- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-28
- Bylos Nr.
- AN2-273-908/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00316-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. B. ir jo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovei Daliai Maleckaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 18 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato R. Baliūčio skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Institucijos) vyriausiojo specialisto 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Institucija) vyriausiojo specialisto 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistai, pagal kompetenciją vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2022 m. balandžio 14 d., 12 val., atliko žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo neplaninį patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje tvora užimta laisvos valstybinės žemės dalis į (duomenys neskelbtini) g. pusę, kai užėmimo plotas sudaro 0,0006 ha, t. y. 6 kv. m, kuris neįskaičiuotas į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą (0,0923 ha, tai yra 923 kv. m). Nurodytais veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimai. Dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo A. B. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. atstovo skundą tenkinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė vien tik į Institucijos pateiktus tikrovės neatitinkančius teiginius, tačiau nepateikė argumentų, neabejotinai pagrindžiančių A. B. kaltumą. Pabrėžiama, kad sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodomas ne tik žemės užėmimo faktas, tačiau ir asmens tyčia užimti ir naudoti žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Atstovo advokato teigimu, A. B. veiksmuose nėra aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. y. neteisėtų veiksmų ir tyčios, nes žemės sklypo tvora buvo pastatyta suderinus su Sodų Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – SB „(duomenys neskelbtini)“), be to, pats A. B. tvoros nestatė. Nurodoma, kad 2010 m. lapkričio 3 d. buvo sudarytas žemės sklypo planas, kurį patvirtino Institucijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, o 2011 m. gruodžio 12 d. sklypo ribos buvo įregistruotos VĮ „Registrų centras“. Toliau skunde pažymima, kad 2013 m. gruodžio 17 d. buvo sudarytas naujas žemės sklypo planas, kuris taip pat buvo patvirtintas, o sklypo ribos įregistruotos registre. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad, kaip nurodė apylinkės teismas, registrų duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti, todėl Institucijos pozicija nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, kadangi žemės sklypo plane tvora yra užfiksuota A. B. žemės sklypo ribose, o šis faktas ir duomenys nėra nuginčyti.
3.2. Skunde pažymima, kad žemės sklypo tvora buvo įrengta dar prieš 2015 m. kovo 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu A. B. įgyjant žemės sklypą, todėl jis pats neatlikto jokių aktyvių savavališkų veiksmų. Pabrėžiama, kad apeliaciniame skunde aptariamais Susitarimais žemės sklypo naudotojas E. B. susitarė su SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, taip pat kitų sklypų naudotojais K. G. (K. G.) ir L. I. dėl sklypų atskyrimo tvoromis. Be to, 2006 m. liepos 1 d. Valdybos posėdžio protokolu E. B. buvo leista patikslinti žemės sklypo ploto geodezinius matavimus pastatytos tvoros ribose ir padidėjusią sklypo dalį privatizuoti. Be to, 2013 m. gruodžio 17 d. Žemės sklypo plano matavimas M 1:500 patvirtina, kad pastatyta tvora yra leistina. Nurodoma, kad žemės sklypo tvora buvo pastatyta 2006 m., o Žemės sklypo matavimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio 17 d. pabrėžiama, kad žemės sklypo planas 2014 m. spalio 17 d. buvo patikrintas ir suderintas Institucijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto (rajono) skyriaus. Be to, 2014 m. lapkričio 12 d. žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pažymėjo VĮ „Registrų centras“. Remiantis teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 444-2789-09), teigiama, kad A. B. neatliko jokių su tvoros statymu ir savavališku valstybinės žemės užėmimo ar naudojimu susijusių veiksmų ir negalėjo žinoti, jog tvora yra tariamai pastatyta ant valstybinės žemės, nes turėjo Institucijos patvirtintus ir VĮ „Registrų centras“ įregistruotus žemės sklypo planus.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. sausio 16 d. buvo atliktas A. B. priklausančio žemės sklypo naudojimo patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas, tačiau dėl žemės sklypo pietinėje pusėje esančios tvoros, kuri įsiterpusi į valstybinę žemę, A. B. nekilo jokia atsakomybė, taigi po šio patikrinimo jis negalėjo suprasti, jog atliko teisiškai draudžiamus veiksmus, nes Institucija, žinodama apie tariamą pažeidimą, nesiėmė jokių veiksmų. Be to, 2019 m. kovo 29 d. A. B. Institucijai pateikė rašytinius paaiškinimus, į kuriuos nebuvo atsakyta.
3.4. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. veiksmuose nėra tyčios, tačiau pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog, net ir nustačius A. B. veiksmų neteisėtumą, būtina atsižvelgti į leistiną žemės sklypo ribų paklaidą. Skunde nurodomi teisės aktai, kuriuose numatomos galimos žemės sklypų ploto paklaidų ribos (miestuose 10 cm, o rajone 30 cm), ir teigiama, kad tariamai A. B. užimta valstybinės žemės dalis patenka į paklaidos ribas, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2007), negali būti vertinama kaip teisiškai reikšminga, nes tariamai užimto valstybinės žemės ploto plotis plačiausioje vietoje yra 30 cm. Šios aplinkybės grindžiamos prie apeliacinio skundo pridėta situacijos schema M 1:500. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika proporcingumo principo kontekste, pabrėžiama, kad, net ir nustačius A. B. neteisėtą veikimą/neveikimą, įvertinus teisės aktų leidžiamos paklaidos ribas, nėra teisinga įpareigoti asmenį perkelti/nugriauti pastatytą tvorą.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu atmesti argumentus dėl apribotos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės duoti parodymus. Nors A. B. buvo suteikta galimybė atvykti į žodinį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, tačiau Institucijos vyriausiasis specialistas neleido A. B. teikti paaiškinimų žodžiu – žodinis procesas truko 14 minučių, o vyriausiasis specialistas administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B. iš karto įteikė nutarimą su paskirta nuobauda. Teigiama, kad vyriausiasis specialistas neatsižvelgė į prieš posėdį pateiktus A. B. rašytinius paaiškinimus. Be to, 2022 m. gegužės 20 d. Institucijos skyriaus patarėjo M. Š. raštas dėl informacijos ir rašytinių paaiškinimų nagrinėjimas jau priėmus nutarimą patvirtina, kad Institucijos vyriausiasis specialistas ribojo A. B. procesines teises, todėl jo priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Be kita ko, skunde teigiama, kad Institucijos nutarime nurodytos tik aplinkybės, jog buvo atliktas patikrinimas ir kas nustatyta patikrinimo metu, tačiau nutarime nemotyvuota, kuo remiantis buvo nustatytas pažeidimas, taip pat nepagrįstas faktas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Atstovo vertinimu, Institucijos nutarimas yra nemotyvuotas bei iš jo nėra aišku, kokius veiksmus atliko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
3.6. Remiantis teismų praktika dėl teisėjo šališkumo skunde teigiama, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, priimdamas skundžiamą sprendimą, galėjo būti šališkas. Nurodoma, kad viešame teismo posėdyje, teisėjas kreipėsi į A. B. ir akcentavo, jog jis galės būsimą sprendimą skųsti apeliacine tvarka, taip, dar neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, parodė, kad būsimas sprendimas nebus palankus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimu sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. priešingi teisei veiksmai pasireiškė neveikimu, nes žinodamas apie 2019 m. nustatytą savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą, nesiėmė veiksmų šiam pažeidimui pašalinti. Nors žemės sklypo ribos yra registruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau tvora, esanti žemės sklype, šiame registre nėra registruota, todėl, Institucijos teigimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujamasi Lietuvos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu. Be kita ko, atsiliepime pabrėžiama, kad 2019 m. sausio 17 d. ir 2022 m. balandžio 27 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto prieduose Matavimo schemose (M1:500) nurodyta, jog žemės sklypo pietinėje pusėje atstumas tarp žemės sklypo ribos ir tvoros yra 0,35 cm, t. y. viršija teisės aktuose numatytą leistiną 0,30 cm paklaidą. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija išnagrinėjo A. B. rašytinius paaiškinimus, be to, administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama viešame posėdyje žodinio proceso tvarka. Institucijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teisėjas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, todėl taip pat nesutinkama su apelianto teiginiais dėl teisėjo šališkumo.
I. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai
5. Liudytojas A. Ž. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis nuo 2013 m. užsiima individualia matininko veikla. Atlikdamas kadastrinius matavimus naudojasi GPS imtuvu, leidžiančiu nustatyti tikslias žemės sklypo koordinates. Visas teritorijoje juo pamatuotas vaizdas perteikiamas į kompiuterį, vėliau nubraižomas. Nagrinėjamu atveju jam paskambino advokatas, kuris paprašė atvažiuoti ir patikrinti, ar tvora sutampa su Nacionalinės žemės tarnybos matavimų metu užfiksuotais duomenimis, „užkoordinuoti“ bei padaryti tokią schemą, kiek jų tvora išeina už ribos, ir kiek kaimynų tvora išeina už ribos. Atvažiavęs nustatė faktą, grįžęs į ofisą nubraižė ir parengė schemą. Tai atliko paminėtu būdu, t. y. pasitelkęs GPS imtuvą ir geodeziniams matavimams atlikti skirtą prietaisą. Jis matė Institucijos patikrinimo aktus, kuriuose buvo gauti 0,35 cm, bet jis gavo 0,30 cm rezultatą. Negali pasakyti, kurioje vietoje ties tvora matavo Institucijos specialistė, bet ten, kur matavo jis, gavo būtent tiek bei tokį vaizdą perteikė. 0,30 cm buvo pačioje plačiausioje vietoje, tai matosi byloje esančioje nuotraukoje (1 t., b. l. 87). Pats nuotraukų nedarė, jas turėjo advokatas. Dešinėje pusėje pamatavo tą vietą, kur prasideda mūras. Konstatavo, kad tvora yra įsiterpusi į valstybinę žemę, tik atstumas kitas nei nurodytas Institucijos – pagal jo matavimus yra 0,30 cm plačiausioje vietoje. Aparatas duoda kelių centimetrų paklaidą. Jo nuomone, 5 cm nesutapimas su Institucijos patikrinimo metu atliktais matavimais galėjo atsirasti, nes gali būti, kad Institucijos atstovė matavo nuo tvoros stogelio krašto, o jis (liudytojas) matavo nuo betono tvoros pamato. Tvoros stogelis išsikiša apie 5 cm ir jis šio išsikišimo nematavo. GPS aparatas yra kaip gairė, lazda. Matuodamas ją laiko fiziškai, priglaudžia. Jis savo atliktų matavimų rezultatus tvirtina, jie atlikti teisingai. Tą kartą matuodamas su GPS imtuvu jis tvoros stogelį nuėmė ir pamatavo, nes tvoros stogelis buvo ne kaip konstrukcija, o tiesiog uždėtas skardinis stogelis. Pačios mūrinės tvoros (jos mūrinės atramos) neįmanoma patraukti. GPS prietaiso duomenys buvo imami pagal „Litpos“ sistemą, t. y. Lietuvos koordinačių sistema, kurioje kaupiami visi matavimų duomenys. Šie oficialūs duomenys saugomi VGTU serveryje. Jis ir plane pažymėjo, kad buvo prisijungta prie „Litpos“ tą dieną, valandą. Sistemoje rodoma, jog tikrai jis buvo toje vietoje bei matavo. Jis matavo nuo mūrinės atramos. Ši atramos dalis yra plačiausiai išsikišusi į valstybinę žemę. Jis padarė išvadą, kad išsikišę tie 30 cm mūrinės atramos pamato. Jei jis matuotų žemę, esant išsikišusiam balkonui, tai matuotų nuo stabilios išsikišusios vietos, bet šiuo atveju, jis pažiūrėjo, kad stogelio skarda nusikelia, todėl nuėmė tvoros stogelį, pažiūrėjęs, jog jis kliba (jis lengvai nusikėlė). Tuo metu, kai jis matavo, sklype riboženklių nebuvo. Žemės sklypo riba buvo aiški. Su VĮ „Registrų centras“ yra sudaręs sutartį, todėl užsisakė ir jam atsiuntė tuos duomenis iš VĮ „Registrų centras“. Jis pamatavo mūrinę tvorą, tada grįžęs į ofisą užsisakė duomenis iš VĮ „Registrų centras“, išsibraižė bei matė, kad už ribos išeina 30 cm viename gale, o kitame apie 13 cm. Turimame žemės sklypo plane sklypo dalis išsikiša į valstybinę žemę: pradžioje 13 cm, per vidurį – 27 cm, gale – 30 cm. Jeigu galima 30 cm paklaida, tai „atminusavus“ ją nieko nebūtų. Jis nelabai kompetentingas atsakyti į tokius klausimus (dėl 30 cm paklaidos galimumo) ir nesprendžia, ar paklaida galima, ar negalima. Iš savo darbo patirties gali pasakyti pavyzdį, kad, jeigu nustatant sklypo ribas, lieka kažkiek centimetrų (iki 30 cm) (tarkime persidengia jo ir kito geodezininko darytų matavimų ribos), tai Nacionalinė žemės tarnyba ir VĮ „Registrų centras“ neatmeta bylos (2 t., b. l. 8–11).
6. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus, parodė, kad jis tos tvoros nestatė. Kai šiais metais darė patikrinimą, jam buvo pasakyta, kad ji yra išsikišusi. Moteris iš Institucijos, kuri matavo, sakė, kad turi kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybę ir NŽT dėl minėtos dalies privatizavimo. Dar ta moteris pasakė, kad tik niekam nesakytų, jog tai ji patarė. Sklypo tvora yra įteisinta ir suderinta su bendrijos pirmininku, kaimynais, net valdyba yra priėmusi sprendimą. Po visų šių aplinkybių, kai jau buvo pamatuota, jam kilo mintis susitvarkyti. 2022 m., po matavimų (tik neatsimena, ar tada, kai jam skyrė įspėjimą), jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybę ir NŽT, tačiau jam neleido (neleidimo motyvų nepamena). Po 2019 m. patikrinimo jis dėl minėtos žemės dalies išpirkimo nesikreipė, nes, pirmiausia, nedalyvavo patikrinime, apie tai negavo informacijos. Buvo iškviestas dėl to, kad padarė pažeidimą, davė paaiškinimus ir tuo procesas baigėsi, jis suprato, kad pažeidimo nepadarė. Po antrojo patikrinimo, nesulaukęs Institucijos sprendimo, kreipėsi dėl pertvarkymo projekto rengimo, įsiterpusio sklypo formavimo, nes NŽT atstovė, kuri matavo žemės sklypą, jam pasakė taip daryti. Apie tai girdėjo ir matavimuose dalyvavę kaimynai bei kiti asmenys. Šiuo metu dar niekas neįforminta, neįteisinta, likusi ta pati situacija. 2013 m. žemės formavimo pertvarkymo projektą rengė tėvas, jis (A. B.) nieko nedarė, nes sklypo savininku tapo tik 2015 m. Kai jam dovanojo sklypą, vadovavosi 2013 m. planu, kuriame yra nurodyta, kad tvora įeina į žemės ribas. NŽT dėl žemės išsipirkimo informavo, jog jo prašymą persiuntė į savivaldybę. Iš savivaldybės atėjo neigiamas atsakymas. Dėl tvoros nukėlimo sprendimo neturi. Padarytas tvoros stogelis nuo lietaus, kurį galima nuimti – tai skarda nuo lietaus, apsauganti tvorą nuo drėgmės (2 t., b. l. 12).
7. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovė D. Maleckaitė, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad 30 cm paklaida būtų galima tik tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, apelianto sklypui būtų dar neatlikti tikslieji kadastriniai matavimai, o būtų atlikti tik preliminarūs kadastriniai matavimai ir būtų neaiškios sklypo ribos. Tokiu atveju siekiant nustatyti tikslias sklypo ribas, paženklinti sklypo ribas riboženkliais, atlikti tiksliuosius kadastrinius matavimus, įnešti to žemės sklypo ribas į VĮ „Regitrų centras“ būtų galima taikyti 30 cm paklaidą kaimiškoje vietoje (A. B. sklypas yra (duomenys neskelbtini)). Tai paminėjo ir liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo ribos yra aiškios, paženklintos riboženkliais, buvo įkalti 4 riboženkliai, tie riboženkliai matomi ir 2010 m. žemės sklypo plane, ir 2013 m. plane. 2010 m. lapkričio 3 d. UAB ,,A.“ plane pažymėta sutartiniais ženklais – trikampiukais. Žemės sklypas vietoje buvo paženklintas 4 riboženkliais. Tai yra nurodyta paženklinimo akte. Jau tuo metu aiškiai matėsi, kad viršuje buvo užimamas žemės sklypas, bet jį „įsiformino“ 2013 m., o šį taip ir paliko. 2013 m. plane pažymėti riboženkliai ir matyti, kad tvora užeina už žemės sklypo ribų. Aiškiai matosi, kad 2013 m. raudona yra žemės sklypo ribos, o kvadratėliai yra tvora, kuri yra už žemės sklypo ribų. Liudytoju apklaustas matininkas A. Ž. patvirtino valstybinės žemės užėmimą. Niekas neprieštarauja dėl užėmimo. Ji (atstovė) kalba ne apie 2013 m. gruodžio 17 d. UAB ,,B.“ žemės sklypo planą, o apie žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto planą. UAB ,,B.“ taip pat darė pertvarkymą ir paskui, turbūt, atliko kadastrinius matavimus. Ir 2013 m. gruodžio 17 d. plane, suderintame su NŽT, įregistruotame VĮ „Registrų centras“ matyti, kad tvora užeina už sklypo ribų, nes sudvejinta linija. Paklaidos yra galimos tik tikslinant sklypų ribas, kai jos nėra aiškios, jos tikslinamos, nustatomos ir tos paklaidos tarp dviejų besiribojančių sklypų, kaip kalbėjo ir matininkas, kai vienas matininkas nustato, jog yra 30 cm paklaida, kitas nustato irgi 30 cm paklaidą, bet, pavyzdžiui, persidengia sklypai, kyla ginčas. Tokiu atveju Institucija patvirtina tą 30 cm paklaidą. Šiuo atveju, jau yra atlikti kadastriniai matavimai, įregistruoti VĮ „Registrų centras“, „įneštos“ tos ribos, paženklinta riboženkliais. Nėra ginčo dėl žemės sklypo ribų. Sklypas yra įregistruotas. Nesvarbu, kiek sklypas yra išsikišęs į valstybės žemę – gali būti ir 27 cm, yra nubaustų ir už 20 cm žemės užėmimą. Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuota faktinė situacija, matyti, kad užimta žemė ne iki kelio. Už kelius yra atsakinga savivaldybė, kuri turėtų atsakyti, ar šalikelėje esanti tvora trukdo, tai susiję su infrastruktūra, kelio apsaugos zonomis. Institucija derintų su savivaldybe ir pastaroji, o ne Institucija, atsakytų, ar tvora trukdo. Tokiais kaip šis atvejais tvoros savininkas arba griauna tvorą, arba ją įteisina. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas gavo neigiamą atsakymą, tad nėra įteisinimo varianto. Atliekant NŽT 2022 m. balandžio mėnesio matavimus, paklaida nebuvo taikoma, nes atliekant matavimus, kai žemės sklypas suformuotas, jokia paklaida netaikoma. Ji (Institucijos atstovė) matavimuose nedalyvavo, todėl negali atsakyti, nuo kurios vietos buvo matuojama tvora. Patikrinimą atliko įgaliota specialistė L. S.. Patikrinimo metu atvykę į vietą matuoti jie neišrinkinėja tvorų. Institucijos sprendimas dėl pažeidimo nuo to, ar užimta 30 cm, ar 35 cm valstybės žemės, nesikeistų. Remiamasi Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatais ir Institucijos direktoriaus įsakymu dėl ribų žymėjimo bei jų tikslinimo nekilnojamojo turto kadastrų žemėlapyje techninių reikalavimų. Jie reglamentuoja sklypo ribų nustatymą, bet šiuo atveju sklypo ribos jau yra nustatytos. Jeigu ta paklaida būtų galima vadovautis ir ji egzistuotų, tai apeliantas jau būtų padavęs patikslintus kadastrinius matavimus ir įsinešęs naujas sklypo ribas, tačiau Institucija tokių (prie sklypo pridedant dar 30 cm) kadastrinių matavimų nepatvirtintų, nes jau yra nustatytos tikslios ribos ir negalima savo nuožiūra užimti 20 ar 30 cm valstybinės žemės. Jeigu būtų galėjusi taikyti paklaidą, tai Instituciją ją būtų pritaikiusi. Praktikoje minėta paklaida yra taikoma, kai yra nustatinėjamos ribos, bet negali būti pritaikyta, kai esant nustatytoms sklypo riboms, užimi 30 cm kito sklypo žemės ir pritaikai paklaidą (2 t., b. l. 13–15).
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Nagrinėjamu atveju A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esanti tvora įsiterpia ir aptveria 0,0006 ha dydžio valstybinės žemės plotą.
10. Pažymėtina, kad teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Nagrinėjamu gi atveju užimtu 0,0006 ha valstybinės žemės plotu, aptvertu tvora, išimtinai savo reikmėms naudojasi tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jokie tretieji asmenys negali patekti į tvora užtvertą valstybinės žemės teritoriją, todėl tai laikytina savavališku svetimos žemės užėmimu.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. B. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, pirmiausia, dėl to, nes jis pats neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t. y. jis žemės sklypo tvoros nestatė, o jau įgijo sklypą su pastatyta tvora, todėl nėra A. B. tyčios užimti valstybinės žemės plotą, vadinasi, nėra ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tokia apelianto pozicija laikytina nepagrįsta, nes aptariamas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ne tik aktyviais veiksmais, tačiau ir neveikimu.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenų A. B. nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo 2015 m. kovo 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu (1 t., b. l. 112–113). Ta aplinkybė, kad A. B. žemės sklypą su jau pastatyta tvora įgijo ir pats jokių aktyvių veiksmų, kuriais užimta valstybinė žemė, neatliko, nešalina jo, kaip žemės sklypo savininko, atsakomybės, be kita ko, nešalina ir pareigos nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir teisėtų interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalį parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Nors nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. žemės sklypo nuosavybę įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau ir tokiu pagrindu perimant nekilnojamojo turto nuosavybę naujajam savininkui pereina ne tik su įgyjamu turtu susijusios teisės, bet ir pareigos.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, pritartina Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, nors pats A. B. nestatė valstybinės žemės dalį atitveriančios tvoros, tačiau, žinodamas apie tokią situaciją, nesiėmė aktyvių veiksmų šį pažeidimą pašalinti, vadinasi, jo neteisėta veika pasireiškė neveikimu. Šiame kontekste pabrėžtina tai, kad nėra pagrindo pritarti administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo pozicijai, jog A. B. objektyviai negalėjo žinoti apie egzistuojantį pažeidimą ir valstybinės žemės užtvėrimo faktą, nes po 2019 m. vykusio Institucijos patikrinimo A. B. nebuvo nubaustas. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2018 m. spalio 1 d. raštu Institucija informavo A. B. apie numatytą atlikti valstybinės žemės dalies naudojimo patikrinimą vietoje (1 t., b. l. 42–43). 2019 m. sausio 16 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatytas pažeidimas – užimta valstybinės žemės dalis (1 t., b. l. 44–49). 2019 m. sausio 23 d. raštu Institucija pranešė A. B. apie nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą ir iškvietė jį 2019 m. balandžio 1 d. atvykti į Institucijos Vilniaus rajono skyrių administracinio nusižengimo aplinkybių išaiškinimui ir administracinio nusižengimo protokolo surašymui (1 t., b. l. 50–51). Atsižvelgiant į tai, kad A. B. Institucijai pateikė prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos duomenų kopijų gavimo, spręstina, jog jis Institucijos pranešimą gavo ir buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą (1 t., b. l. 52). Be to, A. B. pateikė rašytinius paaiškinimus su priedais, kurie Institucijoje buvo gauti 2019 m. balandžio 1 d. (1 t., b. l. 57–70). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje Institucijos atstovė taip pat nurodė, jog A. B. po iškvietimo buvo atvykęs į Instituciją ir teikė paaiškinimus (1 t., b. l. 153). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma neabejotinai pagrindžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. žinojo apie nustatytą valstybinės žemės užėmimo faktą ir sąmoningai šio pažeidimo nešalino, dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais, kad A. B. nepaskyrus administracinės nuobaudos po 2019 m. patikrinimo, jis objektyviai negalėjo suprasti, jog padarė pažeidimą. Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus (neveikimą) esminė aplinkybė yra ne tai, ar po 2019 m. sausio 16 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo buvo nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis A. B. veiksmuose, o tai, ar jam buvo žinoma apie patį valstybinės žemės užėmimo faktą. Nepriklausomai nuo to, kad po minėto patikrinimo A. B. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nepriimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog A. B. buvo žinoma apie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo juosiančios tvoros buvimą valstybinėje žemėje. Tai suponuoja išvadą, kad A. B. suvokė, jog jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esanti tvora įsiterpia ir aptveria valstybinės žemės dalį, taip A. B. užima šios žemės plotą, ir norėjo taip veikti. Vadinasi, administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. veiksmuose konstatuotinas subjektyvusis administracinio nusižengimo sudėties požymis – tyčia.
14. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad A. B. negalėjo žinoti apie tariamą valstybinės žemės užėmimą, nes turėjo suderintą, patvirtintą ir įregistruota žemės sklypo planą, pagal kurį tvora yra sklypo ribose. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. byloje yra pateikęs 2003 m., 2010 m. ir 2013 m. žemės sklypo planus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2010 m. planą matyti, kad tvora stovi už žemės sklypo ribų (1 t., b. l. 108) ir nors pagal 2013 m. planą šiaurinėje pusėje esanti tvora yra žemės sklypo ribose, tačiau sklypo plano schema neleidžia neginčytinai spręsti apie tvoros vietą pietinėje pusėje (1 t., b. l. 110). Kaip matyti tiek iš 2019 m. sausio 16 d. patikrinimo akto matavimų schemos, tiek ir iš 2022 m. balandžio 14 d. atlikto patikrinimo matavimo schemos, A. B. priklausančio žemės sklypo tvora yra ant valstybinės žemės ir užima 6 kv. m valstybinės žemės teritorijos, o atstumas plačiausioje vietoje nuo žemės sklypo ribos iki tvoros – 0,35 m (1 t., b. l. 49, 96). Pastebėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytoju matininkas A. Ž. parodė, kad jam paskambino advokatas, kuris paprašė atvažiuoti ir patikrinti, ar tvora sutampa su Nacionalinės žemės tarnybos matavimų metu užfiksuotais duomenimis, „užkoordinuoti“ bei padaryti tokią schemą, kiek jų (A. B.) tvora išeina už ribos, ir kiek kaimynų tvora išeina už ribos (2 t., b. l. 8–11). Prie apeliacinio skundo pridėtoje matininko A. Ž. 2022 m. birželio 29 d. situacijos schemoje (M 1:500) užfiksuota, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), užima 5 kv. m valstybinės žemės, plačiausioje vietoje esant 0,30 m atstumui tarp tvoros ir sklypo ribos (1 t., b. l. 172).
15. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į teisinį reglamentavimą, pagal kurį yra nustatomos leistinos žemės sklypų riboženklių koordinačių paklaidos, nurodant, kad A. B. priklausančio sklypo ribos patenka į leistinos paklaidos ribas. Apelianto nuomone, matininko A. Ž. (Situacijos schema (1 t., b. l. 172)) nustatyta 0,3 m paklaida nagrinėjamu atveju nelaikytina teisiškai reikšminga, dėl to, A. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
16. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 buvo patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2022 m. balandžio 27 d.), pagal kurių 24 punktą žemės sklypams, kurių plotas yra 0,2 ha arba mažesnis, leidžiama ploto vidutinė kvadratinė paklaida iki 2 kv. m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.), kurie reglamentuoja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, 32 punkte įtirtinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu atliekami veiksmai. 32.1.2.2.2 papunktyje nustatyta, kad, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 m, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 m.
17. Nagrinėjant šį apeliacinio skundo argumentą, pirmiausia, pastebėtina tai, kad nėra pagrindo nesivadovauti Institucijos skirtingais laikotarpiais skirtingų specialistų patikrinimų metu sudarytomis matavimo schemomis, pagal kurias užimtos valstybinės žemės plotas yra 6 kv. m, o atstumas plačiausioje vietoje – 0,35 m (1 t., b. l. 49, 96). Apeliaciniame skunde taip pat nenurodoma, kodėl reikia remtis būtent apelianto pateikta schema, o Institucijos pateiktosios turi būti laikomos neteisingomis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas minėtą schemą parengęs matininkas A. Ž. (2 t., b. l. 8–11) paaiškino, kad jis atliko matavimus A. B. sklype advokato prašymu patikrinti, ar tvora sutampa su Nacionalinės žemės tarnybos matavimų metu užfiksuotais duomenimis, „užkoordinuoti“ bei padaryti tokią schemą, kiek A. B. tvora išeina už ribos, ir kiek kaimynų tvora išeina už ribos. Atvažiavęs nustatė faktą, grįžęs į ofisą nubraižė ir parengė schemą. Aparatas, kuriuo naudojasi atlikdamas matavimus, duoda kelių centimetrų paklaidą. Jo manymu, 5 cm neatitikimas tarp jo ir Institucijos atstovės atliktų matavimų galėjo atsirasti, nes atlikdamas matavimą jis nuėmė nuo tvoros skardinį stogelį, kuris buvo apie išsikišęs nuo tvoros 5 cm. Anot A. Ž., jis matavo nuo mūrinės tvoros pamato. Pastebėtina tai, kad tiek 2019 m. sausio 16 d., tiek ir 2022 m. balandžio 14 d. patikrinimų aktų prieduose pateiktose schemose užfiksuota plačiausia vieta nuo žemės sklypo ribos iki tvoros yra 0,35 m. Pabrėžtina, kad anksčiau procese nei A. B., nei jo atstovas neginčijo Institucijos pateiktų schemų ir jose užfiksuotų duomenų tikrumo. Teisme A. B. patvirtino, kad 2022 m. balandžio 14 d. patikrinime dalyvavo, bendravo su jį atlikusia pareigūne. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 14 d. patikrinimo akto, jis patvirtintas A. B. parašu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo patikrinimo akto ir jo priedų laikyti neteisėtais ar neteisingais.
18. Tuo labiau, kad nagrinėjamo klausimo kontekste, svarbiausia tai, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų norma, kuria remiasi apeliantas, grįsdamas savo argumentus dėl, jo manymu, būtinumo taikyti 30 cm paklaidą, reglamentuoja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu atliekamus veiksmus. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju A. B. sklypui tikslieji kadastriniai matavimai buvo atlikti, sklypo ribos nustatytos ir aiškios. Sklypo riboženkliai yra matomi tiek 2010 m. žemės sklypo plane, tiek Institucijos pateiktame ir teismo posėdyje apžiūrėtame 2013 m. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, iš kurių matyti, kad tvora stovi už žemės sklypo ribų. Tai, kad žemės sklypo riba jo matavimo metu buvo aiški pažymėjo ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas matininkas A. Ž., kuris atlikdamas matavimą rėmėsi būtent iš VĮ „Registrų centras“ gautais duomenimis bei pamatavęs užfiksavo, kad A. B. sklypo dalis išsikiša į valstybinę žemę: pradžioje 13 cm, per vidurį – 27 cm, gale – 30 cm (2 t., b. l. 8–11). Taigi, sutiktina su Institucijos atstovės pozicija, kad į apelianto nurodytą paklaidą yra atsižvelgiama, nustatant ar tikslinant sklypų ribas, tačiau ji netaikoma jau nustatytoms sklypų riboms, kurios, kaip kad nagrinėjamu A. B. sklypo atveju, yra aiškios ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“.
19. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paties apeliacinio skundo argumentai dėl žemės sklypo tvoros teisėtumo ir leistinos paklaidos prieštarauja vieni kitiems. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, žemės sklypą juosiančios tvoros vieta pagal 2013 m. gruodžio 17 d. sudarytą žemės sklypo planą, kuris buvo patvirtintas Institucijos ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“, užfiksuota žemės sklypo ribose, todėl tvirtina, kad tvora yra pastatyta teisėtai. Kita vertus, paties administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. ir jo atstovo prie apeliacinio skundo pateiktoje schemoje užfiksuota, kad žemės sklypo tvora, visgi, yra pastatyta ant valstybinės žemės, nors šioje schemoje nurodytas atstumas plačiausioje vietoje nuo tvoros ir žemės sklypo ribos yra mažesnis nei užfiksuotas Institucijos patikrinimų metu. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypų planų suderinimas ir įregistravimas nėra ginčijamas. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė Institucijos atstovė, o apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. Ž., būtent pagal VĮ „Registrų centras“ įregistruotas žemės sklypo koordinates tiek Institucija, tiek matininkas atliko A. B. priklausančio žemės sklypo matavimus, kurie patvirtina pažeidimą (1 t., b. l. 153). Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktas 2013 m. gruodžio 17 d. sudarytas ir 2014 m. lapkričio 12 d. įregistruotas žemės sklypo planas nepaneigia Institucijos nustatytų aplinkybių dėl pietinėje žemės sklypo pusėje esančios tvoros buvimo ant valstybės žemės. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju iš šio registro duomenų matyti, kad žemės sklypą juosianti tvora kaip objektas nėra registruota šiame registre (1 t., b. l. 112–113), todėl vadovautis šiomis nuostatomis analizuojamoje situacijoje nėra pagrindo.
20. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad tvoros pastatymo ant valstybinės žemės teisėtumo faktas, be kita ko, bandomas pagrįsti ir susitarimais su kitų SB „(duomenys neskelbtini)“ sklypų naudotojais bei susitarimu su SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ir priimtu valdybos posėdžio protokolu (1 t., b. l. 32–35). Pabrėžtina tai, kad norint statyti tvorą ant valstybinės žemės, yra būtinas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sutikimas, tačiau tokio leidimo negali duoti sodų bendrijos žemės sklypų savininkai/naudotojai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad toks sutikimas buvo gautas ir tvora ant valstybės žemės pastatyta teisėtai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Institucijos atstovė patvirtino, kad minėto sutikimo statyti tvorą ant valstybinės žemės nėra gauta, o sodų bendrijos sklypų savininkų susitarimai dėl sklypų atskyrimo nesuteikia asmeniui teisės statyti tvorą valstybinėje žemėje (1 t., b. l. 153). Aptartų aplinkybių visumos pagrindu konstatuotina, kad A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypą juosianti tvora yra pastatyta ant valstybinės žemės, o pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti apelianto nurodytą teisės aktuose numatytą leistiną maksimalią paklaidą nėra.
21. Apeliaciniame skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose, keliamas proporcingumo principo taikymo klausimas, pabrėžiant, kad, net ir nustačius A. B. neteisėtą veikimą/neveikimą, įvertinus teisės aktų leidžiamos paklaidos ribas, nėra teisinga įpareigoti asmenį perkelti/nugriauti pastatytą tvorą. Skunde pabrėžiama, kad pagal kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose nukrypimai nuo sklypo ribų yra teisiškai reikšmingi, tik jeigu jie viršija leistinas paklaidas, tuo tarpu leistinų matavimo paklaidų neviršijantys faktiniai nukrypimai nuo sklypo ribų nėra teisiškai reikšmingi, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistos gretimo sklypo (valstybės) savininko ribos. Vis tik, dėl aukščiau išsamiai aptartų aplinkybių (nutarties 16–18 punktai) kalbėti apie teisiškai reikšmingas leistinas paklaidas nėra pagrindo. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad skundžiamu Institucijos nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje, A. B. buvo įpareigotas perkelti/nugriauti pastatytą tvorą. Tokių priemonių administracinių nusižengimų teisena nenumato. Siekiant priversti pažeidėją atlaisvinti žemę ir perduoti ją savininkams paprastai pasitelkiamos civilinės teisinės priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-71-2014). Apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kurioje kaip atsakovų padarytų teisės aktų pažeidimų pašalinimo variantas, nagrinėjamas ginčo statinio projekto koregavimas, gavus atsakingų institucijų pritarimą bei leidimą, priimta būtent civilinėje, o ne administracinio nusižengimo, byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2013).
22. Nors apeliaciniame skunde tiesiogiai nėra keliamas administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino klausimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis byloje Nr. 2AT-46-895/2016). Trunkamasis teisės pažeidimas, laikomas paaiškėjusiu nuo patikrinimo atlikimo momento, protokolo surašymo. Kaip jau buvo aptarta, Institucija pirmąjį patikrinimą atliko 2019 m. sausio 16 d., tačiau iki 2022 m. balandžio 14 d. atlikto patikrinimo, A. B. nustatyto pažeidimo – valstybinės žemės užėmimo – nepašalino, t. y. administracinis nusižengimas nebuvo nutrauktas, todėl laikytinas trunkamuoju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad paskutinio atlikto patikrinimo data – 2022 m. balandžio 14 d., todėl būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojama administracinės nuobaudos skyrimo terminas, vadinasi, nagrinėjamu atveju A. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas nėra suėjęs.
23. Apeliaciniame skunde, be kita ko, pabrėžiama, kad šiame procese buvo apribotos administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. teisės duoti paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia pozicija nesutiktina. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. atstovas advokatas Institucijai 2022 m. gegužės 17 d. elektroniniu paštu 07.21 val. pateikė rašytinius paaiškinimus (1 t., b. l. 98–101). Nors į šiuos rašytinius paaiškinimus Institucija atsakė 2022 m. gegužės 20 d. (1 t., b. l. 122–124), tačiau tai neleidžia teigti, kad A. B. teisė duoti paaiškinimus buvo akivaizdžiai apribota. Kaip jau buvo minėta rašytiniai paaiškinimai buvo atsiųsti 07.21 val., o nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, buvo surašytas 10.14 min. (1 t., b. l. 120–121). Be to, nutarimas buvo priimtas viešame posėdyje, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B., o pasirašytinai įteikiant nutarimą A. B. turėjo galimybę raštu nurodyti nesutikimo su priimtu nutarimu motyvus. Taip pat pabrėžtina, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B., tiek ir jo atstovui advokatui buvo suteikta teisė pasisakyti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tai pagrindžia byloje esantis posėdžio protokolas bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintas posėdžio garso įrašas (1 t., b. l. 153–154). Vadinasi, priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme buvo įvertinti ir byloje esantys rašytiniai, ir posėdžio metu pateikti žodiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl Institucijos nutarimo nemotyvavimo laikytini nepagrįstais ir nedarančiais įtakos sprendimui dėl A. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn. Ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinio elementai numatyti ANK 618 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarime pakankamai išsamiai ir motyvuotai išdėstyta administracinio nusižengimo esmė ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. galėjo suvokti, dėl ko yra nubaustas Institucijos nutarimu. Be to, į kitus po Institucijos nutarimo priėmimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iškilusius klausimus atsakė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
25. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėjas, priimdamas skundžiamą sprendimą, galėjo būti šališkas. Apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjo šališkumo iš esmės grindžiami tuo, kad, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bylą nagrinėjęs teisėjas, prieš nurodydamas sprendimo paskelbimo datą, kreipėsi į administracinėn atsakomybėn traukiamą A. B., kurio atžvilgiu išreiškė pastabą, jog A. B. galės būsimą teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka. Tokia teisėjo replika, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo įsitikinimu, parodo asmeninį teisėjo nusistatymą prieš jo atstovaujamą proceso dalyvį.
26. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Visgi, pažymėtina, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks manymas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-976/2017). Vertinant šališkumą subjektyviuoju aspektu, byloje nėra duomenų, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą, o teismo proceso organizavimas, proceso veiksmų atlikimas, be kita ko, bendraujant su proceso dalyviais, nekelia abejonių dėl galimo išankstinio priešiškumo ar palankumo konkrečiai proceso šaliai. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad teismo posėdžio pabaigoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas, nurodydamas jog priimtas sprendimas bus išsiųstas tiek Institucijai, tiek ir A. B., pažymėjo ir tai, kad susipažinę su priimtu sprendimu bylos šalys galės sprendimą skųsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas kreipėsi būtent į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl teisėjo replika dėl galimybės būsimą teismo sprendimą skųsti nelaikytina išankstinės nuomonės turėjimu ar išankstinio nusistatymo prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį išreiškimu, dėl to, apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo laikytini neturinčiais objektyvaus pagrindo. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta pirmosios instancijos teismo pažeidimų nustatant nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, vertinant byloje esančius įrodymus, o tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Institucija priėmė pagrįstą sprendimą nesuteikia pagrindo teigti, jog bylą išnagrinėjo šališkas ir proceso objektyvumo neužtikrinęs teisėjas.
27. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nes, net ir nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam A. B. paskirta švelniausia ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – įspėjimas. Kadangi apeliaciniame skunde neginčijama paskirta administracinė nuobauda, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, tinkamai pritaikė ANK nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą palikti nepakeistą Institucijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarimą, kuriuo A. B. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Tai sudaro pagrindą administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.