Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-586/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-02-06Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-10-18Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2014-06-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-06
Bylos Nr.
1-13-586/2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00334-2008-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Nukentėjusysis
A. V.
Kaltinamasis
R.P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-586/2013Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00334-2008-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.1.;1.2.18.10.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 6 d.Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V.Vainius,sekretoriaujant J. B.,dalyvaujant prokurorui N. Š.,nukentėjusiajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R.P., gim. (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, aukštojo išsilavinimo, vedęs, R. P. autoremonto įmonės savininkas, teistas

2008-02-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir paskirta 5 MGL (650,00 Lt) bauda, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs šią bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. P. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

R. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001m. lapkričio 6d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 str. 1 d. atsakingas už apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą įstatymo nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2007-12-31, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 12 str. 1 d., kuri numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 d., kuri numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktą, kuris numato, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, 16 punktą, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, neužpajamavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje 2006-09-24 paskolos raštu iš A. V. gautų pinigų – 21000,00 Lt, jų neužregistravo kasos knygoje bei neužregistravo įsiskolinimo fiziniam asmeniui A. V., dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2007-06-14 UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

R. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, A. V., prisistatęs bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, apgaule pažadėjęs jam galimybę dalyvauti UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, paprašė A. V. paskolinti 21000,00 Lt naujam UAB (duomenys neskelbtini) verslui įgyvendinti, tyčia, melagingai nurodydamas, kad pinigai bus panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) naujai veiklai – šarvuotoms durims įsigyti, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdys šios veiklos ir bendrovė neturi jokių finansinių galimybių atsiskaityti pagal 2006-09-24 paskolos raštą, jis, 2006-09-24, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), sudarė paskolos sutartį su A. V., pagal kurią iš A. V. paėmė 21000,00 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį litų), įsipareigodamas pinigus grąžinti per 1 mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos. R. P. 2006-09-24 paskolos sutartimi gautų pinigų – 21000,00 Lt UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir 2007-06-21 A. V., registruotu laišku (kvitas Nr.39500/40), pareikalavus grąžinti dalį pinigų – 12000,00 Lt iki 2007-07-01, pinigų nurodytu laiku iki 2007-07-01, ir vėliau negrąžino. Taip R. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. V. priklausantį turtą – 21 000 litų.

K. R. P. pagal pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis pripažįsta kaltinimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, t.y., jog pinigus gavęs iš A. V., jų į sąskaitą neįnešė, tvarkė ne pagal savo įmonės apskaitą, o sutarė su UAB (duomenys neskelbtini), kad jos vardu būtų pervesti pinigai į Kiniją dėl šarvuotų durų įsigijimo, nes jo įmonė nebuvo PVM mokėtoja, o partneriai iš Kinijos reikalavo, kad prekes pristatys tik PVM mokėtojui, todėl kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), be to paaiškino, kad jeigu iš A. V. gautus pinigus būtų pervedęs į savo sąskaitą, tie pinigai būtų nuskaityti, kadangi turėjo įsiskolinimų „SODRA“. Dėl sukčiavimo savo kaltės nepripažino, kadangi iš A. V. skolinosi pinigus komercinei veiklai vykdyti, gautus pinigus pervedė į Kiniją partneriams dėl šarvuotų durų įsigijimo, tačiau prekių negavo, kadangi papildomai dar reikėjo lėšų, kurių nepavyko gauti, mano, kadangi pervesti pinigai Kinijoje užskaityti, jis neturėjo tikslo apgauti A. V. ir tuos pinigus dar galima susigražinti iš Kinijos.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2006-09-24 paskolino R. P. įmonei 21000,00 Lt. Kaip paaiškino jam R. P., pinigai buvo reikalingi įmonės komercinei veiklai vykdyti, įsigyti iš Kinijos šarvuotas duris, jam R. P. garantavo, jog už duris jau pravesta 30 procentų sumos, todėl prašė paskolinti pinigus dėl likusios sumos. Anksčiau yra skolinęs R. P. pinigus po kelis šimtus litų, kadangi R. P. buvo įgavęs pasitikėjimą, nes paskolintus pinigus gražindavo, paskolino ir didesnę pinigų sumą. Sutartu laiku nesulaukus pinigų, skambindavo R. P., kuris arba iš viso neatsiliepdavo, arba aiškindavo, kad prekės „užstrigo“ Vokietijoje. Paskolintų pinigų iki šiol neatgavo.

L. P. P. parodė, kad jis buvo R. P. įmonės bankroto administratoriumi. Paaiškino, jog žino apie 21000,00 Lt R. P. paimtą paskolą įmonės vardu iš A. V.. Bankroto byla baigta, kreditoriaus A. V. reikalavimo nepavyko išieškoti. Taip pat paaiškino, jog R. P. įmonė buvo įsiskolinusi „SODRA“-i, paėmus įmonės dokumentus, buvo didelė betvarkė, nesimatė iš gautų dokumentų, kad R. P. būtų paėmęs įmonės vardu paskolą ir ją gražinęs, kreipėsi į prokuratūrą dėl įmonės nesutvarkytų dokumentų.

L. V. L. parodė, kad R. P. įmonei bankrutavus, pastarasis paprašė per jo UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo direktoriumi ir vieninteliu akcininku, padaryti sutartį su Kinija dėl prekių įsigijimo. R. P. atėjo į banką su A. V., kuris R. P. perdavė 7300,00 Lt, o pastarasis jam perdavė pinigus, kuriuos pervedė į savo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, iš kurios pervedė pinigus į Kiniją, A. V. visa tai matė. Jokių sutarčių nepasirašė ir kitokių dokumentų netvarkė dėl pinigų gavimo ir pervedimo. Papildomai paaiškino, kad A. V. tikrai turėjo žinoti apie kontraktą su Kinija ir turėjo galimybę susigrąžinti pinigus, kadangi vėliau A. V. buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o jis dėl savo bendrovės veiklos buvo nuteistas už neteisėtą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, jam R. P. paaiškino apie tai, kad pinigus prašė pervesti per jo bendrovę dėl to, jog jo įmonė yra bankrutuojanti, todėl reikėjo pinigus pervesti per jo firmą, kad R. P. iš sąskaitos nebūtų nurašyti pinigai.

Iš 2006-09-24 paskolos rašto nustatyta, kad R. P., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pasiskolino šarvuotoms durims įsigyti iš A. V. 21000,00 Lt (1t. b.l. 2).

Iš 2010-03-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad pateiktas 2007-19-07 kontraktas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Kinijos įmonės dėl metalinių durų užsakymo (1t., b.l. 38-41).

Iš 2010-03-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos išrašas apie tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-06-05 buvo pervesta 7300 JAV dolerių į BEIJING ELECTRONICS CO, LTD kaip avansinį mokėjimą už prekes (1t., b.l. 42-44).

Iš BUAB (duomenys neskelbtini) 2008-11-24 rašto „Dėl dokumentų pateikimo“ nustatyta, kad kasos pajamų orderis, patvirtinantis pinigų, t.y. iš A. V., paskolintų 21000 Lt įnešimą į UAB (duomenys neskelbtini) kasą išrašytas nebuvo. Bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitoje A. V. nebuvo įrašytas kaip UAB (duomenys neskelbtini) kreditorius (1t., b.l. 78).

Iš 2009-09-28 daiktų, dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, gauti iš bankroto administratoriaus, dalyvaujant Klaipėdos AVPK KTB OKT poskyrio specialistei I. A., iš kurių nustatyta, kad R. P. buvo suteikta teisė UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašyti darbo sutartį su direktoriumi V. G., tačiau pastarasis bendrovėje nedirbo, tokia informacija nebuvo užregistruota „SODROS“ duomenų bazėje, nebuvo pranešta viešajam valstybiniam registrui apie įmonės administracijos vadovų pasikeitimus, dokumentai iš UAB (duomenys neskelbtini) apie darbuotojus ir darbo sutarčių žurnalas apžiūrai nebuvo pateikti, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. P. pasirašinėjo kasos pajamų ir išlaidų orderius, tarpusavio atsiskaitymo aktus ir kitus dokumentus, nors iš pateiktų dokumentų nenustatyta, jog R. P. būtų buvęs priimtas į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Be to, nustatyta, kad apžiūrai nebuvo pateikti dokumentai (visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai, įsakymai, pareiginiai nuostatai ir kt.) dėl to, kokiu pagrindu R. P., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, paėmė paskolą iš fizinio asmens A. V., paskolos neužskaitė bendrovės apskaitoje, nenustatyta, kad bendrovė gali užsiimti šarvuotų durų prekyba, jų pirkimu, pardavimu ar gamyba, dėl to nebuvo galima nustatyti, kas atsakė už buhalterinę apskaitą bendrovėje, ir ar apskritai, buvo organizuota tokia apskaita (1t. b.l. 104-171).

Iš specialistės I. A. paaiškinimo nustatyta, kad pagal dokumentų apžiūrai pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) pirminius apskaitos dokumentus matyti, jog iš A. V. gauti pagal 2006-09-24 dienos paskolos raštą 21000,00 Lt UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neatvaizduoti, t.y. kasos pajamų orderis 21000 Lt sumai nebuvo surašytas ir į kasos apskaitą ši suma nebuvo įtraukta. UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 3 punktą bei Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį. UAB (duomenys neskelbtini) dėl 21000,00 Lt neužpajamavimo ir dėl negalėjimo nustatyti 21000,00 Lt panaudojimo, negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2006-09-01 iki 2007-06-14 UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1t., b.l. 134-135).

Iš 2006-06-05 pinigų gavimo rašto kopijos ir 2006-06-02 sutarties nustatyta, kad V. L., iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. P. gavo 7300 JAV dolerių, sutarties, pasirašytos 2006-06-02 vykdymui (2t., b.l. 149-150).

Kaltinamasis R. P. pripažino kaltę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo nurodydamas, kad pinigus gavęs iš A. V., jų į sąskaitą neįnešė, tvarkė ne pagal savo įmonės apskaitą, o sutarė su kita įmone, kadangi žinojo, jog jo bendrovė turi didelių įsiskolinimų, todėl paimta paskola įmonės vardu būtų iš karto nurašyta. Dėl sukčiavimo savo kaltės nepripažino nurodydamas, kad neturėjo tikslo sukčiauti skolinantis pinigus iš A. V., nes juos skolinosi komercinei veiklai vykdyti, gautus pinigus pervedė į Kiniją partneriams dėl prekių įsigijimo, tačiau prekių negavo, kadangi papildomai dar reikėjo lėšų, kurių nepavyko gauti.

Tokie kaltinamojo parodymai dėl sukčiavimo vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. P. parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nukentėjusysis A. V. parodė, kad skolino pinigus R. P. įmonei, kadangi pinigai buvo reikalingi įmonės komercinei veiklai vykdyti, įsigyti iš Kinijos prekes, jam R. P. garantavo, jog už duris jau pravesta 30 procentų sumos, todėl prašė paskolinti pinigus dėl likusios sumos, nes prekės jau yra Vokietijoje.

Skolinantis pinigus iš A. V. R. P. nuslėpė esmines aplinkybes, turėjusias reikšmės A. V. apsisprendimui dėl paskolos. Pirma, jis skolinosi pinigus savo bendrovės vardu ir neinformavo A. V. apie tai, kad jo bendrovė yra bankrutuojanti, ne tik jis, bet ir bendrovė turi didelių skolų. Antra, R. P. nukentėjusiajam teigė, jog dalis pinigų jau pravesta į Kiniją, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iš viso kokie nors pinigai būtų pravesti į Kiniją, t.y. ne tik, kad ankstesnė suma būtų buvusi pravesta, tačiau netgi paskolinta suma nepravesta į Kiniją. Kur paskolinti pinigai panaudoti, nenustatyta. Be to, R. P. nukentėjusiajam melavo apie tai, kad prekės jau yra Vokietijoje, už kurias reikalinga pravesti likusią sumą, nors realiai jokių prekių Vokietijoje nebuvo. Visos šios aplinkybės rodo R. P. tyčią apgaule pasisavinti savo reikmėms pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. P. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta ir veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., nes nustatyta, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nes nustatyta, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam R. P. sumoje už 21000,00 Lt dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo (1t. b.l. 17-19). Ieškinys pagrįstas ir įrodytas rašytiniais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai, žalą priteisiant iš kaltinamojo R. P..

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, nusikaltimo dalyką, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta viena nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas, kita veika – nesunkus nusikaltimas.

Kaltinamasis laikytinas anksčiau neteistu (bausmė, kurios neatlikęs paskirta už baudžiamąjį nusižengimą). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes, kaltinamajam neskirtina bausmės rūšis – bauda, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog jis turi didelių įsiskolinimų, ankstesnės baudos, paskirtos teismo baudžiamuoju įsakymu nesumokėjo, todėl kaltinamajam skirtina griežčiausia bausmės rūšis – terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymas atidėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d. teismas,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 2 d. bausmes subendrinti, prie paskirtos bausmės visiškai pridėti 2008-02-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę, galutinę bausmę paskirti vienerius metus devynis mėnesius laisvės atėmimo ir 5 MGL (650,00 Lt) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejų metų šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 2 metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, įpareigojant po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skirti turtinės žalos atlyginimui ne mažiau, kaip po 875,00 Lt kas mėnesį nukentėjusiajam A. V..

Iš R. P. priteisti 21000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. V..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti BUAB (duomenys neskelbtini) administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui P. P. paimtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vandalinas Vainius