- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-15
- Bylos Nr.
- e2-1793-433/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32913-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- UAB „Hegelmann transporte“
- Atsakovas
- UAB „L.E.U. Logitics“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Hegelmann transporte“ ieškinį atsakovui UAB „L.E.U. Logitics“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad tarp atsakovo ir ieškovo 2014-10-09 buvo pasirašytas Užsakymas – Sutartis krovinio pervežimui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ieškovas sutartį įvykdė ir krovinį pateikė galutiniam gavėjui. Tuo pagrindu, 2014-12-31 atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1050 Eur sumai bei krovinio pervežimą patvirtinantys dokumentai. Tačiau atsakovas savo piniginę prievolę pagal sutartį atsisako vykdyti, grąžindamas pateiktą sąskaitą ir pranešimu informuodamas, kad ieškovas tariamai nepateikė visų privalomų dokumentų. Atsakovas pažymėjo, kad sutarties 1 p. nustatyta, jog 30 d. apmokėjimo terminas skaičiuojamas nuo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos (CMR važtaraščio originalo ir kopijos bei EX deklaracijos). Atsižvelgiant į tai, atsakovas vadovaudamasis minėtuoju sutarties punktu, atsisakė apmokėti įvykdyto vežimo kainą. Kadangi atsakovas atsisako vykdyti savo sutartinę prievolę, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl 1050 Eur skolos priteisimo. Kaip matyti iš nurodytų ieškinio faktinių aplinkybių, tarp bylos šalių susiklostė sutartiniai santykiai pagal kuriuos ieškovas teikė vežimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo tinkamai už jas atsiskaityti. Remiantis CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atitinkamai CK 6.200 str. 1 d. numato, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamas tiek įstatyminę, tiek sutartinę pareigą, ieškovas tinkamai, sąžiningai ir laiku suteikė paslaugas, nepaisant to, atsakovas vengia įvykdyti savo prievolę – laiku už jas atsiskaityti. Toks asmens elgesys, kai jis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartyje apibrėžtas sąlygas, praleidžia prievolės vykdymo terminą, ignoruoja pagrįsta kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę per protingą terminą yra laikomas prievolės pažeidimu. Prievolės pažeidimo atveju, skolininkas privalo atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 str.). Bylos atveju, atsakovas nepagrįstai atsisakė apmokėti už suteiktą vežimo paslaugą pagal sutartį, kas byloja apie akivaizdų prievolės pažeidimą bei atsakovo nesąžiningumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepagrįstai atsisako apmokėti 1050 Eur už suteiktą paslaugą, teismo prašo šią sumą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad netgi tuo atveju, jei ieškovas ir nebūtų pateikęs krovinio vežimo važtaraščių ir kitų dokumentų, tai nepaneigia sutartinių įsipareigojimų įvykdymo fakto ir nesudaro pagrindo atsakovui vengti atsiskaityti už suteiktą paslaugą formaliais pagrindais (Vilniaus apygardos teismo 2015-01-19 nutartis c.b. Nr. 2A-39-781/2015.) Juolab, ieškovo žiniomis, atsakovui dėl krovinio pervežimo nėra pareikšta jokių pretenzijų ir už šią paslaugą apmokėta, tačiau pats atsakovas su savo pasitelktu vežėju (ieškovu) neatsiskaito. Nepaisant to, aiškumo dėlei, teismo prašo įpareigoti atsakovą pateikti duomenis ar jis gavo apmokėjimą už bylai aktualaus krovinio pervežimą, pateikiant sąskaitą, banko išrašą, pažymą ar kitą dokumentą pagrindžianti šias aplinkybes; arba duomenis pagrindžiančius, kad UAB „L.E.U. Logistics“ apmokėjimo negavo bei atsisakymo atsiskaityti su atsakovu priežastis (CPK 199 str.). Šios aplinkybės galimai pagrįstų atsakovo nesąžiningumą santykiuose su ieškovu. CK 6.37 str. numato, asmens pareigą mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo priteistos sumos, pradedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 str. nustato 6% įstatymines metines palūkanas už pradelstą piniginę prievolę, jei sandorio šalys privatūs juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, kartu su nurodyta skolos suma, papildomai prašo iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 6% įstatymines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Už ieškinio parengimą, ieškovas sumokėjo 250 Eur advokatui bei 99,38 Eur už vertimo paslaugas, iš viso 349,38 Eur, kas yra laikytina išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (CK 88 str. 1 d. 6 p.), todėl prašo iš atsakovo jas priteisti ieškovo naudai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykį reguliuojančias įstatymo normas, jas aiškinančią teismų praktiką bei bendruosius teisės principus, teismo prašo: priteisti 1050 Eur skolos iš UAB „L.E.U. Logistics“ UAB „Hegelmann transporte“ naudai, 6% procesinių palūkanų ir visas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe 24 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 250 Eur už ieškinio parengimą bei 99, 38 Eur už vertimo paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinys esamoje faktinėje situacijoje yra visiškai nepagrįstas, todėl pilna apimtimi atmestinas. Nesutikimo su ieškovo pareikštu ieškiniu motyvai bei argumentai: ieškovas savo ieškinyje nurodo, jog remiantis CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, tačiau pats šiomis nuostatomis visiškai nesivadovauja ir jų nesilaiko, t.y. reikalauja tik priešingos šalies laikytis įsipareigojimų, o pats save nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienašališkai atleidžia. Atkreipia dėmesį į tai, jog šalių sudarytame Užsakyme – Sutartyje krovinio pervežimui Nr. (duomenys neskelbtini), toliau tekste Sutartis, šalys aiškiai ir laisvai susitarė dėl visų Sutarties sąlygų, kurios šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdomos (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties 1 p. numatyta, jog apmokėjimo terminas yra per 30 dienų nuo išrašytos PVM sąskaitos ir visų reikalingų dokumentų gavimo datos, kurie yra 2 CMR važtaraščio (1 originalas ir 1 tikra kopija) EX (T1) deklaracija, t.y. šalys labai aiškiai susitarė ir nustatė gabenimo paslaugos apmokėjimo momentą, kuris prasideda ne nuo krovinio pristatymo momento, o nuo 2 CMR važtaraščių (1 originalas ir 1 tikra kopija) ir EX (T1) deklaracijos UAB „L.E.U. Logistics“ pateikimo momento. Dar daugiau, tame pačiame Sutarties 1 p. yra numatyta, jog pateikus CMR važtaraštį be gavėjo parašo, krovinio gavimo datos ir originalaus antspaudo, laikoma kad užsakymas neįvykdytas. Taigi šalys labai aiškiai apibrėžė, kada ir kokioms sąlygoms įvykus laikoma, jog užsakymas yra įvykdytas. Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas iki pat dabar nėra pateikęs atsakovui Sutartyje numatytų bei įsipareigotų pateikti dokumentų t.y. 2 CMR važtaraščių (1 originalas ir 1 tikra kopija) ir EX (T1) deklaracijos, dėl ko remiantis Sutarties nuostatomis pagrįstai konstatuotina, jog užsakymas nėra įvykdytas ir šiai dienai nėra prasidėjęs terminas apmokėti ieškovui pagal Sutartį, dėl ko pagrįstai darytina išvada, jog atsakovas nėra praleidęs prievolės įvykdymo termino. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog remiantis CK 6.200 str. šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai, tačiau pats prisiimtų sutartinių prievolių nevykdo. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio turinio, ieškovas pripažįsta, jog nėra įvykdęs Sutartinių įsipareigojimų, tačiau savo įsipareigojimų nevykdymą traktuoja ne kaip sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo faktą, o štai atsakovo analogiškus veiksmus vertina kaip sutartinės prievolės pažeidimą, nors iš prievolės esmės yra aiškiai matyti, jog atsakovas prievolę ieškovui pagal Sutartį privalo vykdyti tik po to, kai ieškovas įvykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Be to, pasisakant dėl ieškovo ieškinyje nurodomos teismų praktikos dėl formalių pagrindų, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo nurodomos bylos ratio decidendi neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, o be to minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas pasisakė dėl situacijos vertinimo esant visiškai skirtingoms aplinkybėms, t.y. nurodomoje Vilniaus apygardos nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo gavęs dokumentų kopijas, o šioje konkrečioje situacijoje (byloje) pagrįstai konstatuotina, jog ieškovas iš viso nepateikė atsakovui jokių Sutartyje numatytų dokumentų ar jų kopijų, t.y. iš viso nepateikė nei 2 CMR važtaraščių (1 originalas ir 1 tikra kopija) ir EX (T1) deklaracijos ar bent jau šių dokumentų kopijų. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.). Pats ieškovas pateikia į bylą atsakovo jam adresuotą 2015-01-15 pranešimą/pretenziją, kurioje atsakovo yra aiškiai nurodyta, jog atsakovas iš ieškovo 2015-01-15 gavo tik 2014-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), be jokių lydinčių dokumentų, t.y. nebuvo pridėtos nei CMR važtaraščiai ir/arba jų kopijos nei EX deklaracija ir /arba jos kopija. Dėl tokių veiksmų atsakovas ieškovui pareiškė 2015-01-15 pretenziją, bei grąžino atgal ieškovui pateiktą aukščiau nurodytą sąskaitą bei pareikalavo laikytis Sutarties sąlygų ir Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. pateikti atsakovui visus Sutartyje nurodytus dokumentus, kurių tiesos dėlei, ieškovas atsakovui nėra pateikęs iki pat šiol. Dėl šių dokumentų pateikimo atsakovas dar ne sykį kreipėsi į ieškovą, tačiau iš ieškovo dokumentų, kaip ir kokie buvo numatyti Sutartyje taip ir negavo. Iš viso to pagrįstai konstatuotina, jog remiantis Sutarties 1 p., nuostatomis, kurios šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), ieškovui nepateikus atsakovui Sutarties 1 p. nustatytų dokumentų, ta apimtimi kaip to reikalaujama pagal Sutarties sąlygas, remiantis šalių Sutartimi yra laikoma, jog užsakymas neįvykdytas, ir dėl šių aplinkybių, ieškovui iki šiol neįvykdžius sutartinės prievolės atsakovui, pagrįstai konstatuotina, jog šiai dienai dar nėra atsiradusi atsakovo prievolė ieškovui iš Sutarties, dėl ko nėra pagrindo esamoje situacijoje tenkinti ieškovo ieškinio. Tai, kad Sutarties 1 p. nurodytos sąlygos atsakovui turi esminę reikšmę, parodo ir Sutarties 3 p., kuriame yra numatytos sankcijos už Sutarties 1 p., numatytų dokumentų nepateikimą. Remiantis CK nuostatomis sankcijos yra taikomos tik už prievolės pažeidimą (CK 6.245 str. 3 d.). Esant nurodytam, pagrįstai darytina išvada, jog esamojoje faktinėje situacijoje ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Hegelmann transporte“ ir atsakovas UAB „L.E.U. Logitics“ 2014 m. spalio 9 d. sudarė Užsakymą – Krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šios Krovinio pervežimo sutarties sąlygas ieškovas įsipareigojo pervežti krovinius – iki 2 t., 5 paletes, ADR 3, 8, 8 (3), iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)), o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti 1050 EUR. Ieškovas UAB „Hegelmann transporte“ krovinį turėjo pasikrauti 2014-10-14/16 dienomis. Ieškovas UAB „Hegelmann transporte“ įvykdė krovinių pervežimą, pasikrovęs (duomenys neskelbtini), 2014-10-28 pristatė krovinius gavėjui (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis, Transportavimo važtaraštis. Iš muitinės ataskaitos matyti, kad vežėjo transporto priemonė atvyko į pakrovimo vietą 2014-10-13, dokumentus vairuotojas gavo 2014-10-14, 2014-10-17 buvo UAB „RVS logistika“ sandėlyje (duomenys neskelbtini), o 2014-10-27 – (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovui 2014-12-31 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1050 EUR sumai. Atsakovas sąskaitos faktūros neapmokėjo. Ieškovas 2015 m. kovo 5 d. pranešimu atsakovui priminė dėl skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas savo piniginės prievolės pagal sutartį vis vien nevykdo, motyvuodamas tuo, kad 2014 m. spalio 9 d. tarp šalių sudarytos Sutarties 1 p. numatyta, jog apmokėjimo terminas yra per 30 dienų nuo išrašytos PVM sąskaitos ir visų reikalingų dokumentų gavimo datos, kurie yra 2 CMR važtaraščio (1 originalas ir 1 tikra kopija) EX (T1) deklaracija. Atsakovas nurodo, kad šalys labai aiškiai susitarė ir nustatė gabenimo paslaugos apmokėjimo momentą, kuris prasideda ne nuo krovinio pristatymo momento, o nuo 2 CMR važtaraščių (1 originalas ir 1 tikra kopija) ir EX (T1) deklaracijos UAB „L.E.U. Logistics“ pateikimo momento. Atsakovas taip pat teigia, jog tame pačiame Sutarties 1 p. yra numatyta, jog pateikus CMR važtaraštį be gavėjo parašo, krovinio gavimo datos ir originalaus antspaudo, laikoma kad užsakymas neįvykdytas bei atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas iki pat dabar nėra pateikęs atsakovui Sutartyje numatytų bei įsipareigotų pateikti dokumentų t.y. 2 CMR važtaraščių (1 originalas ir 1 tikra kopija) ir EX (T1) deklaracijos, dėl ko remiantis Sutarties nuostatomis pagrįstai mano, jog užsakymas nėra įvykdytas ir šiai dienai nėra prasidėjęs terminas apmokėti ieškovui pagal Sutartį. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis).
Šalys 2014 m. spalio 9 d. Užsakyme – Krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog vežimas vykdomas vadovaujantis CMR konvencija, LR Kelių transporto kodeksu, LR civiliniu kodeksu bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais krovinių pervežimą. Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) (toliau – CMR konvencija) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį.
Pagal CK 6.808 str., krovinio vežimo sutartis yra krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Siuntėju krovinio vežimo sutartyje laikomas asmuo, savo vardu sudaręs sutartį su vežėju, toks asmuo nebūtinai turi būti krovinio savininkas; vežėju laikomas asmuo, kuris savo vardu įsipareigoja vežti krovinį, prisiimdamas atsakomybe už jį.
CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.
Apibūdinant pervežimo sutartį – krovinio gabenimas yra pagrindinė paslauga pagal sutartį, o krovinio priėmimas vežti – pagrindinis sutarties turinys. Krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti (tokia faktinė situacija yra ir nagrinėjamu atveju). Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šalys nesusitarė dėl taikytinos teisės, todėl, šioje byloje taikytina teisė nustatoma pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, t.y. - vežimo sutarčiai tarp šalių taikytina Lietuvos Respublikos teisė.
Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus (CMR važtaraštį, susirašinėjimus tarp šalių, Transporto sutarties – užsakymo krovinio pervežimui, išrašytos sąskaitos ir kt.), darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo, jog krovinį faktiškai vežė ieškovas UAB „Hegelmann transporte“.
Pagal Lietuvos Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas krovinį pervežė pagal tarp šalių sutartus terminus ir sąlygas, todėl atsakovas, nors ir nesulaukęs iš ieškovo 2 CMR važtaraščių (1 originalas ir 1 tikra kopija) EX (T1) deklaracijos, už krovinių pervežimą turėjo pareigą atsiskaityti su ieškovu, tačiau to neįvykdė, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsniu, 6.813 straipsniu, 6.817 straipsniu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1050 EUR sumą už šalių sutartą pervežimą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Pažymėtina, kad atsakovo pareiga sumokėti pagal ieškovo 2014 m. gruodžio 31 d. pateiktą sąskaitą faktūrą, atsirado 2015 m. sausio 30 d. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminus piniginei prievolei atlikti (sumokėti už ieškovo suteiktas vežimo paslaugas) bei vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad ieškovas negali prašyti 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, nes CMR konvencijoje numatytas kitas palūkanų dydis – 5 procentai. Nors CMR konvencija taikytina tiek siuntėjo ieškiniams vežėjui, tiek ir vežėjo ieškiniams dėl atlygio už vežimą, Konvencija detaliai reglamentuoja atsakomybės už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėluotą pristatymą dydį, bet ji nereglamentuoja atlyginimo vežėjui už pervežimą dydžio, jo nustatymo tvarkos bei atsiskaitymo santykių. Todėl tai reguliuoja nacionaliniai įstatymai.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 24,00 EUR žyminį mokestį bei 99,38 EUR už vertimo paslaugas. Šios bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo.
LR CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Iš atsakovo ieškovui priteistinos 250,00 EUR dydžio išlaidos už teisines paslaugas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 0,58 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 EUR. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą 0,58 EUR dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteistinos.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „L.E.U. Logitics“, į. k. 3302634892, ieškovui UAB „Hegelmann transporte“, į. k. 300022163, 1050,00 EUR (vienas tūkstantis penkiasdešimt eurų) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos – 1050 EUR (vienas tūkstantis penkiasdešimt eurų) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-09-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24,00 EUR (dvidešimt keturi eurai) žyminį mokestį, 99,38 EUR (devyniasdešimt devyni eurai) už vertimo paslaugas bei 250,00 EUR (du šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.