Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams A. P. ir M. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., informacijos apie administracinių nuobaudų paskyrimą nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., vykdantis individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi nesilaikė norminiais teisės aktais nustatytos įdarbinimo tvarkos. 2016-06-08 apie 17.00 val., R. V. ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., įvyko įvykis, kurio metu E. J. įkrito į šiaudų smulkinimo įrenginį ir patyrė sunkius kūno sužalojimus. Tyrimo metu nustatyta, kad 2016-06-08 po pietų (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas) E. J. šlavė R. V. priklausančio šiaudų granulių gamybos cecho grindis, kur laikomi šiaudai – realiai dirbo darbdavio naudai, tai yra vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Minėtus veiksmus E. J. atliko nepasirašęs darbo sutarties, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Remiantis R. V. ir E. J. motinos D. J. paaiškinimais, darbo sutartį tarp R. V. ir E. J. E. J. vardu pasirašė D. J.. Darbo sutartis buvo pasirašyta 2016-06-08, apie 18.00 val., tuo laiku kai E. J. po įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo pristatytas į LSMUL Kauno klinikas. Remiantis VSDFV Kauno skyriaus pateikta informacija, R. V. pranešimą apie E. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016-06-09 pateikė 2016-06-08, 17.13 val. A. V. ir M. Z. savo paaiškinimuose nurodė, kad E. J. R. V. ūkyje dirbo apie keturias dienas iki įvykstant nelaimingam atsitikimui, tai yra iki 2016-06-08. Tokiais veiksmais R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio 3, 6 dalių reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. kaltės nepripažino. Parodė, kad gailisi dėl įvykio. Vykdo individualią veiklą, turi savo ūkį. Prieš porą savaičių į jį kreipėsi D. J. dėl jos sūnaus E. įdarbinimo. E. J. pas jį dėl įdarbinimo buvo atėjęs 4 kartus. Jam paaiškino, ką jis turės dirbti. 2016-06-08, apie 10-11 val. vėl atėjo E. J., kuriam jis parodė kaip vyksta gamyba, ką reikės jam daryti – šluoti šiaudų patalpą, pjaustyti virves, atskirti prastus šiaudus nuo gerų. Apie 12 val. E. J. išvažiavo namo. Apie 17 val. jam telefonu buvo pranešta apie tai, kad E. J. papuolė į šiaudų smulkintuvą. Jis skubiai nuvyko į įmonę, iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kuri išvežė E. J. į ligoninę. Su E. J. buvo sutarta, kad nuo 2016-06-09 jis įdarbinamas pagalbiniu darbuotoju ½ darbo dienos trukmei. Apie E. J. įdarbinimą pranešė buhalterei, kuri 2016-06-08 vakare, po įvykio pranešė apie E. J. įdarbinimą Sodrai. Su E. J. darbo sutartis nebuvo surašyta. Po įvykio pasirašė darbo sutartį dėl E. J. įdarbinimo su jo motina. E. J. turėjo pradėti dirbti 2016-06-09, darbo sutartį su juo ketino pasirašyti 2016-06-09 ryte.

Liudytoja D. J. parodė, kad savo paaiškinime (b. l. 7-8) nurodytas aplinkybes tvirtina. Jos sūnus E. J., gim. 1999-03-17, norėjo įsidarbinti R. V. ūkyje ir 2016 m. birželio mėnesį ėjo pasimokyti dirbti gal 3 kartus. Ji prašė R. V. įdarbinti sūnų po 4 val. per dieną. R. V. sakė mokės sūnui apie 500 eurų dydžio atlyginimą. Ji pasirašė kažkokius dokumentus, nuo 2016 m. birželio 9 d. sūnus turėjo pradėti dirbti R. V. ūkyje. 2016-08-08 ji sužinojo, kad įvyko nelaimė – sūnus įkrito į šiaudų smulkintuvą ir jį išvežė į ligoninę.

Liudytojas E. J. parodė, kad jo motina susitarė dėl jo įdarbinimo su R. V.. Vieną dieną, galbūt birželio 2 d., susitiko su R. V. šiaudų granulių gamykloje, kur R. V. parodė jam ką reikės daryti – tvarkyti šiaudus, juos išrūšiuoti, šluoti patalpą. Po to su R. V. susitiko dar 1-2 kartus, po to trečiadienį susitiko – R. V. parodė ką reikės daryti darbe. Ateidavo į ūkį pasižiūrėti ką reikės daryti, būdavo ten apie valandą laiko. Birželio 8 d. ryte buvo nuvažiavęs į ūkį, apžiūrėjo ką reikės šluoti ir išvažiavo namo. Apie 16 val. dar kartą nuvažiavo į ūkį apsižiūrėti, užlipo ant įrenginio ir įkrito į jį. Greitoji nuvežė jį į ligoninę. Su R. V. buvo sutarta dėl darbo sąlygų, kad nuo 2016-06-09 dirbs ½ etato už 300 eurų atlyginimą. Paaiškinimas (b. l. 3), kurį surašė darbo inspekcijos pareigūnas, buvo surašytas iš jo žodžių.

Liudytojas M. Z. parodė, kad apie 2016 m. rugpjūčio 8 d. įvykį žino iš E. J. brolio, kuris sakė, kad E. J. kelias dienas dirbo pas ūkininką R. V. ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. darbo vietoje įvyko nelaimė – jis įkrito į šiaudų smulkintuvą. Pats kelis kartus matė E. J., važiuojantį į R. V. ūkį. Apklausos protokole (b. l. 42) nurodytas aplinkybes tvirtina.

Liudytoja A. V. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK vyresniąja tyrėja. 2016 m. birželio 15 d., dalyvaujant tyrėjui K. A., apklausė liudytoją A. V., kuris parodė, kad jis yra E. J. dėdė, minėjo, kad sūnėnas pas R. V. dirbo apie 4 dienas. Apie E. nelegalų darbą žinojo jo tėvai. A. V. nurodė, jog jis pats matė E. dirbantį pas ūkininką R. V.. Sakė, kad sūnėnas dirbo prie šieno smulkintuvo aparato, bedirbdamas įkrito į tą aparatą.

Liudytojas K. A. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėju. 2016 m. birželio 15 d. dalyvavo liudytojo A. V. apklausoje, kuris apklausiamas vyr. tyrėjos A. V. parodė, kad jam yra žinoma, jog E. J. kurį laiką iki nelaimingo atsitikimo dirbo nelegaliai pas ūkininką R. V., darbo metu E. J. įkrito į prietaisą ir susižalojo. A. V. teigė, kad pats matė E. J. dirbantį pas R. V..

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinio teisės apžeidimo byloje, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai A. P. ir M. P. parodė, kad palaiko Valstybinės darbo inspekcijos poziciją, kuri yra surašyta ir išdėstyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vyko darbas R. V. naudai, nepasirašius darbo sutarties, įdarbinimas nebuvo tinkamai įformintas. Sutartį jau po įvykusio atsitikimo pasirašė D. J., pranešimas Sodrai buvo pateiktas įvykus nelaimingam atsitikimui. Prašė skirti R. V. ATPK 41³ str. 1 d. numatytą nuobaudą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir R. V. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), E. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016-06-02 po pietų atvyko į R. V. ūkyje esantį cechą tartis dėl darbo, užtruko apie valandą, kurios metu R. V. parodė jam būsimą darbo vietą, paaiškino, ką reikės dirbti, pasakė, kad nesiartintų prie įrenginių. Sekantį kartą susitarė susitikti 2016-06-07, nuvykęs minėtą dieną po pietų padavė R. V. savo asmens dokumentą ir pasirašė įdarbinimo dokumentus, turėjo pradėti dirbti nuo 2016-06-09. 2016-06-08 ryte, nuvykęs dviračiu į būsimą darbo vietą, pasirašė dokumentus, susijusius su darbo sauga. Tą pačią dieną po pietų dar kartą dviračiu nuvyko į cechą, kur šlavė. Užlipęs ant smulkintuvo paslydo ir įkrito į jį (b. l. 3), R. V. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad E. J. motina D. J. paprašė įdarbinti jos sūnų įmonėje. 2016-06-02 susitikęs su E., parodė jam būsimą darbo vietą, pasakojo ką reikės dirbti. Planavo E. priimti pagalbinio darbininko pareigoms dirbant 4 val. per dieną. Kitą kartą su E. susitiko 2016-06-07, jis atvežė savo asmens dokumentą, mamos leidimą dirbti, prašymą dėl darbo, dar kartą viską jam parodė, informavo apie darbo saugumą, darbo pobūdį. E. pareigos turėjo būti - tvarkyti teritoriją, šluoti, grėbti šiaudus, atskirti prastus šiaudus nuo gerų, darbo vieta turėjo būti ant žemės, lipti ant įrenginių jam nebuvo galima. 2016-06-08 apie 11.00 val. Edgaras atvyko į teritoriją ir pasirašė, kad susipažino su darbo sauga, pradėti dirbti turėjo kitą dieną 8 val., bei pasirašyti darbo sutartį. Vėliau sužinojo apie įvykusią nelaimę (b. l. 5-6), D. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji paprašė R. V. įdarbinti jos sūnų. 2016-06-08 E. vyko į minėtą cechą ryte, vėliau vyko vakare. Apie 17.40 val. jai paskambino R. V. ir pranešė apie nelaimę. Susitikusi su R. V. Kauno klinikose, pasirašė su E. įdarbinimu ir sauga susijusius dokumentus (b. l. 7-8), A. V. paaiškinimas, kuriame jis paaiškino, jog žino, kad E. J. 4 dienas iki nelaimingo atsitikimo dirbo R. V. ūkyje, apie tai jam sakė pats E. J. (b. l. 9), M. Z. paaiškinimas, kuriame jis paaiškino, kad E. J. brolis jam sakė, kad jo brolis E. J. dirba R. V. ūkyje (b. l. 10), VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai, iš kurių matyti, kad patikrinimo metu E. J. nebuvo įdarbintas R. V. įmonėje (b. l. 11), archyvo duomenys (b. l. 13-15), medicininiai dokumentai (b. l. 16-17), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 19-20), 2016 m. birželio 8 d. darbo sutartis, iš kurios matyti, kad darbdavio atstovas R. V. sudarė darbo sutartį su E. J., pagal kurią jis įdarbinamas šiaudų granulių ceche pagalbiniu darbininku mokant mėnesinį 175 eurų darbo užmokestį, dirbant 4 val. per dieną (b. l. 37-38), D. J. sutikimas (b. l. 39), liudytojų M. Z. ir A. V. apklausos protokolai (b. l. 41-42, 44-45), kita bylos medžiaga.

R. V. kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad E. J. jo ūkyje nedirbo, tik buvo kelis kartus atėjęs apžiūrėti darbo vietą, nes turėjo pradėti dirbti 2016 m. birželio 9 d., atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems duomenims.

Motyvuojamoji dalis

R. V. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų D. J., E. J., M. Z., A. V. ir K. A. parodymai.

Iš liudytojos D. J. parodymų nustatyta, kad jos sūnus E. J. norėjo įsidarbinti R. V. ūkyje ir 2016 m. birželio mėnesį ėjo pasimokyti dirbti apie 3 kartus ir nuo 2016 m. birželio 9 d. turėjo pradėti dirbti. 2016-06-08 ji sužinojo, kad įvyko nelaimė – sūnus įkrito į šiaudų smulkintuvą ir jį išvežė į ligoninę.

Iš liudytojo E. J. parodymų nustatyta, kad jo motina susitarė su R. V. dėl jo įdarbinimo. Birželio mėnesį 4 kartus buvo nuvykęs į R. V. ūkį pasižiūrėti ką reikės dirbti. Birželio 8 d. ryte buvo nuvažiavęs į ūkį, apžiūrėjo ką reikės šluoti ir išvažiavo namo. Tą pačią dieną, apie 16 val. dar kartą nuvažiavo į ūkį apsižiūrėti, užlipo ant įrenginio ir įkrito į jį. Greitoji nuvežė jį į ligoninę. Su R. V. buvo sutarta dėl darbo sąlygų, kad nuo 2016 m. birželio 9 d. dirbs ½ etato už 300 eurų atlyginimą.

Liudytojo E. J. parodymai apie tai, kad jis 4 kartus ėjo į R. V. ūkį pažiūrėti ką reikės dirbti, šluoti, kai jis pradės dirbti nuo 2016-06-09, vertintini kaip siekimas, kad R. V. išvengtų atsakomybės už pažeidimą. Tokio pobūdžio darbas, t. y. ūkio teritorijos tvarkymas, nėra sudėtingas, reikalaujantis kvalifikacijos, specialių žinių ar sugebėjimų, todėl jo parodymai vertintini kritiškai.

Pažymėtina, kad tyrimo dėl nelegalaus darbo metu iš E. J. buvo paimtas paaiškinimas (b. l. 3), kuriame jis neneigė, jog dirbo ūkyje, į kurį buvo nuvykęs 4 kartus – 2016 m. birželio 2, 7 ir 8 dienomis, iš jų birželio 8 d. buvo nuvykęs du kartus. Tą dieną po pietų atvykęs į cechą tvarkė teritoriją – šlavė, užlipęs ant transporterio norėjo pažiūrėti kaip veikia šiaudų smulkintuvas ir į jį įkrito. Teismo posėdžio metu E. J. patvirtino, kad darbo inspekcijos pareigūnas surašė paaiškinimą iš jo žodžių. Paaiškinimas buvo surašytas dalyvaujant jo motinai, nėra duomenų, kad jam būtų daromas spaudimas. Akivaizdu, kad E. J. paaiškinime užrašytos aplinkybės, atitinkančios tikras aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Kad E. J. nelegaliai dirbo pas R. V. ūkyje, patvirtino liudytojas M. Z., iš kurio parodymų nustatyta, kad jis kelis kartus matė E. J., važiuojantį į R. V. ūkio. Iš E. J. brolio sužinojo apie 2016 m. rugpjūčio 8 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą su E. J., kuris kelias dienas dirbo pas ūkininką R. V.. Netikėti liudytojo M. Z. parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai liudytojo paaiškinimas ir parodymai (b. l. 10, 41-42), bet ir kiti bylos duomenys. Iš liudytojos A. V. parodymų nustatyta, kad ji, dalyvaujant tyrėjui K. A., apklausė A. V., kuris parodė, kad jo sūnėnas E. J. pas ūkininką R. V. dirbo apie 4 dienas, pats matė jį dirbantį pas ūkininką. Iš liudytojo K. A. parodymų nustatyta, kad jis dalyvavo liudytojo A. V. apklausoje, kurios metu jis parodė, kad E. J. kurį laiką iki nelaimingo atsitikimo dirbo nelegaliai pas ūkininką R. V., pats matė jį dirbantį ūkyje. Darbo metu E. J. įkrito į prietaisą ir susižalojo. Liudytojai A. V. ir K. A. yra policijos pareigūnai, kurie vykdydami savo tarnybines pareigas apklausė liudytojus M. Z. ir A. V. apie pažeidimo aplinkybes. Nėra nustatyta jų asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi. Liudytojų M. Z., A. V., K. A. parodymai pripažįstami patikimais R. V. kaltės įrodymais.

Įvertinus visus surinktus ir aptartus įrodymus, darytina išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog tarp R. V. ir E. J. faktiškai buvo susiklostę darbo santykiai, t. y. buvo aptartos darbo funkcijos, darbo vieta, darbo laikas, buvo suteiktos priemonės tiesioginiam darbui atlikti ir 2016 m. birželio 2, 7, 8 dienomis E. J. dirbo darbdavio naudai, paklusdamas nustatytai darbo organizavimo tvarkai, tačiau prieš tai su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie jo darbo pradžią teisės aktų nustatyta tvarka. 2016-06-08, apie 17.00 val. įvyko įvykis, kurio metu E. J. įkrito į šiaudų smulkinimo įrenginį ir patyrė sunkius kūno sužalojimus. Darbo sutartis buvo pasirašyta D. J. 2016-06-08, apie 18.00 val., tuo laiku kai E. J. po įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo pristatytas į ligoninę, pranešimas VSDFV Kauno skyriui apie E. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016-06-09 pateiktas 2016-06-08, 17.13 val.

R. V. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; <...>. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2013).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. R. V. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą ir sankcijoje numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Įvertinus ATPK 41³ straipsnio 1 dalies ir ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijas, tai, kad ANK sankcijoje numatyta griežtesnė administracinė nuobauda, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir skirti ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl R. V. nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK normomis.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie R. V. administracines nuobaudas nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. V. skirtina bauda, artima ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 288 straipsniu, teismas

nutaria:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 16060592066.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.