Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. I. ieškinį atsakovei G. I. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė byloje atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovei procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas į byloje paskirtą posėdį įteikti viešo paskelbimu būdu (b.l. 41-42, 44-46). Jokių prašymų, pareiškimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2011 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina byloje pateiktas santuokos liudijimas. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – dėl skirtingų požiūrių į šeimą, charakterių nesuderinamumo, dažnų konfliktų, t.y. dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad sutuoktiniams pritrūko lojalumo vienas kito atžvilgiu, dėl ko jų bendras gyvenimas nutrūko (CK 3.27 str.).

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų nereiškė. Byloje neesant jokių duomenų, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nedėjo pastangų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje.

Atsakovo teigimu, šalys bendro ūkio neveda nuo 2014-06-01, jokių santykių nepalaiko. Todėl prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2014-06-01.

Pažymėtina, kad siekiant atsakovei įteikti procesinius dokumentus ieškovo nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu, šie grąžinti neįteikti. 2016-07-22 teisme gautas atsakovės tėvo V. G. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog jis su dukra nebendrauja 10 metų, dukros gyvenamosios vietos nežino (b.l. 27). Gyventojų registro duomenimis, atsakovė 2011-08-30 deklaravusi savo išvykimą į užsienį (Airiją), (b.l. 36).

Esant minėtiems atsakovo paaiškinimams ir teismo nustatytoms aplinkybėms, bei nesant byloje kitokių įrodymų, spręstina, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko nuo 2014-06-01, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu.

Todėl pripažinus, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje ir nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis), taip pat tenkintinas ir ieškinio reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo ieškovo nurodytos datos, t.y. nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu (CK 3.67 str. 2 d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas reikalavimo dėl pavardžių nereiškė. Atsakovė prašymo dėl pavardžių taip pat nėra pateikusi. Todėl, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu jų turėtos pavardės, atitinkamai „I.“ ir „I.“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovui nereiškiant prašymo, atsakovei nepateikus atsiliepimo išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

Pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovas 2007-08-27 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 8-9). Atsakovė G. I. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra įgijusi (b.l. 10). VĮ „Regitra“ duomenimis, šalys jų vardu registruotų transporto priemonių neturi (b.l. 16). Ieškovo E. I. vardu Airijoje 2001-04-12 registruota transporto priemonė, automobilis Volkswagen Passat Sal (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 11-15).

Ieškovas šį turtą laiko savo asmenine nuosavybe ir jo dalinti neprašė.

Atsakovė taip pat nepareiškė turtinių reikalavimų dėl minėto turto.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vardu registruotas turtas yra įgytas iki santuokos sudarymo, turtinių ginčų dėl jo nėra, pripažintina, kad nutraukiant santuoką, dalintino turto nėra.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovo teigimu, gyvenant santuokoje su atsakove (iki faktinio santuokos iširimo), jie neįgijo kreditorinių prievolių. Asmeninių kreditorių ieškovas taip pat neturi. Todėl nutraukiant santuoką, kreditoriniai įsipareigojimai nedalintini.

Pažymėtina, kad nustačius, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t.y. nuo 2014-06-01, paaiškėjus, kad ieškovas ar atsakovė turi kreditorių, jų prisiimti finansiniai įsipareigojimai nuo tos dienos bus laikomi asmeninėmis prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas iš atsakovės prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios pagal byloje pateiktus duomenis sudaro 62 Eur sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 19) ir 500 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 49-53). Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės, ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą, tarp ieškovo E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. I. (iki santuokos sudarymo G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui E. I. palikti prigimtinę pavardę – „I.“, atsakovei G. I., santuokos sudarymo metu turėtą pavardę – „I“.

Išlaikymo iš šalių viena kitai nepriteisti.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas ieškovo E. I. ir atsakovės G. I. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t.y. nuo 2014-06-01.

Priteisti iš atsakovės G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.