Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės (RAB) „Karelskoje toplivo“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo ir Leningrado srities Arbitražo teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A56-8641/2016 pagal ieškovės (pareiškėjos) RAB „Karelskoje toplivo“ ieškinį atsakovei (suinteresuotam asmeniui) uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „AVG group“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo ir Leningrado srities Arbitražo teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A56-8641/2016 ieškovei (pareiškėjai) RAB „Karelskoje toplivo“ priteisė iš UAB „AVG group“ 4 400,29 Eur, 40,05 Eur palūkanų už svetimų pinigų panaudojimą, 474,34 Eur palūkanų (iš viso 4 914,68 Eur) ir 25 227 rublių valstybinės rinkliavos išlaidų.Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodytą užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimą, taip pat prašo išieškotas sumas pervesti į nurodytą pareiškėjos sąskaitą.Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-01-17 gautas suinteresuoto asmens UAB „AVG group“, atstovaujamos advokato J. V., atsiliepimas į pareiškėjos prašymą, jame teismo prašoma nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Rusijos Federacijoje UAB „AVG group“ neturi atstovybės ar filialo, todėl Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo ir Leningrado srities Arbitražo teismo sprendimas, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje, priimtas neteismingo teismo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992-07-21 sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Tarptautinė sutartis) 21 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies

Užsienio valstybių teismų, taip pat kitų valstybės institucijų (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių) priimtų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809–817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnyje įtvirtintą normų konkurencijos taisyklę užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, nesant tarptautinės sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Jomis valstybės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia tik patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėjantis užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, taip pat privalo patikrinti, ar nėra atitinkamoje tarptautinėje sutartyje numatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-75/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu negali būti iš naujo nustatinėjami bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Tarptautinės sutarties 50 straipsnyje įtvirtintas Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas, o Tarptautinės sutarties 52 straipsnyje nurodyti Susitariančiosios Šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai: 1) teismo patvirtintas sprendimo nuorašas, oficialus dokumentas apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtinti vertimai.Tai, kad pareiškėjos prašymas atitinka tarptautinės dvišalės sutarties 52 straipsnio reikalavimus, nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje, kuria pareiškėjos prašymas priimtas nagrinėti (b. l. 37).Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindai, t. y. teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Be to, Tarptautinės dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti kitoje Susitariančioje Šalyje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.Suinteresuotas asmuo prašo netenkinti pareiškėjos prašymo remdamasis Tarptautinės sutarties 21 str. 1 d., pagal kurią kiekvienos susitariančios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Atsižvelgiant į šią Tarptautinės sutarties nuostatą, suinteresuotas asmuo nurodo, kad užsienio arbitražo teismas neturėjo kompetencijos nagrinėti šalių ginčo, nes suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijoje neturi atstovybės ar filialo.Atsižvelgiant į tai, kad užsienio teismo arbitražo teismo sprendimu skola su palūkanomis iš suinteresuoto asmens priteista remiantis UAB „AVG group“ ir RAB „Karelskoje toplivo“ 2015-06-10 sudarytos sutarties Nr. 643/24812582/00003 pagrindu, taip pat į suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentus, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo, prašant pareiškėją pateikti paaiškinimus dėl šalių ginčo teismingumo, taip pat pateikti minėtą sutartį, iš kurios buvo kildinamas pareiškėjos reikalavimas suinteresuotam asmeniui (Tarptautinės sutarties 21 str. 2 d.).Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-02-06 gauti pareiškėjos paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad sutarties Nr. 643/24812582/00003 8.1 p. šalys buvo sulygusios, kad ginčų ir nesutarimų atvejais šalys siekia išspręsti juos derybų būdu. Tais atvejais, jeigu išspręsti ginčą derybų būdu neįmanoma, jie perduodami nagrinėti į Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražinį teismą. Šalys taip pat nustatė, kad minėtos sutarties nuostatoms taikomi Rusijos Federacijos teisės aktai be jų kolizinių normų taikymo. Šias pareiškėjos paaiškinimuose nurodomas aplinkybes patvirtina ir kartu pateiktos sutarties Nr. 643/24812582/00003 8.1 punktas. Lietuvos apeliaciniame teisme iki paskirto teismo posėdžio pradžios (2017-02-14) gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškėjos paaiškinimus, jame nurodoma, jog Sutarties Nr. 643/24812582/00003, iš kurios kildinamas pareiškėjos reikalavimas suinteresuotam asmeniui, pastaroji neturi, todėl teismo prašo išreikalauti minėtos sutarties originalą. Šis suinteresuoto asmens prašymas netenkintinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-12-09 pareiškėjos prašymas su priedais išsiųstas suinteresuotam asmeniui, kartu ir prašomas pripažinti užsienio teismo arbitražo sprendimas, kuriuo ieškovės (pareiškėjos) reikalavimas, kildinamas iš Sutarties Nr. 643/24812582/00003, tenkintas, tačiau suinteresuotas asmuo atsiliepime, Lietuvos apeliaciniame teisme gautame 2017-01-17, nesutikimą su pareiškėjos prašymu grindė tik Tarptautinės sutarties 21 str. 1 d., tačiau nenurodė jokių aplinkybių dėl minėtos sutarties. Šių aplinkybių suinteresuotas asmuo nenurodė ir gavus Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį, kuria bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, pareiškėjai siūlant pateikti paaiškinimus dėl ginčo teismingumo bei pateikti minėtą sutartį. Be to, kaip minėta, sprendžiant užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdymo klausimą, tikrinama, ar nėra atitinkamoje tarptautinėje sutartyje numatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų, tačiau ginčas nenagrinėjamas iš esmės. Iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimo matyti, kad atsakovas (suinteresuotas asmuo) nustatyta tvarka užsienio valstybės teismo buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, bet į posėdį neatvyko. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo žinojo apie vykusį teismo procesą, neginčijama. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad suinteresuotas asmuo argumentus dėl sutarties Nr. 643/24812582/00003, iš kurios buvo kildinamas pareiškėjos reikalavimas, priteistas prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo arbitražo sprendimu, turėjo (galėjo) reikšti bylą (ginčą) nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant minėto užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą. Taigi, konstatuotina, kad suinteresuoto asmens prašymas įpareigoti pareiškėją pateikti Sutarties Nr. 643/24812582/00003 originalą nagrinėjamu atveju ne tik nėra teisiškai reikšmingas, bet ir užvilkintų bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad šalims sutartyje, kurios pagrindu priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo teismo sprendimas, sulygo ginčų nagrinėjimo tvarką (teismingumą), nesutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, kad nagrinėjamu atveju Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo ir Leningrado srities Arbitražo teismas neturėjo kompetencijos nagrinėti šalių ginčo (Tarptautinės sutarties 21 str., CPK 185 str.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, taip pat išnagrinėjus šioje civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad nėra tiek Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų, tiek Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos Susitariančiosios Šalies teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, todėl konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą. Pareiškėja be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo nutartį Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškė prašymą išieškotas sumas pervesti į nurodytą sąskaitą.Pareiškėjai išaiškinama, kad Tarptautinės sutarties 54 straipsnyje nustatyta, jog pripažintų ir leistų vykdyti teismo sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja valstybės, kurios teritorijoje prašoma tokį sprendimą vykdyti, įstatymai. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekdama pripažintą ir leistą vykdyti teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su jai išduotu vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios teismo nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės sprendimo patvirtintą kopiją ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai). Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje http://www.antstoliurumai.lt/index.php/pageid/992/regions/1. Kadangi pareiškėjos prašomų atlikti veiksmų atlikimas nepriskirtinas teismo kompetencijai, civilinė byla dėl prašymo dalies lėšas išieškoti ir jas pervesti pareiškėjos nurodytu adresu nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo ir Leningrado srities Arbitražo teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A56-8641/2016, kuriuo ieškovei (pareiškėjai) ribotos atsakomybės bendrovei (RAB) „Karelskoje toplivo“ iš atsakovės (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „AVG group“ nuspręsta išieškoti 4 400,29 Eur, 40,05 Eur palūkanų už svetimų pinigų panaudojimą, 474,34 Eur palūkanų ir 25 227 rublių valstybinės rinkliavos išlaidų.

Civilinės bylos dalį dėl pareiškėjos prašymo lėšas išieškoti ir pervesti į pareiškėjos nurodytą sąskaitą nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.