Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į privalomą mediaciją, tačiau ne nuo jos priklausančių aplinkybių atsakovui nėra įteikti dokumentai. Mano, kad šios situacijos negalima tapatinti su situacija, kai ieškovė apskritai nesikreipia į mediaciją. Teigia, jog yra akivaizdu, kad tokia pirmos instancijos teismo nutartis sudaro nenormalią procesinę, faktinę situaciją, pažeidžiant nepilnamečio vaiko prioritetinius klausimus, nes atsakovas nemoka nepilnamečiui vaikui išlaikymo, o teismas neįvertina mediacijos specifiškumo, faktinių aplinkybių. Kelia klausimą, kam tokiu atveju teismai Lietuvos Respublikoje turi aktyvias teises šeimos bylose, jei skelbia nutartis naudingas asmenims, kurie yra nusišalinę nuo išlaikymo mokėjimo.

5.2. Nurodė, kad buvo pateiktas mediacijos įstaigai atskiras el. laiškas su klausimu dėl susidariusius situacijos ar galima kreiptis į teismą su ieškiniu, tai pati mediacijos tarnyba turėdama daugiau patirties analogiškuose situacijose, supranta, jog pakartotinis kreipimasis į mediaciją būtų visiškai netikslingas, prieštaraujantis nepilnamečio vaiko interesams gauti išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį jei suinteresuotas asmuo kreipęsis į teismą nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tai reiškia, kad asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tai yra pareiškė ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių. Akcentuotina, jog pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

11. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, 2023 m. vasario 2 d. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui (toliau – VGTPT) prašymą dėl privalomos mediacijos skyrimo. 2023 m. vasario 20 d. raštu VGTPT kreipėsi į ieškovę nurodydama, kad atsakovui buvo išsiųstas raštas dėl sutikimo vykdyti privalomąją mediaciją, tačiau buvo gautas telefoninis skambutis, kurio metu buvo pranešta, kad toks asmuo ieškovės nurodytu adresu negyvena. Minėtu raštu VGTPT prašė ieškovės patikslinti duomenis dėl dokumentų įteikimo vietos. Ieškovė 2023 m. vasario 23 d. el. paštu informavo VGTPT, jog kito atsakovo adreso nežino. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, VGTPT 2023 m. vasario 23 d. raštu ieškovės prašymą vykdyti privalomą mediaciją laikė nepaduotu.

12. Akcentuotina, jog skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškinį, kadangi ieškovė inicijavo teisminį procesą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, ieškovė kreipėsi dėl privalomos mediacijos vykdymo, bendravo su VGTPT dėl susiklosčiusios situacijos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė išnaudojo visas protingas priemones įstatymo nustatytai pareigai įgyvendinti. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovės paskutiniu žinomu adresu atsakovas nebegyvena, neturėtų būti kliūtimi užkertančia kelią pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kadangi akivaizdu, jog jos galimybės išsiaiškinti faktinę atsakovo gyvenamąją vietą yra apsunkintos. Dar daugiau, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į bylos pobūdį – ieškovė teikia reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymo. Tai reiškia, jog byloje egzistuoja ne tik viešasis elementas, tačiau ieškiniu be kita ko siekiama apginti prioritetiniais laikomus nepilnamečių vaikų interesus.

13. Pažymėtina, kad privalomoji mediacija nėra savitikslis ir formalus dalykas ir įstatyme nustatyta privalomąja išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka turi būti pasinaudota realiai, siekiant tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą, o ne formaliai, dėl to pranešimas dėl mediacijos neturi būti išsiųstas tik formaliai. Tačiau toks reikalavimas neturėtų užkirsti kelio ieškovei pasinaudoti galimybe į teisminę gynybą, juolab, kad ieškiniu siekiama apginti nepilnamečių vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus susijusius su ieškovės pareiga pasinaudoti privaloma mediacijos procedūra, taip pat įvertinęs tai, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys atsakovo išvykimą į Jungtinę Karalystę, konstatuoja, jog ieškovė dėjo pakankamas pastangas įstatymo nustatytam reikalavimui įgyvendinti ir buvo išnaudotos visos protingos galimybės įgyvendinti ieškovei nustatytą pareigą, todėl laikytina, jog šiuo konkrečiu atveju privalomąja mediacija dėl ginčo buvo pasinaudota.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir tinkamai taikė procesines teisės normas susijusias su privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, tačiau neįvertino visų byloje esačių įrodymų, neatsižvelgė į byloje egzistuojantį viešąjį interesą, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.