- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- e2A-110-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00020-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. G., J. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-111-743/2015 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams A. G., J. A. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė nuginčyti ieškovės gimimo liudijimo duomenis, kad A. G. yra ieškovės tėvas, ir nustatyti, kad ieškovės biologinis tėvas yra J. A.. Nurodė, kad maždaug nuo aštuoniolikos metų amžiaus žinojo, kad A. G. nėra jos biologinis tėvas, kad yra įvaikinta, tačiau nežinojo, kas yra jos tikrasis tėvas. 2014 m. vasarą ieškovė iš motinos L. Š. sužinojo, jog jos biologinis tėvas yra J. A..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertindamas liudytojos parodymus, kad (duomenys neskelbtini) m. pavasarį ieškovės mama su J. A. turėjo lytinių santykių ir pastojo, ieškovės gimimo datą, vidutinišką nėštumo trukmę, kad J. A. kategoriškai nepaneigė turėjęs lytinių santykių su ieškovės motina, atsisakė atlikti DNR tyrimą, o atsakovas A. G. ieškovę įsivaikino šešerių metų, padarė išvadą, kad atsakovas J. A. ieškovės tėvas. Ieškovė kartu su A. G. augo apie šešerius metus, tarp jų susiformavo socialiniai vaiko ir tėvo santykiai, o ieškovės motinai nutraukus santuoką, A. G. mokėjo išlaikymą iki jos pilnametystės, kurį laiką lankėsi pas juos. Ieškovė su A. G. nepalaiko artimų tarpusavio santykių, tačiau jų santykiai nepriešiški, tuo tarpu tarp ieškovės ir J. A. nesusiformavo jokie santykiai, J. A. kategoriškai atsisako ją pripažinti, matytis su ja. Sprendė, kad ieškovei svarbu ne atkurti su biologiniu tėvu santykius, o konstatuoti biologinę tikrovę. Įvertinus ieškovės ir atsakovų amžių, jų tarpusavio santykius, priešingas sprendimas pažeistų teisingą pusiausvyrą tarp ieškovės ir atsakovų interesų, ieškovė liktų be tėvo, tai būtų neteisinga ir nesąžininga A. G. atžvilgiu, paneigtų jo, kaip socialinio tėvo, lūkesčius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, todėl siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teikiamas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas, tačiau visais atvejais turi būti paisoma vaiko nuomonės, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtinta vaiko teisę žinoti savo tėvus. Jos užtikrinimą laiduoja tėvystės (motinystės) nustatymo institutas.
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nustačius J. A. tėvystę, ieškovė liktų be tėvo, būtų pažeisti A. G. lūkesčiai. Teismas konstatavo, kad pakanka įrodymų nustatyti, jog J. A. yra ieškovės biologinis tėvas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, atsakovui atsisakius ekspertizės, teismai įvertina kitus tėvystės įrodymus. J. A. atsisakymas atlikti ekspertizę ir kiti įrodymai patvirtina J. A. tėvystę. Teismas pažeidė ieškovės kaip vaiko interesus, teisę žinoti savo tėvus. Teismo išvada atitinka tik J. A. interesus. Ieškovė A. G. tėvu nelaiko, jo nepripažįsta, su juo nebendrauja. Tai konstatavo ir teismas. Tėvu pripažįsta J. A.. Nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė liktų be tėvo. Teismo išvada būtų teisinga, jeigu tarp ieškovės ir A. G. būtų susiformavę glaudūs tėvo ir vaiko santykiai, ieškovė pripažintų jį savo tėvu, prie jo būtų prisirišusi, norėtų su juo bendrauti. A. G. taip pat sutiko, jog jo tėvystė būtų nuginčyta.
Prašo sprendimą panaikinti, ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. A. prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių medicininių dokumentų, susijusių su ieškovės motinos nėštumu ir gimdymu, duomenų iš gimdymo namų, archyvų, ieškovės mamos ir atsakovo J. A. susirašinėjimo laiškų, jų bendrų nuotraukų. Nė vienas liudytojas nepatvirtino ieškovės motinos teiginių. Dėl atsakovo sveikatos būklės negalint atlikti ekspertizės, ieškovė privalėjo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Teismas nesiaiškino, ar ieškovės biologinis tėvas nėra B., kurį atsakovui A. G. kaip ieškovės tėvą nurodė jos motina. Nesutinka, kad sprendimas neatitinka ieškovės ir jos įtėvio interesų. Įtėvis ją įsivaikino, mokėjo išlaikymą, visada gražiai apie ją atsiliepė, tėvystės neneigė. Ieškovės teiginiai prieštaravo vieni kitiems, pirma, nurodė žinojusi, kad buvo įvaikinta, antra, 2014 m. maniusi, kad biologinis tėvas A. G.. Posėdžio metu ieškovė patvirtino seniai žinojusi, kad A. G. nėra jos biologinis tėvas. Šią aplinkybę sužinojo būdama pilnametė, todėl suvokė savo teises. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo (CK 3.152 straipsnis).
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliantė neteisingai teigia, jog šioje civilinėje byloje prioritetas turėjo būti teikiamas ne atsakovų, o ieškovės interesams. Teisės mokslas, pripažindamas geriausių vaiko interesų principo prioritetą, kelia teisei svarbų uždavinį nustatyti teisingą ir veiksmingą įvairių interesų – vaiko, biologinio ir faktinio (socialinio) tėvo– pusiausvyrą (G. S.. Vaiko teisė į šeimos ryšius. P.115). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos žmogaus teisių komisijos išaiškinimais ir teisės doktrina buvo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl tėvystės nuginčijimo, pripažįstanti, jog konkrečiais atvejais vaiko interesai išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą, gali drausti nuginčyti tėvystę (nors faktinis tėvas ir nėra vaiko biologinis tėvas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-9/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
Remdamasis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius, jog būdama šešerių metų amžiaus ieškovė buvo įvaikinta atsakovo A. G., kartu su juo, broliu ir seserimi, kurių biologinis tėvas yra atsakovas A. G., augo apie šešerius metus, tarp jų susiformavo socialiniai vaiko ir tėvo santykiai, ieškovės motinai nutraukus santuoką, atsakovas A. G. mokėjo išlaikymą iki jos pilnametystės, biologinės tėvystės fakto konstatavimas, pagrįstas vien ieškovės noru žinoti biologinį tėvą, nepagrįstai paneigtų atsakovo A. G., nuo ieškovės įsivaikinimo iki jos pilnametystės vykdžiusio tėvo pareigas, socialinę tėvystę ir neatitiktų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
Savo reikalavimus apeliantė motyvuoja prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reglamentuotu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tačiau šis principas besąlygiškai taikytinas tada, kai sprendžiami visi su nepilnamečiais vaikais susiję šeimos klausimai. Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai, tačiau apeliacine tvarka vertinamo ginčo specifika yra ta, kad ieškovė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pareiškė būdama 40 metų amžiaus, o vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnis). Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas A. G. nėra ir negali būti jos tėvu. Ieškovės ir atsakovo A. G. tarpusavio teisės ir pareigos yra pagrįstos ieškovės kilme, kuriai nagrinėjamu atveju prilygsta jos įvaikinimas (CK 3.137 straipsnio 2 dalis, 3.227 straipsnio 1 dalis). Tai įrodo, kad ieškovės teisė žinoti savo tėvą nebuvo pažeista. Tėvystė yra asmeninių tėvo teisių ir pareigų vaikui visuma, kurią ieškovės atžvilgiu įgyvendino atsakovas A. G., tėvo pareigas vykdęs iki jos pilnametystės (CK 3.155, 3.165 straipsniai). Vien tai, kad šiuo metu jų socialiniai ryšiai nėra glaudūs, nesudaro pagrindo prioritetą teikti biologinei tėvystei, jeigu ji būtų patikimai nustatyta (pirmosios instancijos teismo išvada dėl įrodymų apie J. A. tėvystės pakankamumą nepagrįsta ekspertizės išvada, ji yra daugiau tikėtino pobūdžio) – dėl pilnamečių asmenų socialinių ryšių yra atsakingi jie patys. Pažymėtina, kad socialinės tėvystės ryšių nesukurtų ir ieškinio patenkinimas – atsakovas J. A. nurodė kategoriškai atsisakantis bendrauti su ieškove ir pripažinti ją savo dukra, todėl, nors ji ir laiko J. A. savo tėvu, biologinės tiesos konstatavimas neatitiktų nei vienos iš šalių interesų.
Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.