Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-159-655/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-19
Bylos Nr.
1-159-655/2015
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01636-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Nukentėjusysis
M. A.
Kaltinamasis
K. L.
Advokatai
Arvydas Montrimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-159-655/2015Proceso Nr. 1-14-1-01636-2013Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.; (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,gynėjui advokatui Arvydui Montrimui, nukentėjusiajam M. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, išsiskyręs, aukštesnio išsilavinimo, dirba VšĮ „V. v.“, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2013-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 164 str. – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per vieną mėnesį, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2013-11-14, apie 01.15 val., būdamas prie kasos parduotuvėje „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, K. L. pagrobė nukentėjusiojo M. A. paliktą 50 litų vertės piniginę, kurioje buvo 830 litų bei odinį dėklą su 100 litų vertės mobilaus ryšio telefonu „Nokia 6232“, į kurį buvo įdėta UAB „O.“ SIM kortelė, neturinti materialinės vertės, 200 litų vertės mobilaus ryšio telefonu „Nokia 6700c-1“, su UAB „T.“ pildyk SIM kortele, neturinčia materialinės vertės, įvairiomis nuolaidų kortelėmis, neturinčiomis materialinės vertės bei 100 litų vertės raktų ryšulį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam M. A. 1280 litų turinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis K. L. nepripažino savo kaltės dėl įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, kad nukentėjusiojo daiktus rengėsi nuvežti į Vilniaus miesto 3 PK, tačiau nesuspėjo, kadangi nukentėjusysis jį surado anksčiau, negu jis spėjo nuvažiuoti į policiją. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad nakties metu užsuko į parduotuvę nusipirkti maisto vakarienei. Stovėdamas prie kasos atkreipė dėmesį į stambaus kūno sudėjimo vyriškį, kuris stovėjo priešais. Kai mokėjo už savo prekes, pastebėjo paliktus daiktus, todėl juos paėmė, norėdamas surastį savininką ir viską sugražinti. Apie 5 minutes pastovėjo parduotuvėjė, laukdamas šio asmens, grįžtančio pasiimti paliktų daiktų. Kadangi raktų ryšulyje buvo ir automobilio raktelis, manė, kad savininkas grįš vos priėjęs prie automobilio, kadangi negalės į jį patektį. Bestovint parduotuvėje matė, kad grįžo stambaus sudėjimo vyriškis, tačiau nebuvo tikras, kad tai yra būtent tas pats asmuo, kuris paliko savo daiktus prie kasos.Tuo metu panašiai stambių vyriškių buvo daug, kai kurie jų ėjo į prekybos salę, o ne prie kasos. Išėjęs į lauką prie savo automobilio taip pat pastovėjo ne mažiau kaip 5 minutes, vėliau įsėdęs į savo automobilį peržiūrėjo rastus daiktus, norėdamas nustatyti, kam jie priklauso. Pamatęs, kad piniginėje yra pinigų, 50 litų, juos įsidėjo į savo piniginę. Tikėdamas, jog pagal taksi firmos vizitinę kortelę gali surasti daiktų savininką, nuvažiavo į taksi aikštelę, esančią Didžiojoje gatvėje. Važiuojant J. B. gatve, suskambo vienas iš nukentėjusiojo telefonų. Jis norėjo atsiliepti, tačiau, matomai netyčia, per ilgai laikė pirštą ant telefono mygtuko, todėl telefonas išsijungė. Antrasis nukentėjusiojo telefonas buvo išjungtas, todėl jis bandė sukeisti telefonų įkrovimo baterijas, tikėdamasis jog kas nors paskambins. Apie rastus daiktus bandė pranešti bendrovės „V. v.“ opreatorei, tačiau ji neatsiliepė. Atvažiavęs į Didžiają gatvę, laukdamas klientų, sėdėdamas automobilyje vakarieniavo. Bijodamas, kad būsimi taksi klientai nepaimtų nukentėjusiojo telefonų, juos padėjo automobilio bagažinėje, šalia savo asmeninių daiktų. Nebaigus vakarieniauti, privažiavo nukentėjusysis su draugais ir pareikalavo gražinti paimtus daiktus. Atvažiavusieji jam grasino, kažkuris iš nukentėjusiojo draugų sudavė per veidą. Visus daiktus ir pinigus gražino nukentėjusiajam. Dėl pinigų kiekio klydo, kadangi banknotai buvo perlenkti ir jis nepastebėjo, kad 50-ies litų banknote yra įlenkta daugiau kupiūrų. Daugiau pinigų nukentėjusiojo piniginėje nebuvo. Tai žino, nes ieškodamas šio asmens kontaktų, peržiūrėjo visą nukentėjusiojo piniginės turinį. Nukentėjusysis nepagrįstai nurodo, kad jo piniginėje buvo 830 litų, todėl jo pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta. Atsakydamas į teismo ir prokurorės klausimus, dėl pinigų, rastų jo asmens kratos metu kilmės ir priklausomybės, kaltinamasis negalėjo nurodyti turėtų pinigų ir priklausomybės. Tardamas paskutinį žodį, kaltinamasis savo elgesį, kurio jis nelaiko nusikalstama veika, pavadino „žioplu elgesiu“ ir nukentėjusiojo atsiprašė tik už tai, kad pastarasis jį surado anksčiau, negu kaltinamasis nuvažiavo į 3 policijos komisariatą.

Nukentėjusysis M. A., paaiškino, kad kaltinime nurodytu metu, apie 2 val., jis buvo užsukęs į PC „M.“, esančią M. g. Vilniuje. Kasoje, susimokėjęs už prekes, susidėjo į maišelį produktus ir nuėjo. Nuėjęs iki durų, dar pačioje parduotuvėje, pastebėjo, kad rankoje neturi raktų, todėl grįžo atgal prie kasos ir klausė kasininkės, ar ši nematė paliktų daiktų, nes jų ten nebuvo. Eilėje prie kasos stovinčio žmogaus paprašė paskambinti į savo telefoną, toks skambutis į nukentėjusiojo „Omnitel“ ryšio telefoną yra užfiksuotas. Buvo 3 signalai t.y. 2 kviečiantys signalai, o trečiojo signalo metu, telefonas buvo atjungtas. Kreipėsi į parduotuvės apsaugos darbuotojus, kurie parodė vaizdo kamerų įrašus. Juose aiškiai matėsi, kaip kaltinamasis ant nukentėjusiojo paliktų daiktų uždėjo savo daiktus, du kartus pažiūrėjo į tą pusę kur nuėjo nukentėjusysis. Peržiūrint lauko kamerų vaizdo įrašą matėsi, kaip šis asmuo sėda į mašiną „V. v.“. Nukentėjusysis išbėgęs į lauką, iš ten esančių taksistų sužinojo, kad šis taksi automobilis dažnai stovi prie Rotušės aikštės, todėl jis per raciją paprašė bendradarbių pagalbos ir su draugu, taip pat dirbančiu taksistu, nuvažiavo į Rotušės aikštę. Kaltinamąjį rado valgantį mašinoje. Paklausus, kur yra nukentėjusiojo daiktai, pastarasis atsakė, kad norėjo juos atiduoti. Kai jis atidavinėjo daiktus, baterijos iš telefonų buvo išimtos, atidavė tik 200 litų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis patikslino, kad liko nesugražinta apie 600 litų, kaltinamasis nukentėjusiajam telefonus grąžino išimtomis baterijomis, jie buvo ištraukti iš dėkliuko, ar buvo išimtos SIM kortelės, neprisimena. Tuo metu, kai jis buvo parduotuvėje abu telefonai veikė, t.y. nei vienas iš jų nebuvo išjungtas. Kai kaltinamasis grąžino tik dalį pinigų, pastarojo klausė, kur yra likusieji pinigai, tačiau šis teigė, kad daugiau piniginėjė pinigų nebuvo. Nukentėjusysis patikslino, kad savo pinigus laikė būtent piniginėje, kurią paėmė kaltinamasis, o šis 200 ar 210 litų padavė nukentėjusiajam ištraukęs juos iš savo piniginės. Nei nukentėjusysis, nei kartu su juo buvę asmenys, kaltinamojo nemušė, priešingu atveju tai būtų užfiksavę policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą. Patikslindamas savo paaiškinimus, nukentėjusysis nurodė, kad perkamas prekes jis buvo padėjęs ant kasos konvejerio. Šalia buvo pasidėjęs ir atsineštus asmeninius daiktus. Jo pinigai buvo juodoje piniginėje, raktai viename ryšuliuke, abu telefonai viename dėkle. Nukentėjusysis matė, kad eilėje prie kasos kaltinamasis stovėjo paskui jį. Nesutinka su kaltinamojo teiginiais, kad šis, suradęs paliktus daiktus jo ieškojo, nes pastarasis net pas apsaugos darbuotojus nebuvo užėjęs. Žino, kad prieš einant į parduotuvę turėjo apie 850 Lt, apie 30 Lt išleido parduotuvėje, todėl visiškai palaiko 620 litų civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti.

Daiktų apžiūros protokole užfiskuoti daiktų, kuriuos M. A. gražino K. L., požymiai. Po apžiūros daiktai buvo grąžinti M. A.. ( b. l. 18-26),

Liudytojas V. G. paaiškino teismui, kad įvykio naktį dirbo taksi vairuotoju kaip ir M. A., kuris per taksi raciją paprašė privažiuoti prie M. parduotuvės, M. g. Atvažiavus, M. paaiškino, kad būnant parduotuvėje dingo jo piniginė su dokumentais, telefonai, kad per apsaugos kameras išsiaiškino kokiu būdu ir kaip dingo jo daiktai, kad kameros užfiksavo mašiną. Pasakė, kad žino koks žmogus pasiėmė jo daiktus ir kokia mašina išvažiavo. Nakties metu nėra labai daug mašinų, todėl nusprendė, kad reikia važiuoti į senamiestį. Prie Rotušės aikštės pastebėjo automobilyje sėdintį K. L.. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad jis sustojo šalia mašinos. Neprisimena, ar buvo išlipęs iš savo automobilio, tačiau M. pokalbį su K. L. girdėjo aiškiai ir matė viską, kas vyksta. Kai K. L. buvo paprašyta gražinti daiktus, kuriuos jis pavogė, šis neigė, kad kažką pasiėmė. Tuomet M. jam paaiškino, kad viskas yra užfiksuota vaizdo kameromis ir tik po to kaltinamasis, susirinkusių žmonių akivaizdoje, išlipo iš mašinos, atidarė bagažinę ir iš jos ištraukė piniginę su daiktais. Kaltinamasis ir nukentėjusysis nekonfliktavo, todėl jėga ar prievarta prieš kaltinamąjį naudojama nebuvo, juolab, kad visi taksistai žino, kad Senamiestyje yra labai daug kamerų. Matė, kad kaltinamasis atidavė M. piniginę, išardytus telefonus. Važiuojant su M. link Rotušės aikštės jis sakė, kad yra piniginė su pinigais, bet kalbos apie pinigų sumą neprisimena. Tyrimo metu viską geriau žinojo negu dabar, todėl jeigu tyrimo metu yra nurodęs, kad matė, kaip kaltinamasis pinigus išėmė iš savo piniginės, reiškia taip ir buvo. Liudytojas atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, išsamiai paaiškino kitas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo apvogimu, tarpusavio susisiekimo galimybes ir pan.

Liudytojas M. K. teismui paaiškino, kad su M. A. kartu dirba „M.“ taksi. K. L. yra matęs prie „S.“ klubo, kur privažiavo gavęs pranešimą per raciją, kad kažkas parduotuvėje pasisavino M. daiktus. Kas pranešė, nežino, bet mano, kad tai padarė pats M. į visą jų firmos eterį. Fizinės pagalbos M. neprašė. Į eterį pranešimas buvo tik tokio turinio, kad asmuo, pasisavinęs M. daiktus gali būti ten. Prašymo atvažiuoti į tą vietą nebuvo, buvo tik pranešimas, kad žmogus, kuris paėmė daiktus turbūt yra ten. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad atvažiavęs į nurodytą vietą, savo asmeniniu sprendimu, matė K. L. sėdintį baltame „Volkswagen“, kam ta mašina priklauso nežino, automobilis turėjo skiriamuosius ženklus „V. v.“. Tuo metu M. stovėjo prie jo mašinos lango ir jie kalbėjosi. Girdėjo, kaip M. sakė, kad aš žino, jog kaltinamasis turi jo daiktus, prašė atiduoti. Matė, kaip K. L. išlipo iš mašinos, atidarė bagažinę ir padavė M. daiktus: „tašytę“, kurioje buvo piniginė, išrinktus du telefonus, t.y. buvo išimti jų akumuliatoriai, SMS kortelių, nematė. Pinigų perdavimo momento neprisimena, todėl dabar nežino ar jį matė. Kalba apie pinigus buvo, M. sakė, bet nurodytų sumų tiksliai neatsimena.

Gynybos prašymu teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas T. J. nurodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo neatpažįsta, neprisimena kaip jo darbinė veikla galėjo būti susijusi su vykdomomis pareigomis, prašė pagarsinti ir vadovautis jo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos visos įvykio detalės. Atsakydamas į teismo ir prokurorės klausimus, liudytojas nurodė, kad sulaikant asmenį, prieš įsodinant į policijos automobilį visuomet atliekama tokio asmens paviršinė apžiūra, užfiksuojami rasti daiktai. Tai daroma dėl paties sulaikomo asmens saugumo, visuomet apžiūrimas įtariamo asmens automobilis, jeigu jis galimai susijęs su padaryta nusikalstama veika ir pan. Visos šios aplinkybės turi būti detaliai nurodytos jo tarnybiniame pranešime, kurį pakartotinai prašo pagarsinti. Teismui pagarsinus šio liudytojo tarnybinio pranešimo turinį (b.l. 57) ir konstatavus, kad jame nėra duomenų apie atliktas kaltinamojo ir jo automobilio apžiūras, liudytojas pripažino, kad tokie procesiniai veiksmai atliekami nebuvo.

Liudytoju apklausiamas Vilniaus miesto 3 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas E. Š. teismui nurodė, kad prisimena, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną, jis budėjo policijos komisariate ir priėmė nukentėjusiojo pareiškimą, atliko įvykio vietos apžiūrą, apklausė liudytoju M. A., atliko kitus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus ir pirminė surinkta medžiaga buvo perduota kitam tyrėjui. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas beveik dataliai papasakojo nukentėjusiojo parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo elgesį pasigedus paliktų daiktų ir kaltinamojo nustatyto bei sulaikymo aplinkybes.

Įrodymu, patvirtinančiu K. L. kaltę, dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo, teismas pripažįsta 2013-11-14 vaizdo įrašo, paimto iš parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokole užfiksuotus duomenis ( b. l. 29-34).

Vertindamas kaltinamojo parodymus teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Kaltinamasis teismui nurodė kelias nukentėjusiojo daiktų paėmimo aplinkybes ir priežastis ir tikslus, o būtent: kad paliktus daiktus jis paėmė siekdamas kad jų nepasisavintų “bomžas”, stovintis eilėje prie kasos ir turėdamas tikslą juos grąžinti pačiam nukentėjusiam arba, kad norėjo juos nuvežti į 3 policijos komisariatą ir pan.

Teismui pateiktas vaizdo įrašas visiškai paneigia tokius kaltinamojo paaiškinimus, kadangi jame aiškiai matosi, kad kaltinamasis eilėje prie kasos stovi paskui nukentėjusįjį, vilkintį ryškų rausvos spalvos megztinį. Paskui kaltinamąjį eilėje stovi vyras ir moteris, kurie akivaizdžiai apsiperka kartu. Šie asmenys vizualiai negali būti pavadinti “bomžais”, nuo kurių reikėtų saugoti nukentėjusiojo daiktus. Vaizdo įraše yra užfiksuota, jog kaltinamasis akivaizdžai mato, kad nukentėjusysis, susimokėjęs už prekes ir susidėjęs jas į maišęlį, pasitraukia nuo kasos palikdamas asmeninius daiktus. Mokėdamas už savo prekes, kaltinamasis stebi aplinką žvilgčiodamas lauko durų pusėn, savo prekes pastumia arčiau nukentėjusiojo daiktų. Įraše taip pat matosi kaip kaltinamasis paima ne tik savo prekes, bet ir nukentėjusiojo paliktus daiktus ir skubiai nueina nuo kasos. Tuo metu, kai parduotuvės kasininkė skenuoja poros, stovėjusios eilėje paskui kaltinamąjį prekes, prie kasos prieina nukentėjusysis ir ieško savo daiktų. Pagal vaizdo įrašo trukmę akivaizdu, jog nukentėjusysis ieškoti savo daiktų prie kasos grįžta vos tik kaltinamasis nuo jos pasitraukia. Ši aplinkybė visiškai paneigia kaltinamojo teiginius apie tai, kad kad jis parduotuvėje nukentėjusiojo laukė 5 minutes, kad tuo metu į parduotuvę įėjo daug stambaus kūno sudėjimo vyriškių, todėl jis neatpažino nukentėjusiojo. Vaizdo įrašuose yra užfiksuotas tik vienas stambaus kūno sudėjimo vyriškis, vilkintis ryškios spalvos drabužiu ir tai yra būtent M. A.. Vaizdo įrašo trukmė visiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, jog jis paliktų asmeninių daiktų pasigedo net neišėjęs iš parduotuvės ir nedelsiant grįžo prie kasos. Nelogiškais laikytini ir kaltinamojo paaiškinimai apie tai, jog jis, ketino rastus daiktus atiduoti miesto 3 PK. Tokią išvadą teismas daro vertindamas kaltinamojo veiksmus, o būtent: stovėdamas greta ir matydamas, jog nukentėjusysis palieka savo daiktus, kaltinamasis nebando atkreipti pastarojo dėmesio, o stebi kur šis nueina, nepraneša šalia esančiai kasininkei ar parduotuvės apsaugos darbuotojams apie tai, kad pirkėjas paliko daiktus, bet pasišalina su daiktais. Nurodydamas kur ir kiek jis laukė asmens, kuris galimai grįš, kaltinamasis įsėda į savo automobilį, kuriame “ieškodamas nukentėjusiojo kontaktų”, patikrina piniginės turinį ir joje rastus pinigus persideda į savo asmeninę piniginę. Važiuojant Basanavičiaus gatve, išgirdęs skambant nukentėjusiojo telefoną nori atsiliepti, bet “ netyčia” jį visiškai išjungia, todėl stovėdamas prie sankryžos pabando sukeisti telefonų, vienas iš kurių išjungtas, akumuliatorius, idant nukentėjusysis galėtų paskambinti. Abejonių dėl kaltinamojo sąžiningumo teismui sukelia ir pastarojo parodymai apie tai, kad jis norėjo rastus daiktus nuvežti į 3 PK, tačiau nesuspėjo, nes nukentėjusysis atvažiavo anksčiau. Tokius kaltinamojo paaiškinimus visiškai paneigia jo paties nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis privažiavo tuo metu, kai jis vakarieniavo Didžiojoje gatve, taksi stovėjimo aikštelėje, laukdamas keleivių.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam K. L. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis, radęs paliktus nukentėjusiojo daiktus neteisėtai juos užvaldė, pasisavino, o tai reiškia – pagrobė svetimą turtą. Įrodymų tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis suprato, jog rasti daiktai (piniginė, raktai, telefonai) yra neapdairiai pamesti (palikti prie kasos). Kaltinamajam nebuvo jokių kliūčių pastebėjus paliktus daiktus imtis priemonių grąžinti juos savininkui, tačiau pastarasis to nepadarė. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis paėmęs rastus daiktus skubiai išvažiavo ir turėjo realią galimybę disponuoti svetimu turtu ir numatė, kad nukentėjusysis neteks savo turto.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką yra pasisakęs, jog rasto ir paimto svetimo turto užvaldymas (turint realią galimybę juo disponuoti ir šią galimybę įgyvendinant) yra neteisėtas ir atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos vagystės požymius. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje tais atvejais, kai asmuo užvaldo, pasisavina pamestą (ar be priežiūros paliktą) turtą, užuot atidavęs jį, pvz., suradimo vietą prižiūrintiems asmenims saugoti, kai nėra objektyvių aplinkybių, trukdančių imtis priemonių, kad rastas daiktas būtų sugrąžintas jo savininkui, tai paprastai vertinama kaip svetimo turto pagrobimas. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, Nr. 2K-291/2014).

Teismas, skirdamas bausmę K. L. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, t.y., kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis dirba, psichiatrijos ligoninėje negydytas ( b. l. 100, 102), į narkologinę įskaitą neįrašytas ( b. l. 101), administracine tvarka baustas. (b. l. 91-95), teistas (b.l. 96-98). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, arba jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam įstatymo numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinęs visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei sukeltas pasekmes, padarytos žalos dydį, teismas daro išvada, kad kaltinamajam skiriamos bausmės tikslai ir jos paskirtis gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-11-14, 02.30 val. iki 2013-11-14, 13.30 val. (viena para).

M. A. pareikštas civilinis ieškinys 620 litų sumai (159,56 EUR) tenkintinas. Kaltinamojo ir jo gynėjo teiginiai, kad atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką tyrę pareigūnai neapžiūrėjo kaltinamojo automobilio, t.y. nenustatė, jog jame yra paslėpti nukentėjusiojo pinigai laikytini įrodymu, jog nukentėjusio pareikštas civilinis ieškinys yra nepagrįstas, atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusio nurodytu jam padarytos žalos dydžiu, kadangi patirtą žalą, jos dydį ir kitas žalos padarymo aplinkybes nukentėjusysis nurodo nuosekliai. Priešingai, kaltinamasis negali nuosekliai paaiškinti 421,50 Lt, rastų jo sulaikymo metu, kilmės ir priklausomybės

Kaltinamajam K. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti.

421,50 Lt (122,07 EUR), kuriems 2014-01-02 nutarimu laikinai apribota kaltinamojo nuosavybės teisė, nukreiptini civilinio ieškinio dengimui (b. l. 69-73).

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2013-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtąją laisvės apribojimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, K. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2013-11-14, 02.30 val. iki 2013-11-14, 13.30 val. (vieną parą).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina.

M. A. civilinį ieškinį tenkinti. Iš kaltinamojo K. L. priteisti M. A. 159,56 EUR (620 litų).

122,07 EUR (421,50 Lt), kuriems 2014-01-02 nutarimu laikinai apribota kaltinamojo nuosavybės teisė, nuosprendžiui įsteisėjus nukreipti civilinio ieškinio dengimui

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė