- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- 1A-159-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00254-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Gytis Večerskas, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius
Teisėjas Raimundas Krušinys Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-348/2015;
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00254-2014-0;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 6 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1d. nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2014 02 20 iki 2014 10 20.
A. S. pagal BK 213 str. 1d. išteisintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nustatyta, kad A. S. 2014 m. vasario 20 d., 21,00 val., savo sandėliuke, esančiame pirmos laiptinės rūsyje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotines medžiagas - kanapių antžemines dalis, kurių kiekis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas, tačiau ne mažiau kaip 67,2235 g, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti (duomenys neskelbtini) mieste ( nors ši aplinkybė - (duomenys neskelbtini), vėlesnėje nuosprendžio aprašomojoje dalyje pašalinta), kuomet įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai narkotines medžiagas - kanapių antžemines dalis, kurių bendras kiekis yra 67,2235 g, o jose esančios veikliosios, psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) - koncentracija yra nuo 5,0% iki 13,1%.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas, aptardamas veikos kvalifikavimą ir įrodymų vertinimą, pasisakė, kad A. S. paaiškinimus paneigia rastas kaltinamojo rūsyje narkotinių medžiagų, kitų daiktų bei daiktinių įrodymų kiekis, tačiau, apelianto nuomone, teismas, vertindamas rastų narkotinių medžiagų kiekį, padarė neteisingas ir jokiais įrodymais nepagrįstas išvadas. Apeliantas nurodė, kad rastas narkotines medžiagas įsigijo ir vartojo tik asmeniškai. Nurodė, kad į keletą popierinių paketėlių suvyniodavo ne daugiau kaip po 1 g. kanapių tam, kad jos geriau džiūtų ir jas rūkė keletą kartų per dieną.
Apeliantas nurodo, kad rastas kanapių kiekis yra artimas nedideliam kiekiui, o vartojimo prasme, yra vieno asmens suvartojamas per vieną mėnesį. A. S. teigimu, visi teismo išvardinti duomenys rodo tik apelianto priklausomybę nuo minėtos narkotinės medžiagos, tačiau nepatvirtina apelianto tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Apeliaciniame skunde teigiama, jog net pareigūnas T. R. tegalėjo patvirtinti, kad duomenų, patvirtinančių jog A. S. anksčiau platinęs narkotines medžiagas, teismui pateikti negali.
A. S. teigia, kad teismas dėl nesuprantamų priežasčių išskiria ir kaip tikslą platinti grindžia medinėje dėžutėje rastomis monetomis. Apelianto nuomone, bylos medžiaga neleidžia daryti tokių prielaidų.
Nuteistojo A. S. gynėjas – advokatas Vaidas Paltanavičius skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skunde nurodo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo paneigta kaltinamojo versija, jog narkotikus jis neteisėtai įgijo sau asmeniniam vartojimui. Advokato teigimu, neįrodžius tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, nusikalstama veika iš BK 260 str. 1 d. privalėjo būti perkvalifikuota į BK 259 str. 1 d.
Nuteistojo gynėjo teigimu, spręsdamas dėl tikslo platinti narkotines medžiagas, teismas neatsižvelgė į tai, kad A. S. narkotines medžiagas vartoja pats, jis anksčiau nėra platinęs narkotinių medžiagų, nebuvo susitaręs su vartotoju, ir nuosprendį grindė tik prielaidomis ir spėjimais.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas išvadą dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas motyvavo narkotinių medžiagų ir kitų daiktų bei daiktinių įrodymų kiekiu, tačiau, apelianto teigimu, šie teismo motyvai ne tik, kad nėra įtikinami, tačiau priešingai nei nurodo teismas, jie pagrindžia tik vienintelę aplinkybę – tai yra, kad asmuo vartoja narkotines medžiagas.
Skunde taip pat nurodyta, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių argumentų susirašinėjime įvardintas „zyzukes“ priskirti narkotinėms medžiagoms. Apelianto teigimu, net ir pats teismas daro tik prielaidą, kad tai galimai narkotinės medžiagos – kanapės. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog teisiamojo posėdžio metu susirašinėjimo iniciatoriai net nebuvo apklausti dėl žinučių turinio.
Apeliaciniame skunde ginčijama ir teismo nustatyta aplinkybė, jog sulaikyti P. D. ir R. B. prieš tai vartojo kanapių. Skunde teigiama, jog nebuvo nustatinėjamas sulaikytų asmenų apsvaigimo laipsnis, teismo posėdžio metu apklaustas specialistas prarodė tik apie bendruosius karboksi rūgšties susidarymo principus ir aiškiai pabrėžė, kad pėdsakai organizme išlieka iki 3 mėnesių, nei vienas iš sulaikytųjų nenurodė, kad prieš sulaikymą būtų vartojęs narkotines medžiagas.
Skunde taip pat keliamas klausimas dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo ir pagrindo pripažinti tinkamu įrodymu, įvykio vietos apžiūros protokolą. Skunde nurodoma, jog įvykio vietos apžiūra atlikta tik dalyvaujant policijos pareigūnams, tačiau minėta apžiūra atlikta vadovaujantis ne apžiūros kaip procesinio veiksmo, bet kratos principais, tai yra, į minėtą sandėliuką patekta jėga, asmenys sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą, savininkas ne tik nėra išreiškęs sutikimo apžiūrėti minėtą patalpą, bet joje net nedalyvavo. Skunde taip pat pažymėta, jog pareigūnas T. R. negalėjo pateikti duomenų, patvirtinančių, kad A. S. platina narkotines medžiagas.
Skunde pažymėta, jog E. N. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teisiamajame posėdyje nedalyvavo, tad, advokato teigimu, teismas galėjo pagarsinti tik ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus ir jais vadovautis, tačiau teismas pagarsino ir kaip įrodymus vertino ir policijos pareigūnams duotus parodymus, kurių patikimumas jau buvo patikrintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tad šie duomenys, gynėjo teigimu, savarankiškos įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį neturi.
Advokatas skunde taip pat pažymi, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas skyrė aiškiai per griežtą bausmę asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdžiu metu gynėjas prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas tenkintinas, jo gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. S. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis ( LAT nutartys 2K - 281/2014, 2K- 64/2008). Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, t. y. vertinant ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog A. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pripažinta remiantis narkotinių medžiagų, kitų daiktų bei daiktinių įrodymų kiekiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtus įrodymus turi patvirtinti kitos bylos aplinkybės. Šiuo atveju, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, darytina išvada, kad jokių kitų patikimų A. S. kaltės įrodymų turėjus tikslą platinti narkotines medžiagas, byloje nėra.
Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis A. S. nuo pat pirmos apklausos neigė turėjęs tikslą platinti narkotinę medžiagą. Viso bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu ginčijo subjektyvųjį požymį – tikslo platinti šias medžiagas buvimą, teigdamas, kad narkotines medžiagas įgijo savo poreikiamas, o ne turėdamas tikslą platinti. A. S. 2014-02-21 apklausiamas kaip įtariamasis parodė, jog jis būdamas (duomenys neskelbtini), paskambino pažįstamam pravarde Ž. ir susitarė susitikti. Pastarasis rūkė kanapes. A. S. paklausė, ar gali ir jam Ž. parūpinti kanapių. Antrą kartą susitikus prie (duomenys neskelbtini) su Ž., jis pasakė, kad gali parūpinti kanapių. Ž. su savimi atsivežė kanapių. Jie susitiko prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini). Jis įsėdo į Ž. automobilį ir padavė 2000 Lt, o Ž. jam davė užspaudžiamą maišelį su kanapėmis. Grįžęs namo kanapes pasidėjo rūsio sandėliuke, nuo kurio raktus turi tik jis vienas. Po to tas kanapes jis kas dieną po porą kartų rūkydavo. Rūkydavo vienas ir niekam nedavė ir nevaišino. Tam tikslui kanapes ir įsigijo. Apie jo turimas kanapes nežinojo nei šeimos nariai nei kiti asmenys (t. 1, b. l. 171-173). 2014-05-23 papildomai įtariamuoju apklaustas A. S. liko prie anksčiau duotų parodymų. Analogiškus parodymus nuteistasis davė ir teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 165–169).
Įrodymų patikrinimui, apylinkės teismas perskaitė liudytojo E. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apklausė jį teismo posėdžio metu. E. N. parodymai yra prieštaringi. Aukštesnysis teismas minėto liudytojo parodymus vertina kritiškai ir pažymi, kad liudytojas E. N. yra neįgalus – jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, todėl teismas vertina jo parodymus kaip nepatikimus. Kaip matyti iš nuosprendžio, tai apylinkės teismas šio liudytojo parodymais taip pat nesivadovavo, juos pagarsino įrodymų patikrinimui. Pažymėtina ir tai, kad nei vieno liudytojo parodymais nebuvo nustatyta, kad asmenys pirko narkotines medžiagas – kanapes pas A. S.. Liudytojas E. R. parodė, kad iš A. S. kanapių nepirkęs, pas jį sandėliuke nebuvęs. Liudytojas P. D. parodė, kad būnant sandėliuke, nei jis, nei kaltinamasi, nei Rytis kanapių nerūkė. Jis iš A. S. kanapių nepirkęs. Ar A. S. turėjo kanapių, nematė. Ar A. S. prekiauja kanapėmis, nežino. Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamojo rūsio sandėliuke nėra buvęs. Iš A. S. narkotinių medžiagų (kanapių) nėra pirkęs ir nieko apie tai nežino. Liudytojas R. B. parodė, kad uždraustų daiktų rūsyje nematė. Marichuanos, t.y., kanapių yra rūkęs anksčiau. Paskutinį kartą - prieš kokias penkias dienas iki sulaikymo. Iš ko pirko, pasakyti negali. Rūsyje būdami kanapių nerūkė ir alkoholio nevartojo. Iš A. S. kanapių nepirkęs ir nieko apie tai nežino. Liudytojas T. R., dirbantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuoto nusikalstamumo skyriuje, parodė, jog duomenų, patvirtinančių, kad A. S. anksčiau yra platinęs narkotines medžiagas, teismui pateikti negali. Atsižvelgiant į tokius parodymus, negalima daryti kategoriškos išvados, jog A. S. turėjo tikslą platinti ir platino narkotines medžiagas.
Pažymėtina ir tai, kad nors apylinkės teismas išskiria susirašinėjimo SMS žinutėmis informaciją, tačiau šiuo atveju nėra jokių argumentų susirašinėjime įvardintas „zyzukes“ priskirti narkotinėms medžiagoms. Atkreiptinas dėmesys, jog teisiamojo posėdžio metu susirašinėjimo iniciatoriai net nebuvo apklausti dėl žinučių turinio ir ši aplinkybė nebuvo išsamiai tiriama.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažindamas A. S. veiksmuose buvus tikslą platinti narkotines medžiagas, nepagrįstai nesivadovavo in dubio pro reo principu, reikalaujančiu visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai, ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą šioje byloje.
Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio, teismas išvadą, kad A. S. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tisklą jas parduoti ar kitaip platinti, pagrindė iš esmės vien narkotinių medžiagų ir kitų daiktų bei daiktinių įrodymų kiekiu, tačiau tinkamai neįvertino kitų svarbių aplinkybių, taip pat turinčių reikšmės sprendžiant apie asmens tikslo platinti narkotines, psichotropines medžiagas buvimą, būtent: rastų draudžiamų medžiagų rūšies (buvo įgytos jaunimo tarpe paplitusios psichoaktyvios medžiagos – kanapių dalys), taip pat tą faktą, kad nuteistasis prisipažino, kad kanapes rūko nuo seniau, per dieną rūkydavo 2 – 3 kartus, anksčiau dėl panašaus pobūdžio veikų padarymo neteistas, be to, teismas iš esmės nepaneigė nuteistojo versijos, kad narkotines medžiagas jis pirkdavo vartoti sau, o svarstykles naudojo įgytas medžiagas dozuoti mažesniais kiekiais, kanapes į kelis pakelius buvo sudėjęs dėl to, kad jos pradžiūtų.Vien tai, kad pas A. S. rastos svarstyklės, prietaisai kanapių rūkymui ir kanapių smulkintuvai, šiuo konkrečiu atveju nesuteikė apylinkės teismui neabejotino pagrindo spręsti, kad A. S. įgydamas ir laikydamas narkotines medžiagas turėjo tikslą jas platinti, nes kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės tokį tikslą paneigia ir sukelia pagrįstų abejonių, neleidžiančių daryti patikimų išvadų dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo ( BK 260 straipsnio 1 dalis).
Apibendrindama tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra neginčytinų ir patikimų įrodymų, jog A. S. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones, konstatuoja, jog A. S. veiksmuose nenustačius subjektyviosios neteisėtos veikos požymio – tikslo parduoti narkotines medžiagas, A. S. nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nustatyti faktiniai duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog A. S. veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies sudėtį. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Taigi tiek BK 259 straipsnyje, tiek 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo parduoti ar platinti narkotines arba psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas), todėl kaltininko veikos tikslas turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas.
Kaip jau minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog A. S. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, tačiau byloje neginčytinai nustatyta, to neneigia ir pats A. S., kad jis sandėliuke laikė savo reikmėms (sau rūkymui) narkotines medžiagas - kanapes. Jas įgijo prieš kelis mėnesius iš nepažįstamo asmens (duomenys neskelbtini) mieste. Kanapes rūko nuo seniau. Per dieną rūkydavo po 2-3 kartus. Į kelis pakelius buvo sudėjęs kanapes dėl to, kad jos pradžiūtų, o kitas laikė stiklainyje. Sulaikymo dieną jis vienas rūsyje anksčiau rūkė kanapes, dėl to pareigūnai sulaikymo metu galėjo jausti jų kvapą.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta A. S. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 259 straipsnio 1 dalį (BPK 256 str. 4 d.), nustatant, jog A. S. 2014 m. vasario 20 d., 21,00 val., savo sandėliuke, esančiame pirmos laiptinės rūsyje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotines medžiagas - kanapių antžemines dalis, kurių kiekis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas, tačiau ne mažiau kaip 67,2235 g, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, kuomet įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai narkotines medžiagas - kanapių antžemines dalis, kurių bendras kiekis yra 67,2235 g, o jose esančios veikliosios, psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio)- koncentracija yra nuo 5,0% iki 13,1%.
Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš kaltinimo kaip neįrodytą šalina aplinkybę, jog A. S. turėjo tikslą narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau tame pačiame nuosprendyje teismas minėtą aplinkybę nustato ( aprašomosios dalies nustatomoje dalyje). Pažymėtina, kad viena ir ta pati aplinkybė nuosprendyje negali būti ir nustatoma, ir šalinama.
Teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog nepašalintos abejonės dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo ir pagrindo pripažinti tinkamu įrodymu įvykio vietos apžiūros protokolą. Minėtas eismo įvykio vietos apžiūros protokolas teismui abejonių nekelia, todėl apylinkės teismas nepadarė pažeidimo juo vadovaudamasis.
A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimas. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes.
A. S. anksčiau teismo neteistas. Padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, kuris šiuo metu labai plinta valstybėje ir yra pavojingas visuomenei, ypač jaunimui. Nedirbo. Anksčiau baustas už KET pažeidimus, bet nuobaudos negalioja. Atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 41str., 54str., 61 str. numatytas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, jog asmuo anksčiau teismo neteistas, kaltinamajam skirtina artima bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmė.
Esant tokiom aplinkybėm, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ( LR BPK 328 str. 1p., 2p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nusprendžia:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1dalį, pakeisti:
A. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1dalį, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus ir 14 (keturiolika) dienų.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsnio 1dalimi, 2dalimi, į paskirtą bausmę A. S. įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2014 02 20 iki 2015-03-06.
Laikyti A. S. atlikus paskirtą bausmę ir jį nedelsiant paleisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.