- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- 3K-3-165/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Juozas Šerkšnas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- K. G.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- A. K., R. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens K. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) ieškinį atsakovams A. K. ir R. K. dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja K. G., Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nustatyta, kad statinys, kurį ieškovas prašo nugriauti, yra pastatytas ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 0,2000 ha. Žemės sklypo 740/2000 dalys priklauso atsakovui R. K. (nuosavybės teisę įgijo 2006 m. vasario 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu), o 1260/2000 dalys – nuo 2004 m. gegužės 20 d. – R. R., o nuo 2009 m. balandžio 8 d. – trečiajam asmeniui K. G. Žemės sklypas, kuriame pastatytas ginčo pastatas, yra Pavilnių regioniniame parke.
Atsakovas A. K. 2001 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės miesto plėtros departamentą, prašydamas pateikti išvadą dėl galimo statinio projektavimo ir sąlygų projektavimui nustatymo. Paraiškoje jis nurodė, kad planuoja pastatyti ūkinį pastatą, lauko virtuvę, pirtį su poilsio kambariais. Departamentas 2002 m. vasario 6 d. išvadoje nurodė, kad leidžiama rengti ūkinio pastato su pirtimi (duomenys neskelbtini) projektą, nurodant, kad yra taikomos specialios (saugomų teritorijų objektų) projektavimo sąlygos. Atsakovas A. K. parengė ūkinio pastato projektą ir pateikė jį derinti, tačiau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2002 m. gegužės 24 d. raštu atsisakė pritarti pastato projektui, nes pastatas buvo pastatytas savavališkai, be to, buvo matyti, kad tai gyvenamasis namas, o ne ūkinis pastatas. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. birželio 28 d. raštu informavo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją apie tai, kad pastato savininkui A. K. buvo įteiktas reikalavimas pateikti Statybos inspekcijai nustatyta tvarka suderintą projektą ir statybas leidžiantį dokumentą.
2004 m. balandžio 29 d. šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo, o 2004 m. gegužės 20 d. – dalies žemės sklypo bendraturte tapo R. R.
Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. rugpjūčio 31 d. surašė atsakovui A. K. Savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.12-232, kuriame konstatavo, kad A. K. Pavilnio regioninio parko teritorijoje pastatė gyvenamąjį namą, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo, todėl įpareigojo pareiškėją nutraukti ūkinio pastato naudojimą kaip gyvenamojo namo, nustatyta tvarka suderinti projektą ir gauti statybos leidimą.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2004 m. gruodžio 9 d. raštu nepritarė pateiktam ūkinio pastato projektui, motyvuodama tuo, kad ūkinio pastato projektas neatitinka faktinės situacijos ir yra klaidinantis. Šį Direkcijos atsisakymą A. K. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatuodamas, kad A. K. suprojektuotas ir pastatytas pastatas negali būti laikomas pagalbiniu gyvenamojo namo pastatu, nes viršija Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ 2.1.3 punkte nurodytą ir leistiną pagalbiniu pastatu užimamą žemės plotą, be to, ginčo pastate yra gyvenama. Taip pat teismas konstatavo, kad pastatas neatitinka Reglamento 6.4 punkte nurodytos pagalbinio pastato paskirties ir kad A. K., statydamas pastatą Pavilnio regioninio parko teritorijoje, privalėjo gauti statybos leidimą. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į atsakovą A. K. su reikalavimu likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti ūkio pastatą iki 2008 m. gegužės 30 d., o 2008 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių nustatymo akte nurodė, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti – ūkio pastatas nenugriautas.