Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovei advokato padėjėjai Linai Palionytei, atsakovams A. G., J. A.,

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams A. G., J. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. A. G. gimimo liudijime yra įrašytas ieškovės tėvu. Ieškovė pripažįsta, kad ji maždaug nuo aštuoniolikos metų amžiaus žinojo, kad A. G. nėra jos biologinis tėvas, kad ji yra jo įvaikinta, tačiau nežinojo, kas yra tikrasis jos tėvas. 2014 m. vasarą ieškovė iš motinos L. Š. sužinojo, kad jos biologinis tėvas yra J. A.. Ji siekia, kad jos gimimo liudijime būtų nurodytas jos biologinis tėvas, todėl dėl to kreipėsi į teismą.

Atsakovas A. G. su ieškiniu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Atsakovas pripažįsta, kad nors ieškovės gimimo liudijime yra nurodytas jos tėvu, tačiau jis nėra biologinis ieškovės tėvas, kadangi kai jis susipažino su ieškovės motina, ieškovė jau buvo gimusi. Jis su ieškovės motina susituokė, nusprendė įsivaikinti žmonos dukrą, kad ji turėtų jų pavardę, todėl gimimo liudijime nurodytas ieškovės tėvu. Kai jis su ieškovės motina išsituokė, jis jai mokėjo išlaikymą, todėl tuo atveju, jeigu jo tėvystės bus nuginčyta jis siektų patirtų nuostolių atlyginimo. Kadangi jis nėra ieškovės biologinis tėvas, todėl ieškovės ieškiniui neprieštarauja, kas yra jos biologinis tėvas jis nežino, nes ieškovės motina jam to niekada nesakė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovė gimė 1974 m. vasario 3 d., įregistruota kaip A. R., tėvo gimimo data nenurodyta. (duomenys neskelbtini) tėvystės nustatymo akto pagrindu A. R. pavardė pakeičiama į G., tėvu nurodytas A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Šio akto pagrindu ištaisyti tėvo duomenys jos gimimo akto įraše. Atsakovas J. A. atsisakė atlikti tėvystės ekspertizę. Nuo vaikystės, apie šešis metus, A. M. augo su tėvu - gimimo liudijime nurodytu A. G., jos motinai nutraukus santuoką su juo, A. G. mokėjo išlaikymą iki jos pilnametystės. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

1974 m. akto įrašas Nr. 8 patvirtina apie A. R. gimimą (duomenys neskelbtini), tėvai nurodyti L. R. ir J. R. (tėvo gimimo data nenurodyta). (duomenys neskelbtini)tėvystės nustatymo akto įrašu Nr. 3 A. R. tėvu bendru tėvų pareiškimu nurodytas A. G., šio tėvystės nustatymo akto įrašo pagrindu ištaisytas ieškovės gimimo akto įrašo duomenys, išduotas gimimo liudijimas, kuriame tėvu nurodytas A. G.. 2014 m. gruodžio 4 d. pretenzija A. M. kreipėsi į atsakovą J. A. siūlydama jam geranoriškai sutikti ir patvirtinti, kad jis yra jos tėvas ir taip ištaisyti dokumentuose nurodytą tėvystę. Atsakovui nepranešus apie tokį sutikimą, ieškovė kreipėsi į teismą. 2015 m. kovo 24 d. nutartimi paskirta DNR ekspertizė, pažyma patvirtina, kad 2015 m. balandžio 24 d. į Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos DNR laboratoriją ekspertizei atvyko tik A. M.. Karinis bilietas patvirtina, kad J. A. 1973 m. gegužės 11 d. įsakymu išleistas į atsargą atlikęs būtinąją karo tarnybą. Atsakovas J. A. neįgalus, darbingumas – trisdešimt penki procentai, jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Liudytoja L. Š. patvirtino, kad su J. A. susipažino 1972 m., kai jis buvo sugrįžęs iš kariuomenės atostogų, kartu sutiko 1973-iuosius Naujuosius metus. 1973 m. pavasarį jis sugrįžo atlikęs būtinąją karo tarnybą, jie draugavo, tačiau kai ji pasijuto nėščia, J. A. atsisakė ją vesti, liepė pasitraukti iš jo gyvenimo, grasino jai pakenkti jei taip ji nepadarys. Ji nusprendė su juo nebendrauti, kreiptis dėl tėvystės nustatymo bijojo, pakeitė darbo vietą. Vėliau susipažino su A. G., su juo susituokė ir jis A. įsivaikino. Apie tai, kad A. G. nėra biologinis A. tėvas ji žinojo nuo vaikystės, tačiau gali būti, kad nežinojo, kas yra tikrasis jos tėvas.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jeigu šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Jeigu atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnis). Civiliame procese dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad įvertinus liudytojos L. Š. parodymus apie tai, kad 1973 m. pavasarį, atsakovui J. A. sugrįžus po būtinosios karinės tarnybos atlikimo, ji su juo turėjo lytinių santykių ir pastojo, tai, kad dukra A. gimė (duomenys neskelbtini), tai, kad vidutiniškai nėštumas trunka apie 40 savaičių (gali trukti nuo 37 iki 42 savaičių), tai, kad atsakovas J. A. kategoriškai nepaneigė turėjęs lytinių santykių su ieškovės motina, bei tai, kad šiame kontekste jis atsisakė atlikti DNR tyrimą, o atsakovas A. G. įsivaikino ieškovę jai būnant šešerių metų, šie įrodymai visete protingo žmogaus požiūriu pakankami padaryti išvadą, kad atsakovas J. A. yra ieškovės tėvas. Tačiau tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. Feldman, bylos Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Iš šalių paaiškinimų, bylos dokumentų matyti, kad maždaug nuo šešerių metų amžiaus ieškovės tėvu nurodytas atsakovas A. G., ieškovė kartu su juo, broliu ir seserimi, kurių biologinis tėvas yra atsakovas A. G., augo apie šešerius metus, tarp jų susiformavo socialiniai vaiko ir tėvo santykiai, ieškovės motinai nutraukus santuoką, atsakovas A. G. mokėjo išlaikymą iki jos pilnametystės, kurį laiką lankėsi pas juos. Nors šiuo metu ieškovė su atsakovu A. G. nepalaiko artimų tarpusavio santykių, tačiau jie nėra priešiški. Tuo tarpu tarp ieškovės ir atsakovo J. A. nesusiformavo jokie santykiai, atsakovas kategoriškai atsisako ją pripažinti, matytis su ja, bendrauti, ieškovė iki proceso jį matė vos vieną kartą. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad jai svarbiausia ne atkurti jos - kaip vaiko, ir atsakovo - kaip biologinio tėvo, santykius, o konstatuoti biologinę tikrovę, todėl aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, ieškovės ieškinys atmestinas, nes, įvertinus ieškovės ir atsakovų amžių, jų tarpusavio santykius, priešingas sprendimas pažeistų teisingą pusiausvyrą tarp ieškovės ir atsakovų interesų, ieškovė liktų be tėvo, tai būtų neteisinga ir nesąžininga atsakovo A. G. atžvilgiu, paneigtų jo, kaip socialinio tėvo, lūkesčius.

Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei grąžintini 304,10 Eur, įmokėti kaip užstatas ekspertizės išlaidoms padengti.

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 8,52 Eur, kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,52 Eur (aštuonis eurus 52 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Grąžinti ieškovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 304,10 Eur (tris šimtus keturis eurus 10 centų) užstatą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.