokumentų; ieškovų pateiktiems skundams nagrinėti bylos medžiaga buvo siunčiama į teismus, todėl tuo laikotarpiu ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikti nebuvo galimybės, o keli teismo posėdžiai (2012 m. liepos 2 d., 2012 m. spalio 18 d., 2012 m. lapkričio 6 d. ir 2013 m. vasario 15 d.) buvo atidėti ieškovų ar jų gynėjo prašymu.

20. Teismas sutiko su teismų pozicija, kad minėtos aplinkybės gali būti reikšmingos vertinant ieškovų prisidėjimą prie proceso pailginimo, tačiau pažymėjo, kad teismų sprendimuose išdėstytos aplinkybės iš esmės neleidžia padaryti motyvuotos išvados, dėl kokio konkretaus ieškovų elgesio ir kiek būtent galėjo pailgėti procesas (pavyzdžiui, į kokias apklausas jie vengė atvykti, kiek dėl to užtruko procesas, kokius skundus ir kada teikė, kiek užtruko jų nagrinėjimas, koks buvo jo rezultatas ir kt.). Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors vertinant ikiteisminio tyrimo trukmės pagrįstumą ir ieškovų elgesį tuo metu, be kita ko, reikšminga Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis Nr. 1S-225-175/2011, kuria buvo sprendžiamas BPK 215 straipsnio taikymo klausimas, šioje nutartyje vertinamas tik palyginti neilgas ikiteisminio tyrimo laikotarpis, todėl joje pateiktos išvados neturėtų būti savaime traktuojamos kaip apibūdinančios ieškovų elgesį viso ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtinančios, kad visa tyrimo trukmė buvo pagrįsta. Dėl ieškovų elgesio teismo proceso metu vertinimo, be kita ko, teismas pažymėjo, kad teismų sprendimuose nepateikta motyvų, dėl kurių 2012 m. lapkričio 6 d. ir 2013 m. vasario 15 d. posėdžių atidėjimas (iš tiesų šiuo atveju buvo paskelbtos posėdžių pertraukos) siejamas būtent su gynybos prašymu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Apeliaciniu skundu ieškovai K. J. ir K. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas (dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, dėl ko byla grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui) grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, nustatydamas, kad teisėsaugos institucijų neteisėti veiksmai nepasireiškė per ilga ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukme, pažeidė EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Teismas nustatė, kad baudžiamasis procesas nuo pranešimo ieškovams apie įtarimus iki galutinio teismo sprendimo priėmimo truko apie 4 metus 6 mėn. Nors teismas pripažino, kad tai yra ilgas laiko tarpas, tačiau nepagrįstai nelaikė tokio bylos nagrinėjimo termino per ilgu dėl pačių ieškovų veiksmų baudžiamajame procese ir bylos sudėtingumo.

1.3. Teismas dėl bylos sudėtingumo vykdant ikiteisminį tyrimą pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dviejų įtariamųjų atžvilgiu ir buvo tiriamos 9 nusikalstamos veikos, atlikta 18 apklausų, 3 objektų tyrimai, kiti procesiniai veiksmai, tačiau visiškai nevertino, jog ieškovai buvo kaltinami praktiškai analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymu. Taigi nors baudžiamasis procesas buvo vykdomas dviejų įtariamųjų atžvilgiu dėl eilės nusikalstamų veikų, tačiau ieškovų atžvilgiu buvo tiriamos tapačios nusikalstamos veikos dėl tų pačių dalykų ir tais pačias laikotarpiais, todėl ikiteisminis tyrimas nelaikytinas labai sudėtingu ir reikalaujančiu daug laiko.

Atsiliepimas

1.4. Teismas sprendime pasisakant dėl bylos trukmės pakartojo teisėsaugos institucijų atsiliepimuose išdėstytą motyvą, kad vykdant ikiteisminį tyrimą buvo apklausta 18 asmenų, atlikti 3 objektų tyrimai ir kiti procesiniai veiksmai, tačiau nedetalizavo, kokie dar procesiniai veiksmai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo metu, t. y. be vykdytų apklausų ir objektų tyrimų iš esmės jokių veiksmų nebuvo atlikta, dėl ko nelaikytina, kad ieškovų atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas sparčiai, be jokių tarpų tarp procesinių veiksmų atlikimo.

1.5. Nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, kad ilgą ikiteisminio tyrimo eigą lėmė ieškovų veiksmai, t. y. kad ieškovai teikė skundus dėl taikytų procesinių prievartos priemonių nepagrįstumo, motyvuotus prašymus nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsisakė duoti parodymus. Atsisakymas duoti parodymus ar ieškovų atžvilgiu priimtų nutarimų apskundimas yra ieškovų teisė, kurios įgyvendinimas negali būti laikomas veiksmu, turinčiu įtakos ilgai ikiteisminio tyrimo trukmei.

1.6. Teismas visiškai nevertino to, kad ieškovų atžvilgiu esant priimtam Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. išteisinamajam nuosprendžiui kaltinimą palaikantys prokurorai teikė apeliacinį ir kasacinį skundus, dėl ko baudžiamasis teisminis procesas ieškovų atžvilgiu vyko beveik 3 metus. Taigi teismas ieškovų teisių realizavimą baudžiamajame procese laikė ikiteisminį tyrimą ilginančiu veiksniu, tuo tarpu prokurorų, palaikiusių kaltinimą, teisių realizavimą apskųsti teismo priimtus sprendimus, dėl ko byla buvo nagrinėta eilę metų, jau nelaikė baudžiamąjį procesą ilginančiu veiksniu.

1.7. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl teisėsaugos institucijų klaidų, kurios vienareikšmiškai turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei. Dėl teisėjų ir prokurorų šališkumo ir nekompetencijos, padarytų klaidų buvo vis iš naujo sprendžiami ieškovų atžvilgiu taikytų procesinių prievartos priemonių klausimai, nagrinėjami visiškai neaktualūs prašymai, kas turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei.

1.8. Teismo sprendime konstatuota, kad ieškovai vengdavo atvykti į apklausas, tačiau neaišku, kokiais duomenimis vadovaujantis teismas darė tokią išvadą.

22. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus, atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Baudžiamosios bylos medžiaga buvo prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos, todėl teismui vardinti visus procesinius veiksmus, kurie buvo atlikti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu ir kurių atlikimą patvirtinantys dokumentai sudaro 22 tomus, nebuvo procesinės būtinybės. Vien dalies veiksmų išvardinimas ir 22 tomai baudžiamosios bylos leido teismui daryti pagrįstą išvadą dėl bylos sudėtingumo ir didelės apimties.

Atsiliepimas

2.2. Apeliantai jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bando vertinti atsietai, tuo bandydami paneigti bylos sudėtingumą ir didelę apimtį. Tokia pozicija yra nesuderinama su procesine būtinybe veikas ištirti išsamiai ir visapusiškai.

2.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pačių ieškovų veiksmai turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei. Asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas lemia ilgą baudžiamojo proceso trukmę, negali tikėtis dėl tokių savo veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

23. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad visas baudžiamasis persekiojimas vyko nepateisinamai ilgai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad laikotarpis per kurį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės, kasacinės instancijos teismuose, negali būti pripažintas kaip aiškiai per ilgas ar užtęstas, kad būtų galima konstatuoti apeliantų atžvilgiu pažeidimą dėl pernelyg ilgo proceso. Šią išvadą teismas darė įvertinęs tai, kad visas procesas buvo intensyvus, nenustatyta laikotarpių, kuriais baudžiamoji byla nebuvo tiriama, nagrinėjama ar nepagrįstai buvo delsiama ją tirti ar nagrinėti teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

26. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį, kuria apeliaciniame skunde skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas, ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui, įtakos pakartotinio nagrinėjimo riboms turi kasacinio teismo nutartyje padarytos tam tikros išvados, kadangi kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

27. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje pasisakė dėl valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo pradedant baudžiamąjį persekiojimą ieškovų atžvilgiu, renkant įrodymus, nes jų nepakankant ieškovai buvo išteisinti, taikant kardomąsias priemones, laikiną nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą apribojimą, pripažindamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas šioje apimtyje pagrįstomis, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai dėl šių argumentų nebepasisako. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui tam, kad būtų įvertinta baudžiamojo proceso trukmė, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus, nes pripažino teismų išvadas dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės nepakankamai pagrįstomis ir motyvuotomis, kadangi proceso trukmė nebuvo įvertinta pagal visus teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Todėl byla apeliacinės instancijos teisme pakartotinai nagrinėjama nurodytoje apimtyje, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus.

28. Kai ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės, kad baudžiamojo persekiojimo procesas buvo pernelyg ilgas, iš esmės įvertinama, ar institucijų ir pareigūnų veikla lėmė per ilgą proceso trukmę ir atitinkamai asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą, o BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Siekiant nustatyti, ar konkreti proceso trukmė buvo pagrįsta, turi būti nustatyta, kiek laiko užtruko ir kiek laiko, pagrįstai vertinant, reikėtų konkretiems procesiniams veiksmams atlikti, kiek būtent užsitęsė procesas dėl konkretaus proceso dalyvių elgesio.

29. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje 2009 m. rugsėjo 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-2-00040-09 pagal požymius nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje („Sukčiavimas“) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“), padarymo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pranešimą, kad ieškovei K. J. galimai nepagrįstai buvo padidintas darbo užmokestis 2008 m. II ir III ketvirčiais, turint tikslą įgyti teisę į didelės vertės motinystės pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. 2010 m. liepos mėn. 26 d. buvo pareikšti įtarimai ieškovui K. J. dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje („Sukčiavimas“), BK 222 straipsnio 1 dalyje („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“), padarymo. Ieškovei K. J. įtarimai dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje („Sukčiavimas“) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“), padarymo pareikšti 2010 m. liepos mėn. 9 d. 2012 m. kovo 16 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui.

30. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-492-738/2013, kuriuo nusprendė: išteisinti ieškovą K. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; išteisinti ieškovę K. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusią veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-608-478/2013 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274/2014 panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-493/2015 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmetė.

Dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindo

31. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Kita vertus, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius ir civilinės teisės įstatymus.

32. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (pvz., EŽTT sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, par. 35).

33. Pranešimas asmeniui apie įtarimą EŽTT praktikoje suprantamas neformaliai ir apima tikrinimą, ar įtariamojo situacija buvo iš esmės paveikta (pvz., Kravtas prieš Lietuvą, par. 35). Tai reiškia, kad ši apibrėžtis gali apimti ir įvairias kitas baudžiamąjį persekiojimą vykdančių institucijų taikomas priemones (išskyrus oficialų įtarimo pareiškimą), kurios suponuoja tokį įtarimą ir daro esminį poveikį asmens padėčiai. Vienas iš nagrinėjamai bylai aktualių tokio poveikio atvejų yra procesinės prievartos priemonių, susijusių su nuosavybės teisių apribojimu, taikymas (pvz., 2000 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55479/00, par. 23–28; 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Norkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 302/05, par. 35–36; 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Fišmanas ir Griflit Ltd prieš Lietuvą, peticijos Nr. 23523/05, par. 35).

34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pranešimas apie įtarimą ieškovei K. J. įteiktas 2010 m. liepos 9 d., o ieškovui K. J. 2010 m. liepos 26 d. (b. b. t. 20, b. l. 45-47, 152-154). Ikiteisminis tyrimas baigtas 2012 m. kovo 16 d. surašius kaltinamąjį aktą ir 2012 m. kovo 19 d. bylą perdavus Kauno rajono apylinkės teismui (Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui). Bylos nagrinėjimas trijų instancijų teismuose (pirmąja instancija, apeliacine tvarka (2 kartus) ir kasacine tvarka) tęsėsi iki 2015 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismui priėmus ieškovus išteisinantį nuosprendį.

35. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovei K. J. dar iki pranešimo apie įtarimą įteikimo buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – 2009 m. spalio 27 d. nutarimu laikinai apribotos K. J. nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas. Minėtas nutarimas tą pačią dieną išsiųstas vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, apie jį pranešta K. J. (b. b. t. 2, b. l. 90–92). Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi tenkino K. J. skundą ir 2009 m. spalio 27 d. nutarimą panaikino (b. b. t. 2, b. l. 126). Be to, tiriant 2009 m. rugsėjo 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pranešimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, 2009 m. lapkričio 19 d. buvo paskirta užduotis atlikti objektų, t. y. ūkininko K. J. ūkio ūkinės, komercinės, finansinės veiklos, tyrimą (b. b. t. 1, b. l. 145-147). Šios užduoties atlikimui 2010 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo įstaigos K. J. paprašė pateikti reikalingus dokumentus, kuriuos K. J. 2009 m. kovo 25 d. pateikė (b. b. t. 1, b. l. 149–150).

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje suformuotas taisykles, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei K. J. 2009 m. spalio 27 d. taikius procesinės prievartos priemones, jos situacija jau buvo paveikta tiek, kad tai prilygo „kaltinimui“ Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies požiūriu, todėl laikotarpis, kuris turi būti įvertintas, nustatant baudžiamojo proceso trukmę jos atžvilgiu, prasidėjo minėtą dieną. Taigi baudžiamasis procesas jos (ieškovės K. J.) atžvilgiu iš viso truko 5 metus 4 mėnesius ir 6 dienas. Tačiau 2010 m. kovo 15 d. paprašius ieškovo K. J. pateikti reikalingus dokumentus užduočiai dėl finansinės veiklos tyrimo atlikti, tai nedarė jokio esminio poveikio jo padėčiai, nes tokiais veiksmais nebuvo taikytos procesinės poveikio priemonės ir šie veiksmai neturėjo jokios įtakos jo, kaip įtariamojo asmens, padėties susiformavimui. Todėl ieškovo K. J. atžvilgiu baudžiamojo proceso trukmė skaičiuotina nuo įtarimų jam pareiškimo, t. y. nuo 2010 m. liepos 26 d., ir truko apie 4 metus 7 mėnesius ir 7 dienas.

37. Tokia baudžiamojo proceso trukmė abiejų ieškovų atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; EŽTT 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą byloje N. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45756/05; 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 51392/07; 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje F. ir G. Ltd, peticijos Nr. 23523/05, par. 46), traktuojama kaip ilga. Tokia trukmė gali atitikti įmanomai trumpiausio laiko reikalavimą tik esant svarių ją pateisinančių aplinkybių.

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujamasi šiais kriterijais: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui. Proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą, Nr. 36743/97, 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Norkūnas prieš Lietuvą, Nr. 302/05). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju K. J. ir K. J. teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nebuvo pažeistos.

40. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gana intensyviai atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai ir nebuvo tokio laikotarpio, kuriuo nebūtų atliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų pažeidę bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. lapkričio 19 d., 2010 m. vasario 22 d., 2010 m. lapkričio 23 d., 2010 m. lapkričio 24 d., 2011 m. vasario 8 d., 2011 m. sausio 17 d. buvo paskirtos užduotys specialistams (b. b. t. 1, b. l. 146-147, t. 2, b. l. 34-35, 43-45, 63-64, t. 7, b. l. 3-4, 5-7), 2010 m. kovo 25 d., 2011 m. vasario 1 d. reikalauti daiktai (b. b. t. 1, b. l. 150, t. 2, b. l. 37), 2011 m. sausio 4 d., 2010 m. kovo 25 d., 2010 m. gegužės 14 d., 2010 m. gegužės 19 d., 2010 m. gegužės 26 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2010 m. birželio 14 d., 2011 m. birželio 17 d., 2010 m. rugsėjo 30 d., 2010 m. gruodžio 28 d. rinkti duomenys ir informacija, 2011 m. sausio 15 d. atlikta krata (b. b. t. 2, b. l. 54-55), 2011 m. kovo 2 d. prašyta vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei daryti įrašus (b. b. t. 2, b. l. 85), reikalauti duomenys apie turtą, pajamų deklaracijas, ūkio vykdomą veiklą, reikalauti banko sąskaitos išrašai, duomenys iš bankų, 2012 m. sausio 16-17 d. atlikta apžiūra (b. b. t. 16, b. l. 1-166), 2009 m. lapkričio 26 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. rugsėjo 20 d., 2010 m. sausio 7 d., 2010 m. spalio 7 d., 2010 m. lapkričio 4 d., 2010 m. sausio 17 d., 2011 m. liepos 14 d. , 2011 m. sausio 12 d., 2011 m. vasario 21 d. apklausti liudytojai (b. b. t. 20, b. l. 1-18), 2010 m. birželio 21 d., 2010 m. liepos 9 d., 2010 m. liepos 26 d., 2010 m. rugpjūčio 16 d., 2012 m. vasario 13 d. K. J. ir K. J. įteikti pranešimai apie įtarimą, apklausti įtariamieji (b. b. t. 20, b. l. 45-48, 53-58, 59-63, 65, 143-145, 152-154, 155, 159-161, 162, 163-165, t. 21, b. l. 1-4, 6), 2015 m. sausio 22 d. surašytas kaltinamasis aktas (b. b. t. 14, b. l. 3-42).

41. Nurodyta procesinių veiksmų seka, įvertinus tai, kad specialistams paskirtų užduočių atlikimas reikalauja pakankamai ilgo laiko tiek būtinos medžiagos surinkimo joms atlikti, tiek pačios užduoties atlikimo aspektu, leidžia spręsti, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas pareigūnų nepateisinamas neveikimas ar nepagrįstas delsimas atlikti proceso veiksmus, renkant įtarimams pagrįsti (ar atvirkščiai – jiems paneigti) reikalingus įrodymus. Beje, apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo, kokiais konkrečiais laikotarpiais valstybės institucijos, jų nuomone, veikė ne pagal baudžiamojo proceso normų reikalavimus ar nerūpestingai delsė atlikti tam tikrus veiksmus.

42. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad baudžiamoji byla dėl kelių finansinio pobūdžio veikų, susijusių su panaudojimu specifinės, tuo metu palyginti naujos apgaulingo Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų užvaldymo schemos, pasižymėjo tam tikru sudėtingumu, kadangi baudžiamajame procese reikėjo tirti tam tikrų ypatumų turinčio subjekto – ūkininko (jo veikla palyginti lanksčiai teisiškai reguliuojama), ūkio – ūkinę ir finansinę kelerių metų veiklą, identifikuoti, iš įvairių šaltinių surinkti ir, panaudojant specialiąsias žinias, ištirti gana didelį kiekį įvairių dokumentų ir duomenų, tai įgyvendinant ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti du ūkinės finansinės veiklos tyrimai, taip pat kompiuteriuose ir kitose elektroninių duomenų saugojimo laikmenose esančios informacijos tyrimas, kurie bendrai užtruko apie 23 mėnesius (t. y. beveik 2 metus, kai visas ikiteisminis tyrimas truko 2 metus 5 mėnesius ir 19 dienų), surinkta, tiriama ir nagrinėjama daugelis kitų iš įvairių institucijų gautų dokumentų.

43. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimų trukmei įtakos turėjo ir pačių įtariamųjų K. J. ir K. J. nors ir teisėtas, tačiau nesavalaikis elgesys, turėjęs įtakos bendrai proceso trukmei, t. y. 2010 m. birželio 14 d. gavus specialisto išvadą, K. J. 2010 m. rugsėjo 15 d. pateikė papildomus dokumentus, pagrindžiančius K. J. darbo užmokestį, 2010 m. lapkričio 9 d. K. J. pateikė prašymą papildomai apklausti specialistę dėl prašyme nurodytų aplinkybių, o 2010 m. lapkričio 15 d. buvo gauti K. J. ir K. J. prašymai skirti pakartotinį ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Taigi vien dėl šių įtariamųjų veiksmų ikiteisminis tyrimas galimai pailgėjo apie 5 mėnesius, kadangi atsižvelgiant į tai, 2010 m. lapkričio 23 d. buvo paskirta užduotis atlikti papildomą ūkininko K. J. ūkio ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, ikiteisminis tyrimas dar prasitęsė. Be to, paskyrus užduotį atlikti papildomą ūkinės finansinės veiklos tyrimą, K. J. 2011 m. vasario 3 d. pateikė kasos knygas, kurios buvo persiųstos prie 2010 m. lapkričio 23 d. užduoties atlikti tyrimą (b. b. t. 2, b. l. 22-40). 2011 m. vasario 8 d. paskirta dar viena užduotis atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą (b. b. t. 2, b. l. 43-45). Papildoma specialisto išvada gauta 2011 m. birželio 22 d., o tai reiškia, kad tenkinant įtariamųjų prašymus dėl pakartotinio ūkinės finansinės veiklos tyrimo prireikė laiko ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ir nuo užduoties atlikti papildomą tyrimą iki jo atlikimo praėjo dar 7 mėnesiai.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje, kuria perdavė nagrinėti bylą Kauno apygardos teismui iš naujo, pažymėjo, kad kasaciniame skunde nurodomas baudžiamosios bylos medžiagą iš esmės atitinkantis apie šešių mėnesių trukmės (nuo 2011 m. liepos mėn. vidurio iki 2012 m. sausio mėn. vidurio) laikotarpis, kai procese faktiškai nebuvo atliekama jokių tyrimo veiksmų. Kasacinis teismas nurodė, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos (be kita ko, prašymų pratęsti tyrimo terminą) matyti, kad svarbios įtakos tyrimo tęsimui šiuo laikotarpiu turėjo laukimas dar 2011 m. sausio 17 d. paskirtos užduoties specialistui dėl informacijos kompiuterinėje laikmenoje tyrimo atlikimo išvados, vėliau – poreikis ją išanalizuoti; ši 2011 m. spalio 17 d. išvada buvo gauta 2011 m. spalio 25 d. (t. y. jos rengimas užtruko apie devynis mėnesius) (b. b. t. 2, b. l. 63–72), tuo tarpu 2011 m. spalio 26 d. prašyme pratęsti ikiteisminio tyrimo terminus nurodoma, kad išvada dar negauta, o 2011 m. gruodžio 28 d. prašyme – kad skaitmeninės informacijos tyrimas buvo atliktas 2011 m. lapkričio 28 d. (b. b. t. 1, b. l. 87, 88). Minėtos išvados, kurios apimtis – 6 lapai, priedai buvo apžiūrėti 2012 m. sausio 16–17 d. (b. b. t. 16, b. l. 1–3). Aptariamo laikotarpio pabaigoje buvo sprendžiami nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimai, tačiau tai padaryta akivaizdžiai netinkamai, dėl to kilo poreikis taisyti klaidas (prokurorui iš naujo kreiptis, o, galiausiai, pirmosios instancijos teismui spręsti dėl atitinkamų priemonių taikymo).

45. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2011 m. spalio 26 d. prašymo pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą matyti, kad prokurorė kaip vieną iš ikiteisminio tyrimo pratęsimo priežasčių nurodė tai, jog 2011 m. sausio 17 d. yra paskirta užduotis dėl informacijos, esančios kompiuterinėje laikmenoje, iki šio laiko tyrimo išvados negautos (b. b. t. 1, b. l. 87). Iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro lydraščio, su kuriuo Kauno apskrities VPK buvo siunčiama specialisto išvada, matyti, kad specialisto išvada Kauno apskrities VPK buvo gauta 2011 m. spalio 25 d. ir 2011 m. spalio 26 d. D. G. rezoliucija perduota prie bylos E. P.. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina pagrįstai tikėtina išvada, kad 2011 m. spalio 26 d. ikiteisminį tyrimą atliekanti prokurorė R. R., teikdama vyriausiajam prokurorui T. S. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo, minėtos specialisto išvados dar nebuvo gavusi. Tuo tarpu 2011 m. gruodžio 28 d. prašyme pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą prokurorė nepagrįstai kaip vieną iš ikiteisminio tyrimo pratęsimo priežasčių nurodė tai, jog skaitmeninės informacijos tyrimas atliktas tik 2011 m. lapkričio 28 d. (b. b. t. 1, b. l. 88), tačiau tokia tyrimo atlikimo data, tikėtina, nurodyta per klaidą (galimai 2011 m. spalio 28 d.). Bet kuriuo atveju – nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęstas nepagrįstai ir turėjo įtakos ilgesnei baudžiamojo proceso trukmei, kadangi net ir 2011 m. spalio mėn. gavus minėtą specialisto išvadą, ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams dar reikėjo išanalizuoti skaitmeninės informacijos tyrimo išvadas ir priedus, kurie yra didelės apimties, teikti įtariamiesiems galutinius pranešimus apie įtarimus, atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taigi ikiteisminis tyrimas negalėjo būti baigtas iš karto gavus specialisto išvadą.

46. Nors 2011 m. spalio 17 d. specialisto išvada nėra didelės apimties (tik 6 lapai) (b. b. t. 2, b. l. 67-72), tačiau jos priedai, esantys kartu su specialisto išvada pateiktame kompaktiniame diske (jame yra iš tyrimui pateiktų kompiuterių atstatyti duomenys), baudžiamojoje byloje sudaro net 4 tomus (b. b. t. 16, 17, 18, 19). Nors baudžiamojoje byloje esantis apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas kompaktinis diskas ir jame esantys įrašai, surašytas 2012 m. sausio 16-17 d., t. y. per 2 dienas, tačiau, darytina tikėtina išvada, kad šių duomenų analizė ir įvertinimas truko gerokai ilgesnį laikotarpį, o minėtas 2 dienas užtruko tik paties protokolo surašymas, kadangi protokole yra tik trumpai aprašyti kompaktiniame diske esantys dokumentai (failai), nurodant jų pavadinimą, išsaugojimo datą, dydį ir pan., tačiau nenurodant ir nevertinant jų turinio, t. y. kokią reikšmę turi minėti įrodymai tiriant nusikalstamas veikas.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad procesiniai veiksmai dėl informacijos, esančios kompiuterinėje laikmenoje, surinkimo, apdorojimo, ištyrimo ir įvertinimo vertintini, kaip pagrįstas įrodymų ikiteisminiame tyrime rinkimas, kadangi 2012 m. kovo 16 d. kaltinamajame akte 2011 m. spalio 17 d. specialisto išvada ir 2012 m. sausio 16/17 d. apžiūros protokolas nurodyti prie tyrimo metu surinktų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas. Be to, šia specialisto išvada ir jos priede (CD) esančiais duomenimis buvo remiamasi priimant tiek Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį (21 lapas 2 pastraipa), tiek Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį (19 lapas 2 pastraipa).

48. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. ir 2012 m. sausio 5 d. nutartimis buvo išspręsti K. J. ir K. J. laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimai (b. b. t. 3, b. l. 28-40). Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimis panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. ir 2012 m. sausio 5 d. nutartis tuo pagrindu, kad procesinių prievartos priemonių taikymo terminas jau buvo pasibaigęs, o terminui pasibaigus negali būti sprendžiamas klausimas dėl jo pratęsimo (b. b. t. 21, b. l. 180-182). Be to, Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimis išsprendė K. J. ir K. J. laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimus (b. b. t. 3, b. l. 1-4, 15-18, 23-26). Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 1S-1716-120/2011, 1S-1715-120/2011, 1S-1714-120/2011 panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis tuo pagrindu, kad bylą nagrinėjusi teisėja turėjo nusišalinti nuo šių klausimų nagrinėjimo.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad baudžiamojoje byloje minėtomis nutartimis buvo netinkamai sprendžiami procesinių prievartos priemonių taikymo klausimai neturėjo esminės reikšmės ieškovų K. J. ir K. J. teisių pažeidimui baudžiamajame procese ir neturėjo jokios įtakos pačio proceso trukmei, kadangi, visų pirma, minėtų nutarčių priėmimo (panaikinimo) laikotarpiu buvo atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai (analizuojamos skaitmeninės informacijos tyrimo išvados ir priedai, kurie, kaip jau minėta, didelės apimties, teikiami įtariamiesiems galutiniai pranešimai apie įtarimus, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, įtariamieji supažindinami su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pan.), antra, vėlesniais procesiniais sprendimais ieškovų atžvilgiu vis tiek buvo pritaikytos procesinės prievartos priemonės.

50. Pažymėtina, kad ilgai ikiteisminio tyrimo trukmei byloje turėjo įtakos ir įtariamųjų elgesys įteikiant jiems pranešimus apie įtarimą bei juos apklausiant. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pranešimas apie įtarimą K. J. buvo surašytas 2010 m. birželio 21 d. 2010 m. birželio 16 d. K. J. išrašytas šaukimas atvykti į Kauno rajono policijos komisariatą 2010 m. birželio 22 d. (duomenų apie jo įteikimą byloje nėra). 2010 m. liepos 12 d. protokole dėl gynėjo atsisakymo K. J. nurodė, kad pageidauja turėti advokatą pareiškiant jam įtarimą ir apklausiant įtariamuoju. 2010 m. liepos 26 d. K. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. 2010 m. liepos 26 d. K. J. parodymų nedavė (b. b. t. 20, b. l. 38-48). Iš 2010 m. rugpjūčio 17 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad K. J. parodymus taip pat atsisakė duoti, parodymus davė tik 2010 m. rugsėjo 23 d. (b. b. t. 20, b. l. 56-58). Tai reiškia, kad nuo pranešimo apie įtarimą K. J. iki jo parodymų dėl šio įtarimo davimo dėl objektyvių priežasčių (neįteikto šaukimo) ir įtariamojo veiksmų atsisakant duoti parodymus dar praėjo 3 mėnesių laikotarpis.

51. Analogiškai pranešimas apie įtarimą K. J. surašytas 2010 m. gegužės 28 d. K. J. išrašytas šaukimas atvykti į Kauno rajono policijos komisariatą 2010 m. birželio 11 d. Iš 2010 m. birželio 11 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad šaukimo įteikti nepavyko, K. J. neradus namuose. 2010 m. birželio 11 d. K. J. išrašytas šaukimas atvykti į Kauno rajono policijos komisariatą 2010 m. birželio 14 d. (duomenų apie jo įteikimą byloje nėra). 2010 m. birželio 16 d. K. J. išrašytas šaukimas atvykti į Kauno rajono policijos komisariatą 2010 m. birželio 21 d. (duomenų apie jo įteikimą byloje nėra). 2010 m. birželio 21 d. K. J. atsisakė pasirašyti pranešimą apie įtarimą. K. J. taip pat buvo kviečiama atvykti į Kauno rajono policijos komisariatą 2010 m. liepos 8 d. ir 2010 m. liepos 9 d. 2010 m. liepos 9 d. K. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. 2010 m. liepos 9 d. K. J. parodymų nedavė. Iš 2010 m. rugpjūčio 17 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad K. J. parodymus taip pat atsisakė duoti, parodymus davė tik 2010 m. rugsėjo 23 d. (b. b. t. 20, b. l. 124-165). Taigi ir šiuo atveju ikiteisminis tyrimas ne dėl ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmų, o dėl įtariamųjų tam tikros delsimo taktikos prasitęsė beveik 4 mėnesiais.

52. Nors naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatyta piktnaudžiavimo atvejų, negali būti laikomas siekiu vilkinti ikiteisminį tyrimą, tačiau įvairių skundų, prašymų teikimas, įtariamųjų procesinis elgesys neabejotinai turėjo reikšmės bendrai ikiteisminio tyrimo trukmei ir prisidėjo prie proceso užtęsimo. Be jau nurodytų įtariamųjų prašymų, jų tam tikro procesinio elgesio padarinių įtakos baudžiamojo proceso trukmei turėjo ir įtariamųjų skundų teikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovai K. J. ir K. J. ikiteisminio tyrimo metu teikė skundus dėl nutarimų (nutarčių) dėl nuosavybės teisių apribojimo (b. b. t. 2, b. l. 94-95, 126, 128-130, 135, 145-146, t. 21, b. l. 180-182), BPK 215 straipsnio taikymo ir ikiteisminio turimo užbaigimo per protingą laiką (b. b. t. 1, b. l. 82-83), kratos atlikimo ir kratos metu paimtų daiktų grąžinimo (b. b. t. 2, b. l. 56-57), ikiteisminį tyrimą atliekančios prokurorės nušalinimo (b. b .t. 21, b. l. 39-40).

53. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį tai, kad baudžiamojo proceso trukmei įtakos turėjo ir ieškovų ar jų gynėjo prašymai atidėti teismo posėdžius. Bylą nagrinėjant pirmąja instancija ieškovų ar jų gynėjo prašymu buvo atidėti (paskelbtos pertraukos) šie teismo posėdžiai: 2012 m. liepos 2 d. (neatvyko kaltinamųjų advokatas), 2012 m. spalio 18 d. (kaltinamieji nutraukė atstovavimo sutartį su advokatu), 2012 m. lapkričio 6 d. (kaltinamųjų advokato prašymas iškviesti liudytojus, specialistę apklausai), 2012 m. gruodžio 20 d. kaltinamųjų advokatas prašė apklausti abi specialistes viename teismo posėdyje, nes jų teiktos išvados skiriasi), 2013 m. vasario 6 d. (kaltinamųjų prašymas pasiruošti prieš duodant parodymus), 2013 m. kovo 28 d. (kaltinamųjų advokato prašymas suteikti galimybę pateikti dokumentus, paneigiančius prokurorės pateiktus duomenis).

54. Kiti posėdžiai buvo atidėti dėl šių priežasčių: 2012 m. rugsėjo 19 d. paskelbta teismo posėdžio pertrauka, nes nutarta iškviesti liudytojus; 2013 m. vasario 15 d. paskelbta teismo posėdžio pertrauka (prokurorės prašymu – dėl to, kad po liudytojų parodymų iškilo būtinybė surinkti papildomus įrodymus, po posėdžio yra pateiktas naujas rašytinis įrodymas – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras raštas); 2013 m. balandžio 4 d. baigiamosios kalbos, atidėtas procesinio sprendimo paskelbimas. Apeliacinėje instancijoje nustatytos šios teismo posėdžių atidėjimo priežastys: 2013 m. liepos 23 d. bylos nagrinėjimas atidėtas dėl prokurorės atostogų; 2013 m. rugsėjo 6 d. bylos nagrinėjimas atidėtas, nes tinkamai nepranešta apie posėdį civiliniam ieškovui; 2013 m. spalio 2 d. atidėtas procesinio sprendimo paskelbimas. Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme: 2014 m. rugpjūčio 18 d. bylos nagrinėjimas atidėtas dėl prokurorės atostogų ir ieškovų gynėjo prašymo (jo išvykimo); 2014 m. spalio 15 d. paskelbta pertrauka, nutarta iškviesti liudytojus, specialistą, prokurorė įpareigota organizuoti R. P. sodo apžiūros atlikimą; 2014 m. lapkričio 24 d. paskelbta pertrauka, nutarta pakartotinai iškviesti specialistą, kuris neatvyko, kitą specialistę, auditorių, kad paaiškintų savo išvadą; 2014 m. gruodžio 16 d. paskelbta pertrauka, nutarta pakartotinai iškviesti specialistą, kuris neatvyko (pavesta prokurorei užtikrinti jo dalyvavimą); 2015 m. sausio 19 d. baigiamosios kalbos, atidėtas procesinio sprendimo paskelbimas.

55. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nors daugiau teismo posėdžių buvo atidėta ne kaltinamųjų prašymu, o dėl kitų priežasčių, nurodytos teismo posėdžių atidėjimo priežastys pripažintinos turinčiomis labiau objektyvų pagrindą, nei patvirtinančiomis nepagrįstą ir neoperatyvų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, šios priežastys vertintinos, kaip teismo siekis teisingai išnagrinėti bylą. Atsižvelgtina į tai, kad daugiau posėdžių vyko bylą grąžinus nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, tačiau būtent bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo suponavo būtinybę kiek galima visapusiškiau išnagrinėti baudžiamosios bylos medžiagą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžiai nebuvo atidedami nepagrįstai ilgam terminui, jie vyko nuolat, todėl negalima įžvelgti nerūpestingo pareigų vykdymo.

56. Be to, tuo atveju, kai prie proceso pailginimo prisidėjo ir valstybės institucijos, ir asmuo, dėl kurio vyksta procesas, vertinant įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo laikymąsi, reikšmingas kiekvienos šalies tokio prisidėjimo nustatymas ir palyginimas. Tai, kad kaltinamasis ir valstybės institucijos prie proceso trukmės pailginimo prisidėjo po lygiai, atsižvelgiant ir į kitas proceso trukmės vertinimui svarbias aplinkybes, gali būti pagrindas išvadai, kad procesas nebuvo pernelyg ilgas (pvz., EŽTT 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje Wr?blewski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 52077/99; taip pat žr. 2010 m. birželio 17 d. sprendimą byloje Roslov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40616/02).

57. Kaip jau minėta, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

58. Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog Kauno apylinkės teismui 2013 m. balandžio 30 d. priėmus išteisinamąjį nuosprendį kaltinimą palaikantys prokurorai teikė apeliacinį ir kasacinį skundus, dėl ko baudžiamasis procesas vyko beveik 3 metus. Apeliacinio ir kasacinio skundo dėl išteisinamojo nuosprendžio panaikinimo pateikimas savo esme nėra neteisėtas veiksmas, atvirkščiai, tai yra BPK numatyta teisėta priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo forma. Tai, kad kasacinis teismas grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš esmės patvirtina, kad išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo akivaizdus, o reikėjo išsamesnio bylos duomenų išnagrinėjimo.

59. Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274/2014 nutartimi, kuria panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavo, kad ne visi bylos duomenys išnagrinėti išsamiai, teismų pateikti motyvai nėra įtikinami, o išvados dėl ūkininko ūkio veiklos ir darbo santykių realumo padarytos nepašalinus esminių prieštaravimų tarp bylos duomenų, t. y. teismas nepaisė iš BPK 20 straipsnio kylančio reikalavimo savo išvadas grįsti išsamia bylos duomenų analize, įrodymų viseto įvertinimu, o kartu buvo pažeistos ir BPK nuostatos, įpareigojančios teismus tinkamai motyvuoti priimtus sprendimus. Taigi Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis panaikinta ir baudžiamoji byla antrą kartą apeliacine tvarka nagrinėta ne dėl akivaizdžios teismo klaidos, turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese, bet dėl nepakankamo išvadų pagrįstumo, bylos duomenų išnagrinėjimo neišsamumo. Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus antrą kartą apeliacine tvarka buvo priimtas analogiškas sprendimas, t. y. išteisinamasis nuosprendis, kas tik patvirtina faktą, jog ir pirmą kartą išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, jokia akivaizdi teismo klaida nebuvo padaryta.

60. Įvertinusi ikiteisminio tyrimo eigos ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo padarytų klaidų, kurios būtų turėję tiesioginės įtakos baudžiamojo proceso trukmei, taip pat nenustatyta ir šių pareigūnų nerūpestingo elgesio atliekant proceso veiksmus faktų. Pakankamai ilgai proceso trukmei tam tikra ir ne mažesne dalimi įtakos turėjo ir pačių kaltinamųjų veiksmai, kurie nors ir nelaikytini neteisėtais, o atliktais tik realizuojant savo teisę į gynybą, tačiau neabejotinai turėjo reikšmės proceso trukmei. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvų pagrindu nenustatytas pagrindas panaikinti teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Ieškovų apeliacinio skundo netenkinus, laikytina, kad sprendimas priimtas ne jų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasNijolia IndreikienėIzolda Nėnienė