- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-05
- Bylos Nr.
- 1-487-201/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00116-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Nukentėjusysis
- A. Z.
- Kaltinamasis
- V. N.
- Advokatai
- Gintaras Degimas, Rūta Čilinskaitė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, kaltinamojo gynėjai advokatei Rūtai Čilinskaitei, nukentėjusiajam A. Z., nukentėjusiojo gynėjui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. N. (V. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1958-01-13, Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. buvo kaltinamas tuo, kad įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, o būtent:
2008 m. kovo mėnesį, laikotarpiu nuo 13 dienos iki 26 dienos, pateikdamas skundus kontroliuojančioms antstolio A. Z. darbo organizavimą ir procesinę veiklą institucijoms, tyčia įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį antstolį A. Z., t.y. 2008-03-26 prašyme prie 2008-03-13 skundo Klaipėdos miesto apylinkės teismui nurodė: “....kad tokie antstolio veiksmai tik patvirtina jo neapykantą mano atžvilgiu, jo nesveiką psichikos būseną ir jo norą atkeršyti man už jam iškeltą mano iniciatyva baudžiamąją bylą ir susidoroti su manimi, be to ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi“ ir 2008-03-26 priede prie 2008-03-18 skundo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai nurodė: „...tokie antstolio veiksmai tik patvirtina jo neapykantą mano atžvilgiu, jo nesveiką psichikos būseną ir jo norą atkeršyti man už jam iškeltą mano iniciatyva baudžiamąją bylą ir susidoroti su manimi. Taip pat manau, kad esant tokiai psichikos būsenai žmogus negali eiti antstolio pareigas, nes pasirodė pavojingas visuomenei“. Tokiu būdu V. N. įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis V. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. kovo mėnesį antstolis A. Z. gavo raštą iš VMI – reikalavimą užbaigti vykdomąjį dokumentą ir grąžinti sprendimą VMI. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 630 str. 1 d., antstolis privalėjo nutraukti bylą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą, tačiau antstolis to nepadarė ir tokiu būdu antstolis padarė pažeidimą. 2006 metais antstolis A. Z., gavęs vykdomąjį dokumentą, jo nevykdė iki 2008 metų. Visą šį laikotarpį jo įmonė buvo areštuota, t.y. įmonėje buvo areštuota 18 automobilių, kuriems iki šiol nėra panaikintas areštas. Automobiliai per tą laikotarpį nuvertėjo ir tokiu būdu jam padaryta didelė materialinė žala. 2008-02-15 jis kreipėsi dėl nepanaikinto arešto ir neužbaigtų vykdomųjų bylų. 2008-02-29 jis gavo sprendimą iš VMI, kad yra nevykdomas reikalavimas grąžinti vykdomąjį dokumentą. 2008-03-23 gavo atsakymą iš VMI, kad jie nereguliuoja antstolio darbo ir siūlė kreiptis į teismą. Turėdamas galimybę, jis susipažino su vykdomąją byla, nuvykęs į antstolio kontorą, jis įsitikino, kad byla yra tebevykdoma ir ji nėra užbaigta. 2008-03-19 jis kreipėsi į teismą dėl antstolio neteisėtų veiksmų. 2008-06-05 teismo nutartimi, antstolio A. Z. veiksmai buvo pripažinti neteisėtais ir antstolis buvo įpareigotas nutraukti vykdomąsias bylas. Teismas pripažino, jog antstolis privalo atlikti veiksmus, kad vykdomoji byla būtų užbaigta. Antstolis A. Z. teismo nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas atmetė skundą ir savo nutartyje išdėstė poziciją, kad vykdomoji byla net negalėjo būti pradėta vykdyti. A. Z. piktybiškai vykdė išieškojimą, nors tuo metu, kol jis bylinėjosi su VMI, išieškojimo nebuvo galima vykdyti, be to, suėjo 5 metų senaties terminas. Antstolis nevykdė nei pirmos, nei antros pakopos teismų sprendimų. 2008 metų rugsėjo mėnesį, kuomet jis atvyko į antstolio A. Z. kontorą susipažinti su ta pačia vykdomąja byla, kuri turėjo būti nutraukta, jam nebuvo leista su ja susipažinti, o pradėjus daryti garso įrašą, buvo iškviesti apsaugos darbuotojai. Tuomet jis iškvietė policiją ir 2008-09-24 jis parašė pareiškimą dėl smurto panaudojimo prieš jį. Antstolis A. Z. netinkamai vykdė savo darbą, nesuvokė ir nesilaikė įstatymų bei nevykdė teismo sprendimų. Be to, vykdomojoje byloje jis aptiko neteisėtai uždėtus parašus, tuo klausimu jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir buvo iškelta baudžiamoji byla dėl apgaulingo vykdomųjų dokumentų tvarkymo. Jo nuomone, jis elgėsi teisingai ir tai yra jo, kaip piliečio pareiga pranešti apie daromą teisės pažeidimą. Jis antstoliui A. Z. dėl pastarojo psichinės būsenos nieko asmeniškai nesakė, o kreipėsi į antstolių veiklą koordinuojančias įstaigas. Antstolis atstovauja valstybei ir dėl neteisėtų antstolio veiksmų visuomenėje kyla nepasitikėjimas. Jis prisipažįsta, jog skunde rašė apie antstolio A. Z. psichikos sutrikimus, tačiau, jo nuomone, tai nėra nusikaltimas, nes jis turi teisę kritikuoti valstybės įgaliotų asmenų veiksmus tuomet, kai kyla įtarimas, kad antstolis nevykdo savo pareigų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-24 nutartyje teismas yra pasisakęs dėl antstolio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Nors teismo sprendimu 2009-12-23 antstolis buvo nušalintas nuo visų vykdomųjų bylų, tačiau antstolis neteisėtai pradėjo vykdyti kitą vykdomąją bylą, tokiu būdu jam kerštaudamas. Visuose skunduose ir pareiškimuose dėl antstolio veiksmų jis dėstė savo nuomonę. Kadangi nei viena institucija antstolio veiksmų nesuvaldė – antstolis nevykdė spendimų, todėl jis pareiškė savo nuomonę – esą antstolis galbūt turi psichikos sutrikimų.
Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad 2008-04-18 kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl vykdomųjų bylų, kuriose skolininkais buvo V. N. bei jo įmonės. Pareiškimo pagrindas – vengimas vykdyti prievolę ir antstolio įžeidimas. Byla dėl įžeidimo yra išskirta. 2008-03-18 V. N. paskleidė informaciją ir savo skunduose aiškina, kad A. Z. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, nevykdo teismo įsakymo, mokesčių inspekcijos sprendimo, kad A. Z. kerštauja ir neteisėtai vykdo bylas. Savo skunde Klaipėdos miesto apylinkės teismui V. N. teigė, kad A. Z. veiksmai patvirtina nesveiką psichikos būseną, bei norą keršyti. Kadangi įstatymai saugo žmogaus garbę bei orumą, tai žmogus turi teisę į šių vertybių gynimą. Tokios informacijos paskleidimas pažemino jo garbę ir orumą. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nepriekaištingos reputacijos, nėra baustas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepiktnaudžiauja psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, jo elgesys ir veikla yra suderinami su antstolių veiklos profesiniais, etiniais reikalavimais. Turi Lietuvos Respublikos aukštąjį vienpakopį teisinį bakalauro ir magistro išsilavinimą, ne mažiau kaip metus buvo antstolio padėjėju, laimėjo viešą konkursą ir dirbo antstoliu. Šiuo metu jis yra laikinai nušalintas, neturi antstolio įgaliojimų, kol yra nagrinėjama byla Klaipėdos apygardos teisme. Teiginys, kad jo psichika yra nestabilios būsenos, neatitinka tikrovės. Visas vykdomąsias bylas pradėjo vykdyti tuomet, kai įstatymų nustatyta tvarka jam buvo pateikti vykdomieji dokumentai. Visas vykdomąsias bylas jis vykdė teisėtai pagal reikalavimus. Vykdydamas bylas, jis privalo ginti išieškotojo interesus, imdamasis visų teisėtų priemonių, taip jis ir elgėsi. Bylos vykdymas nėra nei kerštas, nei susidorojimas skolininko atžvilgiu. V. N., veikdamas tiesiogine tyčia, paskleidė tikrovės neatitinkančią, jį žeminančią informaciją. V. N. įžeidė jį kaip valstybės įgaliotą asmenį ir jis tretiesiems asmenims turėjo teikti paaiškinimus dėl veiksmų, kurių jis neatliko ir teiginių, kurie neatitinka tikrovės. Tai žemina jo, kaip valstybės įgalioto asmens garbę, orumą, prestižą. Be to, dėl V. N. veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, todėl jis reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro advokato išlaidos už 50 valandų teisinių paslaugų. V. N. skundas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo persiųstas į jo kontorą. Teisingumo ministerijos darbuotojai su ministro rezoliucija jį persiuntė į antstolio kontorą. V. N. dažnai elgdavosi užgauliai, be minėto skundo buvo daugybė ir kitų V. N. skundų, tačiau kituose skunduose nebuvo tokios tiesiogiai žeminančios informacijos. Dėl kiekvieno V. N. skundo jis turėjo gaišti laiką, rašyti atsiliepimus, nagrinėti skundus, juos analizuoti, apskųsti, samdyti advokatus. Kadangi buvo vykdomos bylos ir kasmet V. N. atžvilgiu bylų vis daugėjo, vykdymas buvo tęsiamas ir turto areštai panaikinti nebuvo. Kadangi jo kontoroje bylos buvo perduotos antstolei A. R. Žičkuvienei, tai vienas areštas nebuvo panaikintas, kad nebūtų pažeisti išieškotojų teisiniai interesai.
Iš 2008-03-18 V. N. skundo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir 2008-03-26 priedo prie šio skundo (kopijos) matyti, jog V. N. teigia - „manau, kad tokie antstolio veiksmai tik patvirtina jo neapykantą mano atžvilgiu, jo nesveiką psichikos būseną ir jo norą atkeršyti man už jam iškeltą mano iniciatyvą baudžiamąją bylą ir susidoroti su manimi. Taip pat manau, kad esant tokiai psichikos būsenai žmogus negali eiti antstolio pareigas, nes pasidarė pavojingas visuomenei“ (t. 1, b. l. 48-51).
Iš 2008-03-13 V. N. skundo dėl antstolio veiksmų Klaipėdos miesto apylinkės teismui (kopija) ir 2008-03-26 prašymo (kopija) prie skundo matyti, kad juose teigiama - „akivaizdu, kad A. Z. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, nevykdo teismo įsakymo ir mokesčių inspekcijos sprendimo, visiškai neteisėtai vykdo išieškojimą iš V. N. komercinės įmonės „Viles“ 138.535 Lt“, „manau, kad toks antstolio A. Z. elgesys patvirtina faktą, kad jis man kerštaudamas už mano iniciatyva iškeltą jam baudžiamąją bylą STT dėl jo neteisėtų veiksmų, kurių pasekoje mano įmonei buvo padaryta didelė materialinė žala virš 350.000 Lt. Baudžiamoji byla buvo iškelta Klaipėdos STT skyriuje 2005-03-24. Taip pat jis, jausdamas neapykantą mano atžvilgiu, visiškai neobjektyviai ir neteisėtai vykdo seniai negaliojančias bylas“ (t.1, b. l. 52-54). „Manau, kad tokie antstolio veiksmai tik patvirtina jo neapykantą mano atžvilgiu, jo nesveiką psichikos būseną ir jo norą atkeršyti man už jam iškeltą mano iniciatyva baudžiamąją bylą ir susidoroti su manimi, be to ir jo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi“ (t.1, b. l. 52-55).
Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos matyti, kad 1999-05-23 sprendimu nuspęsta išieškoti iš V. N. komercinės įmonės „Viles”, 138535 Lt į valstybės biudžetą. 2003-09-05 sprendimas Nr. 09-04/15 (kopija) patvirtina, kad 1996-05-23 sprendimas pakeistas, išieškotina iš V. N. komercinės įmonės „Viles” suma –45945,40 Lt. 2006-03-02 sprendimu Nr. 12.4-5 nuspręsta pripažinti netekusiu galios sprendimą 1996-05-23 Nr. 19 (pakeistas 2003-09-05, sprendimu Nr.09-04/15). Antstoliui Z. Z. (Malūnininkų 3, Klaipėda) sprendimas Nr. 12.4-5 pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš V. N. komercinės įmonės „ Viles”, vykdymui išsiųstas 2006-03-02, rašto Nr.(12.4)-D2-384 (t. 2, b.1. 41-45).
Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos liudijimo Nr. 000007 matyti, kad antstolis A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę vykdyti antstolio veiklą jam paskiroje veiklos teritorijoje nuo 2003-01-02 (t.1, b.l. 74).
Iš 2008-06-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad rašytinio proceso tarka išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolio veiksmų, nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą dalyje dėl antstolio A. Z. įpareigojimo grąžinti vykdomąją bylą Nr.0017/04/00183, kurioje išieškotojas M. M. skolininkas V. N., ją išdavusiai institucijai, vykdomosios bylos užbaigimo, atžymėjimo bendrame sąvade, kad ši vykdomoji byla yra užbaigta ir antstolis A. Z. jos nebevykdo. Iš šios nutarties dėl minėtos vykdomosios bylos matyti, kad 2004-01-19 antstoliui A. Z. M. M. pateikė vykdyti 2004-01-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2004-01-29 antstolis sudarė skolininko V. N. turto aprašą, aprašytas butas, esantis Danės g. 21-52, Klaipėda. 2004-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu išieškotojo M. M. ieškinys atsakovui V. N. ir atsakovo priešieškinys patenkintas įskaitymo būdu. Taip pat 2008-06-05 teismo nutartyje nuspręsta dėl vykdomųjų bylų Nr. 0017/02/01265, Nr. 0017/03/04273, antstolis A. Z. įpareigotas grąžinti 1996-05-23 sprendimas Nr.19, 2003-09-05 sprendimo Nr.09-04/15 išieškotojui valstybinei mokesčių inspekcijai bei atlikti kitus privalomus veiksmus, susijusius su vykdomosios bylos užbaigimu. Taip pat spendime nurodyta, kad paliktas nenagrinėtas antstolio A. Z. atsiliepime išdėstytas prašymas V. N. pateikti pažymą ar atitinkamai patvirtintą rašytinį įrodymą, liudijantį apie antstolio A. Z. psichikos būseną (t.1, b.l.114-117). Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-27 nutartimi 2008-06-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis nepakeista (t. 1, b.l. 118-119).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. N. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. 1 d., požymių, todėl V. N. išteisintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. dispozicijoje numatyta atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Taigi, pagal teismų praktiką, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims tinkamai vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas (kasacinė byla Nr. 2K–330/2008, 2K-396/2009). Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 22 str., 25 str., 44 str.). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas iš pagrindinių demokratinės visuomenės bendrabūvio principų. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009). Dėl to pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis vertinimas atitinka tiesą. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinė byla Nr. 2K-421/2007). Šiame straipsnyje numatyta veika pagal objektyviuosius požymius pasireiškia viešu valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Asmens įžeidimas gali būti padaromas bet kokiu būdu: žodžiu, raštu, veiksmais ar pan. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. numatyta nusikalstama veika aprašyta kaip formalioji, ji nereikalauja pasekmių, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Kartu pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veika, nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Nors kiekvienas asmuo pats asmeniškai sprendžia, ar kaltininko padarytas jo įvertinimas, veiksmas yra įžeidžiantis, tai yra turi individualiai subjektyvų tokių veiksmų vertinimo kriterijų, teismas privalo atsižvelgti į visuomenėje susiformavusias visuotinai priimtas garbės ir orumo sąvokas. Įžeidimo žodžiu ar raštu atveju formuojamas neigiamas, nepadorus, užgaulus atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Nors įstatyme tiesiogiai ir nenurodyta, tačiau tik nederama forma išreikšti vertinimai gali būti pripažįstami įžeidimu, ir, atvirkščiai, padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu baudžiamojo įstatymo prasme nelaikytinas. Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad įžeidžia einantį savo pareigas valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, ir to nori.
Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d.).
Kaip matyti iš byloje ištirtų faktinių aplinkybių, kaltinamasis V. N. pateikdamas 2008-03-26 prašymą prie 2008-03-13 skundo Klaipėdos miesto apylinkės teismui nurodė: „...kad tokie antstolio veiksmai tik patvirtina jo neapykantą mano atžvilgiu, jo nesveiką psichikos būseną ir jo norą atkeršyti man už jam iškeltą mano iniciatyva baudžiamąją bylą ir susidoroti su manimi, be to ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi“ ir pateikdamas 2008-03-26 priedą prie 2008-03-18 skundo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai nurodė: „....tokie antstolio veiksmai tik patvirtina jo neapykantą mano atžvilgiu, jo nesveiką psichikos būseną ir jo norą atkeršyti man už jam iškeltą mano iniciatyva baudžiamąją bylą ir susidoroti su manimi. Taip pat manau, kad esant tokiai psichikos būsenai žmogus negali eiti antstolio pareigas, nes pasirodė pavojingas visuomenei“. Aplinkybę, kad šiuos dokumentus surašė ir minėtoms institucijoms pateikė V. N., pripažįsta ir pats kaltinamasis, tačiau neigia, kad tokiu būdu jis siekė įžeisti ir tyčia įžeidė valstybės įgaliotą asmenį – antstolį A. Z.. Kaip matyti iš antstolio A. Z. parodymų, V. N. minėtuose dokumentuose nurodė tikrovės neatitinkančią apie jį informaciją, t.y., kad jis (A. Z.) tinkamai neatlieka savo pareigų, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, neobjektyviai ir neteisėtai vykdo jo (V. N.) atžvilgiu procesinius veiksmus, taip pat kad jis yra nesveikos psichinės būsenos, yra pavojingas visuomenei ir tokiu būdu V. N. pažemino jo, kaip viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens, garbę bei pažeidė jo orumą trečiųjų asmenų akyse. Kaip jau minėta, įžeidimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. prasme, laikytinas užgaulus valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu, ir įžeidimas padaromas gali būti tik tiesiogine tyčia, aiškiai suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį kitam žmogui ir siekiant jį šitaip pažeminti. Šiuo konkrečiu atveju duomenų, patvirtinančių, kad V. N. 2008-03-12 skunde Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir 2008-03-26 priede prie jo, o taip pat 2008-03-18 skunde Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir 2008-03-26 prašyme prie jo, įžeidė nukentėjusįjį, šiurkščiai pažeidžiant A. Z. orumą, nusižengiant įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams, ir būtent siekė tikslo jį įžeisti, byloje nėra. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 str. 6 d., asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ar Teisingumo ministerija. V. N., turėdamas teisę skųsti, jo nuomone, neteisėtus antstolio veiksmus, minėtus skundus ir prašymus adresavo būtent antstolių veiklą kontroliuojančioms ir skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėjančioms institucijoms. Kaip nurodė pats kaltinamasis V. N., šiuos skundus – Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, jis parašė ne asmeniškai antstoliui, siekiant pastarąjį įžeisti, o kompetentingoms institucijoms, reikšdamas savo nepasitenkinimą tuo, kad antstolis A. Z. nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, teismų sprendimų, neteisėtai vykdė vykdomąsias bylas, jų neužbaigė, nors šiose byloje išieškojimo pagrindas seniai buvo išnykęs. Tai, kad išieškojimo pagrindas vykdomosiose bylose Nr. 0017/04/00183, Nr. 0017/00/01265, Nr. 0017/03/04273 buvo išnykęs, patvirtina ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-05 nutartis, Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija. Be to, iš vykdomųjų bylų Nr. 0017/04/00183, Nr. 0017/00/01265 (kopijos) matyti, kad jose keletą metų jokie vykdomieji veiksmai nebuvo atliekami. Šie duomenys patvirtina, kad V. N. 2008-03-13 skunde Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir 2008-03-26 jo priede bei 2008-03-18 skunde Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir 2008-03-26 priede pateikta informacija apie vykdomąsias bylas iš dalies atitinka tikrovę. Esant šioms aplinkybėms, tikėtina, kad tikslo įžeisti V. N. neturėjo, o norėjo tik išreikšti savo nuomonę, požiūrį apie asmenį, kuris, jo nuomone, nevykdo savo pareigų, nesilaiko įstatymų, dėl savo elgesio kelia nepasitikėjimą visuomenėje ir galbūt turi psichikos sutrikimų. Antstolis A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. N. paskleista informacija, neva jis (A. Z.), būdamas valstybės įgaliotu asmeniu, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, nevykdo teismo įsakymo, mokesčių inspekcijos sprendimo, kerštauja, neteisėtai vykdo bylas ir tokie veiksmai patvirtina jo nesveiką psichikos būseną, pažemino jo garbę ir orumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Tačiau svarbu yra atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra asmens skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys, pastabos arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, vertybes, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais, pagrįstais argumentais. Nagrinėjamu atveju vertindamas, ar V. N. 2008-03-13 skunde Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir 2008-03-26 jo priede bei 2008-03-18 skunde Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir 2008-03-26 priede buvo paskleista informacija, ar išsakyta nuomonė, teismas atsižvelgia į bylos aplinkybių visetą, į išsakytų frazių kontekstą. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija - konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Byloje surinktų duomenų visuma: Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija (t. 2, b.1. 41-45), 2008-06-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis (t.1, b.l.114-117), kuri pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-27 nutartimi (t. 1, b.l. 118-119) nustatyta, kad V. N. turėjo pagrindo abejoti antstolio A. Z. veiksmų teisėtumu. Teismas, išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad V. N., pasisakydamas apie A. Z., paskleidė ne informaciją, o remdamasis tikrovėje egzistuojančiais faktais, išsakė savo nuomonę apie faktus – išdėstė savo supratimą apie juos, pateikė jam žinomų faktų vertinimus ir komentarus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. N., pateiktame 2008-03-26 prašyme prie 2008-03-13 skundo Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir 2008-03-26 priede prie 2008-03-18 skundo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai išdėstė savo komentarus apie antstolio A. Z. veiklą, išreikšdamas savo požiūrį į jį, rėmėsi nustatytais objektyviai egzistuojančiais faktais. Be to, bylos medžiagoje nenustatyta, kad V. N. veikoje būtų subjektyviųjų tiesioginės tyčios įžeisti nukentėjusįjį požymių.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad V. N. veikoje nėra būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. 1 d., požymių, todėl dėl šio nusikaltimo padarymo jis išteisintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kadangi kaltinamasis išteisintinas, nukentėjusiojo A. Z. civilinis ieškinys 40000 Lt sumai dėl neturtinės žalos bei 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298, 303-307 str.,
nusprendžia:
V. N. (V. N.) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).
A. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos bei išlaidų advokato pagalbai palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.