Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienes ir Halinos Zaikauskaites (kolegijos pirmininke ir pranešeja), sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškejo atstovams M. B., advokatei Zofijai Andriuškeviciutei, Kauno m. savivaldybes administracijos atstovei Lionelai Gelmanienei, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovems Renatai Adomaitytei ir Margaritai Jakštonienei, Vilniaus dailes akademijos atstovei advokatei Vaidai Pacenkaitei, Kauno ˛ydu bendruomenes, Lietuvos ˛ydu religines bendrijos, Kauno chasidu sinagogos religines bendruomenes atstovei advokatei Fainai Kukliansky, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes skunda del ipareigojimo priimti sprendima - atkurti Kauno ˛ydu religinei bendruomenei nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, natura, ipareigojimo Kauno miesto savivaldybes administracija Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti LR Švietimo ir mokslo ministerijai, ipareigojimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima atkurti Kauno ˛ydu religinei bendruomenei nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, ipareigojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybe per tris menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos priimti sprendima, kaip nustatyta LR religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnyje, del nuosavybes teisiu atkurimo pagal Kauno ˛ydu religines bendruomenes 1991 12 31, 1997 03 27, 1997 04 02 prašymus i buvusius maldos namus – sinagoga, esancius (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovai Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno miesto savivaldybes administracija, Vilniaus dailes akademija, tretieji suinteresuoti asmenys, Kauno ˛ydu bendruomene, Kauno chasidu sinagogos religine bendruomene bei Lietuvos ˛ydu religine bendrija.

Aprašomoji dalis

nustate:

Pareiškejas Kauno ˛ydu religine bendruomene (toliau – ir pareiškejas) padave teismui skunda ir patikslinta skunda (t. I, b. l. 3-6, t. II, b.l. 97-100), kuriuose prašo: 1) ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti sprendima – atkurti nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, gra˛inant ši pastata Kauno ˛ydu religinei bendruomenei natura; 2) ipareigoti Švietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima – atkurti Kauno ˛ydu religinei bendruomenei nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune; 3) ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai. Prašo priteisti iš atsakovo Švietimo ir mokslo ministerijos su bylos nagrinejimu susijusias išlaidas.

Teisme 2009 07 16 gautas pareiškejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes patikslintas skundas (t. II, b. l. 155-156), kuriame atsakovais nurodoma: 1) Vilniaus dailes akademija; 2) Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes.

Patikslinto skundo reikalavimas yra ipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybe per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos priimti sprendima, kaip nustatyta LR Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnyje, del nuosavybes teisiu atkurimo pagal Kauno ˛ydu religines bendruomenes 1991 12 31, 1997 03 27, 1997 04 02 prašymus i buvusius maldos namus – sinagoga, esancius (duomenys neskelbtini), Kaune, nes šio sprendimo priemimas yra vilkinamas.

Skunde (patikslintame skunde) paaiškina, kad 2008 10 02 su˛inojo, jog 2008 01 11 buvo pakeistas ginco turto patikejimo teises patiketinis iš Kauno miesto savivaldybes i Vilniaus dailes akademija. Tuomet paaiškejo, kad Kauno miesto savivaldybes administracija negali spresti ginco pastato nuosavybes teises atkurimo pareiškejui klausimo. Paaiškina, kad pareiškejas, remdamasis LR religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymu, yra pateikes prašyma del nuosavybes teisiu i pastata, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, atkurimo, bet sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo pareiškejui iki šiol nepriimtas, todel teismo prašo ipareigoti nauja u˛ sprendimo priemima atsakinga institucija Švietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo.

Paaiškina del istatymo termino prašymui atkurti nuosavybes teises paduoti. Teigia, kad 1991 05 06 Kauno ˛ydu religine bendruomene kreipesi i Kauno miesto savivaldybe su prašymu gra˛inti 1940 metais nacionalizuotus pareiškejo pastatus pagal 1990 m. istatyma Nr. 196 „Del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“. Pateiktu pastatu saraše 9 numeriu buvo irašyta sinagoga, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. 1991 12 27 Kauno ˛ydu religine bendruomene bendru susitarimu su Kauno ˛ydu visuomenine organizacija kreipesi i Kauno miesto savivaldybe su prašymu gra˛inti 1940 metais nacionalizuotus ju pastatus pagal mineta istatyma. Pateiktu pastatu saraše 31 numeriu buvo irašyta mineta sinagoga. Pareiškejas 1997 03 27 kreipesi i Kauno miesto mera, praše atkurti nuosavybes teises i Sinagoga, esancia (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybes rašte Nr. 44-211 buvo nurodyta, kad Sinagogos pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra Dailes akademijos balanse, todel jos gra˛inimo ir kompensacijos klausimais reiketu kreiptis i Dailes akademija. Remiantis tuo metu galiojusio LR religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsniu, pastatai ir statiniai, perduoti mokslo ir švietimo istaigoms, nebuvo gra˛inami natura. Daugiau savivaldybeje šis klausimas nebuvo svarstytas.

Isigaliojus LR religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 15 straipsnio antrosios dalies 2002 07 04 redakcijai, 2002 09 02 pareiškejas kreipesi i Kauno miesto mera ir Taryba su prašymu gra˛inti buvusi ˛ydu sinagogos pastata, esanti M. (duomenys neskelbtini), Kaune, kadangi buvo išsiaiškinta, kad prašomas gra˛inti pastatas yra valdomas Kauno miesto savivaldybes Tarybos patikejimo teise nuo 1997 10 02.

Paaiškina, kad istatymo 15 straipsnio redakcija, isigaliojusi 2002 07 04 nenustate jokio termino dokumentu pateikimui, kai išnyksta to paties istatymo 4 straipsnyje numatytos aplinkybes. Pareiškejas del to ne viena karta kreipesi i savivaldybe, kad butu sprend˛iamas klausimas del sinagogos pastato gra˛inimo, nes išnyko istatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta aplinkybe, del kurios 1997 m. savivaldybe atsisake tenkinti prašyma.

Tai, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene prašyma padave nustatytu terminu, patvirtino ir Seimo kontrolierius 2004 08 10 pa˛ymoje Nr. (duomenys neskelbtini) del nuosavybes teisiu atkurimo i ˛ydu religinei bendruomenei priklausiusius pastatus Kauno mieste.

Del nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo paaiškina, kad nuosavybes teisiu atkurimo byloje yra pateikta archyvine med˛iaga apie pastato, esancio Kaune Daukšos g. 27a, priklausomybe iki nacionalizacijos bei jo nusavinimo fakta.

Teigia, kad nuosavybes teise irodanciu dokumentu pakankamuma patvirtino ir Seimo kontrolierius 2004 08 10 pa˛ymoje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Kauno apygardos teismas 2006 04 05 sprendime civilineje byloje Nr. 2A-287-1/2006, nustate, kad byloje esantys archyviniai dokumentai patvirtina, kad ginco pastatas tai buvusi ˇydu mesininku religines bendruomenes sinagoga.

Paaiškina, kad ˇydu religine bendruomene turi teise susigra˛inti pastata. Vyriausybe 1998 04 15 raštu Nr. 28-3734 išaiškino, kad Kaune veikia viena tradicine ˛ydu religine bendruomene, isikurusi (duomenys neskelbtini), Kaune, buvusioje pagrindineje Kauno sinagogoje ir ši bendruomene yra turto, kuris buvo nacionalizuotas Kaune, paveldetoja. Pareiškejo teise i nuosavybes teisiu atkurima patvirtina ir Kauno miesto apylinkes teismo 1998 03 27 sprendimas civilineje byloje Nr. 2-3725/98, Kauno apygardos teismo 1998 06 22 nutartis civilineje byloje Nr. 2A-728/1998, Kauno apygardos administracinio teismo 2000 10 12 sprendimas administracineje byloje Nr. A-341/2000, Seimo kontrolieriaus 2004 08 10 pa˛yma, Kauno apygardos teismo 2006 04 05 sprendimas civilineje byloje Nr. 2A-287-1/2006.

Pa˛ymi, kad pastatas buvo sinagoga, ˛ydu maldos namai, todel ji gali paveldeti tik ˛ydu religine bendruomene. Nors pastatas vadinamas Mesininku sinagoga, bet tai nereiškia, kad pastatas priklause ˛ydu mesininku draugijai. Nurodo, kad 1940 06 03 saraše, kuris yra nuosavybes atkurimo byloje, pastatas irašytas grafoje Sinagogos ir maldos namu pavadinimas ir buveine. Dalis tame saraše nurodytu maldos namu jau gra˛inta Kauno ˛ydu religinei bendruomenei. Taip pat pastatas yra pa˛ymetas ir 1930 05 27 saraše, kuriame nurodytu pastatu dalis taip pat gra˛inta pareiškejui. Teigia, kad pamineti irodymai patvirtina, kad pareiškejas yra iki nacionalizacijos veikusiu Kaune religiniu bendruomeniu teisiu peremeja, todel pareiškejui turi buti atkurtos nuosavybes teises i pastata, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune.

Reikalavima grind˛ia Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymu.

Laiko, kad Vyriausybe, Kauno miesto savivaldybe, o nuo 2008 m. ir Vilniaus dailes akademija nevykdo Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 8 ir 9 straipsniu nuostatu, nes nepriima sprendimo atkurti pareiškeju nuosavybes teises. Tai laiko vilkinimu, nes nurodytos institucijos atsisako atlikti ju kompetencijai priskirtus veiksmus.

Del proceso šaliu paaiškina, kad buvusi Mesininku sinagoga nusavinta 1948 metais ir perduota valstybes nuosavyben pagal Registru centro duomenis 1952 m., iki šiol pastatas nuosavybes teise priklauso valstybei. Patikejimo teise iki 2008 m. pastata valde Kauno miesto savivaldybe, todel pareiškejai ir buvo pateike prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo savivaldybei. Taciau savivaldybe, nepriemusi jokio sprendimo del nuosavybes teises atkurimo, perdave pastata patikejimo teise 2008 01 11 Vilniaus dailes akademijai pagal Kauno miesto vykdomojo komiteto 1988 metu sprendima. Lietuvos Respublikos turto tvarkytoja ir valdytoja yra Vyriausybe, todel Vyriausybe privalo priimti sprendima del pareiškeju prašymo atkurti nuosavybes teises. Teigia, kad Vyriausybe savo 2009 05 19 pa˛ymoje pripa˛ino, kad ginco pastatai neteisetai, be Vyriausybes ˛inios ir nutarimo, patikejimo teise perduotas Vilniaus dailes akademijai. Mano, kad Vyriausybe nepakankamai kontroliuoja, kaip faktiškai valdomas, naudojamas valstybes turtas, kuriuo netgi disponuojama. Mano, kad kitos ˛ydu visuomenines ir religines organizacijos i byla itrauktos nepagristai, nes jos susikure neseniai, šioje byloje ju interesai nelieciami ir nepa˛eid˛iami. Mano, kad tik teismui ipareigojus Vyriausybe priimti sprendima, šios organizacijos gales skusti toki sprendima.

Teismo posedyje pareiškejo atstovai palaike visus reikalavimus ta prasme, kad reikalavo, jog šiuo metu pagal istatyma privalanti spresti klausima Švietimo ir mokslo ministerija priimtu koki nors sprendima del pareiškejo prašymo atkurti nuosavybes teise. Pabre˛e, kad byla yra del vilkinimo atlikti veiksmus, kuriuos atsakovais ivardintos institucijos privalejo atlikti kiekviena, kai jos kompetencijai priklause spresti klausima del nuosavybes teisiu atkurimo. Pa˛ymejo, kad pareiškejo prašymas lieka neišnagrinetas jau 18 metu, per ta laika nuosavybes teise i pastata buvo atkurta kitiems asmenims, bet del pareiškeju rašymo joks sprendimas nepriimamas. Argumentus, kad yra tinkamas subjektas nuosavybes teisiu atkurimui, grinde tuo, kad Kauno miesto savivaldybe bendruomenei jau yra gra˛inusi daug nekilnojamojo turto, kad niekada nekilo abejoniu, jog pareiškejas yra netinkamas subjektas atkurti nuosavybes teise i išlikusi nekilnojamaji turta.

Paaiškina, kad Vyriausybe yra kolegiali vykdomosios vald˛ios institucija, kurios galias apibre˛ia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir istatymai. Nurodo, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo (ABTI) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administraciniu teismu kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybes (kaip kolegialios institucijos) veiklos.

Paaiškina, kad Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymas ivardija subjektus, kurie yra igalioti nagrineti religiniu bendriju prašymus del nuosavybes teisiu atkurimo ir priimti sprendimus (8 ir 9 straipsniai). Šis istatymas nenumato Vyriausybes teises bendraja tvarka nagrineti religiniu bendriju prašymu ir priimti individualiu sprendimu, išskyrus išimti, numatyta šio istatymo 15 straipsnio 1 dalyje.

Paaiškina, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene turi religines bendruomenes, o ne religines bendrijos statusa. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 10 26 nutartimi (administracine byla Nr. A2-942/2007) ir teigia, kad pareiškejas negali atkurti nuosavybes teisiu i pastata (duomenys neskelbtini), Kaune, nes neturi religines bendrijos teisiu.

Prašo atmesti pareiškejo skunda kaip nepagrista.

Teismo posedyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posedi pranešta tinkamai.

Del nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo mano, kad dokumentai nepatvirtina, kad pastatas buvo sinagoga. Dokumentai patvirtina, kad greiciausiai tai buve maldos namai arba religine mokykla. Civiline byla del to paties pastato gra˛inimo fiziniams asmenims Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išspresta tik 2006 11 20 (LAT Civiliniu bylu skyriaus kolegijos 2006 11 20 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-596/2006), o pareiškejas nera pateikes Švietimo ir mokslo ministerijai prašymo del nuosavybes teisiu atkurimo, todel ministerijai sunku spresti del nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pakankamumo.

Mano, kad ministerija nera tinkamas atsakovas byloje, nes pareiškejas turejo kreiptis i turto valdytoja pagal religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 5 straipsni – t. y. i Vilniaus dailes akademija, todel Vilniaus dailes akademija turi buti atsakovu šioje byloje.

Papildomai remiasi Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsniu ir paaiškina, kad sprendimus del išlikusiojo nekilnojamojo turto, esancio valstybiniu imoniu, istaigu ir organizaciju ˛inioje gra˛inimo priima ministerija, kurios reguliavimo sriciai priklauso šios imones istaigos, organizacijos. Mano, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Vyriausybes nera tinkamas atsakovas.

Pa˛ymi, kad ginco pastata Vilniaus dailes akademija faktiškai valdo ir naudoja nuo 1974 metu iki dabar. Nurodo, kad 1986 metais atlikta pastato rekonstrukcija, pastatas inventorizuotas. Pastatas visa ši laika naudojamas mokslo ir studiju reikmems. Remiasi Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir paaiškina, kad nekilnojamas turtas religinei bendrijai negali buti gra˛intas natura, jei šis turtas yra perduotas mokslo, sveikatos prie˛iuros, kulturos, švietimo ir ryšiu istaigoms. Prašo atmesti skunda kaip nepagrista.

Teismo posedyje atstoves papildomai paaiškino, kad 2009 04 15 ministerijoje iregistruotas prašymas del nuosavybes teisiu atkurimo i ginco pastata, taciau prašymo nagrinejimas yra sustabdytas del to, kad tuo paciu klausimu vyksta gincas teisme. Vadovaujantis Viešojo administravimo istatymu toks prašymas ministerijoje negali buti nagrinejamas, kol neisiteisejo galutinis procesinis sprendimas teisme nagrinejamoje byloje. Taip pat paaiškino, kad atkurti nuosavybes teise natura galimybiu nebus, nes yra Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytos kliutys – pastatas perstatytas taip, kad jo bendrasis plotas padidejo daugiau kaip 1/3, naujai sukurto ploto negalima atskirti, taip pat pastatas skirtas švietimo istaigai.

Paaiškina, kad Vilniaus dailes akademijos teise i pastata iregistruota remiantis Kauno miesto Vykdomojo komiteto 1988 12 14 sprendimu Nr. 440. Registro tvarkytojas nusprende, kad pastatas pateikto dokumento pagrindu gali buti registruojamas patikejimo teise. Del reikalavimo ipareigoti Švietimo ir mokslo ministerija priimti konkretu sprendima, pa˛ymi, kad nuosavybes teisiu atkurimo klausima ši institucija visu pirma turi spresti administracine tvarka po to, kai Atkurimo tvarkos istatymo nustatyta tvarka ivertins visus pareiškejos šiuo tikslu pateiktus dokumentus. Atkurimo tvarkos istatymu teismui nesuteikta teise priimti konkretu sprendima, t. y. atkurti pareiškejui nuosavybes teises tuomet, kai pareiškejos prašymo nebuvo nagrinejusi ir savo išvados šiuo klausimu nera pateikusi Atkurimo tvarkos istatymo 8 str. nurodyta institucija.

Mano, kad tarp pareiškejo ir Kauno miesto savivaldybes administracijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos nera kile gincu del patikslintame skunde nurodytu reikalavimu, todel prašo juos atmesti kaip nepagristus.

Paaiškina, kad VI Registru centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2008 09 24 išrašas patvirtina, kad pastato (duomenys neskelbtini), Kaune valdymo patikejimo teise yra iregistruota Vilniaus dailes akademijos vardu. Ši teise iregistruota vadovaujantis Kauno miesto vykdomojo komiteto 1988 12 14 sprendimu Nr. 440.

Remiasi Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 8 ir 9 straipsniais ir paaiškina, kad istatyme nurodytos institucijos, kurios nagrineja prašymus del nuosavybes teisiu atkurimo ir kurios del to priima sprendimus. Del teisinio reguliavimo pareiškeju prašyma gali spresti tik Švietimo ir mokslo ministerija. Remiasi Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 2 ir 3 straipsniais ir paaiškina, kad pareiškejas nera subjektas, galintis pretenduoti i nuosavybes teisiu atkurima.

Paaiškina, kad pagal Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 5 straipsni, religines bendrijos prašymus del teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo ir gra˛inimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo vieta per 1 metus nuo šio istatymo isigaliojimo dienos, t. y. nuo 1995 03 30 iki 1996 03 30. Nuosavybes teise patvirtinantys dokumentai (išvardinti Istatymo 7 straipsnyje) turi buti pateikti per 1 metus nuo prašymo atkurti nuosavybes teise i išlikusi nekilnojamaji turta pateikimo dienos.

Paaiškina, kad prie šios bylos prijungti Nuosavybes teisiu atkurimo i pastata, esanti M. (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai patvirtina, kad istatymu nustatytais terminais ir tvarka Kauno miesto savivaldybei nebuvo pateikti pareiškejo iki nacionalizavimo turetas nuosavybes teises patvirtinantys dokumentai.

Mano, kad institucija pagal Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsni igaliota spresti nuosavybes teisiu atkurimo klausima, visu pirma turi išnagrineti atitinkama prašyma administracine tvarka, ivertinti visus pareiškejo pateiktus dokumentus. Pareiškejas nepateike irodymu, kad kreipesi i kompetentinga institucija, todel negalima pripa˛inti vilkinimo veiksmu. Mano, kad skundas atmestinas kaip nepagristas.

Praše skundo netenkinti.

Dar 1974 m. apleista murini 322,53 kv.m. bendro ploto sandeli (buvusi ˛ydu religines bendruomenes pastata), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno miesto Vykdomasis komitetas perdave naudotis Lietuvos Valstybinio dailes instituto Kauno vakariniam skyriui. Institutas paruoše šio pastato rekonstrukcijos projekta, kurio samata ir ekspertize tvirtino LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, skyre lešas šio pastato kapitaliniam remontui ir ji atlikus 1986 m. 699,3 kv.m. patalpose irenge stiklo, keramikos ir tekstiles mokomasias dirbtuves-laboratorijas studentu praktiniam mokymui. U˛ statybos darbus ir irengimus Institutas 1984 m. kainomis sumokejo 327 tukstancius rubliu.

Kauno m. Vykdomasis komitetas 1988 12 14 prieme sprendima Nr. 440 perduoti murini sandeli i Lietuvos valstybinio dailes instituto balansa. Sprendimas nebuvo ivykdytas, viena iš prie˛asciu – galimas turto gra˛inimas religinems bendruomenems.

Vilniaus dailes akademijos Kauno dailes instituto 1996 06 06 u˛sakymu Respublikinis valstybinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugu biuras atliko pastatu, esanciu M. (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastrinius matavimus ir apskaita, taciau nepakeite anksciau buvusios sandelio paskirties po kompleksinio remonto ir teisiškai to neiregistravo, kadangi nera rekonstrukcijos ir paskirties pakeitimo bei priemimo naudoti i instituto balansa dokumentu.

Nuo 2008 01 11 Nekilnojamojo turto registre iregistruota Vilniaus dailes akademijos turto patikejimo teise i pastata, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune.

Taigi, nuo 1974 m. Vilniaus dailes akademija faktiškai, o nuo 2008 m. ir teisiškai naudojasi ir valdo pastata, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune.

Teismo paskirta pastato statybine technine ekspertize patvirtino, kad pastatas yra iš esmes perstatytas (rekonstruotas), baigta rekonstrukcija 1986 m., pastato pagrindines konstrukcijos pakeistos 1985 – 1986 m. vykdant pastato rekonstrukcijos darbus daugiau kaip 50 procentu, o pagrindiniu laikanciu konstrukciju pakeista 61,32 procentai, rekonstravus pastata sukurta naujo ploto, pagrindinio pastato plotas padidejo 45,8 procentais, o su priestatais 114,6 procentu, naujai sukurto pastato negalima atskirti nuo buvusiojo, nes priestatai kartu su pagrindiniu pastatu sudaro vieninga mokomaji tekstiles ir keramiko laboratorija bei dirbtuviu kompleksa.

Paaiškina, kad pareiškejas nepagristai siekia atkurti nuosavybes teises i ginco pastata. Remiasi Lietuvos Respublikos religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 1 straipsniu ir teigia, kad tik religines bendrijos gali atkurti nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta, 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje apibre˛ta religines bendruomenes savoka, pareiškejas yra atitinkamos religines bendrijos vietinis padalinys, todel pareiškejas negali atkurti nuosavybes teisiu i ginco pastata.

Paaiškina, kad informacija apie tai, kad ginco pastatas patikejimo teise iregistruotas Vilniaus dailes akademijai nuo 2008 01 11, yra viešai prieinama. Del to pareiškejas galejo per vienerius metus kreiptis i Švietimo ir mokslo ministerija bei pateikti nuosavybes teise patvirtinancius dokumentus, taciau to nepadare, kaip to reikalauja Atkurimo tvarkos istatymo 5 straipsnis. Del šios prie˛asties pareiškejas negali tiesiogiai kreiptis i teisma.

Pastatas negali buti gra˛intas ir del Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio reikalavimu, kadangi pastatas rekonstruotas. Be to, pagal Atkurimo istatymo 4 straipsnio nuostatas nekilnojamas turtas negra˛inamas natura, jeigu toks turtas yra perduotas mokslo, sveikatos prie˛iuros, kulturos, švietimo ir ryšiu istaigoms. Mano, kad pareiškejas nepagristai remiasi Atkurimo tvarkos istatymo 15 straipsnyje numatyta išimtimi, nes aplinkybes, del kuriu pastatas negali buti gra˛intas, nera išnykusios.

Prašo skunda atmesti ir priteisti bylinejimosi išlaidas.

Pa˛ymi, kad pareiškejas Vilniaus dailes akademijai jokio reikalavimo nera suformulaves, todel Vilniaus dailes akademija negali buti atsakovu byloje.

Nesutinka su reikalavimu ipareigoti Vyriausybe atkurti nuosavybe. Paaiškina, kad pareiškejas skunda grind˛ia tuo, kad institucijos, kurioms buvo paduoti prašymai del nuosavybes teises atkurimo, vilkino atlikti ju kompetencijai priskirtus veiksmus. Remiasi ABTI 33 straipsnio 2 dalimi ir aiškina, kad neveikimas gali buti apskustas per du menesius nuo dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnyje numatyta, kad sprendimai del nuosavybes teises atkurimo priimami per 6 menesius nuo nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo dienos. Pareiškejo aiškinimu visi dokumentai buvo pateikti 2006 metais, todel akivaizdu, kad pareiškejas praleido dvieju menesiu termina skundui paduoti.

Vilniaus dailes akademija jokiu vilkinimo veiksmu atlikti negali, nes nera igaliota nagrineti prašymus del nuosavybes teisiu atkurimo ir priimti sprendimus. Antra, pareiškejas niekada nesikreipe i Vilniaus dailes akademija del nuosavybes teisiu atkurimo.

Paaiškina, kad pareiškejo reikalavimai negali buti tenkinami ir del to, kad pareiškejas yra religine bendruomene, o ne bendrija. Be to, ir del to, kad ginco pastatai perduoti mokslo ir švietimo istaigai, be to turtas iš esmes perstatytas ir padidintas. Teigia, kad pareiškejas negali remtis Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 15 straipsnyje numatyta išimtimi. Nera irodymu, kad pareiškejas kreipesi i Švietimo ir mokslo ministerija, i Vilniaus dailes akademija ir i Vyriausybe su prašymais atkurti nuosavybes teise ir pateike visus butinus dokumentus.

Teismo posedyje atstove palaike atsiliepimo argumentus. Praše skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad dalyvaujant šioje byloje visa laika buvo isitikine, kad prašoma pastata gra˛inti natura. Mano, kad pagal istatymo nuostatas, tokios galimybes nera. Paaiškino, kad 2009 m. baland˛io menesi jokio prašymo atkurti nuosavybes teises i pastata nera gave.

Remiasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 5, 15 straipsniais, Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 5 straipsniu ir teigia, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene niekada i turto valdytoja su prašymu atkurti nuosavybes teises nesikreipe ir jokio atsakymo negavo. Tokiu budu viešojo administravimo procedura niekada pradeta nebuvo, o viešojo administravimo institucija niekada nebuvo priemusi jokio sprendimo. Todel skusti valstybinio administravimo subjektu priimtu teises aktu ir veiksmu teisetumo bei atsisakymo atlikti ju kompetencijai priskirtus veiksmus teisetumo ir pagristumo ar vilkinimo nera imanoma. Tuo tarpu pareiškejas remiasi ABTI 15 str. 1 d. 1 punktu. Mano, kad teismas negali spresti prašymo atkurti nuosavybes teises.

Remiasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 02 25 nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-7-24/2008, kurioje pasakyta, kad prašymas atkurti nuosavybes teises turi buti paduotas atitinkamai institucijai, šios institucijos atlieka viešojo administravimo veiksmus ir del šiu instituciju veiksmo (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teises ar istatymu saugomi interesai yra pa˛eisti, turi teise paduoti skunda (prašyma) administraciniam teismui (ABTI 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis).

Paaiškina, kad Religiniu bendriju teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 2 straipsnis numato, kad nekilnojamaji turta susigra˛inti turi teise tos religines bendrijos, kurios veike Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. liepos 21 d. ir kuriu turtas buvo valstybes nusavintas. Tokia teise turi religines bendrijos, pripa˛intos atkuriamuju religiniu bendriju teisiu peremejomis. Šis statusas turi buti aprobuotas religines bendrijos vyriausiosios vadovybes. Kauno ˛ydu religine bendrija turto valdytojui nepateike dokumento, liudijancio, kad ji yra turto peremeja, bei nepateike judeju religines bendrijos vyriausiosios vadovybes aprobavimo.

Aiškina, kad pareiškejas neteisingai nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) nustate, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene yra iki 1940 m. liepos 21 d. veikusiu Kauno religiniu bendruomeniu teisiu peremeja. Mano, kad LVAT konstatavo priešingai, remiasi administracine byla Nr. A7-403/2002. Taip pat remiasi LAT 2009 04 02 nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-3-97/2009, kitais teismu sprendimais šiuo klausimu.

Teigia, kad iš pateiktu dokumentu seka, kad pareiškejas yra religine bendruomene, o ne bendrija. Remiasi Religiniu bendruomeniu ir bendriju istatymo 4 straipsniu. Paaiškina, kad religines bendruomenes pagal Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatyma neturi teises kreiptis del nuosavybes teisiu atkurimo, tokia teise suteikta tik religinems bendrijoms (LVAT sprendimas byloje Nr. A2-942/2007). Kauno ˛ydu religine bendruomene neatitinka nuosavybes teisiu atkurimo istatymo subjekto reikalavimu.

Atsi˛velgdami i atsiliepimo argumentus mano, kad pareiškejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes prašymai nera pagristi ir prašo juos atmesti.

Lietuvos ˛ydu religines bendrijos atstove taip pat atstovauja ir Kauno ˛ydu bendruomene bei Kauno chasidu sinagogos religine bendruomene (t. II, b. l. 83, 84). Teismo posedyje šiu treciuju suinteresuotu asmenu atstove paaiškino, kad pritaria nuomonei, jog pareiškejas piktnaud˛iauja procesinemis teisemis, nes reikalavimai suformuluoti neaiškiai, o del apsunkinamos atsakovu ir treciuju suinteresuotu asmenu teises teikti atsiliepimus. Esant tokiems reikalavimams neaišku, ar skund˛iamas koks nors neteisetas aktas ar neveikimas, o jeigu skund˛iamas, tai kokios institucijos padarytas pa˛eidimas. Mano, kad nuo to priklauso ir kreipimosi i teisma terminu nustatymas, ir nustatymas, ar buvo padarytas koks nors teises pa˛eidimas. Mano, kad pareiškejas netinkamas subjektas atkurti nuosavybes teise, nes nera jokiu teismo sprendimu, kuriais tokia teise pareiškejui butu pripa˛inta. Paaiškina, kad du naujai pateikti instituciju raštai tera tik tu instituciju valstybes tarnautoju nuomone, kuria teismas vadovautis neprivalo. Prašo arba byla nutraukti, kaip nenagrinetina teismo, arba skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, byla dalyje nutrauktina.

Gincas yra del religines bendruomenes teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo pagal Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo nuostatas igyvendinima. Pareiškejas nurodo, kad jo prašymo atkurti nuosavybes teise nagrinejimas yra vilkinamas.

Atsi˛velgiant i tai, kad pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau - ABTI) 23 straipsnio 1 dalies nuostatas skundai (prašymai) administraciniam teismui paduodami tik raštu, teismas, neišeidamas u˛ keliamo ginco ribu, nagrineja byla tik toje apimtyje, del kurios yra gautas skundas ir patikslinti skundai. T. y. nagrinejami atskiriems atsakovams pareikšti reikalavimai, taip kaip jie išdestyti pareiškejo skunde ir patikslintuose skunduose, atsi˛velgiama i tai, kad atsakovui Vilniaus dailes akademijai joks reikalavimas nepareikštas. Teismas, apibre˛damas ginco ribas, atsi˛velgia i tai, kad ABTI 37 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teise tvarkyti proceso šalis tik tuo atveju, kai pareiškejas pakankamai aiškiai suformuluoja ginco dalyka ir administravimo subjekta, del kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas. Šiuo atveju pareiškejas negalejo apsispresti, del kurio iš nurodytu atsakovu veiksmu (neveikimo) pa˛eistos pareiškejo teises, netgi 2009 09 24 pateike teismui prašyma (t. III, b. l. 41-42) kreiptis i Vyriausybe ir, gavus iš Vyriausybes informacija, nustatyti tinkama šali byloje, t. y. pareiškejas negali nuspresti, kas iš atsakovu pa˛eide pareiškejo teises. Del nurodytu aplinkybiu teismas nekeicia pareiškejo nurodytu šaliu ir reikalavimu, nagrineja byla pagal raštu pateiktus reikalavimus, atsi˛velgdamas ir i ˛odini pareiškejo atstovo paaiškinima, kad iš esmes skund˛iamas yra vilkinimas priimti sprendima. Teismas ivertina ir tai, kad, nors 2009 07 16 paduotame patikslintame skunde atsakovu nurodoma valstybe, taciau konkretus reikalavimas reiškiamas Vyriausybei.

I. Del tinkamo subjekto pagal Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo nuostatas.

Pirmiausiai teismas vertina, ar pareiškejas yra tinkamas subjektas nuosavybes teisei atkurti, nes tik tinkamas subjektas, kuris gali pretenduoti i nuosavybes teisiu atkurima pagal Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo nuostatas, gali skusti ir vilkinima atlikti veiksmus, t. y. teigiamo ar neigiamo sprendimo nepriemima.

Pareiškejas šioje byloje yra Kauno ˛ydu religine bendruomene (Religines bendruomenes, bendrijos pa˛ymejime, išduotame 1998 07 03 (t. I, b. l. 9), nurodoma, kad Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Religiniu bendruomeniu ir bendriju istatymu ir Lietuvos Respublikos istatymu „Del Lietuvos Respublikos religiniu bendruomeniu ir bendriju istatymo igyvendinimo tvarkos“, pa˛ymi, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene yra juridinis asmuo, suteiktas kodas (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškejas yra religine bendruomene, patvirtina ir Kauno ˛ydu religines bendruomenes istatai, kuriu punktuose 1.1. – 1.7. itvirtinta, kad juridinis asmuo yra religine bendruomene (t. I, b. l. 10-13).

Nustatant pareiškejo subjektiškuma, kreipiantis del nuosavybes teisiu atkurimo, butina vadovautis Religiniu bendruomeniu ir bendriju istatymu. Šio istatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad religine bendruomene yra asmenu grupe, siekianti igyvendinti tos pacios religijos tikslus, Ji gali buti atitinkamos religines bendrijos vietinis padalinys. Tuo tarpu religines bendrijos pagal istatymo 4 straipsnio nuostatas yra ba˛nyciu ir tolygiu religiniu organizaciju – bendruomeniu, siekianciu igyvendinti tos pacios religijos tikslus, susivienijimai.

Teismas vertindamas, ar pareiškejas yra tinkamas subjektas, kuriam gali buti atkuriama nuosavybes teise pagal Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo nuostatas, privalo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Tai daryti ipareigoja Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalis. ABTI 13 straipsnyje taip pat suformuluota nuostata, kad vienoda administraciniu teismu praktika aiškinant ir taikant istatymus bei kitus teises aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Del to teismas privalo vadovautis LVAT 2007 10 26 nutartimi administracineje byloje Nr. A2-942/2007, kurioje buvo sprend˛iami analogiški klausimai del religines bendruomenes teises kreiptis del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo ir aiškinamos atitinkamu istatymu nuostatos. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad religine bendruomene neturi teises kreiptis pagal Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo nuostatas del nuosavybes teisiu atkurimo i išlikusi nekilnojamaji turta netgi, kai prašo atnaujinti termina prašymui paduoti.

Nagrinejamoje byloje teismas taip pat vadovaujasi tuo, kad Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad religinems bendruomenems nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta galejo buti atkuriamos iki 1995 03 30, o 15 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nustato, kad nuo šio istatymo isigaliojimo dienos sprendimai del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo arba lešu kompensavimo religinems bendruomenems pagal 1990 02 14 LR istatyma „Del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“ nepriimami. Šio istatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimai del turto gra˛inimo arba jo išpirkimo nagrinejami šio istatymo nustatyta tvarka. Tai, kad tinkamu subjektu nuosavybes teisems atkurti pagal ši istatyma gali buti tik religine bendrija, patvirtina istatymo 2 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nekilnojamaji turta susigra˛inti turi teise tos religines bendrijos, kurios veike Lietuvos Respublikoje iki 1940 07 21 ir kuriu turtas buvo valstybes nusavintas. Istatymo 1 straipsnis nustato, kad šis istatymas reglamentuoja religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta, kuris pagal buvusios LTSR (TSRS) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybes nusavintas.

Kadangi pareiškejo paduoti prašymai del nuosavybes teisiu atkurimo i ginco pastata turi buti nagrinejami Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatyme (toliau – ir Atkurimo istatymas) nustatyta tvarka, pareiškejas tapo netinkamu subjektu atkurti nuosavybes teises pagal ši istatyma nuo šio istatymo isigaliojimo dienos.

Pareiškejo atstovas teigia, kad iš tiesu pareiškejas yra ne religine bendruomene, bet bendrija, nes pereme visu Kaune iki 1940 metu veikusiu religiniu bendruomeniu teises. Taip nera, nes Kaune yra dar kelios ˛ydu religines bendruomenes (pvz. tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje – Kauno chasidu sinagogos religine bendruomene, Teisingumo ministerija dar iregistravo Kauno krašto judeju religine bendruomene, duomenys yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 02 17 nutartyje administracineje byloje Nr. A63-53/2009). Todel pareiškejas, kaip viena iš religiniu bendruomeniu, negali pretenduoti atkurti nuosavybes teise i ˛ydu religiniu bendruomeniu turta, tureta iki 1940 metu. Atkurimo istatyme butent ir nustatyta, kad nuosavybes teises atkuriamos religinems bendrijoms, kurios gali vienyti bendruomenes. Be to, kaip nurodoma minetoje LVAT nutartyje, butina atsi˛velgti i juridinio asmens istatus. LVAT nutartyje nurodomas Vyriausybes 2003 11 12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintas klasifikatorius registruojant pareiškeja dar neveike, o be to, klasifikatoriuje neišskiriama bendruomene ir bendrija (pateiktos klasifikacijos 12.13 punktas), todel ir butina atsi˛velgti i istatus, nes Atkurimo istatyme nurodoma tik bendriju teise pretenduoti i išlikusi nekilnojamaji turta.

Pareiškejo pateikti Vyriausybes kanceliarijos 1998 04 15 raštas Nr. 28-3734 (t. III, b. l. 48) ir Teisingumo ministerijos 1996 04 18 raštas Nr. 01-04-455 (t. III, b. l. 49) sprend˛iant pareiškejo statusa reikšmes neturi, nes nuo to laiko Kaune atsirado ir kitos ˛ydu religines bendruomenes, be to šiuose raštuose išdestyta tik valstybes tarnautoju nuomone, kuri veliau buvo paneigta steigiant kitas ˛ydu religines bendruomenes Kaune (del to vyko teisminiai procesai). Šiuo atveju istatyma aiškina tik teismai. Teismas vadovaujasi nurodyta LVAT nutartimi.

Del Švietimo ir mokslo ministerijos nuomones, kad pareiškejas gali pretenduoti i nuosavybes teisiu atkurima, nes taip nustate Kauno apygardos administracinis teismas 2008 12 01 nutartyje administracineje byloje Nr. I-854-422/2009 (t. II, b. l. 72). Teismas daro išvada, kad šia nutartimi nera išsprestas klausimas, ar gali pareiškejas pretenduoti i nuosavybes teisiu atkurima, nes nutartis priimta tik del treciuju suinteresuotu asmenu itraukimo i byla, šia nutartimi byla iš esmes sprend˛iama nebuvo. Tik išsprendus byla iš esmes, galima pasakyti, ar tinkamas subjektas gina savo pa˛eista ar tariamai pa˛eista teise ar istatymu saugoma interesa.

Del to, kad pareiškejui jau gra˛inta daug nekilnojamojo turto pagal istatyma, kuris taikytinas ir šioje byloje. Šis faktas niekaip neriboja teismo pasisakant del tinkamo subjekto, nes šioje byloje sprend˛iamas reikalavimas priimti sprendima del konkretaus nekilnojamojo turto ir subjekto tinkamumas vertinamas tik šios bylos kontekste.

Atsi˛velgiant i tai, kas išdestyta, daroma išvada, kad pareiškejas Kauno ˛ydu religine bendruomene, neturedama religines bendrijos statuso, neturi teises kreiptis del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojama turta atkurimo.

Taciau, atsi˛velgiant i tai, kad pareiškejo atstovai ypatingai akcentavo, jog ju prašymus spresti buvo vilkinama, teismas nagrineja ir pareiškeju prašymu nagrinejima.

II. Del reikalavimo ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti sprendima – atkurti nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti M. (duomenys neskelbtini), Kaune, gra˛inant ši pastata Kauno ˛ydu religinei bendruomenei natura.

Pareiškejo paaiškinimu, pareiškejas kreipesi del nuosavybes teisiu atkurimo i Kauno miesto savivaldybe daug kartu. Patikslintame skunde nurodoma, kad kreipesi del nuosavybes teisiu atkurimo 1991 12 31, 1997 03 27, 1997 04 02, 2002 09 02 i Vyriausybe ir i Kauno miesto savivaldybe. Pareiškejas pateike 1991 12 27 prašyma Vyriausybei ir Kauno miesto savivaldybei (t. II, b. l. 157-159), 1997 03 27 prašyma Kauno miesto merui (t. II, b. l. 160), 2002 09 02 prašyma Kauno miesto merui (t. II, b. l. 161). Iš Kauno miesto savivaldybes administracijos pateiktos Nuosavybes teisiu atkurimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (byla su priedu) galima nustatyti, kad pareiškejas i Kauno miesto savivaldybe (Mera) kreipesi del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata (duomenys neskelbtini), Kaune, 1997 04 02, 2002 09 02, 2003 05 26, 2003 12 12, 2004 03 12, 2004 08 19, 2006 04 19. Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriui 2004 06 07 paduotame prašyme nurodoma, kad pareiškejas kreipesi i Kauno miesto savivaldybe del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata (duomenys neskelbtini), 1991 05 09, 1997 03 27, 2002 09 02. Taigi pats pareiškejas nevienodai nurodo prašymu padavimo datas, taciau Nuosavybes teisiu atkurimo byloje yra prašymai, paduoti nuo 1997 metu. Iš Nuosavybes teisiu atkurimo byloje esancio susirašinejimo tarp pareiškejo ir Kauno miesto savivaldybes matyti, kad kartu su prašymais pateiktu dokumentu nepakako, kad butu atkurta nuosavybes teise i pastata (duomenys neskelbtini), Kaune. Šios bylos dokumentai rodo, kad i pareiškejo prašymus Kauno miesto savivaldybes meras ir administracija nuo 2002 metu teikdavo atsakymus. Atsakymu neteikimas iki 2002 metu, 2006 metais jau negalejo buti teismui skund˛iamas, nes butu praleisti ABTI 33 straipsnyje numatyti apskundimo terminai, kai vilkinama priimti sprendima. Vilkinimas gali buti skund˛iamas per 2 menesius nuo tos dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas reikalavimo ivykdymo terminas. Pagal Atkurimo istatymo 9 straipsni sprendimai del nuosavybes teisiu atkurimo priimami per 6 menesius nuo nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo dienos. Pareiškejai isitikine, kad jie pateike visus butinus dokumentus, todel skusti sprendimo nepriemima ir privalejo per 2 menesius nuo dienos, kai sprendimas turejo buti priimtas. Kadangi nuo 2003 metu atsakymai pareiškejui buvo teikiami, pareiškejas neteisingai nurodo, kad tik 2006 metais pradetas nagrineti ju prašymas. Pareiškejas nurodo, kad Kauno miesto savivaldybe prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo pradejo nagrineti 2006 05 18. Pareiškejas taip sprend˛ia del to, kad tuo metu gavo rašta, jog truksta dokumentu, kurie butini nuosavybes teisems atkurti, taciau neaiškina, kaip vertino nuo 2003 metu gautus savivaldybes raštus. 2006 05 18 rašte Nr. 10-2-1753 (Nuosavybes teisiu atkurimo bylos priedai) nurodoma, kad ne tik dokumentu nepakako nuosavybes teisems atkurti, bet buvo praleistas istatyme nustatytas terminas dokumentams teikti.

Nors del prašymu datu pareiškejai nepateike tvirtu irodymu, taciau, atsi˛velgiant i minetas Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo nuostatas, prašymai, kurie nebuvo išnagrineti iki šio istatymo isigaliojimo, turejo buti nagrinejami šio istatymo nustatyta tvarka.

Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatyme nustatyti sprendimo del nuosavybes teises atkurimo terminai – sprendimas turejo buti priimtas per 6 menesius nuo nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo dienos. Toks terminas nustatytas nuosavybes teisiu atkurimui tiek natura, tiek kompensuojant. Pareiškejo teigimu galutinis dokumentas, patvirtines nuosavybes teises, buvo Kauno apygardos teismo 2006 04 05 sprendimas civilineje byloje Nr. A2-287-1/2006, nors minetame savivaldybes 2006 05 18 rašte nurodoma, kad dokumentu nuosavybes teisiu atkurimui nepakanka, o iš šio rašto turinio matyti, kad savivaldybe ivertino ir teismo 2006 04 05 sprendima, kas reiškia, kad sprendimas nebuvo ivertintas kaip pakankamas dokumentas atkurti nuosavybes teise. Pagal minetas istatymo nuostatas pareiškejas nuo šio teismo sprendimo pateikimo dienos, tuo atveju, jeigu butu pripa˛inta, kad jau tikrai pateikti visi butini dokumentai, nurodyti Atkurimo tvarkos istatymo 7 straipsnyje, tik per 6 menesius galejo reikalauti sprendimo priemimo. Taciau pareiškejas kreipesi i teisma 2006 06 16, taigi nelaukes 6 menesiu, per kuriuos galejo buti priimtas sprendimas. Kauno miesto savivaldybe skundo padavimo teismui momentu dar neturejo pareigos priimti teigiama ar neigiama sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, juo labiau, kad 2006 05 18 raštu praneše pareiškejui, kad nuosavybes teisiu atkurimui dokumentu nepakanka, kad baigesi istatyme nustatytas dokumentu teikimo terminas. Pareiškejas šio rašto, kaip administracinio sprendimo, teismui neskund˛ia. Svarbu ir tai, kad kol vyko teisminiai gincai Kauno apygardos teismo civilineje byloje, Nr. 2A-287-1/2006 (prijungta byla), taip pat nuo skundo padavimo i šia byla momento - 2006 06 16 – Kauno miesto savivaldybe negalejo atlikti jokiu veiksmu, kuriais butu nagrinejamas pareiškeju prašymas atkurti nuosavybes teise. Prad˛ioje vyko teisminiai gincai del pastato nuosavybes teises (mineta civiline byla), po to pareiškejas iš karto kreipesi i administracini teisma. Administracines proceduros tokiu atveju turejo buti sustabdytos pagal Viešojo administravimo istatymo nuostatas. Kauno miesto savivaldybe neturejo pareigos ir perduoti pareiškejo prašymo ir su juo susijusios med˛iagos Vilniaus dailes akademijai, Švietimo ministerijai, nes iki 2009 m. baland˛io menesio nei akademijai nei ministerijai pareiškejas nebuvo padaves prašymo del nuosavybes teisiu atkurimo. Atkurimo istatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad religines bendrijos prašymus del teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo ir turto gra˛inimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo vieta per vienerius metus nuo šio istatymo isigaliojimo dienos. Tokio prašymo faktiniam turto valdytojui pareiškejas nebuvo pateikes, pagal dokumentus turto valdytoju buvo Kauno miesto savivaldybe, todel prašymas joje ir buvo nagrinejamas, kiek leido atskirais periodais buvusi situacija. Prijungtos civilines bylos duomenys rodo, kad nuo 2004 12 10 iki 2006 04 05 vyko gincas del pastato nuosavybes teises. Del šiu aplinkybiu nera pagrindo teigti, kad savivaldybe vilkino sprendimo priemima. Teismas nesprend˛ia klausimo del anksciau paduotu prašymu nagrinejimo vilkinimo, nes vilkinima pareiškejas galejo skusti teismui ABTI 33 straipsnyje nustatytais terminais. Vilkinima pareiškejas skunde 2004 metais Seimo kontrolieriu istaigai. Seimo kontrolieriaus rekomendaciju pagalba Kauno miesto savivaldybe ir kreipesi i teisma del pastato nuosavybes teisiu (Seimo kontrolieriaus 2004 08 10 pa˛yma, t. II, b. l. 171-172). Tuo metu pareiškejas i teisma del vilkinimo nesikreipe, todel dabar konstatuoti vilkinimo 1991 – 2004 metu periodu jau nera galimybes, nes praleisti procesiniai terminai. Be to, iš nuosavybes teisiu atkurimo bylos matyti, kad jau nuo 2002 metu pareiškejui raštu buvo atsakoma, kodel negalimas nuosavybes teisiu atkurimas, mineta, kad 2006 metu neigiamas atsakymas teismui neskund˛iamas, nebuvo skund˛iami ir kiti atsakymai, kuriais Kauno miesto savivaldybe praneše pareiškejui apie prie˛astis, del kuriu negalimas nuosavybes teisiu atkurimas i ginco pastata: 2005 02 10 raštas Nr. (A27V128)-R-487 (Nuosavybes teisiu atkurimo byla), 2004 07 22 raštas Nr. (A27R9)-R-2007 (ten pat), 2004 07 20 raštas Nr. 10-2-1650 (ten pat), 2004 04 20 raštas Nr. 10-2-1650 (ten pat), 2004 03 02 raštas Nr. 10-2-1065 (ten pat), 2004 01 15 raštas Nr. 10-2-249 (ten pat), 2003 09 26 raštas Nr. 631-2-2432 (ten pat). Pastaruoju raštu buvo pranešta, kad truksta dokumento, patvirtinancio nuosavybes teise, pasiulyta kreiptis i teisma del juridine reikšme turincio fakto nustatymo. Nuosavybes teise i ginco pastata atsisakyta atkurti ir 2003 06 10 Kauno miesto savivaldybes administracijos raštu Nr. 631-2-1708 (ten pat). 2002 09 20 raštu Nr. 752 pranešta pareiškejui, kad istatyme nustatytu laiku nebuvo pateikti nuosavybes teise patvirtinantys dokumentai del ginco pastato, todel atsisakoma spresti klausima del nuosavybes teisiu atkurimo natura. Šis atsisakymas teismui nebuvo skund˛iamas. Del išdestytu aplinkybiu nera pagrindo pripa˛inti Kauno miesto savivaldybes administracijos vilkinimo priimti sprendima.

Pareiškejo prašymas ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu atkurti nuosavybes teise i pastata (duomenys neskelbtini), Kaune, natura, negali buti tenkinamas del to, kad pareiškejas nera tinkamas subjektas pagal Atkurimo istatymo 5 straipsni, o Kauno miesto savivaldybes administracija pagal Atkurimo istatymo 8 ir 9 straipsni negali priimti sprendimo del nekilnojamojo turto gra˛inimo, nes jis nera Kauno miesto savivaldybes administracijos ˛inioje. Del to šiuo atveju nera reikšminga ir tai, kad nuosavybes teise negali buti atkuriama, nes tai draud˛ia Atkurimo istatymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktai. Pastatas perduotas švietimo istaigai. Taip pat atliktos teismo ekspertizes išvadoje (Kauno technologijos universiteto Architekturos ir statybos instituto 2008 06 30 Statybines technines ekspertizes aktas Nr. 08-48, prijungta prie administracines bylos atskiru sasiuviniu) pasakyta, kad pastatas yra iš esmes perstatytas (rekonstruotas) 1986 metais, pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrindines konstrukcijos (daugiau kaip 50 procentu muriniu pamatu ir sienu, bei visos laikancios medines perdangu sijos, visos laikancios medines stogo konstrukcijos) pakeistos 1985 – 1986 m. vykdant pastato rekonstrukcijos – statybos darbus. Nustatyta, kad pagrindiniu laikanciu konstrukciju pakeista 61,32 procentai arba kitu skaiciavimu 61,35 procentai, rekonstravus pastata sukurta naujo ploto. Paskutines 2006 11 20 inventorizacijos duomenimis, buvusio pastato bendras plotas 322,53 kv.m. (toks nustatytas 1952 03 17 inventorizacijos metu) padidejo iki 470,14 kv.m. (vien pagrindinis pastatas), o kartu su priestatais pastato bendras plotas sudaro 692,31 kv.m., t. y. buvusio pastato, be priestatu, plotas padidejo 45,8 procento. Jeigu laikytis pareiškejo pozicijos, kad negalima skaiciuoti priestatu, tai ir be priestatu pastatas negali buti gra˛intas vadovaujantis Atkurimo istatymo 4 straipsnio 2 punktu. Taciau ekspertu išvadoje teigiama, kad naujai sukurto ploto negalima atskirti nuo buvusio, nes priestatai kartu su pagrindiniu pastatu sudaro vieninga mokomaji tekstiles ir keramikos laboratoriju ir dirbtuviu kompleksa.

Del aptartu prie˛asciu negali buti tenkinamas pareiškejo reikalavimas, kurio jis keisdamas reikalavimus ir tikslindamas skundus neatsisake: ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti sprendima – atkurti nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, gra˛inant ši pastata Kauno ˛ydu religinei bendruomenei natura. Pareiškejas nereikalavo ipareigoti priimti bet koki sprendima, o reikalavo ipareigoti priimti sprendima gra˛inti turta natura, todel del tokio reikalavimo ir pasisakoma. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybe jau negali priimti jokio sprendimo, nes nuo 2008 metu pasikeite turto valdytojas.

III. Del reikalavimo ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai.

Šis reikalavimas negali buti tenkinamas del to, kad iki paduodant pareiškejui skunda teismui, Kauno miesto savivaldybes administracijai buvo ˛inoma, kad pareiškejas nera padaves prašymo atkurti nuosavybes teise Dailes akademijai. Tik nuo 2008 01 11 turto patikejimo teise pastata valdo pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Vilniaus dailes akademija (t. II, b. l. 169), taciau kaip teigia Vilniaus dailes akademijos atstove, prašymas atkurti nuosavybes teise akademijai dar nera paduotas. Nekilnojamojo turto registro duomenys, kai tiksliai ˛inomas pastato adresas, yra viešai prieinami, todel pareiškejas visais periodais galejo su˛inoti, kas valdo pastata. Prašyma atkurti nuosavybes teise, Švietimo ir mokslo ministerijos atstoves teigimu, pareiškejas padave pirma karta ministerijai tik 2009 m. baland˛io 15 d. (gauta ministerijoje). Taigi reikalavimas perduoti nuosavybes teisiu atkurimo byla, kuri yra prijungta prie nuo 2006 06 16 nagrinejamos administracines bylos, yra pateiktas per anksti. Kreipiantis pareiškejui i teisma, Kauno miesto savivaldybes administracija neturejo jokio pagrindo perduoti šia nuosavybes teisiu atkurimo byla Švietimo ir mokslo ministerijai, be to, šia byla buvo butina perduoti ginca nagrinejanciam teismui. Gincas del tokios bylos perdavimo ar atsisakymo perduoti dar nera kiles, todel toks prašymas negali buti tenkinamas. Švietimo ir mokslo ministerija savo nuo˛iura ateityje, isiteisejus teismo sprendimui šioje byloje, gales prašyti Kauno miesto savivaldybes administracijos perduoti turima med˛iaga ministerijai ir šie santykiai susiklostys tik tarp ministerijos ir savivaldybes administracijos Viešojo administravimo istatymo nustatyta tarnybines pagalbos teikimo tvarka. Bet kuriuo atveju, šiuo metu toks prašymas negali buti tenkinamas, nes del jo dar nera jokio ginco. Teismas vadovaujantis ABTI 5 straipsniu gina tik pa˛eista ar gincijama teise ar istatymu saugoma interesa. Šiuo atveju nera nei pa˛eistos, nei gincijamos teises nei istatymu saugomo intereso, kuri reikia ginti.

Prašymas atmetamas.

IV. Del reikalavimo ipareigoti Švietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima – atkurti Kauno ˛ydu religinei bendruomenei nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune.

Byloje nustatyta, kad faktiškai ginco pastatu nuo 1974 metu naudojosi ne Kauno miesto savivaldybe, o Vilniaus dailes akademija. 1974 metais 322,53 kv.m. bendro ploto sandeli, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno miesto vykdomasis komitetas perdave naudotis Lietuvos valstybinio dailes instituto vakariniam skyriui. Šis pastata rekonstravo ir 1988 12 14 Kauno miesto vykdomasis komitetas prieme sprendima Nr. 440 perduoti ši pastata i Lietuvos valstybinio dailes instituto balansa. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra Kauno miesto liaudies deputatu tarybos Vykdomojo komiteto 1988 12 14 sprendimas Nr. 440 (minetos bylos lapas 43), kurio 8 punktu murinis sandelis (duomenys neskelbtini) perduodamas i Lietuvos valstybinio dailes instituto balansa. Iš šios bylos matyti, kad dar 2000 10 09 prašymu Nr. 5-403207 Kauno dailes institutas praše atlikti nekilnojamojo turto, esancio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), nuosavybes (patikejimo) teises iregistravima (ten pat, l. 53). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentu byloje yra duomenu, kad iki 2000 metu Kauno dailes institutas u˛ ginco pastato rekonstravimo darbus sumokejo 327 tukstancius rubliu (ten pat, l. 57). 2000 metais prašymas iregistruoti turta nebuvo tenkinamas, nes pastatas buvo rekonstruotas, o statybos darbai nebuvo iregistruoti nekilnojamojo turto registre (ten pat, l. 60, išvada). Vilniaus dailes akademijos Kauno dailes institutas 2006 metais kreipesi i VI Registru centra del ginco pastato kadastro duomenu keitimo (ten pat, l. 98-100). Kauno miesto savivaldybes administracija 2007 10 10 kreipesi i VI Registru centra, prašydama patikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenis, susijusius su ginco pastatu, nurode, kad pastatas dar 1988 metais perduotas Valstybiniam dailes institutui (ten pat, b.l. 107). Visu šiu prašymu galutinis nagrinejimo rezultatas buvo tai, kad Vilniaus dailes akademijos 2008 01 02 prašymu (ten pat, l. 115) 2008 01 11 išduotas pa˛ymejimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre, kuris patvirtina, kad Vilniaus dailes akademija turto patikejimo teise valdo pastata – sandeli, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Pagrindas LDT vykdomojo komiteto sprendimas 1988 12 14, Nr. 440. Šis pagrindo nurodymas ir reiškia, kad nuo 1988 metu sprendimo datos pastata patikejimo teise valde Valstybinis dailes institutas, veliau (pavadinimas keitesi) Vilniaus dailes akademija.

Mineta, kad nuosavybes teise šiuo metu gali buti atkurta tik vadovaujantis Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo nuostatomis. Šio istatymo 5 straipsnis numato, kad religines bendrijos prašymus del teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo ir turto gra˛inimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo vieta per vienerius metus nuo šio istatymo isigaliojimo dienos. Atkurimo istatymo 8 straipsnis nustato, kad religiniu bendriju prašymus del išlikusio nekilnojamojo turto, esancio savivaldybiu ˛inioje, nagrineja miesto (rajono) valdyba (meras), turto, esancio kitu valstybiniu imoniu, istaigu, organizaciju ˛inioje, - ministerija, kurios reguliavimo sriciai priklauso šios organizacijos arba turtas. Taigi del Vilniaus dailes akademijos ˛inioje esancio nekilnojamojo turto sprendima gali priimti tik Švietimo ir mokslo ministerija, bet prašymas turejo buti pateiktas Vilniaus dailes akademijai (Atkurimo istatymo 5 straipsnis). Nustatyta, kad reikalavimas del Švietimo ir mokslo ministerijos vilkinimo priimti sprendima teismui paduotas ir priimtas 2009 03 05 (t. II, b. l. 101-103) teismo posed˛io metu protokoline teismo nutartimi. Pareiškejo atstovai teisme aiškino, kad sprendimo nepriemima jie vertina kaip vilkinima. Atsi˛velgiant i tai, kad nei ministerija, nei Vilniaus dailes akademija iki pareiškejui paduodant nauja reikalavima teismui dar nebuvo gave jokio pareiškejo prašymo del nuosavybes teisiu atkurimo (tiesiogiai paduoto ar persiusto iš Kauno miesto savivaldybes administracijos), nebuvo sprende tokio prašymo priemimo galimybes klausimo, po to, klausimo, ar su prašymu pakankamai pateikta dokumentu, nesprende del subjekto tinkamumo, kitu klausimu, kuriuos butina ivertinti pagal Atkurimo istatymo 4 straipsni, negali buti pripa˛intas joks vilkinimas priimti teigiama ar neigiama sprendima. Del to Švietimo ir mokslo ministerija negali buti ipareigota priimti sprendima. Švietimo ir mokslo ministerija tik paskutiniame posedyje paaiškino, kad 2009 04 15 gavo prašyma iš pareiškejo atkurti nuosavybes teises i ginco pastata, taciau paaiškino, kad visas proceduras sustabde, kadangi, kol vyksta gincas teisme, Viešojo administravimo istatymo nuostatos nenumato galimybes priimti administracini sprendima. Pareiškejas šio 2009 04 15 ministerijoje gauto prašymo svarstymo proceduru negincija, be to, ministerija negali spresti nuosavybes teisiu atkurimo klausimo pagal Atkurimo istatymo nuostatas, kadangi ginca sprend˛ia teismas, todel jokie ministerijos vilkinimo veiksmai negali buti pripa˛inti.

Pareiškejo reikalavimas pateiktas atsakovui Švietimo ir mokslo ministerijai atmetamas kaip nepagristas. Vilniaus dailes akademija, nors ir nurodoma atsakovu, bet jai joks reikalavimas nekeliamas.

V. Del reikalavimo ipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybe per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos priimti sprendima, kaip nustatyta LR Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnyje, del nuosavybes teisiu atkurimo pagal Kauno ˛ydu religines bendruomenes 1991 12 31, 1997 03 27, 1997 04 02 prašymus i buvusius maldos namus – sinagoga, esancius (duomenys neskelbtini), Kaune, nes šio sprendimo priemimas yra vilkinamas.

Pareiškejas, teikdamas reikalavima Vyriausybei, remiasi tuo, kad institucijos, kurioms pavesta Atkurimo istatymu atkurti nuosavybes teise, nesprende klausimo. Reikalavimas suformuluotas konkreciai Vyriausybei (ne valstybei), nors atsakovu nurodoma ir valstybe. Del Kauno miesto savivaldybes administracijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmu, susijusiu su pareiškejo prašymo atkurti nuosavybes teise nagrinejimu, pasisakyta pirmiau. Reikalavima Vyriausybei pareiškejas grind˛ia Vyriausybes kanceliarijos 2009 05 19 raštu Nr. 12-3140 (t. II, b. l. 191-196). Šio rašto i˛angoje pasakyta: „Vyriausybes kanceliarija nera teises aktais igaliota institucija oficialiai aiškinti priimtu teises aktu, o kartu neturedama igaliojimu spresti klausimu, kurie priskirti teismu kompetencijai, negali kategoriškai pasisakyti del tam tikru procesu teisingumo, todel ˛emiau pateikiama tik nuomone, kuri negali buti vertinama kaip negincijama ir savo esme neturetu buti vertintina kaip turinti irodomosios galios“. Šis raštas nesukelia Vyriausybei jokiu pareigu, apie tai pasakyta paciame rašte. Taip pat šis raštas nesukelia jokiu teisiu ir pareigu Kauno miesto savivaldybes administracijai ar Švietimo ir mokslo ministerijai.

Vyriausybei Atkurimo istatymo 15 straipsnis išimtiniais atvejais suteikia teise gra˛inti išlikusi nekilnojamaji turta ir Atkurimo istatymo 4 straipsnyje nustatytu išimciu atvejais. Tokiam Vyriausybes ir religines bendrijos susitarimui turi pritarti Seimas. Ši Vyriausybes teise yra absoliucios diskrecijos teise, be to, butinas Vyriausybes ir religines bendrijos susitarimas, todel Vyriausybe negaletu buti ipareigota gra˛inti turta teismo sprendimu. Taciau šiuo atveju svarbu tai, kad ABTI 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administraciniu teismu kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybes (kaip kolegialios institucijos) veiklos. Šiuo atveju, Vyriausybe tik kaip kolegiali institucija gali, taikydama Atkurimo istatymo 15 straipsnio nuostatas, priimti sprendima atkurti nuosavybes teise. Atsi˛velgiant i ABTI 16 straipsnio 2 dali, teismas negali tirti tokio pobud˛io Vyriausybes veiklos, todel šioje dalyje byla turi buti nutraukta vadovaujantis ABTI 101 straipsnio 1 punktu, nustatanciu, kad teismas nutraukia byla, jeigu byla nepriskirtina administraciniu teismu kompetencijai. Ginco klausimu pareiškejas gali kreiptis tiesiogiai i Vyriausybe (išaiškinama vadovaujantis ABTI 102 straipsnio 1 dalimi).

Pareiškejas 2009 07 16 patikslintame skunde atsakovu nurodo Lietuvos Respublika, atstovaujama Vyriausybes. Teismo posedyje pareiškejo atstovai atsisake tikslinti reikalavimus, aiškino, kad teismas privalejo patenkinti ju prašyma (t. III, b. l. 41-42) ir kreiptis i Vyriausybe del išaiškinimo, kokia institucija turi del ginco nekilnojamojo turto priimti sprendima del prašymo atkurti nuosavybes teise, o netenkinus šio prašymo, jie neturi nuomones del tinkamo atsakovo. Todel teismas vertina, ar galima valstybes atsakomybe del to, kad pareiškejui neatkurta nuosavybes teise, tai yra del vilkinimo. Valstybe gali buti atsakovu tik tuomet, kai reikalavimo pagrindu nurodomas Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, t. y. bylose del ˛alos atlyginimo. Šioje byloje nei turtines, nei neturtines ˛alos atlyginimo reikalavimas nekeliamas, todel nei valstybe, nei, kaip mineta Vyriausybe, negali buti ipareigotos atkurti pareiškejui nuosavybes teise i išlikusi nekilnojamaji turta. Lietuvos Respublika (valstybe) nuosavybes teisiu atkurimo klausimus sureguliavo Lietuvos Respublikos religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymu. Šiame istatyme nustatytos salygos nuosavybes teisei atkurti, subjektai, kurie gali kreiptis del tokios teises atkurimo, institucijos, kurios privalo (ar gali išimties tvarka) spresti nuosavybes teisiu atkurimo klausimus. Taigi valstybe savo pareiga nuosavybes teisiu atkurimo religinems bendrijoms procese ivykde.

VI. Kiti pareiškejo argumentai.

Pareiškejas nurodo, kad teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2004 08 10 pa˛yma „Del nuosavybes teisiu atkurimo i ˛ydu religinei bendruomenei priklausiusius pastatus Kauno mieste“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 78-79). Nors pagal ABTI 57 straipsnio 1 dali ši pa˛yma gali buti vertinama kaip irodymu – faktiniu duomenu – šaltinis, taciau pagal 57 straipsnio 6 dali, jokie irodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Neirodinetinos aplinkybes ir faktai nurodomi ABTI 58 straipsnyje ir Seimo kontrolieriu pa˛ymose išdestyti duomenys nepriskiriami prie tokiu. Pareiškejo nurodoma Seimo kontrolieriaus pa˛yma buvo skirta Kauno miesto savivaldybei. Butina atkreipti demesi i tai, kad Kauno miesto savivaldybe ivykde Seimo kontrolieriaus nurodymus ir 2004 12 10 ieškinio pareiškimu kreipesi i Kauno miesto apylinkes teisma, praše panaikinti Kauno miesto valdybos 1997 11 25 sprendima Nr. 904, kuriuo nuosavybes teise i ginco pastata buvo atkurta fiziniams asmenims (civiline byla Nr. 2A-287-1-2006, t. I, b. l. 29). Kauno apygardos teismas 2006 04 05 sprendimu (civiline byla, t. II, b. l. 163-166) savivaldybes ieškini patenkino, panaikino Kauno miesto valdybos 1997 11 25 sprendima Nr. 904 del nuosavybes teisiu atkurimo fiziniams asmenims i po 1/3 dali pastato, esancio Kaune, (duomenys neskelbtini). Tik po šio teismo sprendimo atsirado galimybe nagrineti pareiškejo prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo viešojo administravimo proceduru pagalba, bet pareiškejas jau 2006 06 16 kreipesi i administracini teisma su prašymu ipareigoti savivaldybes administracija atkurti nuosavybes teise natura, kas ateme galimybe savivaldybes administracijai testi nuosavybes teisiu atkurimo procesa – aiškinti, ar tinkamas subjektas padave prašyma, ar pakanka nuosavybes teise patvirtinanciu irodymu, ar savivaldybe gali spresti nuosavybes teisiu atkurimo klausimus butent i ši pastata. Taigi Seimo kontrolieriaus pa˛ymoje esanti rekomendacija buvo ivykdyta, o teismui pa˛ymoje išdestytas aplinkybiu vertinimas nera privalomas. Teismas ivertino turimu irodymu viseta ir padare išvadas, kad pareiškeju reikalavimai yra nepagristi.

Tai, kad Kauno apygardos teismo 2006 04 05 sprendime pasakyta, kad Kauno miesto valdybos sprendimu atkurus nuosavybes teises fiziniams asmenims buvo pa˛eistos Kauno ˛ydu religines bendruomenes teises atkurti nuosavybes teises i ši ginco pastata Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo nustatyta tvarka, nesukuria pareigos butinai atkurti pareiškejui nuosavybes teise, o tik reiškia, kad butina atlikti Atkurimo istatyme nurodytas proceduras, pagal ši istatyma ivertinti visas reikšmingas aplinkybes, nes pareiškejas pagal ši istatyma pretenduoja i nuosavybes teisiu atkurima. Toks teismo sprendime esantis teiginys nera faktas, nustatytas isiteisejusiu teismo sprendimu ABTI 58 straipsnio 2 dalies prasme, nes civilineje byloje dalyvavo ne tie patys asmenys kaip šioje administracineje byloje. Faktu, kuriuo remesi Kauno apygardos teismas, yra tik tai, kad pareiškejas pretenduoja atkurti nuosavybes teise i pastata, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini) šis faktas pripa˛istamas ir šioje byloje. Taciau, kaip patvirtino ir Lietuvos ˛ydu religines bendrijos atstove, ir ši bendrija yra laiku padavusi prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo i ta pati pastata. Todel nuosavybes teisiu atkurimo klausimas tures buti sprend˛iamas, kaip nustato Atkurimo istatymas.

Pareiškejo atstovas teismo posedyje pareiške argumentus ir del to, kad pareiškejas yra diskriminuojamas. Šie pareiškejo argumentai nepagristi ir neparemti irodymais. Priešingai, pareiškejas patvirtino, kad beveik visas nekilnojamas turtas, i kuri pareiškejas pretendavo, pareiškejui buvo gra˛intas. Tai patvirtina bylos med˛iaga: Kauno miesto tarybos sprendimai (t. I, b. l. 89, 90, 91), Aplinkos ministerijos 2000 12 01 isakymas (t. I, b. l. 92). Todel šiuo atveju nera pagrindo teiginiui del diskriminavimo. Šiame sprendime jau pasisakyta, kad sprendimas del prašymo atkurti nuosavybes teise nepriimamas del objektyviu prie˛asciu.

Valstybine biud˛etine istaiga Vilniaus dailes akademija atsiliepime buvo pareiškusi prašyma priteisti iš pareiškejo bylinejimosi išlaidas. ABTI 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad del išlaidu atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašyma raštu su išlaidu apskaiciavimu ir pagrindimu. Ši istatymo nuostata Vilniaus dailes akademijai ˛inoma, nes pateikdama prašyma del išlaidu atlyginimo nurode, kad irodymus apie išlaidas pateiks nagrinejant byla. Nagrinejant byla teisme atstove irodymu apie išlaidas nepateike, todel nera galimybes teismo išlaidas priteisti šiuo sprendimu. Taciau prašyma su išlaidu apskaiciavimu ir pagrindimu, vadovaujantis ABTI 45 straipsnio 1 dalimi, galima raštu paduoti teismui ne veliau kaip per keturiolika dienu nuo sprendimo isiteisejimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinetas rašytinio proceso tvarka priimant nutarti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 88 straipsniais, 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsnio 1 dalimi, 127 str.,

n usprende:

Byla dalyje del pareiškejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes reikalavimo ipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybe per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos priimti sprendima, kaip nustatyta Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnyje, del nuosavybes teisiu atkurimo pagal Kauno ˛ydu religines bendruomenes 1991 12 31, 1997 03 27, 1997 04 02 prašymus i buvusius maldos namus – sinagoga, esancius (duomenys neskelbtini), Kaune, nutraukti.

Kitus pareiškejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes reikalavimus atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienu nuo jo priemimo ir paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skunda per Vilniaus apygardos administracini teisma arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.