Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo (toks procesinis statusas nurodytas pirmosios instancijos teismo nutartyje) R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-959-638/2014 pagal ieškovo R. J. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, atsakovai UAB „ITM Inkaso“, UAB „4finance“, UAB „Via SMS LT“, Čekijoje registruota įmonė „Creditcentre. Eu“, UAB „Katalogas“, UAB „Ferratum“, UAB „Minibank“, UAB „MCB Finance“, R. R., A. R. J., antstolė G. A., antstolė A. A., tretysis asmuo Ž. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nepritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas šio įstatymo prioritetas CPK atžvilgiu, tačiau tais atvejais kai klausimo nereglamentuoja FABĮ – taikomos civilinio proceso kodekso nuostatos. FABĮ nenumato procesinių pasekmių dėl ieškovo neatvykimo tuo atveju, kai žodinio proceso tvarka nagrinėjamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis. CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir nėra gautas prašymas atidėti nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių – teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Nors šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje (išskyrus kai kurių kategorijų bylas) ir gali vesti bylą per atstovus arba prašyti teismą bylą išnagrinėti joms nedalyvaujant, tačiau CPK 7 straipsnio 2 dalyje bei 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nuo pat teismo proceso pradžios buvo neaktyvus, neatvyko nei į vieną teismo posėdį, neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, visiškai nesidomėjo bylos eiga. Taigi, buvo susiklosčiusi procesinė situacija, kai egzistavo visos aplinkybės CPK 246 straipsnio 1 dalies teisiniams padariniams taikyti, t.y. palikti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nenagrinėtą. Be šios procesinės teisės normos numatomų pasekmių taikymo labai svarbu šios kategorijos bylose sprendžiant klausimą dėl galimybės nagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą neatvykus fiziniam asmeniui, kuriam keliama bankroto byla, atsižvelgti į fizinių asmenų bankroto proceso tikslus. FABĮ paskirtis – t.y. sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, fizinių asmenų bankroto įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo (kurio tikslas pašalinti iš rinkos nemokius rinkos dalyvius, kartu proporcingai patenkinant kreditorių reikalavimus iš visos nemokios įmonės turto masės) nėra tapatūs. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas. Šioje procedūroje įžvelgtina tam tikrų paralelių su restruktūrizavimo planu įmonių restruktūrizavimo procese, nes įmonių bankrotas nenumato jokio plano. Iškėlęs bankroto bylą, teismas nustato terminą, per kurį turi būti teismui pateiktas tvirtinti planas. Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o tuo pačiu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai pirmiausiai reiškia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas jau nuo pat pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo nebuvo aktyvus, neatvyko nei į vieną teismo posėdį, neinformavo apie neatvykimo priežastis. Toks ieškovo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad ir tolimesnėse procedūrose ieškovo aktyvumas yra mažai tikėtinas. Tokiu atveju nebus užtikrintas ir FABĮ numatytų tikslų įgyvendinimas. Pažymėtina, jog minėto įstatymo tikslas yra žymiai platesnis nei vien fizinio asmens skolų „nurašymas“. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Tokio bankroto proceso metu naudą iš esmės gautų vien tik bankroto administratorius, gavęs atlyginimą, už skolininkui priklausančio turto realizavimą, kai tuo tarpu galimybė patenkinti kreditorinius reikalavimus iš esmės nepadidėtų. Be to, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas galimas tik asmens, kuriam keliama bankroto byla iniciatyva. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė asmens, kuris pats nerodė jokio suinteresuotumo bankroto bylos iškėlimu, interesų gynimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju buvo visi pagrindai CPK 246 straipsnio 1 dalies teisiniams padariniams taikyti, t.y. palikti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nenagrinėtą. Be to, nagrinėjamoje proceso stadijoje ieškinio palikimas nenagrinėto nepažeistų civilinio proceso principų, priešingai – užkirstų kelią asmeniui piktnaudžiauti FABĮ suteikiamomis galimybėmis.

Nurodytų argumentų pagrindu apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo R. J. pareiškimas dėl bankroto bylos jam iškėlimo paliktinas nenagrinėtas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaliko pareiškimo nenagrinėtu, kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų analizė nebetenka teisinio aktualumo, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. J. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.