Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo J. B. procesinio dokumento, įvardinto atsiliepimu, priėmimo klausimą, civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo J. B. ieškinį dėl nuostolių, patirtų apmokant už advokato paslaugas, atsakovams A. R. ir A. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, 182-ai Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Žirmūnai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas J. B. pateiktu teismui 2015-12-01 procesiniu dokumentu, įvardintu atsiliepimas į 2015-11-16 teismo nutartį bei papildomais paaiškinimais, paprašė teismo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 17 – 18, 19)

Ieškovas J. B. prieš teismo posėdį, 2016-01-18, pateikė teismui 3 procesinius dokumentus, įvardintus: atsiliepimas, prašymas ir paklausimas (b. l. 29 – 33, 34, 35).

Ieškovas J. B. į 2016-01-19 teismo posėdį neatvyko bei nepateikė neatvykimą pateisinančių priežasčių.

Į ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą sugrąžinti 555,47 Eur į Bendrijos sąskaitą išaiškino ieškovui, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl atsakovų nėra priimtas joks teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti išduotas vykdomasis raštas, todėl prašymo netenkino (b. l. 39 - 40).

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą sugrąžinti 555,47 Eur į Bendrijos sąskaitą. Apelianto nuomone, pinigai buvo neteisėtai išmokėti pagal niekinę 2014-01-02 sutartį, sudarytą tarp Bendrijos ir advokatės A. R., dėl tariamų paslaugų suteikimo. Mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutartis dėl 555,47 Eur neteisėtų išmokų priteisimo įsiteisėjusi, todėl jos vykdymas privalomas.Apie 2015-01-18 įvykusį teismo posėdį sužinojo tik 2015-01-15, kadangi iš teismo jokių procesinių dokumentų negavo. Paaiškino, kad susipažindamas su byla joje rado atsakovės A. R. atsiliepimą į ieškinį, kuriame ji nurodė, jog nuo 2016-01-20 iki 2016-02-24 bus už Lietuvos ribų, todėl apeliantas suabejojo, ar 2016-01-18 teismo posėdis įvyks. Rašė teismui paklausimą, bet atsakymo, ar teismo posėdis įvyks negavo.Mano, jog 10 dienų terminas trūkumams pašalinti ir 7 dienų terminas pačios nutarties apskundimui dubliuojasi, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo tai įvertinti. Mano, jog per mažai laiko suteikta rašytinei patikslintai įrodomajai medžiagai iki 2016-02-25 įvyksiančio teismo posėdžio parengti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir neišdavė vykdomojo rašto.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje . Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.). Taigi, ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iš esmės (nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar egzistuoja įstatymo nustatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis), ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų, kuriuos nustatęs, turi nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti (CPK 115, 138,135 straipsniai).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-10 nutartimi ieškinį priėmė (b. l. 20). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme paskirtas 2016-02-25, 10:30 val. parengiamasis teismo posėdis. Parengiamojo teismo posėdžio paskirtis - išsiaiškinti, ar yra galimybių išspręsti šalių ginčą taikos sutartimi, jei jų nėra – išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis, atlikti kitus procesinius veiksmus, reikalingus tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Tai reiškia, jog nagrinėjamojoje byloje vyksta pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės procesinė stadija ir galutinis teismo sprendimas dėl apelianto ginčijamo sandorio teisėtumo/neteisėtumo nėra priimtas. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, tik vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.

Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutartis yra pagrindu išduoti vykdomąjį raštą ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą, sugrąžinti 555,47 Eur į Bendrijos sąskaitą.

Dėl ieškinio trūkumų šalinimo

Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 da­lyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. CPK įtvirtinti formalūs procesiniai reikalavimai, keliami procesinių dokumentų turiniui, formai bei teikiamų teismui procesinių dokumentų priedų formai nepaneigia teisėjo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju juos taikyti taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendini­mo ir efektyvaus teismo proceso.

Byloje nustatyta, kad apeliantas į 2016-01-19, 09:30 val. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties. CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Kadangi parengiamasis posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis), vienai iš bylos šalių ar jos atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas turi teisę remtis CPK 246 straipsniu, kuris reglamentuoja procesines šalies ir jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog yra pagrindas spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu arba sudaryti sąlygas ieškovui atvykti į parengiamąjį teismo posėdį, kad būtų realizuoti tikslai, keliami pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijai. Konstatuotina, jog apeliantui yra sudarytos sąlygos atvykti į 2016-02-25, 10:30 val. parengiamąjį teismo posėdį, pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikš­mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jis negali pateikti teismui, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsi­kirtimus į pareikštus reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantas procesiniame dokumente, įvardintame atsiliepimas į atsakovų atsiliepimą (dublikas), pareiškė naują reikalavimą - priteisti iš atsakovės A. R. ieškovo naudai 4 432,89 Eur žalos atlyginimo (b. l. 29 – 31). Šis reikalavimas pirminiame ieškinyje, kuris buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutartimi, dėl 555,47 Eur priteisimo Bendrijos naudai, pareikštas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turėtų aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog už ieškinį turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos: iki 28 962 Eur – 3 procentai, bet ne mažiau kaip 20 Eur. Apeliantui už pareikštą 555,47 Eur reikalavimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutartimi 20 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 20 – 21). Jeigu ieškovas formuluoja reikalavimą dėl 4 432,89 Eur žalos (nuostolių) priteisimo, nuo šios sumos skaičiuotini 3 procentai, kas sudaro 133 Eur mokėtino žyminio mokesčio sumą. Todėl apeliantas turi aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą - priteisti iš atsakovės tam tikrą žalos atlyginimo sumą bei turi pateikti teismui proporcingai pareikštam reikalavimui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį įrodymą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

Bendrieji ieškinio formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje. Pirmiausia čia įtvirtintas ieškinio formos reikalavimas - procesiniai dokumentai, tarp jų ir ieškinys, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); 3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu; 4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 6) priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 7) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data (CPK 111 straipsnio 2 dalies 1 - 7 punktai).

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

Taigi, apeliantas turi pateikti teismui aiškų ir vieningą ieškinį suformuluotą viename dokumente, atitinkantį CPK keliamus bendruosius ieškinio formai ir procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus. To nepadarius nebus užtikrintas tinkamas procesas, atsakovai negalės atsikirsti į jiems keliamus reikalavimus, taip pat ir ieškovo galimai teisėtas interesas gali likti neapgintas dėl formalių ieškinio trūkumų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be priežasties, taip pat siekdamas užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, pagrįstai ir teisėtai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nustato terminą, kuris pro­cesinį dokumentą pateikusiam asmeniui būtų pakankamas, kad jis galėtų įvykdyti visus teismo nurodymus bei pateikti reikalingus dokumentus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nusprendžia, koks terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pakankamas, todėl tei­sėjas, vadovaudamasis protingumo ir proceso koncentruotumo principais, įvertinęs trūkumų pobūdį ir tai, kiek laiko gali prireikti jiems pašalinti, nustato, jo nuomone, realų terminą konkretiems ieškinio trūkumams pašalinti ir užtikrina operatyvų nu­tarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo išsiuntimą procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 5 dalys). Tačiau bet kokiu atveju terminas negali būti trumpesnis negu septynios dienos (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė 10 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (b. l. 40). Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog buvo nustatytas nepakankamas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu teismo nustatyto termino nepakanka ieškinio trūkumams pašalinti, šis terminas gali būti pratęstas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 77 straipsnis).

Pagal CPK 115 straipsnio 5 dalį teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Ieškovui, nesutinkančiam su teismo nutartimi, kuria konstatuoti atitin­kami ieškinio trūkumai, iš karto suteikiama galimybė skųsti šią nutartį apeliacinės instancijos teismui. Taigi, apeliantas, gavęs teismo nutartį, kuria konstatuoti teismui pateikto procesinio dokumento trūkumai, sudarantys kliūtis civilinės bylos iškėlimui bei nustatytas procesinis terminas jų pašalinimui, turi galimybę atlikti šiuos alternatyvius procesinius veiksmus: vykdyti pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus, t. y. per nutartyje nustatytą terminą pašalinti nurodytus trūkumus, arba, pateikti atskirąjį skundą. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pasinaudojo viena iš procesinių teisių – pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos dėl ieškinio trūkumų šalinimo.

Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skundžiamojoje nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimo, tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą.