Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2772-1044/2025 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. K. ieškiniu teismo prašė iš atsakovės V. J. priteisti 3 150 Eur skolą, 300 Eur skolos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 6 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo ieškinį. Teismo 2025 m. balandžio 1 d. papildomu sprendimu už akių ieškovui iš atsakovės priteistas 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

3. Atsakovė pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismo prašė: atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimo už akių ir 2025 m. balandžio 1 d. papildomo sprendimo už akių paduoti; atnaujinus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimą už akių ir 2025 m. balandžio 1 d. papildomą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2772-1044/2025 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas sprendimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir galutinis sprendimas civilinėje byloje, atnaujinus nagrinėjimą iš esmės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad apie teismo sprendimą už akių ir kitus procesinius dokumentus sužinojo 2025 m. balandžio 24 d., gavusi dokumentus iš savo atstovo advokato V. M.. Teigė, kad teismas procesinius dokumentus siuntė atsakovės gyvenamosios vietos adresu 3 kartus ir praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje konstatavo, kad įteikimas tinkamas. Teigė, kad teismas nebandė pasinaudoti kitais įmanomais procesinių dokumentų įteikimo būdais (pvz., viešo paskelbimo būdu, įteikimu darbovietėje ir pan.) ar iš kitų proceso šalių sužinoti, ar atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti. Nurodė, kad ji atsiliepimo į ieškinį ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė, nes neturėjo jokios objektyvios galimybės sužinoti apie jai iškeltą bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi nepatenkino atsakovės prašymo dėl termino atnaujinimo. Nutarė atsisakyti priimti atsakovės pareiškimą dėl 2025 m. kovo 6 d. sprendimo už akių ir 2025 m. balandžio 1 d. papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Teismo vertinimu, buvo išnaudotos visos protingos galimybės informuoti ir įteikti dokumentus atsakovei, todėl buvo pagrindas priimti sprendimą už akių ir papildomą sprendimą už akių, sudaryta galimybė atsakovei pateikti prieštaravimus dėl jų. Padarė išvadą, kad atsakovės argumentai nepaneigia, jog atsakovei buvo sudaryta galimybė žinoti apie prieš ją pradėtą procesą, procesiniai dokumentai buvo įteikti įstatyme nustatyta tvarka, o atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nereiškė prašymų terminą pratęsti. Pažymėjo, kad atsakovei nuo 2025 m. balandžio 15 d. atstovavo advokatas, tačiau prašymas atnaujinti terminą ir peržiūrėti sprendimą (papildomą sprendimą) teismui pateiktas tik po mėnesio. Konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie svarbias priežastis, dėl kurių atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų dėl teismo sprendimų už akių tiek per įstatyme nustatytą terminą, tiek jau ir atstovaujant profesionaliems teisininkams, kurios pateisintų termino praleidimo laikotarpį. Konstatavo, kad atsakovė neįrodė svarbių termino pareiškimui dėl sprendimo, papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleidimo priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė V. J. (toliau – apeliantė) prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesą antstolio M. A. pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kol bus priimtas sprendimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir galutinis sprendimas civilinėje byloje atnaujinus nagrinėjimą iš esmės; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės skundą – atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimo už akių ir 2025 m. balandžio 1 d. papildomo sprendimo už akių civilinėje byloje peržiūrėjimo paduoti. Atnaujinus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimą už akių ir 2025 m. balandžio 1 d. papildomą sprendimą už akių civilinėje byloje ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko lengviausią iš CPK numatytų dokumentų įteikimo būdų, nebandydamas pasinaudoti kitais CPK numatytais būdais, taip užkirsdamas atsakovei kelią pateikti byloje atsiliepimą ir nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvus, todėl pažeidė atsakovės teisę į teisingą procesą. Teismas užkirto kelią tolesniam bylos nagrinėjimui. Teigia, kad atsakovės procesinis aktyvumas viso, išskyrus teisminį, ginčo laikotarpiu lengvai įrodomas byloje esančia medžiaga.

7.2. Atsakovės teigimu, ji negalėjo kontroliuoti pašto dėžutės, esančios prie gyvenamojo namo, nes prarado raktą nuo jos. Pašto dėžutė dėl prarasto rakto buvo pakeista vėliau. Atsakovė nesutinka su skundžiamos nutarties 11 punktu, kuriame nurodoma, kad bylos elektroninėje kortelėje yra žyma, jog teismo posėdžių sekretorė susiskambino su atsakove dėl pakartotino dokumentų siuntimo. Atsakovė pažymi, kad nesulaukė jokio skambučio iš teismo posėdžių sekretorės, todėl negalėjo paprašyti, kad jai dokumentai būtų persiųsti.

7.3. Atsakovė visus procesinius dokumentus gaudavo elektroniniu paštu, kurį turėjo visi byloje dalyvaujantys asmenys, tačiau galutinio procesinio dokumento – teismo priimto sprendimo už akių elektroniniu paštu taip ir negavo. Atsakovė 2024 m. lapkričio 19 d. buvo sudariusi dar vieną atstovavimo sutartį su teisines paslaugas teikiančia įmone, kuri informavo ieškovo atstovą, kad komunikacija nuo nurodytos datos vyks būtent per šią įmonę, tačiau pastaroji jokio atsakymo iš ieškovo atstovo nesulaukė.

7.4. Teigia, kad, 2025 m. balandžio 10 d. sužinojusi apie įvykusį teisminį procesą, 2025 m. kovo 6 d. priimtą sprendimą už akių ir jau vykdomą išieškojimą, ji dėjo visas pastangas tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, t. y. pateikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė 2025 m. balandžio 15 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu V. M., tačiau dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų sutartį nutraukė. Vėliau atsakovė sudarė sutartį su kita advokate, su kuria išsiskyrė pozicijos dėl pateikiamo prašymo peržiūrėti sprendimą už akių motyvų. Atsakovė nebuvo pasyvi ir tyčia nepraleido termino pateikti prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Priešingai, tik sužinojusi apie prieš ją vykusį teisminį procesą, ji dėjo visas pastangas savo procesinėms teisėms įgyvendinti.

7.5. Sutinka, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė yra praleidusi terminą pareiškimui dėl 2025 m. kovo 6 d. sprendimo už akių ir 2025 m. balandžio 1 d. papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nes atsakovei sukliudė ne nuo jos valios priklausančios aplinkybės. Tačiau, įvertinus praleisto termino trukmę (terminas praleistas nedaug), į atsakovei kylančias pasekmes, į proporcingumo ryšį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), prioritetas turėtų būti teikiamas teisminės gynybos aspektui.

7.6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių šioje situacijoje. Nurodo, kad yra pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vykdo antstolis. Atsakovės atžvilgiu pagal priimtą sprendimą už akių yra pradėtas išieškojimo procesas, kurio metu iš atsakovės gali būti išieškotas jai priklausantis turtas. Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kol bus priimtas sprendimas dėl sprendimo peržiūrėjimo ir galutinis sprendimas civilinėje byloje.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. K. prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindiniai argumentai:

8.1. Išvadą, kad atsakovei 2025 m. sausio 13 d. buvo žinoma apie ieškovo inicijuotą bylą teisme, patvirtina pridedamas ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas. Iš susirašinėjimo matyti, jog atsakovė buvo informuota apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisme, buvo sutikusi sumokėti skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovė vėliau persigalvojo, nes nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginti ji neprivalo. Ieškovo vertinimu, atsakovė, atskirajame skunde nurodydama išgalvotas aplinkybes ir nutylėdama objektyvius faktus, siekia vienintelio – suklaidinti teismą. Toks elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise ir neturėtų būti teismo ginamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

11. Atsakovė atskirajame skunde suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesą antstolio pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kol bus priimtas sprendimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir galutinis sprendimas civilinėje byloje atnaujinus nagrinėjimą iš esmės. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1049-889/2025 nutarė atsakovės prašymo dėl paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti, todėl apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau yra išspręstas.

Dėl rašytinių paaiškinimų

12. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. rugsėjo 18 d. užregistruoti apelianto rašytiniai paaiškinimai kartu su priedais, kuriuos apeliantė prašo priimti. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo procesinių dokumentų įteikimo; buvo pažeistas rungimosi ir teisingo teismo principas; terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių; proporcingumo principas reikalauja atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

13. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, kitoms apeliacinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).

14. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktų papildomų paaiškinimų turinį bei juose išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog visos nurodytos aplinkybės galėjo ir turėjo būti pateiktos kartu su atskiruoju skundu. Pažymėtina, kad apaiškinimuose dėstomi argumentai dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, kuris, pasibaigus įstatymo nustatytam skundo padavimo terminui, yra draudžiamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisako priimti atsakovės pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus.

Dėl papildomų įrodymų

15. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus, šalių susirašinėjimą telefonu. Šiais įrodymais remdamasis apeliantas atsiliepime į atskirąjį skundą argumentuoja, kad apeliantė apie teismo procesą žinojo.

16. Apeliantė pateikė papildomus įrodymus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-19790-528/2025. Šiuo įrodymu apeliantė grindžia atskirojo skundo argumentus, jog dėl advokato veiksmų negalėjo laiku pateikti prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

17. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos papildomai nurodo, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę.

18. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

19. Ieškovo ir apeliantės pateiktus papildomus įrodymus atsisakytina priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių pateikti papildomi įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, šalys šiuos duomenis galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes tai nėra įrodymai, kuriuos šalys galėjo gauti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties paskelbimo.

20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas apeliantės prašymas dėl 2025 m. kovo 6 d. sprendimo už akių ir 2025 m. balandžio 1 d. papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

21. Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko lengviausią iš CPK numatytų dokumentų įteikimo būdų, nebandydamas pasinaudoti kitais būdais, taip užkirsdamas jai kelią pateikti byloje atsiliepimą ir nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvus, todėl nepagrįstai buvo priimtas sprendimas už akių. Teigia, kad jos teisė į teisingą procesą buvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotos praktikos, susijusios su tinkamu procesinių dokumentų įteikimu.

22. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

23. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.

24. EŽTT praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkey, peticijos Nr. 7942/05, 24838/05, par 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). Sprendžiant, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkey, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 87, 106; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 58; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 42).

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo 2024 m. gruodžio 3 d. išsiųsti atsakovei jos gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad teismo procesiniai dokumentai grąžinti 2024 m. gruodžio 26 d. neįteikti. Iš LITEKO duomenų nustatyta, jog 2024 m. gruodžio 30 d. elektroninės bylos kortelėje padarytas įrašas, kad atsakovei prašant dokumentai persiųsti pakartotinai (su atsakove kalbėta telefonu). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei 2024 m. gruodžio 30 d. išsiųsti pakartotinai adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina aplinkybes, kad 2025 m. sausio 16 d. teismo procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 30 d. patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenis nustatė, jog atsakovė yra „asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą“. VSDFV pažymoje apie apeliantės darbovietę nėra nurodyta adreso, kuriuo ji būtų įregistravusi individualią veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pasyvus, savo iniciatyva rinko duomenis, kad atsakovei siunčiami teismo procesiniai dokumentai būtų įteikti tinkamai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad teismo procesiniai dokumentai 2025 m. sausio 16 d. išsiųsti atsakovės deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), paštu su žyma POD (30 d.) pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį.

26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškovo ieškinį per teismo nustatytą terminą, esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą už akių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo sprendimas už akių atsakovei išsiųstas registruotąja pašto siunta atsakovės gyvenamosios, deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad apie 2025 m. balandžio 1 d. teismo posėdį dėl papildomo sprendimo priėmimo bylos šalys buvo informuotos viešo paskelbimo būdu (www.teismai.lt.). Atsakovei 2025 m. balandžio 1 d. taip pat buvo išsiųsti teismo procesiniai dokumentai registruotąja pašto siunta jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Priimtas papildomas teismo sprendimas už akių, atsakovei išsiųstas registruotąja pašto siunta atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat grįžo neįteiktas.

27. Aptariamu atveju aktualu pažymėti, kad teismas turi būti ypač rūpestingas, taikydamas procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, kai priimamas sprendimas už akių, kadangi šiuo atveju teismas atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą. Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019, 27 punktas). Iš paminėtos kasacinio teismo praktikos darytina išvada, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turėtų išnaudoti visas jam prieinamas protingas priemones (pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt.).

28. Kaip matyti iš pirmiau aptartų aplinkybių, ieškovei procesiniai dokumentai byloje išsiųsti šešis kartus jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti su žyma „Neatsiėmė per siuntos saugojimo laiką“. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė naudojasi Lietuvos teismo elektroninių paslaugų portalu (toliau – EPP). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, būdama EPP naudotoja, turėjo visas galimybes sekti bylos informaciją ir aktyviai dalyvaudama byloje pateikti atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir pasinaudoti kitomis savo procesinėmis teisėms (CPK 42 straipsnis). Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojęs visas galimybes įteikti apeliantei teismo siųstus procesinius dokumentus laikė, jog procesiniai dokumentai atsakovei yra įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl priėmė sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo rūpestingumo pareiga ir pareiga informuoti šalis apie teisminį procesą būtų pažeista tuomet, jeigu teismas laikytų procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Konkrečiu atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pasyvus, ieškojo papildomų duomenų apie apeliantės darbovietę, naudojosi viešo paskelbimo būdu.

29. Atsakovė atskirajame skunde taip pat teigia, kad ji visus procesinius dokumentus gaudavo elektroniniu paštu, tačiau galutinio procesinio dokumento – teismo priimto sprendimo už akių elektroniniu paštu taip ir negavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai yra iš esmės prieštaringi. Viena vertus, apeliantė teigia, kad jokių teismo siųstų procesinių dokumentų jos gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu ji negavo. Kita vertus nurodo, kad vis dėlto iš teismo ji gaudavo procesinius dokumentus, tik teismas jai juos siųsdavo jos nurodytu elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas tokius apeliantės argumentus daro pagrįstą išvadą, kad apeliantei apie teisminį procesą pagal ieškovo ieškinį vis dėlto buvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tėra pagrindo nuspręsti, kad apeliantė ne savo valia nusprendė nedalyvauti ieškovo inicijuotame teisminiame procese.

30. Apeliantė taip pat teigia, kad ji neva negalėjo kontroliuoti savo pašto dėžutės, nes buvo pamestas raktas, teigia, kad jokio skambučio iš pirmosios instancijos teismo ji nėra gavusi. Vertindamas šiuos apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad atsakovės pasyvumas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis (pvz., prarastu pašto dėžutės raktu ar nepastebėtais teismo skambučiais), nes ji turėjo galimybę stebėti bylos eigą EPP arba kreiptis į teismą dėl kontaktinių duomenų tikslinimo, nes, kaip pati teigia, procesinius dokumentus ji iš teismo gaudavo elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis apie gyvenamąją vietą, bet ir pasirūpinti, kad jo adresu būtų sudarytos sąlygos priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus ar kitą korespondenciją. Aptartų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovė, nesudariusi sąlygų korespondencijai priimti savo gyvenamosios vietos adresu, pati prisiėmė tokio elgesio teisinius padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, prašydama atnaujinti terminą peržiūrėti sprendimą (papildomą sprendimą) už akių, nurodo tą pati adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo pirmosios instancijos teismas siuntė atsakovei dokumentus. Šį adresą apeliantė taip pat nurodo ir atskirajame skunde, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog procesiniai teismo dokumentai buvo siunčiami netinkamu adresu ar kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo jų gauti.

31. Apibendrinęs aptartas aplinkybes ir atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT praktiką, į teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės teisė į teisingą procesą nebuvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktikos ginčui aktualiu klausimu ar buvo nerūpestingas ir neišnaudojo visų protingų jam prieinamų priemonių įteikti procesinius dokumentus atsakovei. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinių dokumentų įteikimo taisykles, išnaudojo visas protingas jam prieinamas priemones užtikrinti atsakovės informavimą apie bylą ir, priimdamas sprendimą už akių, nepažeidė atsakovės teisės į teisingą procesą.

Dėl praleisto termino sprendimui už akių peržiūrėti atnaujinimo

32. Apeliantė atskirajame skunde dėsto aplinkybes, kad ji sužinojusi apie 2025 m. kovo 6 d. priimtą sprendimą už akių ėmėsi pastangų tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, t. y. siekė pateikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teigia, kad ji nebuvo pasyvi ir tyčia nepraleido termino pateikti prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nėra pakankami tam, kad praleistas terminas dėl sprendimo už akių, papildomo sprendimo už akių būtų atnaujintas.

33. Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta ši galutinė riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas.

34. CPK 287 straipsnio 1 dalis nustato, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

35. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo sprendimas už akių priimtas 2025 m. kovo 6 d., įsiteisėjo 2025 m. kovo 27 d. Nustatyta, kad ieškovo prašymu 2025 m. balandžio 3 d. išduotas vykdomasis raštas. Iš bylos duomenų matyti, kad priimtas papildomas teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimas už akių, jis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 23 d. Pagal šį sprendimą vykdomasis raštas išduotas 2025 m. balandžio 25 d. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turėjo teisę pateikti pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iki 2025 m. kovo 26 d., o dėl papildomo sprendimo už akių – iki 2025 m. balandžio 22 d. (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2025 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir pareiškimą dėl sprendimų už akių peržiūrėjimo. Apeliantė sutinka su tuo, kad buvo praleistas terminas tokio pobūdžio prašymams paduoti, tačiau mano, kad šis terminas praleistas nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių, t. y. nepriklausančių nuo jos valios.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad praleistas terminas prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos nėra praėję trys mėnesiai.

37. Atsakovė prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti dėl svarbių priežasčių grindė tuo, kad jai apie ieškovo inicijuotą civilinę bylą ir joje priimtą teismo sprendimą už akių nebuvo žinoma, nes procesiniai dokumentai (ieškinys, sprendimas, papildomas sprendimas už akių) jai nebuvo įteikti. Atskirajame skunde nurodo, kad ji 2025 m. balandžio 15 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu V. M., tačiau dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų sutartį nutraukė. Vėliau atsakovė sudarė sutartį su kita advokate, su kuria išsiskyrė pozicijos dėl pateikiamo prašymo peržiūrėti sprendimą už akių motyvų. Apeliantės vertinimu, šios nurodytos aplinkybės paneigia jos pasyvumą, ji teigia, kad aktyviai įgyvendino savo procesinę teisę siekdama pateikti prašymą dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, pažymi, kad šioje nutartyje konstatuota, jog apeliantė apie teismo procesą ir jai inicijuotą civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo už suteiktas paslaugas žinojo, todėl turėjo galimybę kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka, nepraleisdama įstatyme nustatyto termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Apeliantės dėstomos aplinkybės, kad ji kreipėsi į kelis advokatus siekdama pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir pateikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau per įstatyme nustatytą teismo sprendimo už akių apskundimo terminą nepavyko susirasti tinkamo atstovo, konkrečiu atveju laikytinos deklaratyviomis. Pirma, kaip jau konstatuota, apeliantė apie bylos procesą žinojo, tačiau savo valia prisiėmė atsakomybę nuo ieškinio nesiginti, todėl, nusprendusi pasinaudoti savo procesine teise ir paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ji turėjo galimybę tai padaryti nuo 2024 m. gruodžio 3 d., kai jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jai buvo išsiųsti teismo procesiniai dokumentai. Be to, atsižvelgtina į tai, kad apeliantė yra EPP naudotoja, todėl galėjo sekti bylos nagrinėjimo eigą ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 51 straipsnis). Taip pat atskirajame skunde ji pati nurodo, kad teismas procesinius dokumentus jai siųsdavo elektroniniu paštu ir ji juos gaudavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleisto termino apeliantės pareiškimui dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, nors ir nėra suėjęs naikinamasis trijų mėnesių terminas tokio pobūdžio prašymams paduoti (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad ji negalėjo pateikti prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Įvertinus nutartyje aptartas aplinkybes ir atsakovės pasyvų elgesį visos bylos nagrinėjimo metu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo.

39. Apeliantei išaiškintina, kad, įsiteisėjus sprendimui už akių, jai nėra užkertamas kelias ginti savo galbūt pažeistas teises – ji turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, jeigu yra bent vienas iš CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41. Byloje nėra duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.