- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 2-547-783/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00453-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Kupiškio miškų urėdijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Kupiškio miškų urėdija
- Advokatai
- Kęstutis Galvičius, Vytautas Garla, Rima Adomonienė
- Kategorijos
- 2.3.4.1Servitutas
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Jurgitai Einorytei,
trečiojo asmens valstybės įmonės Kupiškio miškų urėdijos atstovams Tomui Pūkui, advokato padėjėjai Rimai Adomonienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl kelio servituto panaikinimo, tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), valstybės įmonė Kupiškio miškų urėdija (toliau – VĮ Kupiškio miškų urėdija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškiniu ieškovas A. J. prašo panaikinti kelio servitutą, nustatytą Panevėžio apskrities viršininko 2005-06-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 0,07 ha plote ieškovui A. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, jog 2005 m. rugpjūčio 24 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sudarant pirkimo – pardavimo sutartį šiam sklypui buvo įregistruotos daiktinės teisės – kelio servitutas, suteikiantis teisę gretimos sodybos savininkams (naudotojams) eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 175 m ilgio, 4 m pločio, 0,07 ha ploto keliu, plane pažymėtu indeksu „S“. Šis kelios servitutas nustatytas 2005 m. birželio 6 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Kupiškio rajone patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo. Faktiškai šiuo servitutu naudojasi tik gretimos sodybos savininkas (naudotojas) atsakovas A. J., kitų naudotojų nėra. Iki 2011 metų vasaros servitutu naudojosi ir VĮ Kupiškio miškų urėdija, tačiau įrengus miško kelią, nustojo naudotis. Ieškovas mano, jog VĮ Kupiškio miškų urėdijai įrengus miško kelią, gretimos sodybos savininkas atsakovas A. J. turi galimybę savo daiktu naudotis ir be šio servituto, jis į savo sodybą gali patekti ir šiuo keliu. Teigia, kad VĮ Kupiškio miškų urėdija šiuo keliu faktiškai naudojasi, kelias atitinka kelių reikalavimus, tai yra prilyginamas kelių kategorijoms kaip miško kelias, turintis važiuojamąją dangą, juo galima laisvai naudotis transporto priemones, kelias yra valstybei priklausančioje žemės dalyje. Dėl įrengto kelio gretimos sodybos savininkas (naudotojas) turi teisę tinkamai naudotis savo žemės sklypu, tai yra atsakovas be apribojimų gali šiuo keliu privažiuoti prie savo namų valdos nesinaudojant servitutu. Ieškovas pažymi, jog kelias yra jau įrengtas ir laisvai privažiuoti (prieiti) į atsakovo sodybą nereikalingos jokios investicijos. Todėl mano, kad nuo 2005 m. birželio 6 d., kada buvo nustatytas kelio servitutas, iš esmės pasikeitė aplinkybės, tai yra reali galimybė viešpataujančiu daiktu naudotis nesinaudojant tarnaujančiu daiktu, o tam yra teisinis pagrindas servitutui panaikinti (CK 4.130 straipsnio 1 dalis 5 punktas). Ieškovas nurodo, jog su atsakovu A. J. dėl kelio servituto pabaigos nesusitaria, jų santykiai yra konfliktiški, todėl kelio servitutą prašo panaikinti teismo (CK 4.135 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, jog 2012 metais jo motina P. J. iš Z. P. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2012 m. rugsėjo 14 d. padovanojo jam, atsakovui. Į šį sklypą galima patekti tik per A. J. sklype esantį keliuką, kuriuo jis ir naudojasi, tačiau A. J. savo sodybą yra aptvėręs tvora ir uždarė vartus, taip kliudydamas jam, atsakovui, naudotis tuo keliuku, kuriam yra nustatytas servitutas. Kilus konfliktui kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, ši ginčą išsprendė. Nesutinka, kad būtų naikinamas nustatytas kelio servitutas, kadangi kitos galimybės patekti į savo sklypą neturi. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jis, atsakovas, į sklypą gali patekti naudodamasis VĮ Kupiškio miškų urėdijos įrengtu keliu, tačiau šis kelias yra nepritaikytas lengvosioms mašinoms, yra skirtas vežti medienai sunkiasvoriais automobiliais, ir šį kelią išvažinėjus medieną vežančios transporto priemonės pačios vos išvažiuoja, be to, šis kelias, kaip valstybinis, nėra ir tvarkomas.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą bei prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog patikrinus Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyriuje esančius dokumentus nustatė, kad A. J. valdomame žemės sklype 2005 m. birželio 6 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelio servitutas, suteikiantis teisę gretimos sodybos savininkams (naudotojams) eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 0,07 ha ploto keliu, taip pat archyvinėje žemės tvarkomoje byloje yra buvusiosios žemės sklypo savininkės A. D. notariškai patvirtintas sutikimas, kad jai per nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), eitų 4 m pločio 175 m ilgio 0,07 ha ploto kelias, kuriam būtų nustatytas kelio servitutas. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su ieškovo teiginiais, jog yra pažeidžiamas ieškovo privatumas, nes ieškovas, įsigydamas sklypą, žinojo, kad yra nustatytas kelio servitutas, be to, pagal 2005 m. gegužės 16 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto duomenims parengtą planą yra pakeista servituto vieta žemės sklype, jį naudojant arčiau rytinės sklypo ribos, toliau nuo gyvenamojo namo, kitų pastatų, todėl neturėtų kelti nepatogumų ieškovo šeimai. Nacionalinė žemės tarnyba mano, jog kelio servitutas bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas nustatyti servituto pabaigą remiantis CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, gali būti panaikintas tik tuo atveju, kai yra reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype (tarnaujančiame daikte), ir nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančio daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008).
Trečiasis asmuo VĮ Kupiškio miškų urėdija atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdyje ieškovas A. J. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Parodė, jog įsigijus žemės sklypą, kuriame ir šiuo metu gyvena, žinojo, kad yra žemės sklypui nustatytas kelio servitutas, šiuo keliu iki 2011 metų naudojosi VĮ Kupiškio miškų urėdija, po to, kai įsigijo sklypą, ir atsakovas A. J.. Konfliktas su A. J. prasidėjo po to, kai šis nereagavo į jo prašymus bei atsisakė uždarinėti sklypo vartus, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad VĮ Kupiškio miškų urėdija po 2011 metų įsirengė kelią, kuriuo atsakovas gali patekti į savo namus, prašo panaikinti nustatytą kelio servitutą. Mano, kad VĮ Kupiškio miškų urėdijos įrengtas kelias yra geresnės būklės, nei per jo paties sklypą einantis kelias, kuriam nustatytas servitutas ir kuriuo naudojasi atsakovas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas V. Garla taip pat palaiko ieškovo ieškinį, mano, jog šis turėtų būti tenkinamas, kadangi po 2011 metų, kai VĮ Kupiškio miškų urėdija įsirengė atskirą kelią, einantį mišku, atsakovas turi galimybę į savo sklypą pateikti šiuo keliu, nesinaudodamas kelio servitutu, nustatytu per ieškovo žemės sklypą einančiam keliukui, tai yra išnykęs kelio servituto būtinumas. Teigia, jog šiuo keliu servitutu, esant kitam patekimo keliui į atsakovo sodybą, yra nepagrįstai ribojamos ieškovo, žemės sklypo, kuriame nustatytas kelio servitutas, savininko teisės. Tai, kad yra kitas kelias, kuriuo ieškovas nevaržomai gali naudotis, patvirtino ir trečiojo asmens VĮ Kupiškio miškų urėdijos atstovai. Šio kelio būklė net yra geresnė nei kelio, kuriam nustatytas servitutas, jokių papildomų išlaidų atsakovui nereikia patirti, patekimas į sodybą nėra apsunkintas. Šis kelias yra viešas, vidaus kelias, juo važiuoti nėra draudžiama. Atsakovo argumentai, jog reikės toliau važiuoti, nei dabar per ieškovo sodybą, yra nepatogu, sveikata neleidžia, yra teisiškai nepagrįsti ir į juos neturėtų būti atsižvelgiama.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. prašo ieškinį atmesti. Parodė, jog sklypą su namu jam dovanojo jo motina P. J., į sklypą patekdavo keliuku, einančiu per ieškovo žemės sklypą, šiam keliukui yra nustatytas kelio servitutas. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jis į savo sklypą gali patekti kitu keliu, nesinaudodamas ieškovo žemės sklype esančiu keliuku, nes šį kelią yra įsirengusi VĮ Kupiškio miškų urėdija, jį naudoja medienai vežti ir jis būna sunkiai išvažiuojamas. Bandė ir pats jį apvažiuoti visureigiu, tačiau jam nepavyko. Kilus konfliktui tarp jo ir ieškovo dėl trukdymo naudotis keliuku, kuriam nustatytas kelio servitutas, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą.
Atsakovo A. J. atstovas advokatas K. Galvičius prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog nėra išnykęs servituto būtinumas, kuris buvo nustatytas dar 2005 metais Panevėžio apskrities viršininko įsakymu. Teigia, jog sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog trečiajam asmeniui VĮ Kupiškio miškų urėdijai priklausantis kelias yra žymiai ilgesnis, nei keliukas, einantis per ieškovo žemės sklypą, be to, šiuo keliu atsakovas turėtų naudotis visus metus, tiek vasarą, tiek žiemą, o dėl VĮ Kupiškio miškų urėdijos ištisus metus atliekamų miško priežiūros darbų jis gali tapti nepravažiuojamas. Tuo labiau, jog tik dalis šiuo kelio yra tinkama pravažiavimui, kita dalis yra apaugusi krūmais, žole, neatitinka keliui keliamų techninių reikalavimų. Kadangi VĮ Kupiškio miškų urėdija kelią naudoja tik savo reikmėms, jį taip pat remontuoja tik esant būtinybei. Mano, jog kita reikšminga aplinkybė yra tai, jog ieškovas jau įsigydamas žemės sklypą matė, kad yra nustatytas kelio servitutas. Be to, servitutinis kelias yra toliau nuo gyvenamojo namo, arčiau rytinės sklypo ribos ir nekliudo ieškovui. Ginčai tarp ieškovo ir atsakovo kilo po to, kai atsakovas paprašė nerakinti ar nukelti vartus, kad nebūtų apsunkintas įvažiavimas į jam priklausančią sodybą.
Trečiojo asmens VĮ Kupiškio miškų urėdijos atstovas T. Pūkas mano, jog ieškinys neturėtų būti tenkinamas. Neneigia, jog miškų urėdija kelis metus naudojosi servitutiniu keliu, einančiu ieškovo sklypu, bet jis jiems buvo nepatogus, todėl susitvarkė seną, sunkiai pravažiuojamą kelią, kad juo galėtų iš miško vežti medieną, atlikti kitus miško darbus. Tačiau iš pagrindų suremontavo ne visą į atsakovo sodybą einantį kelią, bet tik kelio atkarpą. Teigia, jog jų keliu važiuoja sunkiasvorės transporto priemonės, miškavežiai, todėl palijus kelias gali tapti labai blogos būklės ir neišvažiuojamas.
Trečiojo asmens VĮ Kupiškio miškų urėdijos atstovė advokato padėjėja Rima Adomonienė teigia, jog ieškovo atstovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad yra pagrindas naikinti nustatytą kelio servitutą, pagal teismų praktiką, naikinant kelio servitutą jau turi egzistuoti reali galimybė naudotis keliu, kuris įrengtas pagal reikalavimus. Nors ieškovas teigia, kad VĮ Kupiškio miškų urėdija 2013 metais sutvarkė kelią, tačiau VĮ Kupiškio miškų urėdija sutvarkė tik dalį kelio, kurį naudoja savo reikmėms, išvežti medienai sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Toks kelias greitai susidėvi, susigadina, tačiau pati urėdija, nors ir yra įpareigota leisti naudotis jos įrengtais keliais, tačiau nėra įpareigota jų tvarkyti. Atstovė teigia, jog sugadinus kelią ir jo netvarkant, atsakovui bus atimta galimybė pasiekti savo sodybą.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė J. Einorytė palaiko jų atsiliepime išdėstytą poziciją ir mano, jog kelio servituto panaikinimas pažeistų atsakovo teises, jis netektų galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą ir juo naudotis, tuo labiau, jog prieš įsigydamas šį žemės sklypą aktyviai domėjosi, kaip reikės į jį patekti. Parodė, jog tirdami skundą šių metų kovo mėnesį patys norėjo įsitikinti, ar galima patekti į atsakovo sodybą ieškovo nurodytu VĮ Kupiškio miškų urėdijos naudojamu keliu, tačiau to negalėjo padaryti, jų tarnybos vairuotojas dėl prasto kelio dangos ir baimės įstrigti atsisakė važiuoti tuo keliu, nors vairavo visureigį.
Ieškinys atmetamas. Remiantis CK 4.111 straipsniu, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4.135 straipsnio 1 dalimi, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančio daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CK 4.135 straipsnio 2 dalis). Teismas, išklausęs šalių, liudytojos P. J. parodymus, ištyręs šalių pateiktus įrodymus, nustatė, jog ieškovas A. J. 2005 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 1,87 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiam žemės sklypui 2005 m. birželio 6 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 0,07 ha ploto kelio, plane pažymėto indeksu „S“, servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis transporto priemonėmis, naudotis taku, varyti galvijus (7-17 b. l.). Atsakovas A. J. 0,2787 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu (82-83 b. l.), į šį sklypą A. J. patenka per A. J. sklypą esantį kelią, kuriam yra nustatytas kelio servitutas. Taip pat nustatyta, jog VĮ Kupiškio miškų urėdija patikėjimo teise valdo sklypą (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) miške, šis sklypas ribojasi su A. J. žemės sklypu (106-108 b. l.), VĮ Kupiškio miškų urėdija patikėjimo teise valdomame sklype yra įsirengusi vidaus kelią, kurį naudoja savo reikmėms, šio kelio dalies sutvarkymui 2013-09-05 išleido 47865 Lt (13863 €) (100 b. l.). Ieškovas prašo panaikinti kelio servitutą ir nurodo, jog atsakovas, norėdamas patekti į savo sklypą, gali naudotis VĮ Kupiškio miškų urėdijos esančiu vidaus keliu, pateikė vaizdo įrašus, darytus iš automobilio važiuojant šiuo keliu. Atsakovas nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti teigdamas, jog miškų urėdijos kelias nepritaikytas lengvosioms transporto priemonėms, atstumas važiuojant juo ženkliai pailgėja, važiavimui yra tinkamas ne visas kelias, o kelio dalis, be to, atsakovas, įsigydamas žemės sklypą, matė, jog yra nustatytas kelio servitutas. Teismas pripažįsta, jog atsakovo ar jo atstovo dalis nurodytų aplinkybių (ilgesnis atstumas pats savaime, atsakovo sveikatos būklė, administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas jau įsigyjant sodybą ar specialiųjų tarnybų galimybės greičiau atvykti į sodybą) nepaneigia kelio servituto pabaigos, jeigu tam būtų pagrindas, numatytas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Tačiau ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovas A. J. į nuosavybės teise valdomą sklypą, naudodamasis VĮ Kupiškio miškų urėdijos vidaus keliu, turi objektyvią galimybę patekti ištisus metus, o ne tik šiltuoju sezono metu. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų vaizdo įrašų (81 b. l.), jie daryti 2016 m. liepos 3 d., tai yra vidurvasarį. Iš šių įrašų matyti, jog ieškovas pravažiuoja automobiliu (visureigiu) keliu, kuriuo, pasak ieškovo, šiuo keliu galėtų naudotis atsakovas. Tačiau šie įrašai neįrodo, kad keliu (tiek suremontuota, tiek nesuremontuota atkarpomis) galima naudotis ir žiemą, kada, atsižvelgus į meteorologines sąlygas, į tą aplinkybę, jog šis kelias yra VĮ Kupiškio miškų urėdijos, vykdančios miškų priežiūros, jų valymo, kirtimo darbus, vidaus kelias, šiame miške žiemą yra atliekami pagrindiniai miško darbai, sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išvežama mediena ir kelio būklė gali būti kitokia, nei esama pateiktuose vaizdo įrašuose, tai yra neišvažiuojama, o kitų, tai paneigiančių, įrodymų ieškovas nepateikė. Byloje dalyvavęs VĮ Kupiškio miškų urėdijos atstovas T. Pūkas patvirtino ieškovo teiginius, parodė, jog 2013 metais buvo atliktas kelio remontas, tačiau nurodė, jog buvo remontuojama ieškovo nurodyto kelio atkarpa tarp 1 ir 2 pažymėtų taškų (apie 280 m, įvertinus plane nurodytą mastelį 1:2000) (20 b. l.), o ne visas kelias (apie 800 m), kuriuo galėtų naudotis atsakovas kaip alternatyva nustatytam kelio servitutui patekti į savo sklypą, šią suremontuotą kelio atkarpą parodė ir ieškovo pateiktame vaizdo įraše, tačiau ji sudaro ne visą kelią, o tik apie trečdalį atsakovui reikalingo kelio į sodybą. Kitos kelio atkarpos, einančios nuo įvažiavimo į ieškovo sodybą iki kelio atkarpos, plane pažymėtos Nr. 1, ir nuo kelio atkarpos, plane pažymėtos Nr. 2, iki atsakovo sodybos (20 b. l.), yra išvažinėtas miško kelias, šios kelio atkarpos vargiai atitinka keliui keliamus reikalavimus (Kelių įstatymo 9, 11-12 straipsniai) ir joms negali būti taikomos Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. gruodžio 2 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1250, nuostatos, reglamentuojančios į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotus miško žemės sklypus patenkančių miško kelių, kurie pagal Kelių įstatymą priskiriami III ir IV kategorijų vienos eismo juostos vietinės reikšmės vidaus keliams, priežiūrą. Pažymėtina, jog ir tos kelio atkarpos, kuri buvo remontuota ir sudaro trečdalį kelio, kurį ieškovas kaip alternatyvą nurodo nustatytam kelio servitutui jo žemės sklype, remonto kaina 2013 m. rugpjūčio mėnesį buvo 47865 Lt (13863 €). Tai yra, jeigu atsakovas turėtų investuoti į likusios kelio atkarpos remontą, kad šis atitiktų kelio techninius reikalavimus ir kuriuo jis galėtų, atsakovas, naudotis, įvertinus tai, kad buvo remontuojama apie trečdalis kelio atkarpos, turėtų išleisti dar apie dukart tiek, kas sudarytų ne mažiau kaip 25 000 € ir būtų nepakeliama našta asmeniui, kuriam valstybė teikia valstybės garantuojamą nemokamą antrinę teisinę pagalbą. O įpareigoti VĮ Kupiškio miškų urėdiją sutvarkyti šį kelią, kad jis atitiktų kelio techninius reikalavimus ir juo galėtų naudotis atsakovas, nėra teisinio pagrindo. Kitu atveju, neinvestuojant į visą kelio remontą, jo tinkamai neprižiūrint, labai tikėtina, jog žiemos sezonu ar lietinguoju sezonu atsakovas netektų galimybės patekti į savo sklypą. Tai patvirtino ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovės J. Einorytės paaiškinimai, jog 2016 m. pavasarį, tirdami atsakovo skundą dėl ribojimų naudotis kelio servitutu (52 b. l.), kartu su tarnybos specialistais norėjo pravažiuoti keliu, kuriuo, pasak ieškovo, galėtų naudotis atsakovas, tačiau dėl prastos kelio būklės tarnybos vairuotojas nedrįso važiuoti, nors vairavo tarnybos visureigį. Sutinkama su ieškovo teiginiais, kad ir tas kelias, kuris eina per jo sklypą, tiek ir tos nesuremontuotos VĮ Kupiškio miškų urėdijos sklype esančios kelio atkarpos yra panašios (išvažinėta miško paklotė), tačiau įvertinus, kad visgi per ieškovo sklypą nevažinėja VĮ Kupiškio miškų urėdijos transporto priemonės, transporto priemonių srautas yra nedidelis, pripažįstama, jog šiuo metu kelias, kuriam yra nustatytas kelio servitutas, yra vienintelis, kuriuo galima patekti į atsakovo sodybą ištisus metus. Visa tai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, jog yra išnykęs kelio servituto būtinumas, ieškovas neįrodė, jog panaikinus servitutą atsakovas turės objektyvią galimybę tinkamai naudotis savo sklypu ištisus metus, o ne tik šiltuoju metu laiku, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteisiamos 93,05 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (65-66, 73 b. l.) ir 5,74 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 b. l.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 93,05 € (devyniasdešimt tris eurus 55 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 5,74 € (penkis eurus 74 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660 (išlaidoms, susijusiosioms su procesinių dokumentų įteikimu), įmokos kodas 5630 (atstovavimo išlaidoms)).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.