- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-414-380-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00334-2008-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- A. V.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., pagal BK 182 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d. bausmės subendrintos, prie paskirtos bausmės visiškai pridėta 2008 m. vasario 7 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė, galutinė bausmė paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo ir 5 MGL (650 Lt) bauda. Taikytas BK 75 str. 1, 2 d. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn. laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 2 metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, įpareigojant po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skirti turtinės žalos atlyginimui ne mažiau, kaip po 875 Lt kas mėnesį nukentėjusiajam A. V.. Iš R. P. priteista 21000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) rajone, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 str. 1 d. atsakingas už apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą įstatymo nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2007-12-31, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 12 str. 1 d., kuri numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 d., kuri numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktą, kuris numato, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, 16 punktą, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, neužpajamavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2006-09-24 paskolos raštu iš A. V. gautų pinigų – 21 000 Lt, jų neužregistravo kasos knygoje bei neužregistravo įsiskolinimo fiziniam asmeniui A. V., dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2007-06-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.
Be to, R. P. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) rajone, akcininku ir direktoriumi, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, A. V., prisistatęs bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apgaule pažadėjęs jam galimybę dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, paprašė A. V. paskolinti 21 000 Lt naujam UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslui įgyvendinti, tyčia, melagingai nurodydamas, kad pinigai bus panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujai veiklai – šarvuotoms durims įsigyti, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdys šios veiklos ir bendrovė neturi jokių finansinių galimybių atsiskaityti pagal 2006-09-24 paskolos raštą, jis, 2006-09-24, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone (tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), sudarė paskolos sutartį su A. V., pagal kurią iš A. V. paėmė 21 000 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį litų), įsipareigodamas pinigus grąžinti per 1 mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos. R. P. 2006-09-24 paskolos sutartimi gautų pinigų – 21 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudojo ir 2007-06-21 A. V., registruotu laišku (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), pareikalavus grąžinti dalį pinigų – 12 000 Lt iki 2007-07-01, pinigų nurodytu laiku iki 2007-07-01, ir vėliau negrąžino. Taip R. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. V. priklausantį turtą – 21 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo kitam teisėjui. Apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas, šališkas dėl aiškiai per griežtos bausmės skyrimo, neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Jis yra nepagrįstai ir melagingai apkaltintas padaręs nusikaltimus, surinkti fiktyvūs įrodymai. Jokiu turtu dėl sudarytos sutarties nepasinaudojo ir nepasisavino, tyčia apgaulingai jokios apskaitos nevedė. Teisminio nagrinėjimo metu vienodai nuosekliai aiškino, jog nei vieno jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Teismas nesiaiškino, kiek laiko apeliantas yra įmonės direktorius, kur padėjo paimtus pinigus. Nuosprendyje sumaišė faktines aplinkybes, įvėlė daug klaidų bei netikslumų, nepašalino iškilusių abejonių, kurios turėjo būti traktuojamos tik R. P. naudai. Apeliantas teigia, kad jeigu įmonėje dėl kieno nors aplaidumo nebuvo reikiamai įforminti buhalteriniai dokumentai, nėra pagrindo apkaltinti jo specialiai ir tyčia apgaulingai tvarkius apskaitą. Mano, jog dėl susidariusių faktinių aplinkybių, jį galima būtų apkaltinti tik aplaidžiai vedus buhalterinę apskaitą. Prašymą paskirti finansinę ekspertizę teismas be motyvų atmetė. Apeliantas abejoja specialistės I. A. išsilavinimu, kvalifikacija bei kompetencija. Apeliantas teigia, kad paskirta bausmė yra per griežta. A. V. prie liudytojo V. L. banke apeliantui padavė pinigus jau susitarus dėl bendros veiklos, apeliantas pasirašė paskolos rašte, užsisakė oficialiai pagal kontraktą prekes – metalines duris Kinijoje, stengėsi susigrąžinti pinigus, todėl esminio sukčiavimo požymio – apgaulės nėra ir būti negali, nes nepadaryta veika, turinti sukčiavimo požymių. Teismas nepasisakė kodėl tiki nukentėjusiojo, kuris yra teistas, parodymais dėl sandorio konkrečių aplinkybių ir netiki apeliantu bei liudytoju V. L.. Mano, kad teismas turėjo taikyti senatį veikai, kuria jis yra apkaltintas.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, nes Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendis yra teisingas.
Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl R. P. kaltės, apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą, išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo R. P. nusikalstamą veiką. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija sukčiavimo nusikaltimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Tačiau nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas - tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-335/2010).
Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apgaulė R. P. veiksmuose pasireiškė nukentėjusįjį klaidinančių aplinkybių sukūrimu, t. y. jis nukentėjusiajam A. V. pažadėjęs galimybę dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, paprašė paskolinti 21 000 Lt naujam UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslui įgyvendinti, tyčia, melagingai nurodydamas, kad pinigai bus panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujai veiklai – šarvuotoms durims įsigyti, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdys šios veiklos ir bendrovė neturi jokių finansinių galimybių paskolintus pinigus grąžinti. Nustatyta, kad A. V. 2006 m. rugsėjo 24 d. paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21 000 Lt, šarvuotoms durims pirkti ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu direktoriumi R. P. pasirašė paskolos raštą, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus įsipareigoja grąžinti A. V. perspėjus prieš vieną mėnesį (1 t., b. l. 2). Nuteistasis R. P. teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog skolinosi pinigus iš A. V., tačiau aiškino, kad jokios apgaulės nebuvo, nes pinigai buvo pervesti į Kinijos įmonę dėl šarvuotų durų įgijimo, bet prekių negavo, nes papildomai reikėjo lėšų, kurių nepavyko gauti (3 t., b. l. 189). Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2006 m. rugsėjo 24 d. paskolino 21 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. P.. Pinigai buvo reikalingi įsigyti iš Kinijos šarvuotoms durims. R. P. teigė, jog už duris 30 procentų sumos jau pervesta, todėl prašė paskolinti pinigus, kad galėtų pervesti likusią sumą. Anksčiau R. P. yra skolinęs po kelis šimtus litų, paskolintus pinigus grąžindavo. Šį kartą R. P. skolos negrąžino, į skambučius neatsiliepdavo, arba aiškindavo, kad prekės yra Vokietijoje (3 t., b. l. 154). Liudytojas V. L. teigia, kad R. P. atėjo į banką su A. V., kuris R. P. perdavė 7 300 Lt, o pastarasis jam perdavė pinigus, kuriuos pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, iš kurios pervedė pinigus į Kiniją. A. V. visą tai matė (3 t., b. l. 189). R. P. buvo įgijęs A. V. pasitikėjimą, nes nuteistasis anksčiau grąžindavo A. V. skolas. R. P. skolindamasis pinigus nutylėjo apie įmonės turinę padėtį, nesakė, kad įmonė turėjo skolų. Teisiamojo posėdžio metu R. P. neneigė, jog tuo metu turėjo įsiskolinimų Sodrai (3 t., b. l. 191). R. P. tolimesni veiksmai, kad pasiskolinęs pinigus, jis pinigų neįnešė į savo įmonės sąskaitą, vėliau A. V. aiškino, kad durys jau vežamos, yra Vokietijoje, į skambučius neatsiliepdavo, susitarus susitikti, neatvažiuodavo, rodo nuteistojo tyčią apgaule įgyti svetimą turtą. R. P. teigė, jog pinigai reikalingi įsigyti šarvuotoms durims iš Kinijos ir dalis pinigų jau pravesta, tačiau nepateikė nei tai patvirtinančių buhalterinių dokumentų, nei sudarytos sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Kinijos bendrovės, šie dokumentai nebuvo rasti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos patikrinimo metu. Be to, skolindamasis pinigus R. P. nuslėpė esmines aplinkybes, turėjusias reikšmės A. V. apsisprendimui dėl paskolos. A. V. nebuvo informuotas apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutuojanti. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. balandžio 3 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą (1 t., b. l. 74). Nutartyje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtino, kad bendrovė yra nemoki. Pateikti ankstesnių metų balansai patvirtino, jog įmonė jau 2003 metais buvo nemoki, t. y. pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šių aplinkybių nežinojimas nulėmė nukentėjusiojo apsisprendimą paskolinti pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
AB banko „Swedbank“ sąskaitos išraše matyti, kad 2006 m. birželio 5 d. pervedami pinigai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedami į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44). R. P. ir V. L. teigimu pervesti buvo A. V. paskolinti pinigai. Tačiau pinigai buvo pervesti anksčiau nei pasirašyta paskolos sutartis, be to tai padaryta iš kitos įmonės sąskaitos. R. P. parodė, jog gavęs iš A. V. pinigus, jis į savo įmonės sąskaitą pinigų neįnešė, nes jo įmonė nebuvo PVM mokėtoja, be to pinigai galėjo būti nuskaityti, nes turėjo įsiskolinimų. Pateiktas kontraktas sudarytas 2007 m. liepos 18 d. dėl metalinių durų įsigijimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40-41). Byloje nėra duomenų apie sudarytą sutartį su Kinijos įmone ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šarvuotų durų įsigijimo. Nors R. P. teigia, kad pinigus pasiskolino anksčiau, o paskolos raštelį pasirašė tik rugsėjo 24 d., nes A. V. sakė, jog žmona prašė (3 t., b. l. 189), tačiau nukentėjusysis tai neigia. R. P. veiksmai pasiskolinus pinigus, t. y. pinigai nepervedami į įmonės sąskaitą, rodo jo tikslą – apgaule įgyti svetimą turtą. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina sąmoningą nuteistojo siekį veikti apgaule.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kiek laiko jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2001 m. rugpjūčio 20 d. steigiamajame akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo bendrovės akcininkai R. P. ir V. G., buvo nutarta dvejiems metams bendrovės direktoriumi išrinkti V. G.. Pavesta R. P. pasirašyti bendrovės vardu darbo sutartį su bendrovės direktoriumi (1 t., b. l. 142). Pagal Sodros duomenis darbuotojas V. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo (1 t., b. l. 109). UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešam valstybiniam registro tvarkytojui jokios informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pasikeitimą nepateikė. R. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2002 m. gegužės 28 d. iki 2007 m. liepos 16 d. Darbo sutartį su darbuotoju A. V., darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kasos pajamų ir išlaidų orderius ir kt. dokumentus pasirašydavo R. P. įmonės anspaudu ir spaudu „Direktorius R. P.“ (1 t., b. l. 110-132). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro OKT poskyrio specialistė I. A. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūrą ir paaiškino, jog dokumentų apžiūrai nebuvo pateikti akcininkų susirinkimų protokolai, kurių pagrindu R. P. priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Nebuvo pateikti sprendimai dėl vadovo paskyrimo, pareiginiai nuostatai, darbo sutartis, todėl negalima nustatyti kokiu pagrindu nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. R. P. pasirašinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 104-108). Nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 24 d. paskolos raštelį R. P. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Be to, R. P., prisistatęs kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, prašė A. V. pinigus paskolinti įmonei. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nėra nustatyta kiek laiko R. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, yra atmestinas.
Nuteistasis R. P. prisipažįsta pasiskolinęs pinigų iš nukentėjusiojo A. V., tačiau aiškina apgaulės nenaudojęs, bet jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo A. V. parodymai, kuriuos patvirtina paskolos raštas, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Nors apeliantas abejoja nukentėjusiojo parodymais, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, jog nukentėjusiojo parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį dėl R. P. pripažinimo kaltu pagal BK 182 str. 1 d., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai R. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 182 str. 1 d.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 222 str. 1 d asmuo atsako tuo atveju, jei dėl apgaulingai tvarkytos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tai nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad BK 222 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti padariniai yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, t. y. R. P. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužpajamavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2006 m. rugsėjo 24 d. paskolos raštu iš A. V. gautų pinigų – 21 000 Lt, jų neužregistravo kasos knygoje bei neužregistravo įsiskolinimo fiziniam asmeniui A. V., dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. birželio 14 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros. R. P. pasiskolintų pinigų neįnešė į įmonės kasą, todėl pinigų gavimas nebuvo užregistruotas kasos knygoje. Todėl negalima teigti, kad dėl šio dokumento trūkumo negalima nustatyti įmonės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Byloje nesurinkta pakankamai duomenų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d. dispozicijoje, nors vienam iš alternatyvių padarinių atsiradimui pagrįsti.
Pažymėtina, kad išvardinti padariniai yra alternatyvūs, todėl, reiškiant įtarimą, kaltinimą bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamąjį padarius BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika. Byloje turėjo būti išsiaiškinta, ar visos ūkinės, finansinės operacijos buvo apskaitytos ir patvirtintos dokumentais. Tuo tarpu įrodyta, kad neužpajamuoti buhalterinėje apskaitoje paskolos raštu gauti pinigai, neužregistruoti kasos knygoje, bei neužregistruotas įsiskolinimas fiziniam asmeniui.
Specialistė I. A. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūrą ir paaiškino, kad pagal dokumentų apžiūrai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus nustatyta, kad iš A. V. gauti pagal 2006 m. rugsėjo 24 d. paskolos raštelį 21 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nepažymėti. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apskaitą nebuvo įtraukta 21 000 Lt suma, nebuvo surašytas kasos pajamų orderis šiai sumai. Todėl negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. birželio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., b. l. 134-135). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų nebuvo atliktas išsamus tyrimas, specialistė tik apžiūrėjo dokumentus, kuriuos gavo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir jų pagrindu atsakė į užduotyje suformuluotus klausimus. Pagrindiniai specialistams užduoti klausimai buvo: kas nurodytu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kokias funkcijas šioje įmonėje atliko R. P., ar 2006 m. rugsėjo 24 d. paskolos raštelis buvo apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Kaip matyti, įmonės veikla, jos įsipareigojimų dydis, struktūra, nuosavas kapitalas tiriami nebuvo. Tiesiog buvo nustatomas buhalterinės apskaitos pažeidimas dėl paskolos raštelio užpajamavimo. Tiek prokuroras kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismas nuosprendyje paprasčiausiai atkartojo BK 222 str. 1 d. dispozicijoje visus numatytus alternatyvius padarinius, nepagrįsdami, kaip šių padarinių atsiradimą galėjo lemti R. P. padaryta veika, juo labiau, kai nustatytas R. P. neužpajamuotų pinigų kiekis. Pažymėtina, jog vien baudžiamojo kodekso dispozicijos perrašymo nepakanka, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, – tam būtina ne tik nustatyti visus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, bet ir juos tinkamai pagrįsti.
Nors faktinėmis bylos aplinkybėmis neginčijamai nustatyta, kad R. P. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p., 16 p., tačiau, nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo rezultatų, nesant duomenų apie jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, tai yra neatlikus visų būtinų veiksmų, kad nustatyti, ar R. P. veiksmai galėjo lemti BK 222 str. 1 d. dispozicijoje numatytų visų alternatyvių padarinių atsiradimą, negalima laikyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dėl nustatytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. birželio 14 d.
Nenustačius vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., sudėties objektyviųjų požymių – padarinių – nėra pagrindo teigti, kad R. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl nuosprendis dėl R. P. nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. naikinamas, R. P. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Išteisinus R. P. dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 2 d. iš naujo sprendžiamas galutinės bausmės paskyrimas. Apeliaciniame skunde teigia, kad R. P. paskirta per griežta bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. P. bausmę už BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. R. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, taip padarė nesunkų nusikaltimą, įvertino kaltininko asmenybę buvo nuteistas 2008-02-07 teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 245 str. 5 MGL dydžio bauda, kurios nesumokėjo. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė R. P. laisvės atėmimą, kurios dydį parinko mažesnį nei BK 182 str. 1 d. sankcijoje nurodytas vidurkis (vidurkis 1 m. 7 mėn. 15 d.). Todėl R. P. paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti.
Tačiau pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes subendrino su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-02-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta 5 MGL dydžio bauda, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d. ir 2 d., tuo netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, vietoje BK 63 straipsnio nepagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Nes veikos už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu R. P. buvo dar prieš priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Ištaisydamas šią pirmosios instancijos teismo klaidą, apeliacinės instancijos teismas naikina BK 64 str. taikymą ir iš naujo subendrina bausmes.
Vadovaudamasi BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. R. P. nuosprendžiu paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu bendrinama su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė skirtina 1 m. laisvės atėmimo ir 5 MGL (650 Lt) bauda. BK 75 str. taikymas nekeistinas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 1 d.,
nusprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį dėl R. P. nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. ir BK 64 str. 1 d., 2 d., nuostatų taikymą panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
R. P. dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtą pagal BK 182 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 2 metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, įpareigojant po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skirti turtinės žalos atlyginimui ne mažiau, kaip po 875 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis litus) kas mėnesį nukentėjusiajam A. V..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.