- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-1020-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00202-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- G. V.
- Kategorijos
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. V. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-326-714/2013 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams – kas mėnesį mokamomis išmokomis po 500,00Lt iki jų pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad vaikai gyvena su ja, ir atsakovas nepadeda jai išlaikyti vaikų, neteikia išlaikymo vaikams nuo 2012-11-01.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo vaikams M. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00Lt (keturis šimtus litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2013-02-26 iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo byloje dienos. N. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę G. V.. Teismas nurodė, kad įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas (atsakovas dirba, jo darbo užmokestis siekia vieną tūkstantį litų, be to M. V. VSDF duomenimis yra įsiregistravęs kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, jo vardu nuosavybės teise įregistruoti du butai, statiniai, žemės sklypai Jurbarko mieste ir Jurbarko rajone, ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, jai priskaičiuojamas darbo užmokestis apie 2 000,00 Lt), nepilnamečių vaikų amžių, poreikius, laikinas išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis po 400,00Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki bus išspręsta civilinė byla.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. M. V. atskiruoju skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismas savo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo grindė vien tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Butas kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Tačiau neatsižvelgiant į tai, kad butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir santuokai faktiškai iširus, atsakovas turėtų likti gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, norėdamas užtikrinti normalias vaikų gyvenimo sąlygas bei poreikius, leido ieškovei bei nepilnamečiams vaikams gyventi savo bute, o pats išsikraustė. Pažymėtina ir tai jog, yra visiška neteisybė, kad atsakovas niekaip neprisideda prie vaikų ir būsto išlaikymo, kadangi tiek iki išsikraustymo iš buto, tiek ir po to, bei dabartiniu metu, atsakovas moku visus komunalinius mokesčius susijusius su butu. Atkreiptinas dėmesys, jog gyvenant kartu vaikų išlaikymui tikrai neišleisdavo po 800 Lt per mėnesį kiekvienam. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė vaikų išlaikymui po 400,00 Lt per mėnesį, nes ieškovė nėra pagrindusi savo nurodytos pinigų sumos jokiais rašytiniais įrodymais, o tik savo samprotavimais. Teismas nepagrįstai nurodo, jog atsakovo atlyginimas yra apie 1000 Lt, nes byloje esantys įrodymai įrodo, jog atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį tesudaro 737,50 Lt. Be to, teismas priteisdamas laikiną išlaikymą nepagrįstai vadovavosi ir tuo, jog atsakovas įsiregistravęs individualią veiklą, kadangi šiuo metu jokių pajamų iš susijusių su šia veikla neuždirba. Pažymėtina, jog atsakovas prisidėjo ir prisideda prie vaikų išlaikymo mokėdamas ieškovės ir vaikų komunalinius mokesčius, kas apytiksliai sudaro apie 600 Lt per mėnesį. Atsakovas nepilnamečiais vaikais nuolatos rūpinasi, stengiasi užtikrinti pagal galimybes visas sąlygas tinkamam augimui bei su jais bendrauja. Įstatymas numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiku poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Nors teismas ir nurodo, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad beveik visas nekilnojamasis turtas yra paveldėtas 2012 metais, t.y. ne atsakovo užgyventas, bet paveldėtas. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškovės pajamos yra žymiai didesnės nei atsakovo, ir ji turi galimybę teikti vaikams didesnį išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė G. V. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kaip nors prisideda prie vaikų bei buto išlaikymo. Ieškovė teismui pateikia dokumentus, iš kurių matosi, kad atsakovas už butą nemoka. Už butą yra susidaręs įsiskolinimas, tai įrodo organizacijų raštai ir mokėjimo pranešimai. Visada vaikais rūpinausi tik ieškovė ir tik ji žinodavo jų poreikius ir išlaidas. Atsakovo nurodytos pajamos- 737, Lt per mėnesį neatitinka tikrovės. Visados atsakovas turėdavo didesnes pajamas, tam jis turi išsiėmęs verslo liudijimą. Todėl akivaizdu, kad jis slepia savo tikrąsias pajamas. Be to akivaizdu, kad savo teiginiais apie neva mokamus 600 Lt už buto išlaikymą, atsakovas įrodo, kad turi daugiau pajamų, nes tokiu atveju jam pačiam liktų nepilni 200 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CK 3.196 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol bus išnagrinėta byla teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu nagrinėjimas civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti.
Byloje nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodė, kad vaikai gyvena su ieškove, ir atsakovas nepadeda jai išlaikyti vaikų, neteikia išlaikymo vaikams nuo 2012-11-01. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams V. V. ir A. V., periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo vaikams M. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V. ir A. V. mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2013-02-26 iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo byloje dienos.
Teismas pažymi, kad sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).
Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes šios priemonės tik užtikrina nepilnamečių vaikų interesus ir juos apsaugo laikinai, bylos nagrinėjimo metu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo finansines galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, vaiko tikruosius poreikius, išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, vėl gi išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą, ir nustatęs, jog vaikams turi būti skirtas didesnis ar mažesnis išlaikymas negu paskirtas laikinojo išlaikymo dydis.
Teismo vertinimu apelianto atskirajame skunde, nurodyti argumentai, kad apeliantas prisideda prie vaikų išlaikymo mokėdamas ieškovės ir vaikų komunalinius mokesčius, kad nepilnamečiais vaikais nuolatos rūpinasi, stengiasi užtikrinti pagal galimybes visas sąlygas tinkamam augimui bei su jais bendrauja, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai. Pažymėtina, kad atsakovo pareiga yra įrodyti, jog jis materialiai išlaiko savo nepilnamečius vaikus, ar yra kitų aplinkybių, kurios įtakotų šios pareigos vykdymą (CPK 177 str., 178 str.). Tuo tarpu su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis nuolat periodiškai teikė materialinį išlaikymą savo vaikams.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir nėra pažeisti nepilnamečių vaikų prioritetiniai interesai ar atsakovo teisės, ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.