Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-22 · Administracinė byla Nr. eI-767-968/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-22
Bylos Nr.
eI-767-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-767-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02852-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 29.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andriui Petkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros (skundą padavusi institucija) prašymą pareiškėjui A. K. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) su prašymu (elektroninė byla Nr. eI-767-968/2017, t. 1, b. l. 6–10) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2016-07-07 sprendimo Nr. 3R-260(AG-196/02-2016) (toliau – Sprendimas Nr. 3R-260(AG-196/02-2016)) dalį dėl kompleksinio paramos susiejimo sankcijos pritaikymo ir įpareigojimo pareiškėjo 2012 m. paraišką administruoti iš naujo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Agentūra nurodo, kad 2012 m. pareiškėjo teiktos paraiškos antros patikros metu buvo nustatyta, kad laukas Nr. 1 (kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Laukas) iki 2012-08-15 nebuvo nušienautas ar nuganytas. Patikros vietoje ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, prie jos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. VAGK nenurodė, kad ši patikra būtų atlikta netinkamai, tačiau padarė klaidingą prielaidą, kad Laukas buvo nušienautas 2012 m. birželio mėnesio pradžioje, o antros patikros atlikimas po 3 mėnesių nuo termino nušienauti ganyklas pabaigos yra neinformatyvus. Agentūros teigimu, antros patikros metu darytose fotonuotraukose aiškiai matyti sustabarėjusios piktžolės, išgulusi žolė, todėl teigti, kad laukas galėjo būti nušienautas nėra pagrindo. Esą seniūnijos pažyma negali būti laikoma pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad Laukas buvo nušienautas. Be to, seniūnijos pažymoje nėra nurodytas konkretus laikas, kada Laukas buvo nušienautas, o tik nurodyta, kad pareiškėjas jį šienavo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje Agentūros atstovas palaikė prašyme išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti.

3. Pareiškėjas atsiliepimo į Agentūros prašymą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai.

4. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta VAGK byla Nr. AG-196/02-2016 (toliau – VAGK byla).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas

5. Byloje ginčas kilo dėl VAGK Sprendimo Nr. 3R-260(AG-196/02-2016) dalies, kuria panaikinta Agentūros 2016-05-25 sprendimo Nr. BR6-2357395 dalis dėl kompleksinio paramos susiejimo sankcijos pritaikymo, o Agentūra įpareigota administruoti A. K. 2012 m. paraišką iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad:

6.1. A. K. 2012-05-09 Agentūrai pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – Paraiška), kurioje, be kita ko, klasifikatoriaus kodu 5PP-2 „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinės, žolinės produkcijos gamybai“ deklaravo 0,42 ha lauką Nr. 1 (duomenys neskelbtini) (VAGK byla, b. l. 36–41).

6.2. Agentūra 2012-10-25 atliko Paraiškos patikrą vietoje, surašė patikros vietoje ataskaitą Nr. 12-1011832642-D4-1, kurioje nurodė, jog lauke Nr. 4 (duomenys neskelbtini) nustatytas ploto trūkumas. Kiti Paraiškoje deklaruoti laukai (įskaitant Lauką) šios patikros vietoje metu nebuvo tikrinti (VAGK byla, b. l. 125–132).

6.3. Agentūra 2012-11-16 atliko Paraiškos patikrą vietoje, surašė patikros ataskaitą Nr. 12-1011832642-D5-1, kurioje nurodė, kad: Laukas neatitinka geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (toliau – GAAB) reikalavimų, nes iki 2012-08-15 nebuvo nušienautas ar nuganytas; pažeidimo mastas – didelis, sunkumas – sunkus, poveikio trukmė – nepastovi (VAGK byla, b. l. 59–67).

6.4. Agentūra 2014-01-22 sprendimu Nr. BR6-2164704 ir 2014-03-06 sprendimu Nr. BR6-2164704 A. K. pagal Paraišką nusprendė skirti galutinę 26 828,10 Lt dydžio paramą bei pritaikyti 4 734,37 Lt dydžio kompleksinę paramos susiejimo sankciją (VAGK byla, b. l. 87–91, 92–97). VAGK 2014-03-12 sprendimu Nr. 3R-101(AG-74/05/2014) šiuos Agentūros sprendimus panaikino, kaip neatitinkančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, bei įpareigojo Agentūrą Paraišką administruoti iš naujo (VAGK byla, b. l. 98–100). Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-04-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3631-171/2015 bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016-05-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016 minėtą VAGK sprendimą paliko nepakeistą.

6.5. Agentūra, peradministravusi Paraišką, 2016-05-25 priėmė sprendimą Nr. BR6-2357395, kuriuo A. K. skyrė galutinę 26 828,10 Lt dydžio paramą bei už GAAB reikalavimų nesilaikymą pritaikė 4 734,37 Lt dydžio kompleksinę paramos susiejimo sankciją (VAGK byla, b. l. 114–124). VAGK 2016-07-07 Sprendimu Nr. 3R-260(AG-196/02-2016) panaikino Agentūros 2016-05-25 sprendimo Nr. BR6-2357395 dalį dėl kompleksinio paramos susiejimo sankcijos taikymo ir įpareigojo šią Paraiškos dalį administruoti iš naujo (VAGK byla, b. l. 145–148).

7. Atsakovė Agentūra ginčija VAGK Sprendimo Nr. 3R-260(AG-196/02-2016) dalį, kuria buvo panaikinta Agentūros 2016-05-25 sprendimo Nr. BR6-2357395 dalis dėl kompleksinio paramos susiejimo sankcijos taikymo pareiškėjui, o Agentūra įpareigota šią Paraiškos dalį administruoti iš naujo. Atsakovės teigimu, kompleksinio paramos susiejimo sankcija pareiškėjui pritaikyta pagrįstai, atsižvelgiant į patikros vietoje metu objektyviai nustatytas aplinkybes, šios aplinkybės nėra paneigtos, o pareiškėjo argumentai, kad Laukas buvo nušienautas 2012 m. birželį, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl įrodymų vertinimo, todėl, siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar pagrįstai Agentūra, 2016-05-25 sprendimu Nr. BR6-2357395 pareiškėjui pritaikydama kompleksinio paramos susiejimo sankciją už GAAB reikalavimų nesilaikymą, rėmėsi 2016-11-16 atliktos patikros vietoje rezultatais.

8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306 patvirtinta Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika (toliau – Metodika) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. 3D-327 patvirtintas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas). Taisyklėse (2012-04-20 įsakymo Nr. 3D-276 redakcija) nustatyta, kad pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima GAAB reikalavimus, įtvirtintus Apraše (9 punktas). Agentūra, iki žemės ūkio augalų vegetacijos pabaigos arba iš karto po jos iki tol, kol įmanoma neabejotinai nustatyti deklaruotų naudmenų ir kitų plotų ribas, atlieka patikrą vietoje ir (arba) nuotolinę patikrą (31.6 punktas). Aprašo (2012-04-06 įsakymo Nr. 3D-251 redakcija) 1.2 punkte nustatyta, kad ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-31 įsakymu Nr. 3D-628 2012 metais šis terminas pratęstas iki rugpjūčio 15 d.). Atitinkamai, pagal Metodikos 4 punktą sankcijas už GAAB reikalavimų nesilaikymą, atsižvelgdama į savo ir kitų institucijų, atsakingų už kompleksinės paramos reikalavimų laikymosi kontrolę, patikros vietoje arba administracinės patikros būdu nustatytus pažeidimus, taiko Agentūra.

9. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad Agentūra, kaip paramą administruojanti institucija, atlieka jai pateiktų paraiškų patikras vietoje, kurių metu tikrina, kaip pareiškėjai laikosi paraiškomis prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant Apraše įtvirtintus GAAB reikalavimus. Atitinkamai, patikros vietoje metu nustačiusi, jog pareiškėjai paraiškose deklaruotuose laukuose (jų dalyje) nesilaiko GAAB reikalavimų, už tai taiko teisės aktuose nustatytas sankcijas. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Agentūros teisė atlikti patikras vietoje nėra ribojama aiškiai įtvirtintais terminais, tačiau yra saistoma konkrečia sąlyga – patikra turi būti atlikta iki žemės ūkio augalų vegetacijos pabaigos arba iš karto po jos iki tol, kol įmanoma padaryti neabejotinas išvadas dėl deklaruotų naudmenų bei jų plotų. Atitinkamai, pastarosios aplinkybės nebuvimas arba nevisiškas jos paisymas eliminuoja teisinę galimybę remtis patikros rezultatais bei grįsti jais priimamus sprendimus (žr. LVAT 2014-06-19 nutartį administracinėje byloje A556-1330/2014). Reikalavimas patikras vietoje atlikti iki minėta sąlyga apibrėžto laiko yra grindžiamas patikrų vietoje atlikimo tikslu, t. y. objektyvia galimybe nustatyti realias aplinkybes, dėl kurių yra atliekama patikra. Priešingu atveju, patikros vietoje atlikimas būtų tik formalumas. Būdama už tinkamą paramos lėšų administravimą atsakinga institucija, Agentūra turi būti suinteresuota, kad patikros vietoje metu paraiškose deklaruoti duomenys būtų įvertinti kuo tiksliau ir išsamiau. Pažymėtina, kad nesilaikydama šių reikalavimų, Agentūra nepagrįstai apribotų pareiškėjų teisę tinkamai apsiginti, t. y. patikras vietoje atliekant praėjus negrįstai ilgam laikui po to, kai baigiasi teisės aktuose nustatyti tam tikrų įsipareigojimų įvykdymo terminai, pareiškėjams apsunkinamos galimybės surinkti tokių įsipareigojimų įvykdymą konkrečiu metu pagrindžiančius įrodymus.

10. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad patikra, kurios rezultatų pagrindu buvo priimtas Agentūros 2016-05-25 sprendimas Nr. BR6-2357395 dėl kompleksinio paramos susiejimo sankcijos taikymo pareiškėjui, buvo atlikta 2012-11-16, t. y. aiškiai ne iki žemės ūkio augalų vegetacijos pabaigos, o tai reiškia, jog aukščiau minėta privaloma patikros atlikimo sąlyga – patikra turi būti atlikta iki žemės ūkio augalų vegetacijos pabaigos, neegzistavo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo ir išvadai, kad 2012-11-16 patikra atlikta iš karto po žemės ūkio augalų vegetacijos pabaigos iki tol, kol įmanoma neabejotinai nustatyti deklaruotų naudmenų ir kitų plotų ribas. Prie patikros vietoje ataskaitos pridėtose fotonuotraukose (žr. VAGK bylos b. l. 139) užfiksuota Lauko būklė (sudžiūvusios, nurudusios žolės kuokštai) tik patvirtina seniai pasibaigusią augalų vegetaciją bei vykusius įvairius gamtos reiškinius (šaltį, lietų, galimą sniegą bei kitus gamtos reiškinius, būdingus patikros metu buvusiam metų laikui), kas kelia abejones patikros rezultatais bei savaime nepagrindžia lauko nenušienavimo fakto. Agentūra nei VAGK, nei teismui nepateikė duomenų, kad gamtos sąlygos nuo augmenijos vegetacijos pabaigos iki 2012-11-16 nedviprasmiškai leido konstatuoti apie nenušienautą plotą, o nesant kitų faktinių duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius bei pateiktus įrodymus apie Lauko šienavimą (žr. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos 2012-12-19 pažymą Nr. A6-6362(3.9.21.S8), VAGK bylos b. l. 81), Agentūra, priimdama 2016-05-25 sprendimą Nr. BR6-2357395 dėl kompleksinio paramos susiejimo sankcijos taikymo pareiškėjui, negalėjo remtis 2012-11-16 patikros vietoje rezultatais.

11. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei būtų daroma prielaida dėl Agentūros pozicijos pagrįstumo, būtina pastebėti, kad pareiškėjui keltas reikalavimas tik dėl vieno karto Lauko nušienavimo pareigos. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl to, jog 2012-11-16 patikros metu nustatyti bei užfiksuoti rezultatai atspindi būtent visą Lauko augmenijos vegetacijos laikotarpį (nuo pavasario iki rudens) bei visišką žmogaus veiklos nebuvimą tuo laikotarpiu, o ne augmenijos proceso rezultatą po 2012 m. birželio pradžios, kada, pareiškėjo teigimu, buvo atliktas ginčo lauko šienavimas. Agentūros nuoroda į LVAT 2011-06-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011, kurioje konstatuota, jog „pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad patikra atlikta neteisingai ar nesilaikant nustatytų taisyklių“, šiuo atveju nepagrįsta, nes 2012-11-16 patikra būtent ir buvo atlikta nesilaikant nustatytų reikalavimų, t. y. nesant Taisyklių 31.6 punkte įtvirtintos sudėtinės sąlygos, kas ir lemia padarytų išvadų nepatikimumą (žr. LVAT 2014-06-19 nutartį administracinėje byloje A556-1330/2014).

12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad VAGK Sprendimu Nr. 3R-260(AG-196/02-2016) pagrįstai konstatavo, jog Aprašo 1.2 punkto pažeidimo faktas nelaikytinas tinkamai įrodytu, panaikino šiuo faktu grindžiamą Agentūros 2016-05-25 sprendimo Nr. BR6-2357395 dalį dėl kompleksinio paramos susiejimo sankcijos taikymo pareiškėjui ir Agentūrą įpareigojo šią Paraiškos dalį administruoti iš naujo. Naikinti šią VAGK Sprendimo Nr. 3R-260(AG-196/02-2016) dalį teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo, todėl Agentūros prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas