Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Snieginos transportas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo centras, įgaliotai atstovei B. M.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės Šiaulių bankas ieškinį atsakovei S. N., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Snieginos transportas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Ieškovas akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. N. 50 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 483 Eur žyminio mokesčio bei 295 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog atsakovė S. N. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S. transportas“ skolinių įsipareigojimų pagal 2007-08-06 kredito sutartį įvykdymui užtikrinti 2010-07-09 dieną su AB Ūkio bankas sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią ji laidavo visu savo turtu bei įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas. Reikalavimo teisės į UAB „S. transportas“ prievoles AB Ūkio bankui bei šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės 2013-03-03 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perduotos AB Šiaulių bankas. UAB „S. transportas“ susidūrus su finansiniais sunkumais, įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Šiaulių apygardos teismo 2014-12-01 nutartimi restruktūrizavimo byla UAB „S. transportas“ atžvilgiu buvo nutraukta, įmonei iškelta bankroto byla ne teismine tvarka. AB Šiaulių banko patvirtintas kreditorinis reikalavimas šios įmonės bankroto byloje sudaro 438 212,97 Eur ir jis nėra patenkintas. Atsakovė geranoriškai atsisako apmokėti skolą ir nepaisant to, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę, kaip į solidariąją skolininkę, tačiau prašoma iš jos priteisti dalį bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „S. transportas“ skolos – 50 000 Eur.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas.

Atsakovė, nepraleidusi civilinio proceso kodekso nustatyto termino, pateikė prieštaravimus, kuriais prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad jos turtas ir turtinės teisės nėra BUAB „S. transportas“ turtas, jos turtas nėra įkeistas ieškovui, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto pirmiau, nei pabaigtas išieškojimas iš ieškovui hipoteka įkeisto turto. Pagrindinio skolininko BUAB „S.transportas“ prievolių įvykdymas yra užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir hipoteka, trečiojo asmens, už kurį laidavo atsakovė, bankroto byloje yra patvirtintas 438 212,97 Eur kreditorinis ieškovo reikalavimas, kurio užtikrinimui hipoteka įkeisti pastatai bendrai 253 127,88 Eur vertei ir 21 žemės sklypas bendrai 897 822,06 Eur vertei, viso bendrai turto 1 150 949,94 Eur vertei, turtą nuspręsta parduoti skelbiant varžytines, todėl arba ieškovo reikalavimas bus patenkintas, arba ieškovas, nepardavus šio turto, turės galimybę pasiimti jį natūra, taip padengdamas savo reikalavimą tiek į pradinį skolininką – BUAB „S.transportas“, tiek į laiduotoją – S. N.. Nors atsakovė supranta, kad hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, jog laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo ar jo dalies patenkinimą iš įkeisto daikto, tačiau šiuo atveju mano, jog skolos priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik po to, kai bus realizuotas įkeistas turtas.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus prašė 2015 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad laiduotojo prievolė laiduojant kreditoriui už skolininką, yra asmeninio pobūdžio, ir jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, ir laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynimo būdą, reikalavimo dalyką, bet ir iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Pažymi, jog pagrindiniam skolininkui iškėlus bankroto bylą, kreditorius iš karto gali reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Nurodo, jog šiuo metu negrąžinta skola ieškovui pagal kredito sutartį Nr. 01-222/07 sudaro 438 212,97 Eur, ko neginčija ir atsakovė, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nors laiduotojas ir atsako kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, ieškovas, įvertindamas tą aplinkybę, jog jo naudai yra įkeistas nekilnojamasis turtas, reikalauja priteisti iš atsakovės tik 50 000 Eur. Taip pat pažymi, jog nekilnojamasis turtas – pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovui yra įkeisti tik antriniu įkeitimu, o pirminis įkeitimas priklauso BAB Ūkio bankui, kurio patvirtintas kreditorinis reikalavimas BUAB „S. transportas“ atžvilgiu sudaro 63 356 Eur. Be to, atsakovė nutyli ir tą aplinkybę, jog paskutiniame BUAB „S. transportas“ kreditorių susirinkime kreditoriai nutarė pardavinėti įkeistą nekilnojamąjį turtą tokiomis kainomis: įkeistus žemės sklypus už bendrą 227 700 Eur kainą, o pastatus už 197 000 Eur, patvirtintos BUAB „S. transportas“ administravimo išlaidos sudaro 22 000 Eur + PVM, ir šios išlaidos taipogi bus apmokamos iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 str. 3 d., paskyrė teismo posėdį.

Ieškovo AB Šiaulių bankas atstovė advokatė V. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame bei atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodytais motyvais, prašė palikti galioti preliminarų sprendimą, papildomai paaiškino, jog šiai dienai įkeistas turtas nėra parduotas, skola nesumokėta, patvirtintos 26 620 Eur BUAB „S. transportas“ administravimo išlaidos, ir net ir pardavus įkeistą turtą, liks daug didesnė neapmokėta skola ieškovui, nei prašoma priteisti iš atsakovės kaip laiduotojos. Taipogi prašė papildomai priteisti 560 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė S. N. prašė panaikinti preliminarų sprendimą, paaiškino, jog buvo vienintelė UAB „S. transportas“ akcininkė ir direktorė, verslą vykdė nuo 2000 metų, apie 2010 metus įmonė susidūrė su sunkumais, baigėsi paskolos, kurią įmonė buvo paėmusi AB Ūkio banke, grąžinimo terminas, jį reikėjo pratęsti, šį klausimą sprendė bankas, tuo metu ir AB Ūkio bankui iškilo sunkumai, banko valdytoja jai pasiūlė pasirašyti vekselį arba laidavimą, tačiau ji nesutiko laiduoti, po ko, praėjus keletui dienų, jai liepė ateiti pokalbiui į banką, liepė pasirašyti laidavimą, ji nesutiko, tą dieną nieko nepasirašinėjo. Po kelių dienų ji vėl buvo pakviesta ateiti į banką, jai pasakė, kad paskolos grąžinimo terminas pratęsiamas, tačiau reikia pasirašyti dokumentus, nes trūksta parašų, ji atvažiavo ir jai buvo paduota šūsnis dokumentų pasirašymui, kuriuos ji pasirašė, ir greičiausiai tarp tų dokumentų buvo ir laidavimo sutartis, kurią ji, to nežinodama, taip pat pasirašė. Laidavimo sutarties neginčijo, su AB Ūkio banku pasirašė tik vieną ginčo sutartį, pagal kurią, kaip supranta, reikalavimo teisės perduotos AB Šiaulių bankui, daugiau jokių sutarčių su AB Ūkio banku nepasirašinėjo, todėl nežino, pagal ką BAB Ūkio bankas trečiojo asmens bankroto procese yra pasitvirtinęs kreditorinį reikalavimą. Apie laidavimo sutartį nežinojo išvis.

Atsakovės S. N. atstovas advokatas K. J. prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį prieštaravimuose nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, jog UAB „S. transportas“ su AB Ūkio bankas turėjo sutartinius santykius tik pagal vieną kredito sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka ir laidavimu, ir į kurią reikalavimo teisės perleistos ieškovui, dėl ko nesuprantama, kokį reikalavimą į BUAB „S. transportas“ pagal tą pačią sutartį turi BAB Ūkio bankas, kuris į įkeistą turtą turi ir pirminį įkeitimą. Teigia, jog atsakovei nebuvo išaiškintos laidavimo sutarties 6.3 p. nuostatos, kurios yra nestandartinės, ir kurios prieštarauja LAT formuojamai praktikai.

Trečiojo asmens BUAB „S. transportas“ įgaliota atstovė B. M. klausimą dėl preliminaraus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūrai. Paaiškino, jog BUAB „S. transportas“ bankroto procese yra patvirtinti tiek BAB Ūkio bankas, tiek AB Šiaulių bankas kreditoriniai reikalavimai, kurie šiai dienai nėra patenkinti, įmonės turtas neparduotas.

Atsakovė S. N. ir jos atstovas advokatas K. J. į 2016 m. gegužės 12 d. teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla buvo nagrinėjama atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Byloje teismas nustatė, jog AB Ūkio bankas ir S. N. įmonė (juridinio asmens kodas 145642658) 2007-08-06 sudarė kredito sutartį Nr. 01-222/07, pagal kurią S. N. įmonei suteiktas 1 800 000 Lt dydžio kreditas iki 2010-08-06. Kreditas skirtas žemės sklypo įsigijimui bei apyvartinių lėšų papildymui (sutarties 1.9. punktas). Kredito gavėjas S. N. įmonė įsipareigojo kreditą grąžinti numatytais terminais ir tvarka. Kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui su atsakove 2010-07-09 AB Ūkio bankas sudarė laidavimo sutartį Nr. 01-356/10, pagal kurią atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu UAB „S. transportas“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį su visais jos tolimesniais papildymais ir pakeitimais.

Trečiasis asmuo UAB „S. transportas“ (įmonės kodas 145642658) įsipareigojimų pagal Kredito sutartį nevykdė ir nustatytu terminu negrąžino 377 342,30 Eur kredito, nesumokėjo 39 578,97 Eur palūkanų ir 21 291,70 Eur delspinigių.

AB Ūkio bankas 2013 m. kovo 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi AB Šiaulių bankas perleido reikalavimo teises į gautinas sumas, kylančias iš finansavimo sutarčių, tame tarpe ir iš 2007 m. rugpjūčio 6 d. su trečiuoju asmeniu UAB „S. transportas“ sudarytos Kredito sutarties Nr. 01-222/07. Šiaulių apygardos teismo 2014-12-01 nutartimi restruktūrizavimo byla UAB „S. transportas“ atžvilgiu buvo nutraukta, įmonei iškelta bankroto byla ne teismine tvarka, AB Šiaulių bankui patvirtintas finansinis kreditorinis reikalavimas šios įmonės bankroto byloje sudaro 438 212,97 Eur, kuris nėra patenkintas.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 str. 1 d.). Įstatymas reglamentuoja, jog tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tačiau negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. CK 6.6 str. 4 d. nustato, jog esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 str. 5 d.). Vieno iš solidariųjų skolininkų nemokumas taip pat nedaro įtakos prievolei, nes už nemokų bendraskolį visą prievolę privalo įvykdyti mokus solidarusis bendraskolis (CK 6.8 str.).

Pagal 2010-07-09 laidavimo sutarties Nr. 01-356/10 2.1. punktą, laiduotoja atsakovė S. N. įsipareigojo solidariai atsakyti bankui visu savo santuokoje ir ne santuokoje įgytu turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „S. transportas“ neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį Nr. 01-222/07 su visais tolimesniais papildymais ir pakeitimais, o pagal sutarties 2.2. punktą, laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi kaip kredito gavėjas, t. y. už kredito grąžinimą, palūkanų, delspinigių, baudų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą. Be to, sutarties 4.2. punktas numato, jog laiduotojas įsipareigoja patenkinti banko reikalavimus pirmumo tvarka, nereikalaujant, kad bankas pirma patenkintų savo reikalavimus iš kredito gavėjo pagal kitas kredito užtikrinimo priemones. Pažymėtina, jog ir CK 6.80 str. 2 d. numatyta, jog esant solidariai pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybei, laiduotojai nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, kaip minėta, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Laidavimo sutartis pasirašyta atsakovės S. N., kas patvirtina, jog ji žinojo sutarties sąlygas, jas suprato, su jomis sutiko ir išreiškė savo tikrąją valią. Nors teismo posėdžio metu atsakovė teigė sąmoningai nepasirašiusi laidavimo sutarties, teigė, jog ji AB Ūkio banko darbuotojų buvo apgauta, pateikiant jai pasirašymui visą pluoštą dokumentų, tarp kurių galimai buvo ir ši sutartis, jai nebuvo išaiškintos laidavimo sutarties sąlygos, tačiau iš Laidavimo sutarties Nr. 01-356/10 kopijos matyti, jog atsakovė pasirašė kiekvieną šios sutarties lapą. Atsakovė neginčija, jog parašas yra ne jos, nebuvo ginčytos ir laidavimo sutarties sąlygos, be to, kaip nurodė pati atsakovė, ji nuo 2000 metų užsiima verslu, todėl daryti išvadą, jog laidavimo sutartis buvo pasirašyta prieš jos valią, jai neišaiškinus sutarties sąlygų, nėra jokio pagrindo.

Taigi, kaip minėta, nors ieškovas AB Šiaulių bankas turi teisę reikalauti iš atsakovės S. N., kaip solidarios skolininkės, prievolės įvykdymo visa apimtimi, jis ieškiniu prašo priteisti tik dalį prievolės – 50 000 Eur. Kadangi šalys privalo sąžiningai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė savo įsipareigojimų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės dalį skolos yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.38 str., 6.71 str.). Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovo reikalavimai dėl skolos yra pagrįsti.

Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurių paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.37 str. 2 d. nustatytų procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo, yra konstatavęs, kad procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 str. 2 d. dėl palūkanų priteisimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų yra pagrįstas.

III. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 483 Eur žyminis mokestis bei 295 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškovo ieškinį tenkinus ir preliminarų sprendimą paliekant nepakeistą, šios išlaidos jau yra priteistos preliminariu sprendimu.

Ieškovas pateikė įrodymus, jog jis turėjo 560 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu. Šios išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos, todėl priteisiamos iš atsakovės.

Iš atsakovės taip pat priteisiamos 4,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 1 d., 263 str., 427str., 428 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui akcinei bendrovei Šiaulių bankas, juridinio asmens kodas 112025254, papildomai turėtas 560,00 Eur (penki šimtai šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,30 Eur (keturi eurai 30 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės S. N. turtui palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.