Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto N. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-02 nutarimo, kuriuo:

N. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda;

N. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir N. J. skirta galutinė administracinė nuobauda – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. nubaustas už tai, kad jis 2015-10-03, 11.49 val., (duomenys neskelbtini) m., ties . (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas blaivus ir vairuodamas automobilį PEUGEOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko (nepaliko) saugaus atstumo iš šono, kliudė aikštelėje stovėjusio automobilio RENAULT VEL SATIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio bamperio žibintą, jį apgadino, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nustatytas kliudyto automobilio RENAULT VEL SATIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas I. V. V.

N. J. nuomone, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo nutarimas yra neteisingas, priimtas neįsigilinus ir neįvertinus visų su nagrinėjamu eismo įvykiu susijusių aplinkybių. Teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 30, 130, 248, 256, 284 straipsnių nuostatas, nes neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Be to, teismas, priimdamas nutarimą šioje byloje, iš esmės rėmėsi liudytojo A. J. duotais parodymais, tačiau N. J. nuomone, minėto liudytojo parodymų negalima laikyti patikimais.

Motyvuojamoji dalis

N. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-02 nutarimu N. J. galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad jis, automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį, nepasirinko (nepaliko) saugaus atstumo iš šono, kliudė aikštelėje stovėjusio automobilio kairės pusės galinio bamperio žibintą, jį apgadino, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-02 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma N. J. apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde N. J. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas N. J., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl N. J. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Nors N. J. savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nepripažįsta, tačiau jos kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (2, 3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (6, 7 b. l.), I. V. V. paaiškinimas (8 b. l.), patrulių E. J., L. R. tarnybiniai pranešimai (10, 11 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktai (12, 13 b. l.), fotonuotraukos (14-16 b. l.), 2015-10-03 automobilio nuomos sutartis (32-34 b. l.), nukentėjusiojo I. V. V., liudytojų E. J., L. R., A. J. parodymai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (37-39, 45, 46 b. l.), kita bylos medžiaga. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog sugadinimas padarytas nukentėjusiojo automobiliui „Renault Vel Satis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebimas, apgadinti kairės pusės galinis buferis, sparnas ir žibintas (15 b. l.). Pažeidėjo vairuoto automobilio fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deformuotos dešinės pusės užpakalinės durys, sparnas, įbrėžtas dešinės pusės užpakalinis ratas, ant dešinės pusės užpakalinio sparno nėra plastmasinės apdailos detalės (14, 16 b. l.). Minėti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. J., vairuodamas automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, nepasirinko (nepaliko) saugaus atstumo iš šono, kliudė aikštelėje stovėjusio automobilio kairės pusės galinio bamperio žibintą, jį apgadino, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Apeliaciniame skunde N. J. nurodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jis nepajuto ir nesuprato, kad kliudė kitą automobilį, nes įsukant į automobilių stovėjimo aikštelę jo vairuojamo krovininio automobilio krovinio skyriuje subildėjo jo vežamos baldų plokštės. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas N. J. tokius paaiškinimus, kad, jam sukant į (duomenys neskelbtini) namo aikštelę, stipriai subildėjo jo vežamas krovinys, todėl jis negalėjo pajusti ar suprasti, kad užkliudė stovintį automobilį, pagrįstai vertino kaip pasirinktą N. J. gynybos taktiką, siekiant sušvelninti administracinę atsakomybę. Šios apelianto nurodomos aplinkybės yra paneigtos objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų faktinių duomenų visuma.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ir tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo A. J. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kurias patvirtina ir kiti byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad minėtas liudytojas būtų kaip nors suinteresuotas duoti neteisingus parodymus ar siektų kaip nors pakenkti N. J. ir pan., todėl netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais minėto liudytojo parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. A. J. apylinkės teismo posėdžio metu (45, 46 b. l.) aiškiai nurodė, kad stovėdamas prie parduotuvės rūkė ir išgirdo stiprų garsą, o atsisukęs pamatė, kaip baltos spalvos mikroautobusas įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, iš mikroautobuso išlipo vairuotojas, kuris apėjo aplink savo automobilį, kad apžiūrėtų, ar apgadintas jo automobilis, ir atgal įlipo į automobilį, jis nebuvo priėjęs prie apgadinto automobilio, jis tik pasižiūrėjo į tą pusę. Toks N. J. elgesys neabejotinai patvirtina, jog jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Apylinkės teismo išvadų dėl N. J. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą nepaneigia nubaustojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad išsinuomotą krovininį (be langų, paaukštintą) automobilį jis vairavo pirmą kartą, kad patirties vairuoti tokį automobilį nebuvimas papildomai įtakojo tai, kad jis nesuvokdamas, jog galėjo kliudyti stovėjimo aikštelėje buvusį automobilį, ir neįsitikinęs pasišalino iš autoįvykio vietos, kad pasišalinti iš įvykio vietos pažeidžiant KET taisykles jam nebuvo jokių priežasčių, nes jo vairuotas automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, o jam asmens blaivumo patikrinimo testu buvo nustatytos 0,00 promilės.

Taigi apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyręs, išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, skundžiamame nutarime motyvuotai konstatavo, kad iš N. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog atsitrenkimas į kitą automobilį buvo juntamas, N. J. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams ir negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje bei informuoti policiją apie sukeltą eismo įvykį ir jo metu kitam automobiliui padarytą žalą. Būtent šios pareigos neatlikimas, įvertinus šio įvykio metu kilusius padarinius, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą bei teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytus reikalavimus, yra tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodančios aplinkybės. Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, kad apeliantas sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-02 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, N. J. paskirta administracinė nuobauda už jo padarytus pažeidimus nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti N. J. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-02 nutarimą nepakeistą ir N. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.