Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove), priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 432,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 970,95 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos, t. y. už 12 mėnesių laikotarpį bei bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad 2013-02-18 susilaukė sūnaus, atsakovas pripažino tėvystę, tačiau geranoriškai sūnaus neišlaiko, bendro ūkio neveda (nuo 2014-06-15 kartu negyvena). Ieškovė išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nesutinka su ieškovės prašoma išlaikymo suma periodinėmis išmokomis. Teigė, kad neišgali mokėti ieškovės prašomo išlaikymo. Ieškovė pasirinko gyvenimą užsienyje, todėl turi pagalvoti apie savo indėlį į vaiko išlaikymą. Atsakovo alga yra minimali, t. y. 180,06 Eur atskaičius mokesčius, taigi atsakovas sutiktų nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 90 Eur kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina (ieškove), priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015-01-19) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės 2015-01-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai, nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise ieškovei, kitoje dalyje ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sprendime nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nebuvo nesudaryta. Kadangi atsakovas nepateikė prieštaravimo ieškovės reikalavimui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove. Teismas nustatė, kad ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, taip pat įregistruotų nekilnojamojo turto objektų; ieškovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten nuomojasi (būsto nuomos kaina per savaitę sudaro 60 GBP), dirba „Cross and Wells Ltd“ ir jos darbo užmokestis sudaro 209,63 Eur neatskaičius mokesčių. Nors ieškovė nurodė, kad dirba tik pusę etato, tačiau pagal jos pateiktą darbo užmokesčio išmokėjimo lapelį išdirbtos darbo valandos sudaro 37,75 per savaitę, o į bylą nėra pateikta jokių duomenų (pavyzdžiui, darbo sutarties), iš kurių galima būtų nustatyti, kad ieškovė tikrai dirba tik pusę etato. Teismas pažymėjo, jog atsakovo vardu taip pat nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų, tačiau atsakovo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė, kuriai yra taikomas areštas. Atsakovas nuo 2014-11-12 dirba UAB „Alksita“ ir jo darbo užmokestis sudaro 300 Eur neatskaičius mokesčių. Pagal į bylą pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašą matoma, kad atsakovo alga iki 2015-08-01 sudarė 300 Eur neatskaičius mokesčių, o nuo 2015-08-01 jo alga sudarė 162,50 Eur neatskaičius mokesčių. Teismas nustatė, kad atsakovas yra UAB „Alksita“ vadovas nuo 2014-11-10, atsakovas neturi kitų išlaikytinių, jam darbingumas nėra apribotas. Sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas nusistatė sau perpus mažesnį nei minimalų atlygį, negali būti vertinama kaip pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 90 Eur (pusę faktinės algos). Tokia išlaikymo suma neužtikrintų net minimalių fiziologinių vaiko poreikių. Atsakovas pats turi dėti didesnes pastangas, siekdamas gauti didesnes pajamas, kad galėtų nepilnamečiui vaikui teikti tokį išlaikymą, kuris atitiks bent jau minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas, atsižvelgė į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nepilnametis šalių sūnus neturi specialiųjų poreikių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-08 sprendimą, t. y. sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 175 Eur iki 105 Eur. Apeliacinį skundą grindė tuo, kad atsakovo per mėnesį uždirbama suma 175 Eur yra su valstybinio socialinio draudimo įmokomis, kurios sudaro 69,97 Eur. Atskaičius mokesčius, mokėtina suma sudaro 105,03 Eur (175 Eur – 69,97 Eur). Atskaičius vaiko išlaikymui visą priskaičiuotą draudžiamų pajamų sumą (175 Eur), neliktų lėšų. Atskaičius 39,98 procentų prieš nuoskaitas vaiko išlaikymui, atsakovui susidarytų 69,97 Eur skola vaiko išlaikymui, kurią nebūtų iš ko padengti, nes atsakovas neturi jokio likvidaus turto. Įstatymas numato, kad išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio yra ribotos, todėl vykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiesiog nebus finansinių išteklių. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad atsakovas pripažįsta, jog teismo priteista 175 Eur suma vaiko išlaikymui nėra per didelė. Atsakovas yra darbingas, todėl objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą vaikui (175 Eur) bei privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą arba gauti didesnes pajamas. Atsakovo pozicija, kad jis gauna mažas pajamas, dėl ko yra būtina sumažinti priteisto išlaikymo dydį, nesudaro pagrindo nukrypti nuo formuojamos teisminės praktikos, t. y. nesudaro pagrindo priteisti mažesnį išlaikymą vaikui, nei nustatytas teismų praktikos minimumas (175 EUR).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl dalies pirmosios instancijos priimto sprendimo, t. y. dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio. Apeliantas teigia, kad jo pajamos yra 175 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, todėl atsakovui susimokėjus mokestines prievoles nebelieka piniginių lėšų priteistam 175 Eur išlaikymui mokėti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių tinkamai, nustatė ir įvertino akivaizdžius vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, amžių ir darbingumą bei pagrįstai sprendė, jog atsakovo nurodomos aplinkybės dėl materialinės padėties nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaiką, o atsakovo siūlomą išlaikymo sumą pagrįstai laikė per maža ir neužtikrinančia būtinų vaiko poreikių. Tai, kad atsakovas deklaruoja mažas pajamas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atsakovui suteikti privilegijų ir nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą nepagrįstai perkelti išimtinai ieškovei. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje suformuluotu aiškinimu, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės asmuo objektyviai nėra pajėgus teikti didesnį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų dėl sunkios sveikatos būklės (darbingumo), yra pakankamai jauno amžiaus, kitų išlaikytinių neturi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog atsakovas yra įmonės UAB „Alksita“ vadovas ir VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenimis vienintelis šios bendrovės akcininkas (t. 2, b. l. 161), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad atsakovas algą nusistato savarankiškai, kas suteikia pagrindą manyti, jog atsakovo finansinė padėtis, atsispindinti teismui pateiktuose dokumentuose, gali neatitikti tikrosios faktinės situacijos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisinį reguliavimą, atsižvelgęs į individualias šios bylos faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti nepilnamečiam vaikui ½ MMA išlaikymo, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apelianto motyvai, jog jis yra nepajėgus užtikrinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą, nes gauna mažas pajamas, nesudaro pagrindo sumažinti iš atsakovo skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo sumą, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas nepajėgus uždirbti lėšų, reikalingų vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylos duomenimis, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 135). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirta 500 Eur dydžio suma atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11. punkte nurodytą koeficientą (1,3), todėl ieškovei turi būti atlyginta, 500 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisiant iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M. 500 Eur (penkių šimtų eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės M. B..