Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. C. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui N. B. (toliau – ir atsakovas) dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone; tretieji asmenys: K. B. ir A. G.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė 2022 m. gruodžio 16 d. ieškiniu, kuris teisme gautas 2022 m. gruodžio 29 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.146, 3.148 straipsniais, 3.169 straipsnio 2 dalimi, 3.170 straipsnio 4 dalimi, 3.174 straipsnio 1 dalimi, 3.192 ir 3.194 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 375–380 straipsniais, teismo prašo:

1. Nustatyti, kad atakovas yra M. C., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

2. Nepilnamečio M. C., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo mama (ieškove).

3. Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. C., gimusiam (duomenys neskelbtini), (toliau – ir sūnus M.) periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

4. Priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. įsiskolinimą už šešis mėnesius nuo (duomenys neskelbtini), iš viso 645 Eur.

5. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.

6. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas 2022 m. gruodžio 30 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui ir 20 d. terminą išvadai pateikti.

Dėl vaiko tėvystės nustatymo. Sprendžiant visus su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Atsižvelgiant į nusistovėjusį teisinį reglamentavimą, išplėtotą teismų praktiką, manytina, kad ieškinio reikalavimas nustatyti mažamečio M. tėvystę yra atitinkantis vaiko interesus.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Sprendžiant visus su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Svarbiausia – vaiko interesai, kuriuos kiekvienu atveju reikia individualizuoti. Vaiko interesus sudaro vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių. Pažymėtina, kad būtina vertinti šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena gyvenamosios vietos nustatymo klausimo nagrinėjimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (LAT 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vertinant šiuo metu Tarnybos Skyriaus turimą informaciją, manytina, kad ieškovė stengiasi rūpintis savo mažamečiu sūnumi M. ir tinkamai vykdyti motinos pareigas. Motina sūnų augina, juo rūpinasi, prižiūri nuo pat jo gimimo. Priešingai, atsakovas vaiko net nėra matęs, jų nesieja jokie tarpusavio ryšiai, tikėtina, kad nėra susiformavę jokie vaiko–tėvo santykiai. Be to, iš pokalbio su ieškove ir atsakovu spręstina, kad šiuo metu ginčo tarp jų dėl sūnaus M. gyvenamosios vietos nėra, todėl pritartina, jog vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, turi būti vertinama, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pasitvirtinus atsakovo tėvystei sūnaus M. atžvilgiu, išlaikymo dydis nustatytinas įvertinus byloje pateiktus abiejų tėvų įrodymus apie jų turtinę padėtį bei teisėtus interesus atitinkančius vaiko poreikius. Tarnybos Skyrius mano, kad ieškovės prašomas išlaikymo iš atsakovo dydis (150 Eur per mėnesį) neprieštarauja vaiko interesams. Taip pat pažymėtina, kad M. gyvenant su ieškove, būtent ieškovei tenka didesnioji vaiko išlaikymo našta, kasdienių rūpesčių dalis, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas (motina) dažniausiai neprisideda. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti darbo, gauti pajamas bei teikti reikiamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Tai, kad atsakovas nedirba, neieško ir nerealizuoja galimybių gerinti savo turtinę padėtį, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams tinkamą ir jų poreikius atitinkantį materialinį išlaikymą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų turtinės padėties, būtina atsižvelgti ne tik į jų turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir į tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė, šalys jokių įrodymų išreikalauti neprašė, bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. vasario 27 d. 9.30 val., dalyvaujantiems byloje asmenims pranešant apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Be to, teismas civilinėje byloje Nr. e2-2607-527/2023 tuo atveju, jeigu atsakovas iki 2023 m. vasario 13 d. nepateiks teismui rašytinio patvirtinimo, jog jis yra M. C., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, nutarė paskirti genominę ekspertizę ir pavesti ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai (Vilnius, Didlaukio g.86 E). Ekspertams pavesta atsakyti į klausimą: ar atsakovas yra M. C., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas? Teismas nurodė, jog atsakovas ir ieškovė kartu su vaiku M. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 14 d. 10.00 val. (prieš tai pasiskambinus tel. 8-5-2788519) arba, jeigu šis laikas dėl svarbių priežasčių bent vienai iš šalių būtų netinkamas (apie ką šalis privalo informuoti teismą ir kitą šalį – kitu šalių suderintu su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija laiku iki 2023 m. vasario 21 d. privalo atvykti į Serologijos ir DNR laboratoriją, esančią Vilniuje, Didlaukio g. 86 E, (tel. 8-5-2788519), su savimi būtinai turint šią teismo nutartį, asmens dokumentą ir vaiko gimimo liudijimą.

2023 m. vasario 23 d. ieškovė informavo teismą, kad atsakovas į ekspertizę 2023 m. vasario 14 d. 10 val. neatvyko.

Teismas 2023 m. vasario 27 d. teismo posėdyje nutarė: bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. kovo 30 d. 9.30 val., o 2023 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė: ,,A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), kaip nepilnamečio atsakovo sūnaus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę, ir K. B., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis, sudarant joms galimybę susipažinti su procesiniais dokumentais ir pateikti per 14 d. atsiliepimus į ieškinį. Tuo atveju, jeigu atsakovas iki 2023 m. kovo 12 d. nepateiks teismui rašytinio patvirtinimo, jog jis yra M. C., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, civilinėje byloje Nr. e2-2607-527/2023 pakartotinai paskirti genominę ekspertizę ir pavesti ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai (Vilnius, Didlaukio g. 86 E). Ekspertams pavesti atsakyti į klausimą: ar atsakovas N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. C., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas? Nurodyti, jog atsakovas ir ieškovė kartu su vaiku M. C., gimusiu (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 13 d. 12.00 val. (prieš tai pasiskambinus tel. 8-5-2788519) arba, jeigu šis laikas dėl svarbių priežasčių bent vienai iš šalių būtų netinkamas (apie ką šalis privalo informuoti teismą ir kitą šalį – kitu šalių suderintu su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija laiku iki 2023 m. kovo 23 d. privalo atvykti į Serologijos ir DNR laboratoriją, esančią Vilniuje, Didlaukio g. 86 E, (tel. 8-5-2788519), su savimi būtinai turint šią teismo nutartį, asmens dokumentą ir vaiko gimimo liudijimą. Atsakovą pakartotinai informuoti, jog pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakovas atsisako ekspertizės ir nenuvyksta į ekspertizės įstaigą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.“

2023 m. kovo 13 d. teismui buvo pateikta informacija, jog 2023 m. kovo 13 d. Serologijos ir DNR laboratoriją tėvystės nustatymui atvyko tik ieškovė su sūnumi M., o atsakovas neatvyko. Ieškovei ir sūnui M. buvo paimti kraujo ėminiai (ieškovė neprieštaravo, kad jai ir sūnui būtų paimti kraujo ėminiai atsakovui nedalyvaujant). Atvykus atsakovui ir paėmus jam kraujo ėminį bus pradėtas tėvystės nustatymo tyrimas. Be to, 2023 m. kovo 10 d. grįžo dokumentai, neįteikti trečiajam asmeniui A. G..

Teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi, atsižvelgdamas į paaiškėjusią informaciją, nutarė: teismo posėdį, paskirtą 2023 m. kovo 30 d. 9.30 val., perkelti į 2023 m. balandžio 4 d, 9.30 val.; nurodyti, jog atsakovas iki 2023 m. kovo 24 d. privalo atvykti į Serologijos ir DNR laboratoriją, esančią Vilniuje, Didlaukio g. 86 E, (tel. 8-5-2788519), su savimi būtinai turint šią teismo nutartį ir asmens dokumentą; trečiajam asmeniui A. G. procesinius dokumentus išsiųsti pakartotinai, jeigu ji neatvyks jų paimti į teismą.

,,Civilinėje byloje Nr. e2-2607-527/2023 paskirti genominę ekspertizę ir pavesti ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai (Vilnius, Didlaukio g.86 E).

Ekspertams pavesti atsakyti į klausimą: ar R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. C., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra to paties tėvo biologiniai vaikai?

Nurodyti, kad V. C. su sūnumi M. C. ir A. G. su sūnumi R. B. ekspertizės atlikimui turi atvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją 2023 m. gegužės 12 d.

Jeigu šis laikas dėl svarbių priežasčių V. C. arba A. G. taptų netinkamas (apie ką jos privalo informuoti teismą ir viena kitą) – kitu jų suderintu su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija laiku iki 2023 m. gegužės 19 d. privalo atvykti į Serologijos ir DNR laboratoriją, esančią Vilniuje, Didlaukio g. 86 E, (tel. 8-5-2788519), su savimi būtinai turint šią teismo nutartį, asmens dokumentą ir vaiko gimimo liudijimą.

Nurodyti ekspertizės įstaigai, jog sąskaita už ekspertizės atlikimą, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus kuriai 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-C-22-06042, būtų siunčiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui.

Konstatuoti, jog 2023 m. gegužės 3 d. 13.30 val. teismo posėdis nevyks dėl svarbių priežasčių, ir kitą teismo posėdį paskirti 2023 m. birželio 19 d. 13.30 val.“

2023 m. birželio 9 d. ekspertizės akte Nr. ES 39/2023(01) nurodyta, jog: atlikus autosominių STR lokusų tyrimą nustatyta, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) yra to paties tėvo biologiniai vaikai su 99,9780224730676 % tikimybe; atlikus Y STR lokusų tyrimą nustatyta, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) yra susiję giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su 99,998917666% tikimybe.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats vaiko gimimo faktas, sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo biologinius tėvus. Vaiko kilmė iš tėvų patvirtinama nuo jo gimimo dienos ir tai atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje nustatytą vaiko teisę nuo gimimo žinoti savo tėvus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje, CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. LAT yra išaiškinęs, kad teismas turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38–39 straipsniai). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu. Vaikas nuo pat gimimo turi teisę į pavardę, tautybę, pilietybę, teisę į šeimos bei į kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje yra gimęs, vadovaujamasi prioritetinėmis vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), CK 3.161 straipsnyje 1, 2 dalyse įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, nuo gimimo turėti vardą ir pavardę.

Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės sūnus, o duomenyse apie tėvą joks įrašas nepadarytas.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo ir trečiojo asmens A. G. sūnus.

2023 m. birželio 9 d. ekspertizės aktas Nr. ES 39/2023(01) patvirtina, jog R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) yra to paties tėvo biologiniai vaikai su 99,9780224730676 % tikimybe bei kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) yra susiję giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su 99,998917666% tikimybe.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, neginčijamai patvirtinančias atsakovo tėvystę, ieškovės ir jos atstovės ieškinyje bei teismo posėdžio metu išsakytus argumentus ieškinyje, į tai, jog atsakovui buvo išaiškinta, jog pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą, tačiau atsakovas nei pripažino tėvystę, nei nuvyko ekspertizės atlikimui, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.148 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 186, 197, 185 straipsniai, 376 straipsnis).

Dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove

Sprendžiant visus su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Svarbiausia – vaiko interesai, kuriuos kiekvienu atveju reikia individualizuoti. Vaiko interesus sudaro vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių. Pažymėtina, kad būtina vertinti šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena gyvenamosios vietos nustatymo klausimo nagrinėjimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų. LAT praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (LAT 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus apie tai, jog atsakovas niekada nėra gyvenęs kartu su ieškove ir savo sūnumi M., kuris gimė atsakovui jau nebegyvenant su ieškove kartu, taip pat tai, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė ir byloje buvo neaktyvus, kas leidžia daryti išvadą, kad su ieškiniu jis sutinka, taip pat įvertinus Tarnybos Skyriaus surinktą informaciją apie tai, kad ieškovė stengiasi rūpintis savo mažamečiu sūnumi M. ir tinkamai vykdyti motinos pareigas, ji sūnų augina, juo rūpinasi, prižiūri nuo pat jo gimimo, o atsakovas, priešingai, vaiko net nėra matęs, jų nesieja jokie tarpusavio ryšiai, todėl tikėtina, kad nėra susiformavę jokie vaiko–tėvo santykiai, sprendžiant, kad šiuo metu ginčo tarp šalių dėl mažamečio M. gyvenamosios vietos nėra, šalių mažamečio sūnaus M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, turi būti vertinama, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pasitvirtinus atsakovo tėvystei mažamečio M. atžvilgiu, išlaikymo dydis nustatytinas įvertinus byloje surinktus abiejų tėvų įrodymus apie jų turtinę padėtį bei teisėtus interesus atitinkančius vaiko poreikius.

Pažymėtina, kad mažamečiam vaikui gyvenant su ieškove, būtent ieškovei tenka didesnioji vaiko išlaikymo našta, kasdienių rūpesčių dalis, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas (motina) dažniausiai neprisideda. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti darbo, gauti pajamas bei teikti reikiamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Tai, kad atsakovas nedirba, neieško ir nerealizuoja galimybių gerinti savo turtinę padėtį, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams tinkamą ir jų poreikius atitinkantį materialinį išlaikymą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų turtinės padėties, būtina atsižvelgti ne tik į jų turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir į tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui M., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei išlaikymo įsiskolinimą už šešis mėnesius nuo (duomenys neskelbtini), iš viso 645 Eur (107,50 Eur x 6 mėn.).

2023 m. birželio 22 d. išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas patvirtina, jog atsakovas gavo tokias pajamas: iš (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. – 281,30 Eur, nuo 2022 m spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. – 470,51 Eur ir nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. – 168,45 Eur; iš (duomenys neskelbtini) gavo nuo 2023 m. kovo 13 d. iki 2023 m. kovo 31 d. 1 092,82 Eur, nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. 591,25 Eur ir nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. gavo 726,22 Eur; iš (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. – 104,84 Eur; nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. vasario 28 d. iš (duomenys neskelbtini) – 38,69 Eur, nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 12 d. iš (duomenys neskelbtini) gavo 104,84 Eur; iš (duomenys neskelbtini): nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2023 m. birželio 9 d. – 47,36 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. – 22,68 Eur; nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 12 d. – 60,49 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. – 46,68 Eur, nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. balandžio 7 d. – 24,91 Eur; nuo 2023 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. 49,82 Eur; nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. – 8,30 Eur; nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. – 104,20 Eur; nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 2 d. – 18,94 Eur; nuo 2023 m. birželio 3 d. iki 2023 m. birželio 9 d. – 49,36 Eur. Viso nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. birželio 9 d. atsakovas gavo 4 011,66 Eur pajamas (104,84 + 47,36 + 281,30+ 22,68 + 60,49 + 470,51 + 168,45 + 46,68 + 38,69 + 104,84 + 1 092,82 + 591,25 + 24,91 + 49,82 + 8,30 + 726,22 + 104,20 + 18,94 + 49,36).

Teismas, įvertinęs ieškovės išlaidas sūnaus poreikiams (kurios, kaip matyti iš ieškovės pateiktos išlaidų suvestinės, per mėnesį yra 295,5 Eur), ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, tai, jog atsakovas prie sūnaus auginimo ir išlaikymo visiškai neprisideda, dėl ko tik vienai ieškovei bei jos artimiesiems tenka pagrindinė rūpesčių šalių mažamečiu vaiku dalis (kuo teismas neturi pagrindo netikėti), į tai, kad atsakovas, nors ir neuždirbantis didelių sumų, tačiau, būdamas darbingo amžiaus ir neinformavęs teismo apie jokius savo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis negalėtų dirbti, privalėdamas tinkamai vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, turi galimybes pasiieškoti labiau apmokamo darbo arba dirbti papildomai, tačiau taip pat įvertinęs ir tai, jog atsakovo gaunamos lėšos reikalingos ir jo paties kasdieninių poreikių bei kitų jo turimų trijų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui, konstatuoja, jog atsakovas prie šalių sūnaus išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei viena sūnų auginanti ieškovė, t. y. 2/3 dalimis, iš atsakovo priteisia dalį ieškiniu prašomos priteisti sumos – 143 Eur per mėnesį, spręsdamas, jog būtent tokia suma yra pakankama sūnaus poreikiams patenkinti, o atsakovas tokią sumą teikti yra pajėgus. Teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovo nenuginčyti, pačios ieškovės nurodyti sūnaus poreikiai yra 295 Eur per mėnesį, iš kurių minusavus vaiko pinigus (80,50 Eur), tenkančius po lygiai abiems tėvams, atsakovui tenkanti mokėti dalis (2/3) sudaro 143 Eur ((295,5 – 80,5) x 2 / 3 = 143).

Atsakovui neteikus jokių atsikirtimų, išlaikymas priteistinas nuo ieškovės nurodytos datos – nuo kreipimosi į teismą dienos 2022 m. gruodžio 30 d.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaikymo savo sūnui M., gimusiam (duomenys neskelbtini), niekada neteikė, iš atsakovo taip pat priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas už 6 mėnesius (t. y. nuo (duomenys neskelbtini)), iš viso 645 Eur (107,50 Eur x 6 mėn.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės pajamas proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, o tai reiškia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui CPK 98 straipsnio 1 dalies normos netaikomos.

Ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismui tenkinus visiškai, o ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo tenkinus iš dalies (143 x 100 / 150 = 95,33 proc. arba 0,9533), laikytina, jog ieškinys tenkinamas 98,93 procentais (1 + 1 + 1 + 0,9533 = 3,9533; 3,9533 x 100 / 4 = 98,93).

Kadangi ieškovei teismo procesinius dokumentus rengė ir teismo posėdžiuose atstovavo advokatė K. Mikolaitė, kuriai valstybė už suteiktas paslaugas sumokėjo 633,33 Eur bei 31,23 Eur turėtoms išlaidoms kompensuoti, iš atsakovo valstybei atitinkamai priteistina 657,45 Eur ((633,33 + 31,23) x 0,9893). Be to, iš atsakovo priteistina visa už ekspertizę Tarnybos sumokėta 520 Eur suma, kadangi reikalavimas dėl tėvystės nustatymo patenkintas visiškai. Viso iš atsakovo valstybei priteistina 1 177,45 Eur už ieškovei suteikta antrinę teisinę pagalbą ir ekspertizės išlaidos.

Be to, proporcingai patenkintiems reikalavimams, iš atsakovo valstybei priteistinas 163,11 Eur žyminio mokesčio: 38,61 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (143 x 12 mėn. x 0,03 x 0,75), 14,51 Eur už reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo (645 x 0,03 x 0,75) ir 110 Eur už tėvystės nustatymą, o taip pat 27,62 Eur valstybės šioje byloje turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (27,92 x 0,9893) (CPK 96 straipsnio 1, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi ir 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas N. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) tėvas.

Nepilnamečio M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su jo mama V. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis po 143 Eur kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2022 m. gruodžio 30 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)) įsiskolinimą už šešis mėnesius nuo (duomenys neskelbtini), iš viso 645 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 177,45 Eur (tūkstantį šimtą septyniasdešimt septinis eurus 45 cnt) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5630, įmokos paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Priteisti iš atsakovo N. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 163,11 Eur (šimtą šešiasdešimt tris eurus 11 ct) žyminio mokesčio (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Priteisti iš atsakovo N. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 27,62 Eur (dvidešimt septynis eurus 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5662 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo pritesimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Jonavos rajono civilinės metrikacijos skyriui tėvystei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.