- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-1869-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28714-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui A. Č. dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas G. R. 2013-08-30 pateiktu ieškiniu (b.l.1-8) prašo pripažinti 2007-08-14 susitarimą, kuriuo šalys susitarė, kad ieškovas atsakovui skolingas 41 700 Lt, negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) ir priteisti ieškovui 144 Lt žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-06 nutartimi (b.l. 20) nustatė ieškovui G. R. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 1107 Lt žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas pripažinti 2007-08-14 susitarimą, sudarytą tarp jo ir atsakovo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, yra turtinis reikalavimas, todėl turi būti apmokėtas 1251 Lt žyminiu mokesčiu, paskaičiuotu pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 11 p. nuostatas, o ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs tik 144 Lt žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas G. R. 2013-09-20 atskiruoju skundu (b.l. 24-25) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-06 nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad pareikšdamas ieškinį, kurio reikalavimas neturtinis, sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio pagal CPK 80 str. 1 d. 5 p. Vadovaujantis Lietuvos A. T. formuojama jurisprudencija, ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Taigi, jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas ir kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra susijęs tik su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis. Pažymi, kad CPK 85 str. 1 d. 11 p. nurodyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Taigi, nagrinėjamu atveju, tenkinus ieškinio reikalavimą, ieškovui negali būti priteistas joks turtas ar piniginės lėšos, negali būti taikoma ir restitucija, vadinasi, ginčas yra dėl pripažinimo, todėl kvalifikuotinas kaip neturtinis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo šio konkretaus ginčo pobūdį ir ar pagrįstai taikė ieškovui trūkumų šalinimo institutą, įpareigodamas apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu kaip turtinį ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, iš esmės sutinka su apelianto pozicija dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio.
Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą. CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 str. 1 d.), t.y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Toks žyminis mokestis nustatomas ir mokamas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.
Teismų praktika formuojama taip, kad neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t.y. neturtiniais reikalavimais laikomi ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Tuo tarpu ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Kita vertus, paprastasis žyminis mokestis gali būti nustatomas ir sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, nes tada dažniausiai nėra taikoma restitucija (Lietuvos A. T. 2009-07-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-334/2009).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, mokėtino byloje žyminio mokesčio dydis priklauso ne vien nuo pareikštų reikalavimų suformulavimo, bet ir nuo tų padarinių (tikslų), kurių tuo ieškiniu siekiama. Ieškovas G. R. (apeliantas) savo ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2007-08-14 susitarimą, kuriame nurodoma, kad jis yra atsakovui skolingas 41 700 Lt sumą. Šio ieškinio reikalavimo pareiškimas teisme buvo sąlygotas kitos tarp šių asmenų nagrinėtos bylos ir jos baigties - ginčijamo susitarimo pagrindu pagal A. Č. ieškinį G. R. Šakių rajono apylinkės teismas 2012-08-22 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr.2-139-867/2013 priteisė iš G. R. 40 880 Lt skolos, 3720,08 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o 2013-03-14 galutiniu sprendimu paliko preliminarų sprendimą nepakeistą (b.l.11-18). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2A-1562-555/2013 G. R. apeliaciniu skundu šį Šakių rajono apylinkės teismo 2013-03-14 galutinį sprendimą prašo panaikinti ir A. Č. ieškinį atmesti, o nesutikimą su priteista skola grindžia aplinkybe, kad nėra duomenų apie faktinį pinigų jam perdavimą, todėl šalių paskolos teisiniai santykiai nesieja. Dar daugiau, Kauno apygardos teismas, nustatęs teisinio ryšį tarp nagrinėtos ir G. R. keliamos naujos bylos, egzistavimą jo apeliacinio skundo nagrinėjimą 2013-10-11 nutartimi sustabdė (b.l.31-33).
Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo turi teisę pasirinkti teisminės gynybos priemones – pareikšti ieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, arba pateikti skundą (apeliacinį, kasacinį) (CPK 5 str., 13 str.). Tuo atveju, jeigu asmuo į jam pačiam pareikštus reikalavimus ginasi reikšdamas priešinius reikalavimus (toje pačioje ar atskiroje civilinėje byloje), jis turi juos aiškiai suformuluoti, kad būtų galima įvertinti reikalavimų pobūdį ir nustatyti už jų nagrinėjimą mokėtiną žyminį mokestį. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas G. R. nagrinėjamojoje byloje iš esmės siekia paneigti A. Č. reikalavimo teisę į skolos kitoje civilinėje byloje priteisimą, prašydamas pripažinti 2007-08-14 susitarimą negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio), o toks prašymas galėjo būti reiškiamas net ir paduodant atsiliepimą į ieškinį toje byloje (CPK 142 str.). Ar buvo naudojami tokie atsikirtimo į ieškinį civilinėje byloje Nr.2-139-867/2013 argumentai, vien pagal nagrinėjamos bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti. Lietuvos apeliacinis teismas panašioje faktinėmis aplinkybėmis situacijoje yra išaiškinęs, kad tuomet, kai asmuo, būdamas atsakovu ir galėdamas gintis nuo pareikšto ieškinio materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimais į jį, nepaisant to, pateikia materialinius teisinius atsikirtimus kitu procesiniu atsakovo teisių gynybos būdu – priešieškiniu (ar, kaip šiuo atveju, pareikšdamas ieškinį kitoje civilinėje byloje), toks ieškinys turi būti apmokamas paprastu žyminiu mokesčiu kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-02 nutartis c.b. Nr. 2-1508/2011). Be to, svarbu sprendžiant dėl žyminio mokesčio dydžio, yra dar ir tai, kad G. R. už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr.2-139-867/2013 sumokėjo būtent proporcinį žyminį 1340 Lt mokestį (b.l. 34). Vadinasi, jo įpareigojimas antrą kartą sumokėti proporcinį žyminį mokestį, siekiant paneigti iš esmės tas pačias turtines pasekmes, kurios jam atsirado iš dabar ginčijamo susitarimo, būtų perteklinis, nutolęs nuo sąžiningo ir protingo teisės aiškinimo (CPK 3 str. 1 d.) ir pernelyg varžantis apelianto teisę pasinaudoti teismine gynyba.
Apeliantas už ieškinį sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio, todėl nustatyti terminą tokiam ieškinio trūkumui pašalinti nebuvo teisinio pagrindo. Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.