Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-547-783/2016 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl kelio servituto panaikinimo, tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Kupiškio miškų urėdija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti kelio servitutą, nustatytą gretimos atsakovo sodybos naudotojams Panevėžio apskrities viršininko 2005-06-06 įsakymu Nr. Ž-2118 0,07 ha plote jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodė, jog jam priklausančiam sklype yra įregistruotos daiktinės teisės – kelio servitutas, suteikiantis teisę gretimos sodybos savininkams (naudotojams) eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 175 m ilgio, 4 m pločio, 0,07 ha ploto keliu, plane pažymėtu indeksu „S“, kuriuo faktiškai naudojasi tik gretimos sodybos savininkas (naudotojas) atsakovas A. J., kitų naudotojų nėra. Iki 2011 metų vasaros servitutu naudojosi ir VĮ Kupiškio miškų urėdija, tačiau įrengus miško kelią, nustojo naudotis. Ieškovas mano, jog VĮ Kupiškio miškų urėdijai įrengus miško kelią, gretimos sodybos savininkas atsakovas A. J. turi galimybę savo daiktu naudotis ir be šio servituto. Jis į savo sodybą gali patekti kitu keliu, o ne per ieškovo žemės sklype esantį kelią. Pagal ieškovą įrengus miško kelią pasikeitė aplinkybės, dėl kurių 2005 m. birželio 6 d. buvo nustatytas kelio servitutas, tai yra reali galimybė viešpataujančiu daiktu naudotis nesinaudojant tarnaujančiu daiktu, yra teisinis pagrindas servitutui panaikinti. Nesusitardamas su atsakovu panaikinti servitutą prašo teismo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. J. valstybės naudai 93,05 Eur valstybės garantuotos teisinės pagalbos atsakovui išlaidų bei 5,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad atsakovas A. J. patenka į savo sklypą ir sodybą per A. J. sklype esantį kelią, kuriam yra nustatytas kelio servitutas. VĮ Kupiškio miškų urėdija patikėjimo teise valdo sklypą (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojasi su A. J. žemės sklypu. VĮ Kupiškio miškų urėdija patikėjimo teise valdomame sklype yra įsirengusi vidaus kelią, kurį naudoja savo reikmėms ir dalį kelio atkarpos, einančios ir iki atsakovo sodybos yra suremontavusi.Pirmosios instancijos teismas, ištyręs rašytinius bylos įrodymus ir išklausęs šalių, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovas A. J. į nuosavybės teise valdomą sklypą, naudodamasis VĮ Kupiškio miškų urėdijos vidaus keliu, turi objektyvią galimybę patekti ištisus metus, o ne tik šiltuoju sezono metu (ieškovo pateiktas įrašas darytas vasarą, miško kelio atkarpa suremontuota ne visa, šios kelio atkarpos neatitinka keliui keliamų reikalavimų). Teismas pažymėjo, jog tos kelio, sudarančio trečdalį, atkarpos, kuri buvo remontuota, ieškovas kaip alternatyvą nurodo nustatytam kelio servitutui jo žemės sklype, remonto kaina 2013 m. rugpjūčio mėnesį buvo 47865 Lt (13863 €). Jei atsakovas norėtų visiškai jį sutvarkyti taip, kad šis atitiktų kelio techninius reikalavimus, po ko jis galėtų naudotis, turėtų išleisti ne mažiau kaip 25 000 €, kas būtų nepakeliama našta asmeniui, kuriam valstybė teikia valstybės garantuojamą nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Įpareigoti VĮ Kupiškio miškų urėdiją sutvarkyti šį kelią, kad jis atitiktų kelio techninius reikalavimus ir juo galėtų naudotis atsakovas, nėra teisinio pagrindo.Neinvestuojant į viso kelio remontą, jo tinkamai neprižiūrint, labai tikėtina, jog žiemos sezonu ar lietinguoju sezonu atsakovas netektų galimybės patekti į savo sklypą dėl prastos kelio būklės.Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad ir tas kelias, kuris eina per jo sklypą, tiek ir tos nesuremontuotos VĮ Kupiškio miškų urėdijos sklype esančios kelio atkarpos yra panašios būklės (išvažinėta miško paklotė), tačiau įvertino, kad visgi per ieškovo sklypą nevažinėja VĮ Kupiškio miškų urėdijos transporto priemonės, transporto priemonių srautas yra nedidelis. Pripažino, jog šiuo metu kelias, kuriam yra nustatytas kelio servitutas, yra vienintelis, kuriuo galima patekti į atsakovo sodybą ištisus metus, o tai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, jog yra išnykęs kelio servituto būtinumas, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. J. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, prijungti prie bylos CD laikmeną su įrašu, apklausti liudytojus, kadangi šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.Apelianto nuomone, sprendimo motyvuojamos dalies išvados yra pagrįstos hipotezėmis. Ieškovas pateikė filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje nufilmuotas kelio ruožas, kuriuo atsakovas gali patekti į savo sodybą nesinaudodamas servitutu, tačiau teismas suabejojo, ar atsakovas galės keliu naudotis esant blogoms meteorologinėmis sąlygomis, žiemos sezonu, kelią išvažinėjus sunkiasvorėms mašinomis.Ieškovo įrašas darytas lietingą dieną, įraše matyti, kad kelio būklė yra gera, jis tinkamas naudotis tiek pėsčiomis, tiek transporto priemonėmis. Kelio valda nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, nes yra valstybinėje žemėje, jam nereikalingos jokios investicijos. Keliu galima naudotis visiems asmenims.2013 m. miško kelią įrengė AB „Panevėžio keliai“, kelias tapo tinkamas naudoti ir atsakovui. Atsakovo teiginiai, kad šis kelias yra nepravažiuojamas, neatitinka tikrovės. Neservitutinis ir servitutinis kelias yra panašios būklės (miško paklotė).Teismo posėdžio metu, peržiūrint įrašą, šalys jokių klausimų, prieštaravimų nepareiškė, todėl laikytina, kad atsakovas sutiko dėl kelio būklės kokybės užfiksuotos vaizdo medžiagoje. Ieškovas du kartus teikė teismui prašymą atlikti vietos apžiūrą, tačiau teismas prašymo netenkino, atsisakymo motyvų nenurodė.Žiemos sezonu sunkiau naudotis keliais, tačiau meteorologinės sąlygos veikia visus kelius, reikia valyti ir servitutinį ir neservitutinį kelią. Vidaus kelias priskiriamas tam tikrai kelio kategorijai, nėra įstatyme numatyto imperatyvo, kad susiekimas vidaus keliais būtų negalimas. Netgi jei būtų atliekami miško kirtimo darbai, kurių metu važinėtų sunkiasvorės mašinos, niekas neturi niokoti kelius, juos užtverti mediena.Sprendimo motyvai dėl kitų kelio atkarpų (išvažinėto miško kelio) nepatvirtinti bylos duomenimis, todėl neatskleista šio klausimo esmė. Teismas subjektyviai nurodo, kad ši kelio atkarpa neatitinka keliui keliamiems reikalavimams. Ši atkarpa nuo seno naudojama vietinių gyventojų, kelio būklė nepakitusi daugelį metų. Kol nebuvo naujo kelio atkarpos, tuo keliu naudojosi ir VĮ Kupiškio miškų urėdija. Šiomis kelio atkarpomis galima pravažiuoti be kliūčių. Tai gali patvirtinti liudytojai, gyvenantys S. kaime, kuriuos ieškovas prašo apklausti teismo posėdyje.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu be motyvų, taip tinkamai neatstovavo tarnybos interesų. Šios tarnybos atstovės J. E. parodymai apie kelio nepravažiuojamumą yra melagingi.Apeliantas su apeliaciniu skundu teikia vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad kelias yra pravažiuojamas žiemos metu, iškritus krituliams.Pasikeitus aplinkybėms iš esmės, įrengus miško kelią, kuriuo galima be apribojimų naudotis, atsakovui A. J. atsirado reali galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti ,nesinaudojant tarnaujančiu daiktu, todėl neteisinga teismo išvada, kad tik kelias, kuriam nustatytas servitutas, yra vienintelis, kuriuo galima patekti į atsakovo sodybą ištisus metus.Atsiliepime atsakovas A. J. nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad į sodybą atsikraustė 2010 m., patekti į jo namų valdą galima tik per ieškovo sklypą. 2012 m. Kupiškio miškų ūkis sutvarkė dalį (800 m) seno, sunkiai pravažiuojamo kelio, kuris yra 2400 m ilgio, kad iš miško galėtų išvežti medieną. Servitutinis kelias jiems nebereikalingas, o atsakovui sunku per įrengtą kelią važiuoti, nes jame buvo gilios duobės. Po didelių vėjų kelias būna užverstas medžių, giliose provežose automobilis užstringa. Šalia sodybos esantis upelis pavasarį patvinsta ir išeiti iš sodybos galima tik suteiktu servitutiniu keliu.Atsakovui pasiskundus, kad ieškovas neleidžia jam naudotis servitutiniu keliu, atvykusi žemės tarnybos komisija negalėjo pas jį patekti per atsakovo užtvertą kelią, o aplinkiniu keliu, pamatę kelio būklę, nesiryžo važiuoti. Kad palijus kelias nėra geras, teismo posėdyje patvirtino ir miškų urėdijos atstovai. Urėdijos atstovė taip pat nurodė, kad kelias greit susigadina, o urėdija nėra įpareigota kelių tvarkyti.Kelio servitutas šiuo metu yra perkeltas už ieškovui priklausančių ūkinių pastatų, kad nekeltų nepatogumų ieškovui. Esamas servituto kelias 175 m ieškovo sklypo ploto, o bendras naujo siūlomo kelio ilgis 2400 m, jam juo reiktų važiuoti 13 kartų toliau.Atsakovas nurodo, kad sodyboje gyvena be elektros. Jis paruošė elektros įvedimo projektą per 175 m ieškovo sklype, kitų sąlygų miške įvesti elektrą nėra. Ieškovas nesutinka, kad būtų vedama elektra požeminiu būdu. Atsisakius servituto, atsakovo nuomone, jis elektros niekada neturėtų.Ieškovo pateikta vaizdo medžiaga filmuota liepos mėnesį, o kita lapkričio, įraše matosi provėžos, atsakovas nėra pajėgus jų nukasti, nei kelio suremontuoti.Panaikinus servitutą, specialiosios tarnybos atvykti į sodybą negalės. Dabartinį servitutinį kelią įstatymas leidžia remontuoti, žiemos užpustytą kelią atsakovas gali nusikasti kastuvu. Nurodo, kad žodinio proceso nepageidauja, nes liudytojai yra išklausyti. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašo 2016 m. spalio 31 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad nagrinėjamu atveju servituto būtinybė neišnyko, atsakovas neturi realios galimybės naudotis ieškovo nurodytu alternatyvaus kelio variantu. Kupiškio miškų urėdija patikėjimo teise valdo žemės sklypą, kuriame yra įsirengusi vidaus kelią, kurį naudoja savo reikmėms. Sugadinus kelią ir jo netvarkant, atsakovas praranda galimybę patekti į savo sodybą. Urėdija yra remontavusi tik dalį kelio, kuriuo galėtų naudotis atsakovas, norėdamas patekti į savo sklypą. Likusi kelio dalis- išvažinėtas miško kelias, kuriuo, priklausomai nuo oro sąlygų, atsakovas neturės galimybės patekti į savo sklypą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 329 str.).Apeliantas apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta iki galo aplinkybė apie kelio būklę, todėl papildomai teismo posėdyje prašo apklausti liudytojus, kurie suteiktų informaciją apie kelio būklę. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pareikšto apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, kadangi apelianto nurodytas argumentas nesudaro pagrindą teismui spręsti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys davė paaiškinimus žodžiu, buvo pateiktas vaizdo įrašas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.Apeliantas prašo prijungti prie bylos CD laikmeną su vaizdo įrašu, darytu žiemos metu. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju vaizdo įrašas apie kelio būklę žiemos metu negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes bylos nagrinėjimas vyko nuo pavasario iki rudens, todėl teismas CD laikmeną su įrašu priima ir vertina su kita bylos medžiaga.Byloje pareikštas reikalavimas pripažinti servitutą pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui. CK 4.135 str. 1 d. numato, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Šalims nesusitarus, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CPK 4.135 str. 2 d.). Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, kad servitutą pasibaigusiu dėl servituto būtinumo išnykimo galima pripažinti tik tuomet, kai iš esmės pasikeičia konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko 2005-06-06 įsakymu Nr. Ž-2118 0,07 ha plote ieškovui A. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini) yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę gretimos sodybos savininkams (naudotojams) eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 0,07 ha ploto keliu. Šiuo keliu ir naudojasi atsakovas A. J..Ieškovo nuomone, 2011 m. miškų urėdijai susitvarkius miško kelio atkarpą, atsakovui atsirado galimybė į jam priklausantį sklypą patekti kitu keliu iš kitos priešingos pusės, todėl apelianto žemės sklypui nustatyto servituto būtinumas išnyksta. Apelianto nuomone, teismas sprendime išvadas padarė remdamasis hipotezėmis, neatsižvelgdamas į ieškovo pateiktus parodymus, filmuotą medžiagą, patvirtinančią, kad atsakovas gali patekti į savo sklypą nesinaudodamas servitutiniu keliu, einančiu per ieškovo sklypą. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais argumentais. Teismas, ištyręs įrodymus ir nenustatęs jų tarpusavio prieštaravimų, pagrįstai rėmėsi atsakovo, liudytojų paaiškinimais, kurių ieškovas iš esmės nepaneigė. Atsakovas nustatytomis aplinkybėmis neįgijo naujos galimybės tinkamai naudotis savo turtu. Nenustatyta, kad yra kitas tinkamai įrengtas kelias atsakovui patekti į savo sodybą. Ieškovo nurodomas kelias negali būti tokiu laikomas, nes jis buvo ir servituto nustatymo metu. Suremontuota tik jo dalis, o kita liko nepakitusi.Tam, kad patenkinti ieškovo reikalavimus ir pripažinti, jog išnyko jo sklype nustatyto kelio servituto būtinumas, turi būti nustatyta, kad įrengtas kitas atsakovui tinkamas patekti į jo naudojamą žemės sklypą kelias. Pirmosios instancijos teismas to nepripažino, aiškiai ir pagrįstai motyvavo, kodėl to nepripažįsta, nes kitas ieškovo nurodomas kelias nėra tinkamas.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kupiškio miškų urėdija 2013 m. atliko to kito kelio remontą, tačiau suremontuota ne visas, o tik kelio atkarpa (maždaug ketvirtadalis) kelio, kuriuo galėtų naudotis atsakovas, norėdamas patekti į savo sklypą. Likusi kelio atkarpa yra išvažinėtas miško kelias, naudojamas urėdijos reikmėms, jis buvo, kaip minėta, ir servituto nustatymo metu. Keliu kartais važiuoja urėdijos sunkiasvorės mašinos, todėl jis neišvengiamai būna išvažinėtas ir sunkiai pravažiuojamas. Jis nėra pastoviai tinkamai prižiūrimas. Ieškovo pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina atsakovo tinkamos galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą tuo kitu keliu bet kurio sezono metu, nes vaizdo medžiagoje užfiksuoti tik vienkartiniai epizodai. Be to, ieškovo siūlomas atsakovui naudoti kitas kelias nėra lygiavertis, jis daug ilgesnis ir prastas. Naudojamą kelią iki ieškovo sodybos prižiūri ir valo seniūnija. Atsakovui patenkant juo į greta esančią savo sodybą servitutiniu keliu reikia važiuoti tik apie 200 m, o atsakovui palikus teisę naudotis aplinkiniu ieškovo nurodomu kitu keliu, kelias iki sodybos žymiai pailgėtų (2400 m), reiktų didžią neprižiūrimo ir nevalomo kelio dalį važiuoti mišku. Teismas vertina ir tai, kad atsakovas yra neįgalus, jo pajamas sudaro tik šalpos pensija neįgaliajam. Patenkinus reikalavimą, jis neturėtų fizinės galimybės savo lėšomis tokio ilgo kelio nuvalyti ar jį suremontuoti, išsaugant jam realią galimybę patekti į sodybą. Taigi per ieškovo sklypą einantis kelias užtikrina vienintelį optimalų ir racionalų patekimą į atsakovo sodybą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis servituto būtinumas neišnyko, t.y. sąlygos nuo to laiko, kai buvo nustatytas kelio servitutas, iš esmės nepasikeitė. Byloje nėra pakankamai įrodymų apie tai, kad yra tinkamai įrengtas kitas visas kelias, lygiavertis servitutiniam keliui, kuriuo atsakovas galėtų tokiomis pat sąlygomis patekti į savo žemės sklypą.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundą ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme iš atsakovo nepriteisiamos. Atsakovas apie turėtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.