Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 7 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. gegužės 25 d.

Nuosprendžiu nuteistas R. A. pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad jis ir R. A. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą bei R. A. sugadino svetimą turtą, t. y. 2012 m. gegužės 22 d., tamsiu paros metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. L. ir R. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, (duomenys neskelbtini), R. A. metaliniu laužtuvu išlaužus bei sugadinus 880 Lt vertės laukines ir prieangio duris, abu įsibrovė į E. C. priklausantį sodo namelį, iš kur pagrobė 15 Lt vertės sportinį krepšį, 20 Lt vertės paveikslą su Lietuvos Respublikos herbo imitacija, 50 Lt vertės plastikinį paveikslą, 2,49 Lt vertės universalių klijų „Super Moment“ pakuotę, 20 Lt vertės radijo imtuvą „FM Auto Scan“, 1 Lt vertės lipnios juostos ritinėlį, 15 Lt vertės stiklinę Vėžio ženklo statulėlę, 2 Lt vertės dvi poras darbo pirštinių, 10 Lt vertės skystų dujų pakuotę. Iš viso pagrobė E. C. priklausantį 135,49 Lt vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. L. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė R. L. paskirta teisingai. Paskirdamas bausmę nuteistajam R. L., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. R. L. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Nuteistieji R. L. ir R. A., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, abu įsibrovė į E. C. priklausantį sodo namelį, iš kurio pagrobė 135,49 Lt vertės E. C. priklausančio turto. R. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas septynis kartus teistas (1 t., b. l. 81-89). Nuteistasis naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs 2 metų 3 mėnesių 11 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės (1 t., b. l. 126-127). Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Kadangi jis nusikalto teistumui neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Todėl apylinkės teismas už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., pagrįstai skyrė R. L. griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 m. 1 mėn. 15 d.). R. L. už šį nusikaltimą paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nuteistajam R. L. mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė R. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, be abejonės, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), tačiau, įvertinęs kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, asmenybę, skyrė mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta. Bendrindamas už naują nusikaltimą paskirtą bausmę su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 3 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausme, teismas bausmes subendrino apeliantui palankiausiu dalinio sudėjimo būdu ir prie neatliktos bausmės pridėjo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tik 3 mėn. 19 d. laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi laikyti galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo.

Tai, kad R. L. atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, pirmosios instancijos teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais bausmė negali būti švelninama. Apeliacinio skundo argumentai, kad R. L. yra neįgalus, nuolat vartoja vaistus, serga kepenų cirozę, kuri yra nepagydoma, sunki liga, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą mažesnės už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, sirgdamas nepagydoma, sunkia liga, jis vartojo alkoholį ir padarė nusikalstamą veiką. Todėl darytina išvada, jog R. L. sveikatos būklė nesutrukdys atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, teismas neturi duomenų, kad laisvės atėmimo vietoje nuteistajam negalėtų būti užtikrinama reikiama medicininė pagalba. Laisvės atėmimo vietoje nuteistiesiems privalo būti ir yra užtikrinamos reikiamos gydimosi sąlygos ir priemonės. R. L. nurodytos aplinkybės, jog jo motina A. L., gimusi (duomenys neskelbtini), sunkiai serga, jai reikalinga priežiūra, nesudaro pagrindo taikyti švelnesnę bausmę, nes būdamas septynis kartus teistas laisvės atėmimo bausmėmis, jis ir anksčiau savo motina mažai rūpinosi.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.