- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- 1-1070-743/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Civilinis ieškovas
- R. P.
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:
1) 2014 m. rugsėjo 19 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, remiantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 1 (vienieriems) metams; pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
2) 2017 m. gegužės 10 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 (šešiasdešimties) parų areštu; pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 40 (keturiasdešimties) parų areštas; remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, išieškoti konfiskuoto turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 100 Eur (vieną šimtą eurų).
3) 2017 m. birželio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 90 (devyniasdešimt) parų areštu; pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 (šešiasdešimt) parų areštas; remiantis 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2017 m. gegužės 10 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo paskirta bausme iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė - 80 (aštuoniasdešimt) parų areštas, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonės 3 (trejiems) metams bei išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 100 Eur (vieną šimtą eurų) bei konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą - 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų).
4) 2018 m. sausio 16 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis pagal BK 281 straipsnio 7 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. 2018 m. liepos mėn. 23 d., apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, kilusio konflikto metu, suėmęs rankomis už kaklo R. P. palenkė į priekį ir kojos keliu sudavė jam tris kartus į kairįjį šoną, po to pargriovęs ant gyvenamojo namo kieme esančios lovos, suėmė R. P. už kairės rankos piršto, jį užlenkė, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje, VII-VIII šonkaulių lūžimus, kairės plaštakos IV piršto vidurinės falangos intrasąnarinį lūžimą ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl VII-VIII šonkaulių lūžimo, kairės plaštakos IV piršto vidurinės falangos intrasąnarinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2017 m. liepos 23 d. apie 19 val. jis nuvažiavo su dviračiu iki Krosnos miestelyje esančios parduotuvės, nusipirko alaus, paskambino R. P., pasiūlė jį kartu išgerti, o pastarajam sutikus, nuvažiavo pas jį į namus. R. P. buvo kieme, buvo neblaivus. Jis su juo pasisveikino, vienas kitam paspaudė ranką ir tuo metu R. P. jį patraukė link lovos, kuri buvo jo gyvenamojo namo kieme ir jie ant jos nukrito. Kai nugriuvo ant lovos, jis jį apglėbė rankomis suimdamas už kažkurios jo alkūnės. Už rankos piršto, kairės rankos delno tikrai neėmė. Po apkabinimo R. P. nesakė, kad jam ką nors skauda, smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė. K. R. P. atsistojo nuo lovos, pradėjo rėkti, kad jis jam sulaužė pirštus, tačiau jis prieš jį nesmurtavo. Netrukus išbėgo į kiemą R. P. sugyventinė. Jis jiems nieko nesakė ir išvažiavo namo, tačiau po pusvalandžio laiko jis sugrįžo į jų kiemą ir užėjęs pas juos į namus paklausė kas R. P. yra. Jis pasakė, kad parašys pareiškimą ir jis jam nieko nesakęs išvažiavo. Kaip ir kada jam lūžo šonkauliai jis tikrai negali pasakyti, nes jis jam tikrai smūgių jokių nesudavė. To piršto taip pat negalėjo sulaužyti, nes tiesiog už kairės rankos jis jam nebuvo suėmęs, jokio fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Kadangi nepadarė nusikalstamos veikos, su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka (b. l. 206,207).
N. R. P. patvirtino, kad 2018 m. liepos 23 d. apie 20.40 val. jis išėjo į gyvenamojo namo kiemą parūkyti ir pamatė, kad su dviračiu atvažiuoja pažįstamas kaimynas E. M., kuris su savimi turėjo butelį alaus. E. M. nulipo nuo dviračio ir priėjęs prie jo ranka sugriebė už sprando, palenkė jį, įspyrė jam keliu tris kartus į kairįjį šoną, nustūmė jį rankomis nuo savęs, o jam nukritus ant kieme buvusios sofos, užlaužė kairės rankos pirštą. Po šio užsukimo jam lūžo pirštas. Kai jis spardė jo šoną, į kiemą atėjo jo sugyventinė ir matė, kad jis jį spardo, liepė E. M. eiti iš kiemo ir jis išvažiavo. Jis nuėjo į gyvenamąjį namą, apsirengė ir ruošėsi vykti į Lazdijų ligoninę. Netrukus į namus vėl atėjo E. M., pagrasino, kad jeigu jis parašys pareiškimą tai jis sudegins jo gyvenamąjį namą. Jis nuvyko į ligoninę, kurioje jam peršvietė pirštą ir kairįjį šoną ir pasakė, kad pagal nuotrauką mato įskilusį šonkaulį ir lūžusį kairės rankos pirštą. Dėl šių E. M. veiksmų jis juto fizinį skausmą kol gijo kaulai, ilgą laiką buvo nedarbingas ir negalėjo pabaigti mokymo centre lankomų papildomai vairavimo kategorijai gauti kursų, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 1 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 207).
Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė, kad konfliktas vyko jo sodybos kieme (duomenys neskelbtini), kur R. P. stovint prie mokyklinio stalo, stovinčio sodybos kieme, E. M. jį apsikabino ir tris kartus keliu įspyrė jam į kairįjį šoną; vėliau parodė vietą prie sofos-lovos, esančios 1,5 m atstumu nuo įėjimo į gyvenamąjį namą ir 5 m atstumu nuo rašomojo stalo, kur E. M. pasiguldęs jį ant sofos-lovos užsuko kairiosios rankos pirštą ir jį sulaužė (b. l. 41,42).
Liudytoja D. P. patvirtino, kad ji gyvena su R. P., prisimena, kad 2018 m. liepos 23 d. apie 20.45 val. pas juos su dviračiu atvažiavo E. M., kuris iš niekur nieko suėmė rankomis už kaklo R. P., jį palenkė į priekį ir keliu sudavė tris kartus jos sugyventiniui į kairįjį šoną. Tuomet E. M. pasiguldė R. P. ant lovos, esančios prie namo, ir užsuko jam rankos pirštą. Netrukus po to, E. M. iš kiemo išvažiavo. Jos sugyventinis pasakė, kad galimai jam lūžo pirštas ir reikalinga vykti į Lazdijų ligoninę. Kai jie ruošėsi vykti į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, į jų namus vėl atėjo E. M. ir pasakė, kad jeigu jos sugyventinis parašys ant jo pareiškimą, tai jis paims ir sudegins jų namus. Ji jį išvijo ir jie su sugyventiniu nuvyko į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur nustatė, kad R. P. lūžęs pirštas ir skilęs šonkaulis (b. l. 207).
Savo parodymus liudytoja patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą sodybos kieme, kurioje E. M. sužalojo R. P. (b. l. 78,79).
Liudytojas N. Č. patvirtino, kad jo tarnybos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate metu, 2018 m. liepos 23 d. 22.51 val. gavo pranešimą, kad į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi R. P., kuris paaiškino, kad konflikto metu namuose sumušė iš matymo pažįstamas asmuo. Jis nuvyko pas nukentėjusįjį aiškinantis įvykio aplinkybių, R. P. paaiškino, kad apie 20 val. pas jį į namus atvykęs E. M. paėmė jam už sprando ir palenkė į priekį, po to įspyrė apie tris kartus keliu į kairį šoną, parvertė ant sofos-lovos, kuri buvo gyvenamojo namo kieme ir užlaužė vieną kairės rankos pirštą, kuris lūžo. R. P. buvo neblaivus, buvo nustatytas 1,94 promilės girtumas. Namuose buvo ir R. P. draugė, kuri buvo blaivi, iš jos paaiškinimų buvo galima spręsti, kad ji taip pat matė, kaip E. M. smurtavo prieš R. P., nes ji vis patikslino R. P. nurodomas įvykio aplinkybes (b. l. 207,208).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas įvyko Lazdijų r. sav. Krosnos mstl. Jaunimo g. 11, gyvenamojo namo kieme; prie namo rytinės sienos kieme stovi sofa-lova (b. l. 18-20).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. P. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje, VII-VIII šonkaulių lūžimai, kairės plaštakos IV piršto vidurinės falangos intrasąnarinis lūžimas; jie galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių ne mažiau dviejų trauminių poveikių; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl VII-VIII šonkaulių lūžimų, kairės plaštakos IV piršto vidurinės falangos intrasąnarinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui; dėl sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 54).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis neneigia buvęs pas R. P., su juo pagriuvęs ant lovos, jį stipriai apkabinęs, tačiau neigia užlaužęs kairės rankos pirštą ir įspyręs, dėl ko R. P. buvo nesunkiai sužalotas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodymine prasme liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (BPK 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete.
Šiame kontekste vertinant kaltinamojo duodamus parodymus matyti, kad jis negali logiškai paaiškinti savo veiksmų: negali paaiškinti, kodėl jis buvo stipriai apkabinęs R. P. jiems nugriuvus ant sofos-lovos, kodėl staiga išvažiavo iš nukentėjusiojo namų net negėręs alaus, nors dėl to ir buvo atvažiavęs pas R. P., negali paaiškinti, kodėl už pusvalandžio vėl sugrįžo pas R. P.. Nors kaltinamasis tvirtina buvęs blaivus, tačiau šių aplinkybių detaliai neprisimena ir paaiškinti negali. Atsižvelgus į tai, vien tik kaltinamojo parodymais negalima grįsti nuosprendžio, nes jie nepaaiškina visų byloje nustatytų aplinkybių ir nesisieja su jomis logišku ryšiu.
Iš liudytojos D. P. parodymų matyti, kad E. M. smurtą prieš R. P. naudojo po to, kai šis su juo negėrė jo atsivežto alaus. Liudytoja patvirtino mačiusi, kaip kaltinamasis tris kartus įspyrė nukentėjusiajam ir užlaužė pirštą ir būtent po to, kai nukentėjęs pradėjo šaukti ir nurodė pranešiąs policijai, kaltinamasis iš jų namų išvyko. Iš nukentėjusiojo ir liudytojos D. P. parodymų matyti ir tai, kad maždaug po pusvalandžio E. M. sugrįžo į nukentėjusiojo namus siekdamas, kad šis į policiją nesikreiptų. Byloje nustatyta, kad liudytoja D. P. buvo blaivi, liudytojas N. Č. patvirtino, kad jau tą patį vakarą, netrukus po įvykio, apklausiant nukentėjusįjį jis tvirtino, kad E. M. jam kelis kartus įspyrė ir sulaužė pirštą. D. P. tikslino nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, todėl tai leidžia spręsti, kad liudytoja D. P. matė įvykį, o tai paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad D. P. į kiemą išėjo tik jam išvažiuojant. Nukentėjęs, liudytoja D. P. patvirtino, kad iki į jų namus atvykstant E. M., R. P. nebuvo sužalotas, šios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis. Netrukus po įvykio jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Visi aukščiau aptarti argumentai, įrodymų analizė leidžia pripažinti įrodytu, kad E. M. 2018 m. liepos mėn. 23 d., apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia keliu įspirdamas tris kartus nukentėjusiajam į kairįjį šoną, užlenkęs kairės rankos pirštą padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje, VII-VIII šonkaulių lūžimus, kairės plaštakos IV piršto vidurinės falangos intrasąnarinį lūžimą ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl VII-VIII šonkaulių lūžimo, kairės plaštakos IV piršto vidurinės falangos intrasąnarinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Ši E. M. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Dėl civilinių ieškinių
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 72,38 Eur dydžio ieškinį dėl nukentėjusiojo R. P. gydymo išlaidų (b. l. 64,65), šios gydymo išlaidos susidarė dėl aukščiau aptartų kaltų E. M. veiksmų, jos pagrįstos gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 66), todėl ieškinys tenkintinas ir išlaidos priteistinos iš E. M..
N. R. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės 1 000 Eur žalos atlyginimo (b. l. 59).
Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. P. sužalojimai padaryti keturių trauminių poveikių, jis patyrė fizinį skausmą, kurį juto ir po įvykio, kurį laiką buvo nedarbingas, dėl ko užsitęsė jo mokslai dėl papildomos kvalifikacijos įgijimo. Įvertinus tai, spręstina, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs R. P. pagrįstai tvirtina, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors kėsintasi į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėję patyrė fizinį skausmą, sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tačiau smūgių nebuvo daug, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė sunkių pasekmių, nebuvo reikalingos operacijos, nukentėjusiajam nebuvo atimta galimybė įgyti papildomą kvalifikaciją, ji tik šiek tiek užtruko, kitokių įrodymų, kad dėl patirtos traumos jam teko keisti savo gyvenimo, laisvalaikio įpročius, nukentėjęs nepateikė Užtikrinant protingą priešingų interesų pusiausvyrą, būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis jokio turto neturi. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 2K-420/2010,2014 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 2K-68/2014, 2017 m. lapkričio 7 d. Nr. 2K-139-895/2017), nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala mažintina.
Dėl bausmės paskyrimo
E. M. teistas (b. l. 134-139), padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). E. M. teistas keturis kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, sistemingai daro įvairius administracinės teisės pažeidimus (b. l. 158-163), todėl pripažintina, kad yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas teisės normas ir jas pažeidinėti. Įvertinus visas aukščiau aptartas kaltinamojo asmenybę, jo padarytą veiką apibudinančias aplinkybes pripažintina, kad nėra argumentų ir pagrindų jam neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes tik tokia bausmė gali padėti pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis. Nors ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pripažintina, kad kitos kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes apibudinančios aplinkybės, nukentėjusiosios pozicija, pakankamos spręsti, kad toks bausmės dydis atitiks BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.
Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš aptariamų, BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 1 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).
Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau kaltinamojo veiksmai nepasireiškė intensyviu smurtu, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai sunkių pasekmių nesukėlė, todėl šiuo požiūriu veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas nėra didelis, nukentėjęs neprašo griežtos bausmės, kaltinamasis charakterizuojamas kaip paslaugus, bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (b. l. 171), po šios nusikalstamos veikos padarymo jis įsidarbino (b. l. 205), todėl tai leidžia spręsti, kad jis siekia pakeisti savo gyvenimą. Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai - sulaikyti juos nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant nustatytomis pareigomis.
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 129-131), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais įpareigoti E. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Priteisti iš E. M. 72,38 Eur (septyniasdešimt du eurus 38 centus) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“).
Priteisti iš E. M. 600 Eur (šešis šimtus eurų) R. P. neturtinės žalos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.