Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-06-27 · Civilinė byla Nr. 2-6839-871/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-27
Bylos Nr.
2-6839-871/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Beinoravičienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
D. S. V.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,sekretoriaujant Robertai Mikonytei,dalyvaujant ieškovui A. M., jo įgaliotai atstovei D. M.,atsakovės atstovei advokatei I. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei D. S. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-3) ir prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 2 309,58 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike (b.l. 54-59) nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso tame pačiame name virš ieškovo esantis butas Nr. 19. 2015-10-12 ieškovo vaikai pamatė, kad bute vienas iš kambarių yra užpiltas: vanduo sunkiasi iš virš ieškovo esančio buto, laša ir bėga pro lubas; vandeniu permirkusios vidinės ir šorinės kambario sienos; kilimas prisigėręs vandens; vanduo telkšo ant grindų, vandeniu sumirkusios durys, spinta ir knygos. Užlietas buto kambarys 2015-10-12 buvo aprodytas atsakovei G. V.. Šio susitikimo metu atsakovė įvertino padarytą žalą ir informavo, kad jos bute įvyko avarija ir nori atlyginti nuostolius, kai bus paskaičiuota darbų sąmata. 2015-10-19 O. A. parengė lokalinę sąmatą, pagal kurią žalos dydis 2309,58 EUR, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovė D. S. V. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (b.l. 36-39), tripliku (b.l. 66) su ieškovo pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog dėl 2015-10-12 atsakovės bute įvykusios vandentiekio avarijos privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Tačiau su žalos dydžiu sutinka tik iš dalies. Ieškovo pateiktais duomenimis jo įrodyta žala 524,58 EUR. Atsakovė sutinka, kad būtina atlikti lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus: skyrius lubos, skyrius sienos, skyrius grindys dalys eil. Nr. 11 (obliavimas ir šlifavimas) bei eil. Nr. 12 (parketo grindų lakavimas). Tokiu būdu pagal ieškovo pateiktą nekilnojamojo turto apžiūros aktą, kuriame fiksuoti nuostoliai bei šio eksperto sudarytą sąmatą, įvertinus apžiūros akte fiksuotus pažeidimus, bendra medžiagų ir darbų vertė 524,58 EUR. Visos kitos ieškovo prašomos priteisti lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos ir darbai akivaizdžiai pertekliniai ir neturi nieko bendro su ieškovo netekimais, kuriuos patyrė dėl buto užliejimo.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo įgaliota atstovė ieškinį palaikė visiškai ieškinyje, dublike išdėstytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai.

Atsakovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovui siūlė už remontą sumokėti apie 1300 EUR ir sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovas su tokia suma nesutiko. Atsakovė sutinka su 524,58 EUR ieškovo įrodyta žala, visos kitos ieškovo prašomos priteisti lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos ir darbai akivaizdžiai pertekliniai ir neturi nieko bendro su ieškovo netekimais, kuriuos patyrė dėl buto užliejimo.

Kviečiama į teismo posėdį, atsakovė neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Atsakovė bylą veda per advokatą, todėl teismas pripažino, kad atsakovės neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui A. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 5), o atsakovei D. S. V.asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), esantis virš ieškovo buto. 2015-10-12 ieškovui priklausančio buto kambarys buvo užlietas vandeniu iš virš ieškovo buto esančio 19 buto. UAB „Namų priežiūros centras“ 2015-10-20 raštu nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Rudens 2, Vilniuje, bendrieji inžinieriniai tinklai, kuriuos prižiūri pastato administratorius, yra tvarkingi ir įtakos 2015-10-12 Rudens g. 2-19, Vilniuje įvykusiai avarijai neturėjo (b.l. 18). 2015-10-19 Nekilnojamojo turto apžiūros aktu ir nuotraukomis (b.l. 10) užfiksuotas ieškovo buto užliejimo faktas ir apgadinimų pobūdis (b.l. 32). Pagal ieškovo užsakymu atliktą O. A. buto (po užpylimo) skaičiuojamosios kainos nustatymo aktą Nr. 2015/10/21 ir lokalinę sąmatą padaryta žala buvo įvertinta 2309,58 EUR suma (b.l. 11-17).

Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal teismų formuojamą praktiką, turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį c. b. 3K-3-299/2008).

Nagrinėjamu atveju, ginčo, kad ieškovo butas buvo užpiltas iš viršuje esančio atsakovės buto, nėra, atsakovė pripažino, kad ieškovo butas buvo užpiltas iš atsakovės buto dėl 2015-10-12 atsakovės bute įvykusios vandentiekio avarijos. Vadovaujantis UAB „Namų priežiūros centras“ 2015-10-20 raštu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrieji inžinieriniai tinklai, kuriuos prižiūri pastato administratorius, yra tvarkingi ir įtakos 2015-10-12 Rudens g. 2-19, Vilniuje įvykusiai avarijai neturėjo (b.l. 18). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ginčijo tik pačios žalos dydį. Taigi teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas.

Pagal CK 6.263 str. 3 d., asmuo privalo atlyginti savo valdomų daiktų padarytą žalą. Tokią atsakomybę statinio savininkui (valdytojui) nustato ir CK 6.266 str. Todėl ieškovas turi subjektinę teisę reikalauti padarytos žalos atlyginimo būtent iš atsakovės. Teismas aptartų įrodymų bei motyvų pagrindu sprendžia, jog atsakovė įstatyme nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo turtą prižiūrėti ir juo disponuoti taip, kad turtas nekeltų žalos tretiesiems asmenims, nevykdė (CK 4.37 str. 1 d.), dėl to jos veiksmai (neveikimas) teisės požiūriu nepriimtini (neteisėti) (CK 6.246 str.1 d.). Atsakovė neginčijo savo, kaip statinio savininkės (valdytojos), kaltės prezumpcijos, įtvirtintos įstatymu – CK 6.248 str. 1 d., 6. 266 str. 1 d. Tokiu būdu konstatuotinas atsakovės veiksmų neteisėtumas, jos kaltė, atsakovės deliktinė atsakomybė kyla ir esant akivaizdžiam priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusių pasekmių ieškovo naudojamam turtui, nes šios pasekmės – vandens tekėjimo žymės ieškovo bute ant sienų ir ant lubų, atsirado nutekėjus iš viršaus vandeniui, o ne dėl kurios nors kitos priežasties (CK 6.247 str.).

Nustačius, kad sąlygos bei pagrindai atsakovės civilinei atsakomybei taikyti egzistavo, nustatytinas kompensuotinų nuostolių dydis.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 straipsnis). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal LR CPK nustatytas taisykles. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Ieškovas nuostoliams pagrįsti pateikė O. A. buto (po užpylimo) skaičiuojamosios kainos nustatymo aktą Nr. 2015/10/21 su lokaline sąmata, pagal kurią ieškovo remonto darbai įvertinti 2309,58 EUR suma (b.l. 11-17). Su žalos dydžio nustatymo aktu Nr. 2015/10/21 pateiktas padarytą žalą vertinusio asmens kvalifikacijos atestatas (b.l. 13). Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus – 2015-10-19 nekilnojamojo turto apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad apgadintos kambario sienos, lubos, grindys, nuotraukas CD diske, iš kurių matyti apgadintos (užlietos) kambario sienos, lubos, grindys, durys (b.l. 10), vertina, kad ieškovas įrodė, kad ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje numatytus darbus reikia atlikti. Atsakovė šiuos ieškovo įrodymus paneigiančių rašytinių įrodymų nepateikė, atsakovės teiginiai, kad lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos ir darbai akivaizdžiai yra pertekliniai ir neturi nieko bendro su ieškovo netekimais, kuriuos jis patyrė dėl buto užliejimo, niekuo nepagrįsti (CPK 178 str.). Atsakovė šių darbų atlikimo būtinumo iš esmės nenuginčijo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių aplinkybes, jog šie apgadinimai buvo padaryti ne buto užliejimo metu. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nors atsakovė ir nesutiko su lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų verte, tačiau nepateikė jokios kitos sąmatos ar užliejimo metu padarytos žalos atstatymo darbų vertės apskaičiavimo, paneigiančių ieškovo pateiktos sąmatos pagrįstumą. Kaip minėta, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo taisykle, šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Atsakovė, ginčydama ieškovui padarytos žalos dydį, taip pat turėjo teisę bei galimybę įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nuginčyti ieškovo pateiktus įrodymus, pavyzdžiui, pateikti savo rašytinius įrodymus dėl žalos dydžio, naudotis ekspertų pagalba, ką šios bylos procese šalims siūlė teismas (CK 4.37 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str.). Tačiau teismui išaiškinus atsakovei teisę prašyti skirti teismo ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, atsakovė teismui prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo nereiškė. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 11-17) patvirtina, jog žalos dydžio vertinimą atlikęs asmuo O. A. turi teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas (statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžinieriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, kiti statiniai), projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog nurodytas asmuo pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją gali nustatyti sąnaudų, reikalingų atkurti sugadinto turto būklę, poreikį bei apimtis. Nėra jokio pagrindo abejoti nurodytą išsilavinimą ir kvalifikaciją turinčio asmens kompetencija, jo išvadomis dėl turto sugadinimo apimčių ir kaštų, juolab, kad O. A., atlikdamas vertinimą, pats apžiūrėjo patalpas ir nustatė sugadinimų apimtis bei jų atstatymo kaštus. Kadangi su kainos nustatymo aktu, lokaline sąmata pateikti įrodymai dėl vertintojo kvalifikacijos, tuo tarpu teisė teikti savo įrodymus, patvirtinančius įvertinimo ataskaitos klaidingumą, iš atsakovės nebuvo atimta, teismas neturi pagrindo teigti, kad ataskaitoje nurodyti darbai ar darbų kaina 2309,58 EUR yra nepagrįsta (CPK 178 str.). Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką prie netiesioginių, bet būtinų remonto sąnaudų priskirtinas ir pridėtinės vertės bei pelno mokestis ir kitos pridėtinės sąnaudos, nors realiai dar ir nepatirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014 ir kt.). Žalos dydžio atsakovė nenuginčijo. Todėl laikytina, kad žalos dydis yra pagrįstas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, kaip yra šiuo atveju, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Nagrinėjamu atveju kainos nustatymo akte nurodyta, kad sąmatinė kaina apima visus buto atstatymo darbus be buto apdailos nusidėvėjimo. Remiantis protingumo kriterijumi, atsižvelgus į tai, kad ieškovo butas nebuvo naujai suremontuotas, ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad grindys nebuvo keistos nuo pat namo pastatymo 1984 m., sienos perdažytos 2009 metais, nors nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o lokalinėje sąmatoje darbai paskaičiuoti pagal naujų medžiagų kainas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytinas 35 proc. nusidėvėjimas ir ieškovui atlygintina suma vertinama kaip 1501,23 EUR. Teismo vertinimu, šie atkūrimo kaštai patvirtina išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

Esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį iš dalies ir priteisti iš atsakovės 1501,23 EUR žalos atlyginimą.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 1501,23 EUR sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2016-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 69 EUR žyminis mokestis (b.l. 24). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (65 proc.), iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 44,85 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 200 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (35 proc.), iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 70 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d.).

Byloje susidarė 7,84 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 5,10 EUR pašto išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo valstybės naudai turi būti priteistos pašto išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovo (2,74 EUR) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. S. V. ieškovo A. M. naudai 1501,23 EUR žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1501,23 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44,85 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovės D. S. V. naudai 70 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. S. V. į valstybės biudžetą 5,10 EUR pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjaKopija tikra:Teisėja Renata Beinoravičienė