- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-307-885/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44181-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- Z. Č.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. Č. gynėjo advokato Česlovo Bakasėno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo Z. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1-3 dalimis, Z. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A50“, IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) ir stacionaraus kompiuterio sisteminio bloko „Cooler Master“, konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Z. Č. nuteista pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę – internetiniame tinklapyje „www.ukzinios.lt“ (Ukmergės žinių tinklapyje), po straipsniu: „Rinkėjai antrai kadencijai išrinko J. V.“, komentarų skiltyje, paskleidė konstatuojamojo pobūdžio neigiamą informaciją apie A. B.:
1.1. Nurodydama elektroninį pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. spalio 26 d. 12:19 val., iš galinio tinklo įrenginio, kuriam buvo priskirtas interneto protokolo adresas Nr. (duomenys neskelbtini), naudodamasi jai priklausančiu mobiliuoju telefonu „(duomenys neskelbtini)“, parašė komentarą: „Tegu dabar ja Ukmerges PK reklamuoja, kaip ten neblaivi uz vairo ir paleido...“.
1.2. Nurodydama elektroninį pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. spalio 27 d. 11:50 val., iš galinio tinklo įrenginio, kuriam buvo priskirtas interneto protokolo adresas Nr. (duomenys neskelbtini), naudodamasi sisteminiu bloku „Cooler Master“ per interneto naršyklę „Mozilla Firefox“, parašė komentarą: „3.7 promiles pripute... kada BK prades ? Nelieciama gi.“.
1.3. Nurodydama elektroninį pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. spalio 28 d. 18:52 val., iš galinio tinklo įrenginio, kuriam buvo priskirtas interneto protokolo adresas Nr. (duomenys neskelbtini), naudodamasi jai priklausančiu mobiliuoju telefonu „(duomenys neskelbtini)“, parašė komentarą: „alkoholike narkomane mus išves į šviesią ateitį !“.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistosios Z. Č. gynėjas advokatas Č. Bakasėnas (toliau – ir gynėjas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
2.1. Apeliaciniame skunde, cituodamas specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), gynėjas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į specialisto išvadą ir taip klaidingai nustatė, kad neigiamo pobūdžio informacija apie A. B. yra suformuluota visame 3-iame komentare, o ne dalyje šio komentaro. Pažymi, kad specialisto išvadoje yra konstatuota, jog neigiama informacija apie A. B. 10-12 komentaruose yra suformuluota ne kaip konstatuojamojo pobūdžio, o kaip nuomonė. Nors specialistas 10-ame komentare su alkoholizmu susijusius žodžius vertina kaip nuomonę, tačiau 16-ame komentare esantys žodžiai, susiję su narkomanija bei alkoholizmu, specialisto yra vertinami kaip neigiama informacija. Gynėjo vertinimu, ši specialisto išvada yra nenuosekli, o iškilusios abejonės apie komentaruose esančius įrašus turi būti traktuojamos Z. Č. naudai.
2.2. Gynėjas akcentuoja, jog A. B. pavardė yra minima tik 14-ame komentare, o kituose komentaruose figūruoja ir kitų asmenų pavardės. Pabrėžia, jog Z. Č. inkriminuota nusikalstama veika siejama su 3-imis komentarais, kurie po straipsniu buvo patalpinti skirtingu laiku. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti ar nešališki komentarų skaitytojai turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog autoriaus „(duomenys neskelbtini)“ komentaruose suformuluota nuomonė ir pateikta informacija yra būtent apie nukentėjusiąją A. B.. Tuo pačiu kyla abejonė ir dėl to, ar tokia informacija galėjo paniekinti ir pažeminti nukentėjusiąją arba pakirsti pasitikėjimą ja kaip savivaldybės darbuotoja.
2.3. Skunde yra akcentuojama tai, kad nukentėjusioji A. B. tvirtino, jog šmeižiantys komentarai sumenkino jos reputaciją ir autoritetą, taip pat nurodė turinti du nepilnamečius vaikus. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas nebandė aiškintis ar šie nukentėjusiosios parodymai atitinka tikrovę. Skunde nurodoma, kad pati nukentėjusioji, susipažinusi su minėto straipsnio komentarais, padarė išvadą, kad šiuose komentaruose pateikta informacija yra būtent apie ją ir vien komentarų pasirodymas sumenkino jos autoritetą ir reputaciją. Nors galima manyti, kad šie komentarai pakirto pasitikėjimą A. B., o tai kažkaip atsispindėjo nukentėjusiosios gyvenime, tačiau gynėjas pabrėžia, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas įrodymų nerinko, o susikoncentravo į keturis IP adresus, iš kurių buvo rašyti komentarai, sisteminius blokus, mobiliojo telefono veikimą ir tuo pačiu padarė išvadą apie Z. Č. neteisėtą veikimą. Taip pat pažymima, kad dėl galimos įtakos jos nepilnamečiams vaikams pati nukentėjusioji argumentų nepateikė, o tai leidžia teigti, kad komentarai su nukentėjusiosios nepilnamečiais vaikais nesietini.
2.4. Gynėjas pabrėžia ir tą faktą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras vienašališkai, neobjektyviai atliko ikiteisminį tyrimą, neatsižvelgė į didesnę dalį Z. Č. prašymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi išskirtinai nukentėjusiosios parodymais ir priėmė šališką bei neteisėtą sprendimą. Pati Z. Č. yra nurodžiusi, kad melagingos informacijos apie nukentėjusiąją neskleidė, o jos mobiliojo ryšio telefonu naudotis galimybę turėjo kiti asmenys, todėl ji nėra kalta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo.
2.5. Gynėjo vertinimu, teismui neabejotinai nustačius asmenį, parašiusį 3-is komentarus, kurie specialisto išvadoje nurodyti komentarais Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 16, būtina pagrįsti, kad šie trys komentarai galėjo paniekinti ar pažeminti A. B. arba pakirsti pasitikėjimą ja. Gynėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie pakirstą pasitikėjimą nukentėjusiąja yra hipotetinės, taip pat nėra atkreiptas dėmesys, kad po straipsniu buvo parašyti 36-ių skirtingų autorių komentarai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teiginiai apie neblaivumą vairuojant, priklausomybę alkoholiui bei narkotikams nesiekia tokio pavojingumo lygio, koks keliamas nusikalstamoms veikoms. Z. Č. įsitikinimu, nuosprendyje pacituotas komentaras „alkoholike narkomane mus išves į šviesią ateitį“ laikytinas nuomone, kuriai tiesos kriterijus nėra taikomas.
2.6. Skunde nurodoma tai, kad apylinkės teismo išvados apie nukentėjusiosios A. B. šmeižimą pagrįstumas sukelia abejonių, kadangi Z. Č. inkriminuoti tik 3-ys komentarai, kuriuose nefigūruoja A. B. pavardė, ir iš komentarų turinio nėra pakankamo pagrindo teigti, kad juose minima būtent nukentėjusioji. Iš komentarų turinio negalima manyti, kada toks įvykis galėjo būti padarytas, kokioje vietoje, o taip pat abejonių kelia komentarus rašęs subjektas. Net ir padarius išvadą, kad komentaruose kalbama apie A. B., šių komentarų dalis turėtų būti vertinami kaip nuomonė, o jų patalpinimas po straipsniu apie kitą asmenį turi būti vertinamas kaip mažareikšmė veika, neturėjusi įtakos neigiamos nuomonės apie nukentėjusiąją suformavimui visuomenėje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
4. Teisiamojo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios Z. Č. gynėjo advokato Č. Bakasėno skundas atmetamas
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Z. Č. nuteisimo ir prašo baudžiamąją bylą Z. Č. atžvilgiu nutraukti.
6. Pagal BK 154 straipsnį atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Vienas iš šmeižimą kvalifikuojančių požymių, įtvirtintų BK 154 straipsnio 2 dalyje, yra asmens šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę (past. – nagrinėjamu atveju, Ukmergės žinių tinklalapyje „www.ukzinios.lt“). Objektyviai šmeižimas pasireiškia aktyviais veiksmais, t. y. realios tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri gali paniekinti ar pažeminti kitą žmogų ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus ar savybes. Pabrėžtina, kad faktams ar duomenims yra taikomas tiesos kriterijus – jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Pažymėtina ir tai, jog šmeižimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog skleidžiamos žinios yra melagingos, žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent šią informaciją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-206-303/2016).
7. Nagrinėjamu atveju Z. Č. buvo pripažinta kalta pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstas išvadas, jog Z. Č. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė konstatuojamojo pobūdžio neigiamą informaciją apie A. B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes, tyrė bei analizavo tiek Z. Č. teisinančius, tiek ją kaltinančius įrodymus. Vien tai, kad teismas bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajai, nesuteikia pagrindo manyti, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas arba priimtas neįvertinus visų byloje esančių aplinkybių.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas bei jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę teikti savo nuomonę bei pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios gynėjas nesutinka su įrodymų vertinimu bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetinę reikšmę specialisto išvadai ir visiškai be pagrindo neatsižvelgė į nuteistosios Z. Č. duotus parodymus.
9. Apeliaciniame skunde yra pabrėžiamas tariamas 2021 m. vasario 5 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nenuoseklumas, kadangi specialistas 10-ame komentare su priklausomybe alkoholiui susijusius teiginius vertina kaip nuomonę, o 16-ame komentare esančius žodžius, susijusius tiek su alkoholizmu, tiek su narkomanija, vertina kaip neigiamą informaciją. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad 10-ame komentare esanti neigiama informacija neva A. B. esą turinti ryšių su AB „(duomenys neskelbtini)“, Rusija, serga alkoholizmu ir vairuoja neblaivi, yra suformuluota retorinių klausimų formoje. Esant tokiai teiginių formuluotei, specialistas pagrįstai ir teisingai tai vertino kaip komentatoriaus nuomonę, o ne konstatuojamojo pobūdžio informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad 16-ame komentare esantys teiginiai, kaip matyti iš specialisto išvados, patvirtina faktą, kad asmuo turi priklausomybę alkoholiui bei narkotikams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, specialisto išvadoje jie yra pagrįstai pripažinti neigiama informacija, kuri yra konstatuojamojo pobūdžio.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su gynėjo nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės neteisingą išvadą, jog neigiamo pobūdžio informacija apie A. B. suformuluota visame 3-iame komentare, o ne dalyje šio komentaro. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas atsižvelgė į specialisto pateiktą išvadą ir nors nusprendė, kad nurodytas 3-ias komentaras yra parašytas Z. Č., teismas pripažino faktą, kad neigiama informacija apie A. B. yra nurodyta šio komentaro pirmoje dalyje ir jo pabaigoje. Pažymėtina ir tai, kad net tuo atveju, jei teismas būtų klaidingai nurodęs, kad neigiamo pobūdžio informacija apie nukentėjusiąją A. B. yra nurodyta visame komentare, o ne dalyje, tai realios įtakos veikos kvalifikavimui neturi.
11. Gynėjas taip pat akcentuoja, kad A. B. pavardė expressis verbis yra paminėta tik 14-ame komentare ir, atsižvelgiant į tai, jog Z. Č. neva parašyti komentarai buvo patalpinti skirtingu laiku, kyla pagrįsta abejonė ar straipsnio skaitytojai galėjo daryti išvadą, kad minėtuose komentaruose esantys teiginiai yra susiję būtent su nukentėjusiąja. Kaip yra matyti iš specialisto išvados, nors autoriaus „(duomenys neskelbtini)“ komentaruose A. B. pavardė yra paminėta tik 14-ame komentare (o kituose ji įvardijama įvardžio „ji“ formomis arba epitetais), iš konteksto iš esmės galima vienareikšmiškai suprasti, jog šio autoriaus komentaruose yra kalbama būtent apie A. B.. Vien gynėjo pažymėta aplinkybė, kad komentarai yra patalpinti skirtingu laiku savaime nepaneigia fakto, kad jų turinyje nustatyta melaginga, realybės neatitinkanti informacija, kuri nelaikytina Z. Č. išreikšta nuomone, o yra pateikiama kaip konkretus faktas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad visuomenės informavimo priemonės pasitelkimas, siekiant išsakyti savo nuomonę apie jiems nepatinkančius viešas pareigas einančius asmenis, yra galimas, tačiau šiuo atveju pasirinkta to išsakymo forma – tiesą iškraipančių faktų pateikimas, nurodant konkrečias aplinkybes bei žinant, kad komentaruose nurodytų įvykių iš tikrųjų nebuvo, akivaizdžiai peržengė nuomonės bei kritikos reiškimo ribas ir sudarė BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
12. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama teismo išvada, kad komentaruose esanti informacija iš tikrųjų pažemino ar paniekino nukentėjusiąją A. B. arba pakirto pasitikėjimą ja, kaip savivaldybės darbuotoja. Gynėjas pabrėžia ir tai, jog nors nukentėjusioji teigė, kad komentarai sumenkino jos reputaciją bei padarė neigiamą įtaką jai ir jos šeimai, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo motyvais bei pažymi, kad BK 154 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu paskleidus atitinkamą informaciją, t. y., kai su tokia informacija supažindinamas bent vienas asmuo (išskyrus nukentėjusįjį). Šmeižimo sudėtis yra formalioji, taigi nereikalauja neigiamų padarinių kilimo dėl paskleistos informacijos tam, kad nusikaltimas būtų laikomas baigtu. Pabrėžtina ir tai, kad negalima sutikti su skunde esančiais argumentais, kad apylinkės teismo išvados apie pakirstą pasitikėjimą A. B. iš esmės yra hipotetinės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 1-ame ir 3-ame komentaruose buvo konstatuota, jog A. B. tariamai padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kurį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, nes 3-ame komentare teigiama, jog A. B. buvo nustatytas 3,7 promilių girtumas. Tuo tarpu 16-ame komentare nurodyta, kad nukentėjusioji turi priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Atsižvelgiant į nurodytų komentarų turinį bei A. B. einamas pareigas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nuteistoji Z. Č. elektroninėje erdvėje viešai tretiesiems asmenims paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti bei pažeminti nukentėjusiąją A. B. bei pakirsti pasitikėjimą ja.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei teigiama skunde, vien ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu didelė dalis Z. Č. pateiktų prašymų buvo atmesti, iš esmės nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, o jį atlikę pareigūnai ir prokuroras buvo šališki. Pabrėžtina, kad didžioji dauguma nuteistosios prašymų buvo nemotyvuoti, neaišku kuriais aspektais susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimu, pateikti nespėjus atlikti visų būtinų proceso veiksmų (dėl ko šie prašymai objektyviai negalėjo būti patenkinti). Esant tokioms aplinkybėms, argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.
14. Gynėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Z. Č. nurodė, kad melagingos informacijos apie nukentėjusiąją neskleidė, bei tai, kad jos telefonu galėjo naudotis ir kiti asmenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad jokių nurodytus teiginius patvirtinančių įrodymų nuteistoji ar jos gynėjas nepateikė, o Z. Č. pateiktos aplinkybės, kad nurodytus komentarus galimai galėjo parašyti kiti asmenys yra vertintini kaip jos gynybinė versija, kuri nėra patvirtinta jokiais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nurodytų komentarų patalpinimas turėtų būti vertinama kaip mažareikšmė veika, kadangi šio pobūdžio teiginiai nesiekia tokio pavojingumo lygio, kuris yra keliamas nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio arba nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Kai sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, turi būti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraiška konkrečioje veikoje, asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai ir tikslai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus BK nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, bet dėl kai kurių iš jų ypatumų teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Z. Č. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 28 d. internetiniame tinklalapyje „www.ukzinios.lt“ (past. – Ukmergės žinių tinklalapyje) po straipsniu „Rinkėjai antrai kadencijai išrinko J. V.“, komentarų skiltyje, paskleidė konstatuojamojo pobūdžio neigiamą informaciją apie A. B.. Kaip jau minėta anksčiau, šiuose komentaruose Z. Č. teigė, jog A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnyje, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jai yra nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tačiau pažymėtina, jog tokia nusikalstama veika yra vertintina kaip vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kurio padarymas kelia itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių bei paties vairuotojo sveikatai ir gyvybei. Be to, nuteistoji nurodė ir tai, kad nukentėjusioji turi priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms, kas iš tikrųjų menkina bet kokio asmens autoritetą, palankų vertinimą visuomenėje ir pasitikėjimą juo. Z. Č. nurodytuose komentaruose pateikė akivaizdžiai A. B. garbę ir orumą pažeidžiančius duomenis bei jų nepagrindė jokiais patikimais šaltiniais. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Z. Č. realiai nebuvo suteiktas joks pagrindas kaltinti A. B. nusikalstamos veikos padarymu bei būti už tai nebaudžiamai, ir, tuo labiau, apie tai skelbti viešai prieinamose informacijos priemonėse. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija, įvertinusi visus padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, neturi teisinio pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju nuteistosios Z. Č. padarytą nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu.
17. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas Z. Č. kalta padariusią nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, įstatymų nepažeidė, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai ir pagrįstai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
18. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. balandžio 20 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 118,33 Eur.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju Z. Č. pirmosios instancijos nuosprendžiu buvo nuteista, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti Z. Č. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Akcentuotina ir tai, kad nuteistoji, nors yra registruota Užimtumo tarnyboje, šiuo metu nedirba, bylos medžiagos duomenimis praeityje jai buvo skirta tikslinė pašalpa ir socialinis būstas, todėl jos turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos 118,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios Z. Č. gynėjo advokato Česlovo Bakasėno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžio atmesti.
Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš Z. Č. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.