Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-04-10 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, 63 straipsnio 4 dalį – 1250 Lt dydžio bauda, baudą sumokėjęs; 2) 2007-04-04 nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį –500 Lt dydžio bauda, baudą sumokėjęs; 3) 2008-02-25 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2009-03-18 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti bausmės, 2011-07-27 paleistas iš bausmės atlikimo vietos atlikęs bausmę; 4) 2012-03-19 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 straipsnį – 8 MGL (780 Lt) dydžio bauda; 5) 2013-12-17 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 67 MGL (8710 litų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 8 MGL (780 litų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė – 71 MGL (9230 litų, 2673 Eur) dydžio bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2018 m. spalio 14 d. apie 13.25 val. prie Piliakalnio g. 11 namo, Kaune, sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiam V. M. į veidą, po vieną smūgį į nugarą ir į kairės rankos alkūnę, tuo padarydamas nukentėjusiam V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu karėje alkūnėje, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžiu ir nosies pertvaros iškrypimu.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiam nosies nesulaužė. Jie atliko buto remontą. Konfliktą dėl daromo remonto dar dvi dienos iki įvykio pradėjo kelti namo gyventojai, pradėję kviesti juos į kiemą. Žvyras buvo supiltas tvarkingai ant polietileno ir niekam netrukdė. Prieš įvykį Robertas su Virginijumi pradėjo šūkauti, kviestis juos į kiemą. Kai jie išėjo, Robertas puolė R. G.. Virginijus tuo metu buvo šiek tiek atsitraukęs, po to lyg žengė link kaltinamojo, todėl kaltinamasis jį atstūmė. Negali pasakyti, kas nukentėjusiam sulaužė nosį. Gal jis buvo parvirtęs ar kur atsitrenkė. Prašo jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta nukentėjusio V. M. ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais bei kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjęs V. M. parodė, kad kaltinamąjį pažinojo iš matymo. Kaltinamajam netrukdė, su juo nekonfliktavo, nes dirbo nuo 6 iki 22 valandos. Įvykio dieną jam buvo išeiginė. Išėjęs iš namo kartu su kaimynu išgirdo, kad Robertas konfliktavo su P. G., liepė jiems baigti. Robertas kažką tokio pasakė, dėl ko jie supyko. Kažkuris iš jų nukentėjusiam sudavė į veidą. V. M. iš karto nuėjo skambinti policijai. Vos tik nuėjo už kampo paskambinti, atsisukęs gavo smūgį į veidą nuo A. G.. Prašo tenkinti civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas M. V. parodė, kad dirba VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiuoju patruliu. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusio nepažinojo. Gavo iškvietimą dėl įvykusio konflikto. Nuvyko nurodytu adresu. Ekipažų įvykio vietoje buvo daug. Prie jų priėjęs nukentėjusysis nurodė, kad jį užpuolė kaltinamasis. Jie sulaikė kaltinamąjį. Nukentėjusio draugė taip pat nurodė, kad jį užpuolė kaltinamasis. Matėsi, kad V. M. buvo nukentėjęs – jo veidas buvo sumuštas, jis buvo išsigandęs. Kaltinamasis buvo ramus, nesipriešino, kaltės nepripažino. Kaltinamąjį sulaikė ir nuvežė į komisariatą, o nukentėjusį į ligoninę. Surašė tarnybinį pranešimą. Kaltinamasis sakė, kad jam „neatlaikė nervai“.

Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba VPK patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiuoju patruliu. Kaltinamojo ir nukentėjusio nepažįsta. VPK budėtojo nurodymu nuvyko su kolega į įvykio vietą, kur jau buvo keli ekipažai. Prie jų priėjo nukentėjęs, jis buvo kruvinas. Nurodė asmenį, kuris jį sumušė. Jie sulaikė kaltinamąjį. Nepamena, ką kalbėjo kaltinamasis, tačiau jei tarnybiniame pranešime parašyta, jog sulaikomas kaltinamasis sakė, kad jam „nervai neatlaikė“, vadinasi taip ir buvo.

Liudytoja I. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjęs yra jos sugyventinis. Gyvena daugiabutyje. Tą dieną jie susiruošė į šašlykinę. Ji pasiliko užrakinti duris, kai išgirdo triukšmą. Matė muštynes. Girdėjo kaip, R. G. pasakė: „eina skambinti policijai“. Tada kaltinamasis pribėgo prie jos sugyventinio ir pradėjo jį mušti kumščiu. Ji prašė kaimynų, kad iškviestų policiją. Nuo kaltinamojo suduotų smūgių jos sugyventiniui buvo sulaužyta nosis. Po įvykio jos sugyventinis negalėjo dirbti, buvo nedarbingas. Jis buvo operuotas su pilna narkoze. Dar dabar negali lankstytis. Du mėnesius jie negavo pajamų. Matė, kaip kaltinamasis A. G. sudavė nukentėjusiam į nosį. Į įvykio vietą buvo atvykę medikai ir policijos pareigūnai.

Liudytojas R. G. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Jie darė remontą Piliakalnio g. 11, Kaune, kaltinamojo įsigytame bute. Nukentėjusį pažinojo iš matymo. Jis kažkodėl buvo nepatenkintas daromu remontu. Liudytojas su kaltinamuoju į kiemą buvo atsivežę smėlio, nes reikėjo betonuoti grindis. Nukentėjęs bei kiti asmenys neblaivūs rėkavo po langais. Nematė, kad kaltinamasis suduotų smūgį nukentėjusiam. Jis pats tikrai nesudavė. Nematė, kad nukentėjusysis būtų sumuštas. Nukentėjusysis pats išsikvietė policiją ir juos abu su A. G. išsivežė.

Liudytojas G. L. parodė, kad atliko remonto darbus. Po langais vaikščiojantys asmenys kabinėjosi, kvietė į lauką išeiti pasikalbėti. Nematė, kad kas muštųsi. Matė, kaip R. G. su kažkuo ritosi, kaip A. G. atsistūmė, o nukentėjęs stovėjo šalia. Kol išėjo į lauką, jau buvo atvažiavusi policija. Konflikto pradžios nematė.

Specialisto išvadoje Nr. G3229/2018(02) nurodyta, kad V. M. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžis ir nosies pertvaros iškrypimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžis ir nosies pertvaros iškrypimas galėjo būti padaryti ranka, koja ar kitu panašaus pobūdžio daiktu. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti tiek smūgio į kairę alkūnę metu, tiek nugriuvus. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 43-44).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. M. atpažino A. G. kaip asmenį, kuris jam sudavė smūgį ranka į veidą ir taip jį sužalojo (1 t., b. l. 49-52).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. M. atpažino R. G. kaip asmenį, kuris buvo kartu su A. G., kuomet jį sužalojo (1 t., b. l. 53-56).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu 2018-10-14 14.06 val. A. G. nustatytas 0,30 promilių girtumas (1 t., b. l. 103).

Veikos kvalifikavimas.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių,

Taigi, teismas konstatuoja jog A. G. tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiam V. M. į veidą, po vieną smūgį į nugarą ir į kairės rankos alkūnę, tuo padarydamas nukentėjusiam V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu karėje alkūnėje, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžiu ir nosies pertvaros iškrypimu, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamasis kaltu ir neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, nukentėjusiojo parodymais, kuriais jis nuo pat tyrimo pradžios nurodo, jog buvo kaltinamojo sužalotas. Nukentėjusiojo parodymai vienodi, nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiojo parodymai patvirtinti liudytojos I. S. parodymais, jog ji matė, kaip kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiam į veidą, liudytojų M. V. ir A. Š. parodymais, kad jie, atvažiavę į įvykio vietą pagal iškvietimą, rado sužalotą nukentėjusį, kuris parodė į kaltinamąjį, kuris jį sužalojo, sulaikomas kaltinamasis teigė, jog jam „nervai neatlaikė“, atvykusi medicininė greitoji pagalba išsivežė nukentėjusį, specialisto išvada Nr. G3229/2018902), iš kurios matyti, kad 2018-10-14, 14.13 val., nukentėjęs pristatytas į Kauno klinikas su diagnoze – nosies kaulų lūžis, sužalojimas galėjo būti padarytas ranka, koja ar kitu panašaus pobūdžio daiktu sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 43-44) bei atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir norėjo taip veikti.

Skirtina bausmė.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 138 straipsnio 1 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. G. teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, nesumokėjęs jam paskirtos baudos, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 125-127), registruotas psichiatrinėje įskaitoje (1 t., b. l. 131), specialisto išvadoje Nr. 93TPK -244/2019 nurodyta, kad A. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1. t., b. l. 136), priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 129).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Ir vis tik, įvertinus A. G. asmenybę, teismas mano, kad dar yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes, kad A. G. nusikalstamais veiksmais nesukelta itin sunkių padarinių, manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Siekiant kaltinamąjį dar labiau drausminti, jam skirtini įpareigojimai – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo manymu tai bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjęs V. M. pareiškė 5000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 5) nurodė, kad dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, jam buvo sulaužyta nosis. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam V. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinius skausmus, stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, buvo nedarbingas. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų V. M. kamuoja psichologinės problemos, bloga savijauta, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma aiškiai neatitinka Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl neturtinės žalos dydis nustatytinas 1000 Eur (CK 1.5 str, 6.250 str. 2 d.). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam V. M. atmestina.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštas civilinis ieškinys (1 t., b. l. 156-165) yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, iš kaltinamojo priteistina 575,46 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013-12-17 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 71 MGL (2673 Eur) dydžio bauda, jas visiškai sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 71 MGL (2673 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Iš kaltinamojo A. G. priteisti nukentėjusiajam V. M. 1000 Eur (veną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo A. G. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 575,46 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 46 ct) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.