Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-02-21 · Civilinė byla Nr. 2-129/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-21
Bylos Nr.
2-129/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Vigintas Višinskis (pran.), Danutė Milašienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rūteda“, uždarosios akcinės bendrovės „Klaitera“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Okeaninių konteinerių servisas“
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-129/2008Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Rūteda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Klaitera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-14-123/2007 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Rūteda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Klaitera“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Okeaninių konteinerių servisas“ dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Okeaninių konteinerių servisas“ priešieškinį dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai UAB „Rūteda“ ir UAB „Klaitera“ kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ 184 227,38 Lt nuostolių ieškovo UAB „Klaitera“ naudai ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas UAB „Rūteda“ yra reeksportuotojas, įvežantis konteineriuose cheminius produktus ir vėliau juo išvežantis iš Lietuvos. Cheminiams produktams įvežti UAB „Rūteda“ naudojasi tarptautinės kompanijos „Hapag-Lloyd Container Linie“ Gmbh atstovo Lietuvoje – atsakovo paslaugomis. Ieškovas UAB „Klaitera“ yra mokėtojas pagal atsakovo ieškovui UAB „Rūteda“ pateikiamas sąskaitas, nors paslaugos gavėjas yra UAB „Rūteda“. Atsakovas ieškovui UAB „Rūteda“ 2004 m. vasario 4 d. pranešė, jog UAB „Rūteda“ yra skolinga atsakovui 40 784 USD už konteinerių prastovas, todėl terminale stovintys konteineriai nebus atiduoti, kol nebus sumokėta skola, t.y. pranešė, kad konteineriai yra sulaikomi. Ieškovas UAB „Klaitera“ pateikė garantinį raštą, kad apmokės skolą ir ją mokėjo. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai sulaikė 14 konteinerių, skirtų UAB „Rūteda“. Konteineriams išvežti ieškovas UAB „Klaitera“ buvo sudaręs sutartį su RAB „MP Sbit Avto“ dėl vežimo vilkikais paslaugų teikimo. RAB „MP Sbit Avto“ atsiuntė vilkikus į Lietuvą, tačiau dėl konteinerių sulaikymo ieškovas negalėjo jų išvežti, todėl turėjo atšaukti vilkikus ir privalo sumokėti RAB „MP Sbit Avto“ baudą - 251 363,84 Lt. Kadangi prievolė mokėti baudą UAB „Klaitera“ atsirado dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas turi atlyginti šiuos ieškovo nuostolius, kurie, atlikus įskaitymą, yra 184 227,38 Lt.

Atsakovas UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovo UAB „Klaitera“ priteiti 72 240,98 Lt skolas už konteinerių sandėliavimą ir konteinerių prastovas, priteisti 6 362,32 Lt palūkanų už praleistą terminą prievolei įvykdyti, procesines palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog UAB „Klaitera“ priimdavo UAB „Rūteda“ adresuotą krovinį, todėl jam pereidavo visos teisės ir pareigos, susijusios su krovinio sandėliavimu ir atsiėmimu. Ieškovui UAB „Klaitera“ praleidus konteinerių nemokamo sandėliavimo terminus laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 2 d. iki 2004 m. vasario 13 d., 2004 m. vasario 18 d. buvo išrašyta ir pateikta sąskaita Nr. 00582 dėl 115 501,94 Lt sumokėjimo. Ieškovas UAB „Klaitera“ garantiniu raštu įsipareigojo per 6 savaites sumokėti skolą ir vykdydama šį įsipareigojimą sumokėjo 58 627,80 Lt. Ieškovui UAB „Klaitera“ toliau nesilaikant krovinių atsiėmimo ir sumokėjimo už konteinerius pareigų už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 3 d. iki 2004 m. balandžio 13 d. susidariusi skola, įvertinus ieškovo sumokėtą sumą, buvo 72240,98 Lt, kuri ir priteistina iš ieškovo UAB „Klaitera“.

Šalys pasirašė taikos sutartį, kuria ieškovai pripažino priešieškinio reikalavimus dėl 70 688,72 Lt sumos ir įsipareigojo sumokėti skolą iki 2007 m. lapkričio 5 d., o atsakovas atsisakė kitų reikalavimų ir šalys sutarė neatlyginti bylinėjimosi išlaidų viena kitai.

Klaipėdos apygardos teismas, neatvykus ieškovams (jų atstovui) į teismo posėdį ir atsakovui prašant priimti sprendimą už akių, 2007 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo UAB „Klaitera“ ieškinį dėl 184 227,38 Lt nuostolių priteisimo atmetė. Bylos dalį pagal atsakovo priešieškinį teismas nutraukė ir dėl šios dalies patvirtino taikos sutartį, kuria: 1) ieškovas pripažino priešieškinį ir įsipareigojo sumokėti atsakovui 70 688,72 Lt iki 2007 m. lapkričio 5 d.; 2) atsakovas atsisakė kitų reikalavimų; 3) dėl šios bylos dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų šalys nutarė viena kitai nekompensuoti. Taip pat teismas nutarė priteisti atsakovui iš ieškovų 3 540 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas, sulaikydamas konteinerius, atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovas turėjo teisėtą pagrindą sulaikyti konteinerius, nes ieškovas UAB „Klaitera“ buvo skolingas ir apie šią skolą ieškovui buvo žinoma. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė nuostolių buvimo fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių, nepateikė RAB „MP Sbit Avto“ reikalavimo ar pretenzijos dėl prastovų apmokėjimo bei įrodymų apie tai, kad buvo apmokėta sąskaita dėl prastovų. Be to, ieškovų minimi vilkikai nebuvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau tekste – VSAT) saugojimo aikštelėje, o buvo naudojami nuo 2004 m. balandžio 25d. iki 2004 m. gegužės 10 d., todėl ieškinys dėl nuostolių priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai UAB „Rūteda“ ir UAB „Klaitera“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, jog ieškovų atstovas dalyvavo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje vykusiame procesiniame veiksme pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą atstovaudamas fiziniam asmeniui, sprendžiant klausimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Į teismo posėdį turėjo vykti tik ieškovų atstovas, tačiau, šiam negalint susisiekti su ieškovais, niekas neatvyko į teismo posėdį. Neatvykimo priežastys yra svarbios, todėl sprendimas už akių naikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas. Teismas sprendime nepagrįstai teigia, jog atsakovas pagrįstai sulaikė konteinerius, nes ieškovas buvo skolingas ir tai žinojo. Ieškovas UAB „Klaitera“ buvo pateikęs prievolės įvykdymo užtikrinimą (garantinį raštą), todėl atsakovas negalėjo naudotis daikto sulaikymo teise (CK 4.235 str.). Sulaikymas, kaip savigynos teisė, turi atitikti pažeidimo pobūdį ir neperžengti savigynos ribų, todėl, esant garantijai, ribos buvo peržengtos ir ieškovai patyrė didelių nuostolių. Teismas taip pat neteisus teigdamas, jog neįrodytas nuostolių buvimo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Chemines medžiagas buvo ketinama pervežti ieškovo iš vežėjo RAB „MP Sbit Avto“ iš anksto užsakytais vilkikais. Ieškovui UAB „Klaitera“ negalint pasinaudoti vilkikais reikėjo mokėti sutartinę 251 363,84 Lt baudą vežėjui RAB „MP Sbit Avto“ už 14 vilkikų prastovą laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 26 d. iki 2004 m. gegužės 8 d. Teismas nepagrįstai reikalavo, jog ieškovas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šios baudos sumokėjimo faktą. RAB „MP Sbit Avto“ buvimas UAB „Klaitera“ kreditorių sąraše ir realus vilkikų atvykimas yra pakankami įrodymai, kad ši sutartis tarp šalių yra realus sandoris ir turi būti vykdomas. Nepriklausomai nuo apmokėjimo fakto iš sutarties kylanti RAB „MP Sbit Avto“ reikalavimo teisė ieškovui UAB „Klaitera“ yra pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. sausio 10 d. nutartimi atmetė ieškovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teismas nutartyje nustatė, kad teismas su atsakovo bei ieškovų atstovais iš anksto, 2007 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu, suderino 2007 m. lapkričio 5 d. įvyksiančio teismo posėdžio datą ir laiką. Atstovas turėjo pareigą pranešti atstovaujamajam apie teismo posėdžio datą ir laiką (CPK 118 str., 133 str.). Ieškovų atstovas ir ieškovai buvo sutarę, kad 2007 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje dalyvaus tik ieškovų atstovas, todėl ieškovams taip pat buvo žinoma apie 2007 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio datą ir laiką. Apie 2007 m. lapkričio 5 d. teismo posėdį ieškovų atstovas žinojo iš anksto, o dėl atstovavimo klientui Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje susitarė 2007 m. lapkričio 5 d., t. y. teismo posėdžio dieną, be to, procesinis veiksmas, kuriame turėjo dalyvauti ieškovų atstovas, neįvyko. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo pateiktas, iki teismo posėdžio teismas informuotas nebuvo. Atžvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovų atstovas, turėdamas pareigą ir realią galimybę informuoti teismą apie neatvykimo į teismo posėdį priežasties svarbą, to iki teismo posėdžio pradžios nepadarė, todėl manė, jog ieškovų atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties ir be svarbios priežasties neinformavo teismo apie nedalyvavimą teismo posėdyje, todėl panaikinti 2007 m. lapkričio 5 d. teismo sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės nėra pagrindo. Be to, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovų atstovas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir piktybiškai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, nes bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ieškovų atstovo prašymu, teismo nustatytu terminu patikslinto ieškinio nepateikė, o patikslintas ieškinys buvo pateiktas pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės 2007 m. lapkričio 5 d.

Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2004 m. vasario 20 d. garantiniu raštu buvo įsipareigojęs apmokėti atsakovo 2004 m. vasario 18 d. sąskaitą Nr. 00582. Ieškovui UAB „Klaitera“ nutraukus skolos mokėjimą garantiniame rašte nustatytais terminais ir tvarka, šio garantinio rašto teismas nelaikė adekvačiu ieškovo prievolės įvykdymo užtikrinimu CK 4.235 straipsnio prasme, todėl, teismo nuomone, atsakovas pagrįstai sulaikė ieškovui skirtus 14 konteinerių. Ieškovui pateikus patvirtinimą, kad sutinka apmokėti atsakovo pateiktas 2004 m. vasario 18 d., 2004 m. kovo 19 d., 2004 m. balandžio 19 d. sąskaitas, 2004 m. gegužės 8 d. atsakovas sulaikytus konteinerius grąžino ieškovui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo pagrindą sulaikyti konteinerius, atsakovo veiksmai buvo teisėti, todėl atmetė ieškovų argumentus dėl neteisėto 14 konteinerių sulaikymo. Ieškovams nepateikus naujų įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, kad atsakovas neteisėtai sulaikė ieškovui skirtus konteinerius, teismas neturėjo pagrindo manyti, jog byla išspręsta neteisingai.

Ieškovų reikalavimą priteisti žalą, atsiradusią tarp UAB „Klaitera“ ir RAB „MP Sbit Avto“ 2004 m. sausio 12 d. sudarytos krovinių pervežimo transportu sutarties bei jos pagrindu pateiktos 2004 m. gegužės 31 d. sąskaitos Nr. TO80/04 pagrindu, teismas atmetė. Teismas minėtos sutarties sąlygas vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą. Ieškovų pateikto papildomo dokumento teismas nelaikė nauju įrodymu, patvirtinančiu ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Teismo nuomone, ieškovai nepateikė: naujų įrodymų, pagrindžiančių nuostolių buvimo faktą; įrodymų, kad apmokėjo 2004 m. gegužės 31 d. UAB „MP Sbit-Avto“ pateiktą sąskaitą; įrodymų, kad konteinerių pervežimo užsakymas buvo atšauktas; tai kad pervežimo buvo atsisakyta. Konteineriai 2004 m. gegužės 8 d. buvo perduoti UAB „Klaitera“, 2004 m. gegužės 9 d. perkrauti į RAB „MP Sbit-Avto“ vilkikus ir 2004 m. gegužės 9 d. išvyko iš Lietuvos, todėl RAB „MP Sbit-Avto“ neturėjo pagrindo pateikti 2004 gegužės 31 d. sąskaitą, nes, pagal 2004 m. sausio 12 d. krovinių pervežimo automobilių transportu sutarties 7 punktą, baudą ieškovas turėtų mokėti, jei jis atšauktų pervežimo paraišką arba atsisakytų pervežimo pakrovimo dieną. Argumentą, kad VSAT pateikta informacija yra neišsami, iškreipta, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė, kad egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės naikinti sprendimą už akių, todėl atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalies argumentai

Ieškovai UAB „Rūteda“, UAB „Klaitera“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Apeliantai nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta dėl šių motyvų:

Peržiūrint sprendimą už akių teismui nepakanka konstatuoti tik šalies neatvykimo į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių nebuvimą, privaloma vertinti pareiškėjo įrodymus ir argumentus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Įrodymai ir argumentai, turintys reikšmę priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, vertintini prioritetiškai neatvykimo į teismo posėdį priežasčių atžvilgiu. Teismas neteisingai vertino neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Teismo posėdžio dieną – 2007 m. lapkričio 5 d. ieškovų atstovas advokatas H. Mackevičius dalyvavo prokuratūroje vykstančiame procesiniame veiksme ikiteisminio tyrimo byloje ginamojo prašymu, sprendžiant klausimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokuratūroje procesinio veiksmo atlikimas buvo nukeltas 14 valandai ir užsitęsė iki 14 valandų 30 minučių, todėl advokatas nespėjo atvykti į teismo posėdį. Teismo argumentas, kad baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, neturi reikšmės, nes po advokato konsultacijų ginamasis pakeitė savo poziciją dėl proceso baigimo baudžiamuoju teismo įsakymu, todėl nebuvo atliktas joks procesinis veiksmas. Teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovai vilkino bylos nagrinėjimą, nes ieškovui taikos sutartimi pripažinus priešieškinį ir įsipareigojus sumokėti 70 688,72 Lt skolą, o atsakovui atsisakius kitų reikalavimų, liko nepatenkinti tik ieškovų reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo. Kadangi tik ieškovai suinteresuoti, kad jiems būtų atlyginti nuostoliai, todėl negalima teigti, jog ieškovai vilkino bylos nagrinėjimą. Atsakovas savo veiksmais parodė, jog konteinerių sulaikymas nepriklausė nuo prievolės įvykdymo užtikrinimo, būtent tuo pasireiškė konteinerių sulaikymo neteisėtumas. Konteineriai ieškovui buvo atiduoti 2004 m. gegužės 9 d. prisiėmus finansinius įsipareigojimus atsakovui, t.y. konteineriai buvo atiduoti nesumokėjus pinigų. Dėl šios aplinkybės negalima teigti, jog konteinerių sulaikymas nesusijęs su prievolės įvykdymo užtikrinimu, juo labiau kai buvo pateiktas garantinis raštas. Be to, priešieškinys buvo pateiktas tik po to, kai ieškovai kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo 2004 m. lapkričio 15 d., o ne pasibaigus skolos mokėjimo terminui – 2004 m. gegužės 4 d. Teismas suklaidino ieškovus sprendime už akių nurodydamas, kad ieškovas UAB „Klaitera“ nepateikė įrodymų (sutarčių), iš kurių būtų matyti pervežėjo vilkikų prastovos ir jų įkainiai, todėl ieškovai papildomai pateikė dokumentų kopijas. Iš sutarties 7 punkto matyti, kad, po patvirtinimo atšaukus paraišką, atsisakančioji šalis turi mokėti 400 EUR baudą už kiekvieną parą, todėl teismo teiginiai, jog nepateikti prastovų įkainiai, nepagrįsti. Be to, galiojanti sutartis turi įstatymo galią. Pagal sutartį RAB „MP Sbit Avto“ turi reikalavimo teisę ieškovui UAB „Klaitera“ dėl 251 363,84 Lt apmokėjimo, todėl teismas nepagrįstai reikalauja įrodymų, patvirtinančių, jog tokia suma buvo sumokėta RAB „MP Sbit Avto“. Teismas nenurodė argumentų, kodėl VSAT pateiktos informacijos nelaiko neišsamia ar iškreipta, todėl nepaneigė pareiškime išdėstytos pozicijos. Teismas analizavo, ar vilkikai kirto sieną 2004 m. balandžio 25 d. – 2004 m. balandžio 27 d., tačiau teismas turėjo analizuoti, ar vilkikai kirto valstybinę sieną prieš 2004 m. balandžio 25 d. ir po 2004 m. gegužės 10 d. Iš VSAT pateiktų duomenų matyti, kad vilkikas (valst. Nr. K 288 BC 39) įvažiavo į Lietuvą 2004 m. gegužės 8 d., tačiau nėra informacijos, ar šis vilkikas išvažiavo iš Lietuvos, ir nėra informacijos, ar jis nebuvo įvažiavęs anksčiau. Vilkikas (valst. Nr. M 763 AB 39) ir puspriekabė (valst. Nr. NV 717) atvyko į Lietuvą 2004 m. gegužės 1 d., todėl prastovos laikotarpiu buvo Lietuvoje. Vilkikas (valst. Nr. K 4848 TY 39) ir puspriekabė (valst. Nr. OL 616) atvyko į Lietuvą 2004 m. balandžio 28 d. Atsakovas neįrodė savo teiginio, jog vilkikai galėjo būti naudojami kitiems darbams atlikti. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir pasiliko prie sprendime už akių išdėstytos nuomonės.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, kai neatvyksta viena iš proceso šalių, esant šioms sąlygoms: jeigu šaliai, kuri neatvyko į teismo posėdį, yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; kai iš neatvykusios šalies nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodomos ir pagrindžiamos neatvykimo į teismo posėdį priežastys, kurias teismas pripažįsta svarbiomis; kai atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Tačiau būtina pabrėžti, kad CPK įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.

Neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę tą sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str.).

Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, kad apie šias priežastis į teismo posėdį neatvykusi šalis negalėjo laiku pranešti teismui ir kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str.).

Nagrinėjamoje byloje teismas atsakovo prašymu priėmė sprendimą už akių dėl neatvykusių į teismo posėdį ieškovų, neatvykimo į teismo posėdį priežastis laikydamas nesvarbiomis. Apeliantų teigimu, teismas neteisingai vertino ieškovų neatvykimo į teismo posėdį priežastis, nes tą pačią dieną, tuo pat metu, ieškovų atstovas advokatas H. Mackevičius dalyvavo prokuratūroje vykstančiame procesiniame veiksme ikiteisminio tyrimo byloje ginamojo prašymu, sprendžiant klausimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris vyko iki 14 valandų 30 minučių. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką, yra pabrėžęs šalies pareigos tinkamai informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį svarbą ir šios pareigos nevykdymo pasekmes: „Ne teismo pareiga aiškintis, kodėl neatvyko atsakovo atstovas, bet šis proceso dalyvis privalo informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį ir priežastis, dėl kurių į jį negali atvykti. Atsakovo atstovas šios įstatymo nustatytos pareigos nevykdė. Taigi teismas nežinojo atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir negalėjo įvertinti jų svarbos, todėl pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį turėjo teisę priimti sprendimą už akių.“ (LAT CBS 2007 m. balandžio 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K–3–151/2007)

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog su ieškovų atstovu dėl teismo posėdžio datos ir laiko (2007 m. lapkričio 5 d. 14 valandos) buvo sutarta iš anksto, o dėl atstovavimo klientui Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje ieškovų atstovas susitarė 2007 m. lapkričio 5 d., t. y. teismo posėdžio dieną. Iš Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros rašto (2 T., b. l. 152) matyti, kad prokuratūroje nebuvo atliekami jokie neatidėliotini baudžiamojo proceso veiksmai ir nėra duomenų, kad šių veiksmų nebuvo galima atlikti vėliau ar kitu būdu nebuvo galima atsisakyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ieškovų atstovas teismui nepateikė. Iki teismo posėdžio ieškovų atstovas neinformavimo teismo apie negalėjimą atvykti ir nenurodė priežasčių, kodėl negalėjo atlikti informavimo pareigos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų atstovas, turėdamas pareigą ir galimybes informuoti teismą apie negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis iki teismo posėdžio pradžios, to nepadarė, t. y. į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties ir be svarbios priežasties neinformavo teismo apie nedalyvavimą teismo posėdyje. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo manyti, jog ieškovų atstovas neatvyko dėl svarbių priežasčių, ir šiuo pagrindu panaikinti 2007 m. lapkričio 5 d. teismo sprendimo už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės.

Pažymėtina, jog ieškovams atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Advokatas gerai žino savo, kaip atstovo, teises ir pareigas, taip pat žino netinkamo pareigų vykdymo teisines pasekmes. Advokatas, prisiimdamas įsipareigojimus, turi juos tinkamai vykdyti, todėl ieškovai, manantys, jog patyrė nuostolių dėl jų atstovo netinkamo atstovavimo teisme, turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

Apeliantai teisūs teigdami, jog vien svarbių priežasčių dėl neatvykimo į teismo posėdį nebuvimas nėra pagrindas atsisakyti peržiūrėti teismo sprendimą už akių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog CPK 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, bei CPK 289 straipsnio antroji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama priimti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tais atvejais, kai jam yra pateikiami įrodymai, kad priimant sprendimą už akių buvo padaryta akivaizdi teismo klaida, taip pat tais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir pasisako dėl argumentų, susijusių su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir dėl įrodymų vertinimo ypatumų peržiūrint sprendimus už akių. Teismas yra nurodęs, jog „sprendimo už akių priėmimui, kaip specifiniam civilinio proceso teisės institutui, yra būdingi ir tam tikri byloje pateiktų įrodymų vertinimo ypatumai, taip pat ypatumai, susiję su tokio sprendimo turiniu, t. y. su CPK 288 straipsnio 4 dalyje būtina antra sąlyga – pareiškime turi būti nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi pareiškime turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti“ (LAT CBS 2007 m. balandžio 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K–3–151/2007) Taigi, pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam teismo sprendimui priimti.

CPK 285 straipsnio antroji dalis numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Tokia civilinio proceso įstatymo nuostata pagrindžia sprendimo už akių instituto tikslą - užtikrinti civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumą. Tačiau kartu šaliai suteikiama procesinė galimybė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti argumentus ir įrodymus, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Teismas privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tai yra savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik atvykusios šalies pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga.

Ieškovai kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė argumentus, kurie, jų manymu, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje vyksta ginčas dėl ieškovų nuostolių, patirtų atsakovo veiksmais (konteinerių sulaikymo) ieškovams atšaukus RAB „MP Sbit Avto“ vilkikus, atlyginimo. Apeliantai nurodo, jog už vilkikų prastovas ir atšaukimą turės mokėti sutartines baudas bendrovei RAB „MP Sbit Avto“.

Apeliantų argumentai, kad VSAT pateikta informacija nepakankamai išsami ir kad teismas nepaneigė pareiškime išdėstytos apelianto pozicijos, atmestini. Apeliantai siekia perkelti įrodinėjimo pareigą, kurią įstatymas nustato kiekvienam iš bylos dalyvių, teismui ir atsakovui (CPK 178 str.). Apeliantai, kreipdamiesi su ieškiniu į teismą, privalėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias jų reikalavimų pagrįstumą. Apeliantai teigė, jog 14 vežėjų vilkikų turėjo prastovą laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 26 d. iki 2004 m. gegužės 8 d., todėl šią aplinkybę ir privalėjo įrodyti. Teismas nustatė, jog vilkikai nebuvo VSAT saugojimo aikštelėje, o buvo naudojami nuo 2004 m. balandžio 25 d. iki 2004 m. gegužės 10 d., t. y. išanalizavo faktinę situaciją pagal byloje esančią medžiagą ir atliko tik formalų įrodymų vertinimą. Todėl apeliantų teiginiai, jog teismas turėjo analizuoti, ar vilkikai kirto valstybinę sieną prieš 2004 m. balandžio 25 d. ir po 2004 m. gegužės 10 d., kad nėra informacijos, ar vilkikas (valst. Nr. K 288 BC 39) išvažiavo iš Lietuvos, ar jis nebuvo įvažiavęs anksčiau ir pan., yra įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, todėl nesudaro pagrindo byloje esančių įrodymų formaliai vertinti kitaip. Taip pat apeliantai nepagrįstai perkelia įrodinėjimo pareigą atsakovui nurodydami, jog atsakovas neįrodė savo teiginio, kad vilkikai galėjo būti naudojami kitiems darbams atlikti. Kaip minėta, ieškovai turėjo įrodyti, jog vilkikai buvo naudojami tik pagal jų užsakymą, kad turėjo visą laikotarpį prastovą ir kad dėl to patyrė nuostolių, o ne atsakovui uždėti šią įrodinėjimo naštą.

Ieškovo UAB „Klaitera“ nurodoma aplinkybė, jog pagal vežimo sutartį jis gali patirti nuostolius mokėdamas baudą RAB „MP Sbit Avto“, yra tikimybė. To neneigia ir pats ieškovas, nurodantis, jog RAB „MP Sbit Avto“ turi nerealizuotą reikalavimo teisę į ieškovą. Nerealizuota reikalavimo teisė reiškia, kad ieškovas gali patirti nuostolių, tačiau gali jų ir nepatirti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas UAB „Klaitera“ neįrodė aplinkybės, kad jis patyrė nuostolių (CPK 178 str., CK 6.249 str. 1 d.). Nesant įrodytiems nuostoliams, neturi teisinės reikšmės atsakovo veiksmų (konteinerių sulaikymo) teisėtumas ir neteisėtumas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų.

Dėl minėtų aplinkybių formalus įrodymų vertinimas neleidžia manyti, kad priimant sprendimą už akių teismas suklydo. Apeliantai nenurodė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai neįrodė, kad egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės naikinti sprendimą už akių, yra pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėVigintas Višinskis