- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-2800-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-36555-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- T. Č.
- Atsakovas
- R. K., D. S., D. Z.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Č. ir atsakovų R. K., D. S. bei D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje e2-137-918/2021, kuria atsisakyta patvirtinti ieškovės T. Č., trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais S. S. ir S. S. bei atsakovų R. K., D. S. ir D. Z. 2021-06-22 sudarytą taikos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. T. Č. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 32 notarų biuro 2009-05-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. AK-2276) dalį, kurioje nurodoma, kad R. K., D. K. ir D. K. (toliau – atsakovai) paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro ir žemės sklypo priklausinys – „ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini)“; 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-03-20 „Pripažinimo tinkamu naudoti akto“ Nr. (101)-11.4-704 Nr. 3 punktą, kuriame tinkamu naudoti pripažintas „ūkio pastatas“ 2Jl/2, užstat. pl. 44,78 m2“; 3) panaikinti atsakovų vardu atliktą turto – ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. 1/12798; 4) priteisti solidariai iš atsakovų 5 000,00 Eur neturtinę žalą bei 5) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1 t., b. l. 53-63).
2. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais S. S. ir S. S. (toliau – tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais) reiškė reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 32 notarų biuro 2009-05-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, kurioje nurodoma, kad atsakovų paveldimą turtą sudaro ir žemės sklypo priklausinys – ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-03-20 Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-704 punktą Nr. 3, kuriame tinkamu naudoti pripažintas „ūkio pastatas“ 2Jl/2, užstat. pl. 44,78 m2“; 3) panaikinti atsakovų vardu atliktą ūkio pastato (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. 1/12798 (2 t., b. l. 186-188).
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-06-23 teisme gautas ieškovės, atsakovų ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti 2021-06-22 sudarytą taikos sutartį (4 t., b. l. 60-61).
4. 2021-06-30 trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė nuomonę dėl taikos sutarties tvirtinimo, kurioje nurodė, kad taikos sutarties tvirtinimo klausimas turi būti sprendžiamas teismo nuožiūra. Atkreipė dėmesį, kad servitutas Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas pateikus notaro patvirtintą sutartį dėl servituto nustatymo žemės sklypui ir žemės sklypo planą. Prie taikos sutarties pateiktame plane servitutas ir jo vieta žemės sklype nepažymėta (4 t., b. l. 72-73).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-27 nutartimi atsisakė tvirtinti ieškovės, atsakovų ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais 2021-06-22 sudarytą taikos sutartį (4 t., b. l. 90-93).
6. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
6.1. Taikos sutarties 2 punkte ieškovė atsisako reikalavimų, pareikštų atsakovams, 3 punkte tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais atsisako reikalavimų, pareikštų atsakovams. Taikos sutarties 4 punktu šalys sprendžia klausimus ir modifikuoja teisinius santykius, kurie nėra bylos nagrinėjimo dalykas – nustato neterminuotą servitutą trečiojo asmens S. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, suteikiant teisę jai neatlygintinai naudotis atsakovų sklypo dalimi savo nuožiūra, įskaitant teisę atitverti jį tvora nuo atsakovams priklausančio sklypo, unikalus Nr. 0101-0006-0391, tiesti aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Nesant pareikšto reikalavimo dėl servituto nustatymo, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad servitutą nustatyti būtina, t. y. kad S. S. priklausantis žemės sklypas gali būti įvertintas kaip viešpataujantis ir ji negali, nenustačius servituto, tinkamai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu (jo dalimi). Neteikus į bylą su tokiu reikalavimu susijusių įrodymų, negali būti daroma išvada, kad taikos sutartis nepažeidžia viešosios tvarkos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
6.2. Taikos sutartimi servitutą prašantys nustatyti asmenys servituto plano (schemos) nepateikė, o siekia, kad būtų vadovaujamasi sklypų savininkų nepasirašytu ir Nacionalinėje žemės tarnybos teritoriniame skyriuje nederintu žemės sklypų ribų perdalijimo planu. Taikos sutartimi servituto turinys aiškiai nenustatytas, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio.
6.3. Iš taikos sutarties turinio neaišku, kokia forma šalys siekia nustatyti servitutą – teismo sprendimu ar notarine tvarka. Taikos sutarties 4 punkte numatytas susitarimas dėl servituto nustatymo ir 5 punkte numatytas šalių įsipareigojimas kreiptis į notarą dėl servituto nustatymo teisine prasme nepaaiškinamas, kadangi, remiantis taikos sutarties 4 punktu, patvirtinus taikos sutartį, servitutas būtų nustatytas teismo sprendimu. Iš taikos sutarties turinio neaišku, kokiais tikslais šalys siekia, kad notaras patvirtintų teismo procesinį sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė ir atsakovai prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti šalių 2021-06-22 sudarytą taikos sutartį (4 t., b. l. 114-117).
8. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi nagrinėjamiems klausimams:
8.1. Taikos sutartimi šalys susitarė, kokiu būdu bus baigtas ginčas – ieškovė ir tretieji asmenys atsisakys savo reikalavimų atsakovams, o atsakovai suteiks servitutą trečiajam asmeniui. Kadangi taikos sutarties šalys yra laisvos sutarti dėl tokių sąlygų, kurios joms yra priimtinos, jei šios sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, teismas negali kiškis į tokį susitarimą;
8.2. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, todėl teismas neturi spręsti, ar servitutas yra būtinas, ar ne;
8.3. Iš taikos sutarties teksto akivaizdu, kad taikos sutarties 4 punkte nurodyta taikos sutarties esminė sąlygą – atsakovų susitarimas su kitomis taikos sutarties šalimis suteikti nurodomą servitutą, 5 punkte nurodytas servituto nustatymo pagrindas – šalių sudaromas sandoris;
8.4. Šalys jau buvo pasirašiusios taikos sutartį kitomis sąlygomis, kurių teismas taip pat netvirtino, ieškojo galimo taikaus sprendimo būdo ir tai užtruko. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas išsprendė tik po 2 mėnesių. Nėra pagrindo teigti, kad šalys piktnaudžiauja procesu.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais S. S. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-27 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (4 t., b. l. 128-129). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Siekdamos taikiai išspręsti ginčą, šalys susitarė dėl ginčo užbaigimo ir susitarimo sąlygas įtvirtino taikos sutartyje. Taikos sutartimi šalys susitarė, kokiu būdu bus baigtas ginčas – ieškovė ir tretieji asmenys atsisakys reikalavimų atsakovams, už tai atsakovai suteiks servitutą trečiajam asmeniui.
3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė atskirąjį skundą spręsti atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir argumentus teismo nuožiūra (4 t., b. l. 146-148). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Byloje nesant pareikštų reikalavimų dėl servituto nustatymo ir neteikus į bylą su tokiu reikalavimu susijusių įrodymų, negali būti daroma išvada, kad taikos sutartis nepažeidžia viešosios tvarkos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Servituto turinį lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita;
10.2. Neaišku, ar servitutas nustatomas teismo, ar tvirtinamas sutartimi. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai – nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose;
10.3. Iš taikos sutarties turinio neaišku, kokia forma šalys siekia nustatyti servitutą – teismo sprendimu ar sutartine tvarka. Taikos sutarties 4 punkte numatytas susitarimas dėl servituto nustatymo, o 5 punkte numatytas šalių įsipareigojimas kreiptis į notarą dėl servituto nustatymo. Atskirajame skunde nurodoma, kad 4 punkte nurodomas susitarimas yra taikos sutarties šalių valios išraiška, o 5 punkte įtvirtinama, kad šalys kreipsis į notarą dėl servituto sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-27 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti ieškovės, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir atsakovų 2021-06-22 sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).
8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialieji teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2021-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021).
9. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įstatymai nedraudžia šalims taikos sutartyje susitarti ir dėl papildomų įsipareigojimų, inter alia, dėl priešpriešinių, kurie tiesiogiai nepatenka į byloje sprendžiamo ginčo dalyką, bet būtini tam, kad šalys galėtų išspręsti ginčą taikiai, t. y. sudarydamos taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
10. Apeliantai atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad taikos sutartis negali būti tvirtinama, kadangi šalys susitarė dėl reikalavimų, kurie nebuvo reiškiami byloje. Apeliantas nurodė, kad šalys susitarė, kokiu būdu bus baigtas ginčas, šalys yra laisvos susitarti dėl tokių sąlygų, kokios joms yra priimtinos, jeigu jos neprieštarauja viešajai tvarkai, teismas į tokį susitarimą kištis negali. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais sutinka.
11. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2021-06-22 sudarytos taikos sutarties 2 punkte ieškovė atsisakė visų savo reikalavimų byloje; 3 punkte visų savo reikalavimų byloje atsisakė tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais. Šalys taikos sutarties 4 ir 5 punktuose susitarė dėl įsipareigojimo atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dydžio daliai, neterminuoto servituto nustatymo trečiajam asmeniui S. S. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 62, DOK-121034). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme reikalavimai dėl servituto nustatymo/įpareigojimo nustatyti servitutą pareikšti nebuvo. Tačiau, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (žr. 8-9 punktus), dėl taikos turinio sprendžia pačios šalys, taikos sutartimi nedraudžiama susitarti dėl įsipareigojimų, dėl kurių byloje nebuvo reiškiami reikalavimai. Ginčo šalys yra laisvos susitarti dėl tokių sąlygų, kurios joms yra priimtinos, jei jos neprieštarauja viešajai tvarkai ir teismas negali kištis kokiu būdu ir apimtimi šalys išspręs ginčą. Sudarydamos ir pasirašydamos taikos sutartį šalys patvirtino, kad sutartyje numatyti šalių įsipareigojimai atitinka jų teises ir interesus, yra priimtini šalims, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad šalys taikos sutartyje negalėjo susitarti dėl įsipareigojimų, dėl kurių reikalavimai nagrinėjant bylą nebuvo reiškiami, juo labiau, kad byloje nėra nustatyta, jog ji prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.
12. Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nesant pareikšto reikalavimo dėl servituto nustatymo, teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad servitutą nustatyti būtina. Apeliantai nurodė, kad teismas neturi spręsti, ar servitutas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais sutinka.
13. CK 4.125 straipsnyje nustatyta, kad sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas. Įstatyme nėra numatyta, kad servitutas turi būti būtinas, ir kad be tokio servituto viešpataujančiojo daikto savininkas negalės naudotis savo sklypu. Sandoriu gali būti nustatomas ir toks servitutas, kuris tik pagerina viešpataujančiojo daikto savininko galimybes naudotis daiktu. Pačios šalys, sudarydamos taikos sutartį, sprendžia dėl servituto reikalingumo ir jo apimties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog nagrinėjamu atveju atsisakymas sudaryti taikos sutartį, argumentuojant servituto sudarymo tikslingumu bei būtinumu, nėra pakankamas pagrindas netvirtinti taikos sutarties.
14. Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad iš taikos sutarties turinio neaišku, kokia forma šalys siekia nustatyti servitutą – teismo sprendimu ar notarine tvarka. Apeliantai nurodė, kad taikos sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad servitutas bus nustatomas tarp šalių sudarant notarinį sandorį. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais sutinka.
15. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad taikos sutarties 4 punktu atsakovai jiems priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dydžio daliai, kuri 2019-09 Žemės sklypų ribų perdalijimo plane pažymėta kaip „atidalijamos teritorijos dalys“ (tarnaujantis daiktas), nustato neterminuotą servitutą S. S. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), suteikiant teisę S. S. neatlygintinai naudotis šia sklypo dalimi savo nuožiūra pagal jos paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant teisę atitverti jį tvora, tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas; taikos sutarties 5 punktu atsakovai ir S. S. susitarė per 14 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši taikos sutartis įsiteisėjimo, kreiptis į notarą dėl servituto sutarties pagal sutarties 4 punkte nurodytas sąlygas, sudarymo (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 62, DOK-121034). Iš taikos sutarties teksto matyti, kad taikos sutarties 4 punkte yra nurodyta esminė taikos sutarties sąlyga – įsipareigojimas nustatyti servitutą, o taikos sutarties 5 punkte nurodytas esminės taikos sąlygos įgyvendinimo būdas – notarinio sandorio sudarymas. Taigi, servituto nustatymo būdas – notarinio sandorio sudarymas – yra aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas taikos sutarties 5 punkte. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad iš taikos sutarties turinio neaišku, kokia forma šalys siekia nustatyti servitutą.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu teismas atsisakė patvirtinti taikos sutartį, nepakankami tam, kad netenkinti šalių prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, o aplinkybių, jog sudaryta taikos sutartis gali pažeisti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, imperatyvias įstatymo nuostatas ar viešąjį interesą, byloje nenustatyta.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina, perduodant sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-27 nutartį panaikinti ir perduoti 2021-06-22 sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.